Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-1143-798/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
2-1143-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00209-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
T. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1143-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00209-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.;3.3.2.5.;3.4.3.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MEDGITA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MEDGITA“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G., prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ MEDGITA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB arba bendrovė) „MEDGITA“; bankroto administratoriumi paskyrė S. G.. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas BUAB „MEDGITA“ supaprastintas bankroto procesas. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi BUAB „MEDGITA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovės bankroto administratorius pateikė prašymą pripažinti BUAB „MEDGITA“ bankrotą tyčiniu, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu (dėl nuostolingo, ekonomiškai nenaudingo bendrovei sandorio sudarymo) ir ĮBĮ 20 straipsnio 4 punktu (dėl suteiktos pirmenybės atsiskaityti su vienu iš kreditorių).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė prašymą pripažinti BUAB „MEDGITA“ bankrotą tyčiniu. Teismas akcentavo, jog dėl sudaryto nuostolingo sandorio, dėl cecho ir kiemo remonto, iš suinteresuoto asmens buvo priteisti 12 600,00 Eur ir jis šią sumą sumokėjo atsakovei 2018 m. balandžio 20 d. Teismo vertinimu, byloje nepaneigtas suinteresuoto asmens aiškinimas, jog cecho ir kiemo remonto darbai buvo būtini, norint apskritai vykdyti bendrovės veiklą, nes į kiemą negalėjo įvažiuoti miškovežiai, patalpos nebuvo ištinkuotos, jos buvo pirktos iš varžytynių. Administratorius nenurodė argumentų, dėl ko šis remonto sandoris atsakovei buvo nuostolingas. Teismas padarė išvadą, jog administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo BUAB „MEDGITA“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „MEDGITA“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „MEDGITA“ bankrotą tyčiniu.Paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių iš viso 58 784,96 Eur dydžio finansinius reikalavimus. BUAB „MEDGITA“ veikla buvo nuostolinga 2015 m.–2016 m., ji nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais. 2016 m. sausio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu apeliantė priėmė darbus iš UAB „Belusta“ ir už šiuos darbus sumokėjo 12 600,00 Eur, nors 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. darbai faktiškai nebuvo atlikti. Taip pat įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „MEDGITA“ bankroto administratoriui buvo perduota turto 1 189,96 Eur sumai, nors materialiai atsakingo asmens 2016 m. kovo 31 d. ataskaitoje nurodyta, kad turto buvo 8 077,47 Eur sumai, o 2016 m. kovo 18 d. 03-18 balanso, duomenimis turto vertė sudarė 8 868,00 Eur. Mano, jog yra ryšys tarp tyčinio blogo BUAB „MEDGITA“ valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-32-399/2017 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2342-413/2017 yra nustatyti prejudiciniai faktai, patvirtinantys ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios UAB „MEDGITA“ padėties esminio pabloginimo buvimą.Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. G. prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad cecho ir kiemo darbai buvo būtini atsakovės veiklai vykdyti, nes į kiemą negalėjo įvažiuoti miškovežiai. T. G. sugrąžino atsakovei 12 600,00 Eur. Akcentuoja, kad prie bankroto bendrovę privedė ne suinteresuotas asmuo, o todėl, kad bendrovė veikė nuostolingai: gamino per mažai produkcijos, patalpa buvo per maža, nukrito pjuvenų, atraižų kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo atmetimo

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (ar) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai, jų nustatymo tvarka ir teisiniai padariniai įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnyje.Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemoki. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1525-343/2016 (dabar Nr. B2-310-343/2018), kuria iškelta atsakovei bankroto byla, nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis UAB „MEDGITA“ turto vertė buvo 32 198 Eur, nuostoliai – 28 344 Eur; įsiskolinimai sudarė 50 495 Eur, iš kurių 44 514,81Eur buvo pradelsti. Bendrovės veiklos nuostolingumas (nemokumas) savaime nereiškia bendrovės tyčinio bankroto, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato veiksmus, kurie iš esmės pablogino nemokios bendrovės padėtį (ĮBĮ 20 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad 2015 m. gruodžio 31 d. datai atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo mažesni kaip 44 514,81Eur (CPK 178 str.). Todėl vertinama, kad 2015 m. gruodžio 31 d. datai UAB „MEDGITA“ tapo faktiškai nemokia. Suinteresuotas asmuo (buvęs vadovas) apie BUAB „MEDGITA“ faktinį nemokumą minėtai datai sužinojo 2016 m. vasario 11 d. (2015 ataskaitinių metų balanso sudarymo datą). Šią aplinkybę jis patvirtino 2016 m. vasario 15 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo.Bankroto administratorius teigia, kad BUAB „MEDGITA“ ir UAB „Belusta“ sudarė nuostolingą sandorį dėl remonto (betonavimo ir plokščių klojimo) darbų, kurių UAB „Belusta“ neatliko, todėl BUAB „MEDGITA“, nepagrįstai sumokėjusi, UAB „Belusta“ 12 600,00 Eur už neatliktus darbus, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus bei nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį, ir suformulavo teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.93⁰¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Taikant CK 6.930¹ straipsnio normą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2) turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-399/2017, pagal ieškovės BUAB „MEDGITA“ ieškinį atsakovui T. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Belusta“, priteisė ieškovui iš atsakovo 19 597,04 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2342-413/2017 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolės A. L. 2018 m. birželio 12 d. pažyma, pateikta į civilinę bylą Nr. 2-32-399/2017, patvirtina aplinkybę, jog skola ir vykdymo išlaidos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. įsiteisėjusį sprendimą yra pilnai išieškotos. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-2342-413/2017 nurodė, jog bendrovės finansinė padėtis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo bloga, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė 2016 m. sausio mėnesį atsiskaitydama su UAB „Belusta“ už 2015 m. neva atliktus rangos darbus pagal žodinę sutartį, pažeidė kitų savo kreditorių interesus. Nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau pažymėtina, jog tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m,. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Suinteresuoto asmens paaiškinimais, bendrovės veiklos patalpos buvo įsigytos iš varžytynių, nebuvo ištinkuotos, taip pat į kiemą negalėjo įvažiuoti miškovežiai, todėl cecho ir kiemo remonto darbai buvo būtini, kad vykdyti bendrovės veiklą. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „MEDGITA“ nurodyta, jog bendrovė buvo maža, dėl to gamino per mažai produkcijos, per 2015 m. nuostolius patyrė dėl padidėjusių veiklos sąnaudų (padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui ir apvalios medienos supirkimo kainoms bei sumažėjus gaminamos produkcijos rinkos kainoms), dėl ko iš pradžių pradėjo stigti lėšų atsiskaityti su tiekėjais, o vėliau bendrovė tapo nemokia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorius iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens nurodytomis bankroto priežastimis. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bylos duomenimis mokėjimų UAB „Belusta“ atlikimo metu (2016 m. sausio 4 d. ir 29 d.) bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems anksčiau atsiradusiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau minėti mokėjimai atlikti iki kreditorių interesai pradėjo vyrauti ir buvo privalu laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (suinteresuotas asmuo 2016 m. vasario 11 d. sužinojo apie bendrovės faktinį nemokumą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalimi (dėl sudaryto bendrovei nuostolingo sandorio) ir 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu (dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės nepagrįstai sumokėtas UAB „Belusta“ pinigines lėšas) buvo įvertinti teismo bankroto administratoriui pasinaudojus kita teise priemone – civilinės deliktinės atsakomybės institutu. Vien tik sandorio, lėmusio bendrovės finansinės padėties pablogėjimą (lėšų sumokėjimą UAB „Belusta“) po to, kai bendrovės vadovas sužinojo apie faktinį nemokumą, nuostolingumo faktas savaime nesudaro pagrindo šios aplinkybės laikyti BUAB „MEDGITA“ tyčinio bankroto požymiu. Iš dalies bankrotą lėmusi verslo nesėkmė (buvusio vadovo siekis suremontuoti patalpas ir kiemą įprastinei bendrovės veiklai vykdyti ir veikos sąnaudų per 2015 m. padidėjimas) nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningo blogo BUAB „MEDGITA“ valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo.

Dėl bylos procesinės baigties

Šioje nutartyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos bei teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 d.). Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas