Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2022 m. liepos 4 d., apie 15.00 val., būdamas šalia prekybos centro „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė ant žemės padėtą (duomenys neskelbtini) piliečiui S. R. priklausančią kuprinę „Terapro“, 20 EUR vertės, kurioje buvo 280,08 EUR grynais, (duomenys neskelbtini) 5000 (duomenys neskelbtini) nominalo viena kupiūra (kas atitinka 0,43 EUR), 3 vnt. tušinukų, vieno vieneto vertė 2 EUR, bendrai 6 EUR sumai, pakrovimo baterija „XIAOMI Mi Power Bank“, 20 EUR vertės, telefono pakrovėjas, 10 EUR vertės, striukė, 25 EUR vertės, ausinės „Samsung“, 15 EUR vertės, gerklės purškalas, 8 EUR vertės, šukos, 4 EUR vertės, bei pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. R. priklausantį, turtą 388,51 EUR sumai.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. S. 2022 m. liepos 4 d., apie 15.00 val., būdamas šalia prekybos centro „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) piliečiui S. R. priklausančios kuprinės vagystės metu, pagrobė joje buvusius S. R. vardu išduotus dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 16,71 EUR vertės, (duomenys neskelbtini) užsieniečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 22,75 EUR vertės, (duomenys neskelbtini) diplomą, (duomenys neskelbtini) mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) atestatą, pažymą apie teistumą, „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos draudimą, (duomenys neskelbtini) veiklos „(duomenys neskelbtini)“ sutartį.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. S. 2022 m. liepos 4 d., apie 15.00 val., būdamas šalia prekybos centro „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) piliečiui S. R. priklausančios kuprinės vagystės metu, pagrobė joje buvusią S. R. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 5 d. J. S., įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir, dalyvaujant gynėjai, apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 15.00 val., jis buvo prie prekybos centro „Maxima“, Tuskulėnų g., Vilniuje. Jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš tai išgėrė 0.3 l alaus. Jis pamatė, kad šalia šiukšliadėžės guli žalios spalvos kuprinė. Jis tuo metu pagalvojo, kad ta kuprinė niekam nepriklauso. Priėjęs arčiau, pakėlė kuprinę nuo žemės ir nuėjo už parduotuvės „Maxima“. Po to jis atsegė kuprinę ir pamatė joje maišelį su euro monetomis. Kiek tiksliai jų ten buvo, jis neskaičiavo, tačiau nemažai. Po to jis išėmė tą maišelį su monetomis ir įdėjo į savo kuprinę. Toliau ištraukė iš kuprinės piniginę ir ją atsegė. Iš piniginės išėmė pinigus, kiek pamena, ten buvo euro kupiūros ir viena pinigų kupiūra kitos valstybės, tačiau kurios būtent, jis nežino. Kiek pamena, išėmė ir dvi kažkokias plastikines korteles, greičiausiai banko kortelę ir kažkokią nuolaidų kortelę. Visus pinigus ir korteles įdėjo sau į kuprinę, o piniginę įmetė atgal į rastą kuprinę. Po to iš kuprinės išėmė pakrovėją, kiek pamena, jo kištukas buvo baltos spalvos ir įdėjo jį sau į kuprinę. Jis matė, kad rastoje kuprinėje buvo dar kažkoks aplankas su dokumentais. Šio aplanko jis neėmė. Jis pasižiūrėjo, kad daugiau nieko vertingo kuprinėje nebuvo, todėl paėmė ir išmetė ją į šalia prekybos centro „Maxima“ stovintį šiukšlių konteinerį. Šį konteinerį jis rodė policijos pareigūnams, kai jie jį sulaikė vėliau tą dieną, tačiau konteineriai toje vietoje jau buvo tušti, kai jie atvažiavo. Į klausimą: „Kodėl Jūs, imdamas kuprinę nuo žemės, nepaklausėte šalia stovinčių asmenų, kam priklauso ši kuprinė?“, atsakė: Ten nieko nebuvo iš pašalinių, buvo vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jis jam pasakė „imk“. Jis pagalvojo, kad ši kuprinė niekam nepriklauso. Šią kuprinę paėmė, nes buvo neblaivus. Jeigu būtų blaivus, tai nebūtų paėmęs. Kuprinę paėmė pasižiūrėti, ar ten yra ko nors vertingo, kad paimti sau, pavyzdžiui pinigai ar kiti vertingi daiktai. Jis labai gailisi dėl įvykdytos vagystės, daugiau taip nesielgs (el. b. t. 1, b. l. 106-109).

J. S. 2022 m. liepos 11 d. papildomos apklausos metu, dalyvaujant gynėjai, parodė, kad kai 2022 m. liepos 4 d. jį sulaikė policijos pareigūnai ir paėmė iš jo kuprinę, tai joje visi buvę pinigai, t. y. kupiūros ir monetos prieš tai buvo paimti iš pavogtos kuprinės prie parduotuvės „Maxima“, Tuskulėnų g., Vilniuje. Jo kuprinėje tuo metu asmeninių pinigų nebuvo. Kiek tiksliai buvo pinigų, negali nurodyti, neskaičiavo. Iš šios kuprinės išėmė monetas ir kupiūras, bei įdėjo į savo kuprinę. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, tarp euro kupiūrų buvo viena kitos valstybės piniginė kupiūra, tačiau kokia tai valiuta, jis nežino. Pamena, kad ši kupiūra buvo 5000 nominalo. Šią kupiūrą irgi paėmė iš pavogtos kuprinės. Iš pavogtos kuprinės paėmė plastikinę banko kortelę ir „IKI“ nuolaidų kortelę bei telefono pakrovėją. Daugiau jokių daiktų ir dokumentų neėmė. Pavogtą kuprinę su visais joje likusiais daiktais išmetė į šiukšlių konteinerį (el. b. t. 1, b. l. 170-173).

J. S., 2023 m. sausio 22 d. įteiktus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad <...> prie parduotuvės pamatė, kad netoli šiukšlių konteinerio guli žalios spalvos kuprinė. <...> pakėlė kuprinę nuo žemės ir nuėjo už parduotuvės „Maxima“. <...> atsegė kuprinę ir pamatė joje maišelį su euro monetomis. Kiek tiksliai jų ten buvo, jis neskaičiavo, tačiau nemažai. <...> tą maišelį su monetomis ir įdėjo į savo kuprinę. Toliau ištraukė iš kuprinės eurų kupiūras ir viena pinigų kupiūrą kitos valstybės, tačiau kurios būtent, jis neprisimena. <...> išėmė ir dvi kažkokias plastikines korteles, viena buvo banko kortelė ir dar kažkokia nuolaidų kortelė <...> pinigus ir korteles įdėjo sau į kuprinę. <...> išėmė telefono pakrovėją. Kiek pamena, jo kištukas buvo baltos spalvos ir įdėjo jį sau į kuprinę. Pakrovėją paėmė, kad parduotų turguje. Matė, kad rastoje kuprinėje buvo dar kažkoks aplankas su dokumentais. Jis peržiūrėjo visus dokumentus, tačiau buvo nevertingi, todėl įdėjo atgal į pavogtą kuprinę. Pasižiūrėjo, kad daugiau nieko vertingo kuprinėje nebuvo, todėl paėmė ir išmetė ją su visais likusiais daiktais ir dokumentais į šiukšlių konteinerį netoli Kalvarijų turgaus, tik kitoje pusėje. Šį konteinerį jis rodė policijos pareigūnams, kai jie jį sulaikė. Tai buvo tą pačią dieną, kai ir pavogė kuprinę. Ar jie rado, ar ne, negali nurodyti, nes tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Imdamas kuprinę jis neklausė aplinkinių, kam ji priklauso, nes tai nelogiška. Kuprinę norėjo slaptai pavogti, todėl ir neklausė, kam ji priklauso. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykdytos vagystės, daugiau taip nesielgs, <...> išaiškinta, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikė civilinį ieškinį 799,11 EUR sumai. Jis gauna (duomenys neskelbtini), todėl galės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šią sumą galės mokėti dalimis kiekvieną mėnesį. Sutinka, kad procesas pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 135-138, 142-144).

Be J. S. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis S. R. 2022 m. liepos 4 d. parodė, kad 2022 m. liepos 4 d., apie 15.00 val., adresu Tuskulėnų g. 66, Vilnius, prie prekybos centro „Maxima“ rinko aukas ukrainiečiams. Tai darė prie įėjimo į prekybos centrą. Jam priklausančią tamsiai žalios spalvos kuprinę laikė ant žemės netoli savęs. Jam stovint, prie jo priėjo du asocialūs asmenys, kurie labai smirdėjo. Vienas iš asmenų buvo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plaukais. Asmenys buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tikslių požymių neįsidėmėjo. Dėl šios priežasties jis pasitraukė šiek tiek toliau nuo jų. Vieną kartą atsisukęs pamatė, kad prie jo kuprinės yra padėta vieno iš minėto asocialaus asmenų rožinės spalvos kuprinė. Tada asocialūs asmenys nuo jo nuėjo. Vėl atsisukęs pamatė, kad nebėra jam priklausančios minėtos kuprinės „Terapro“, kurios vertė 20 eurų, kurioje buvo jam priklausantys apie 300 eurų pinigai (kupiūromis ir monetomis), rožinis aplankalas, kuriame buvo jo vardu išduoti (duomenys neskelbtini) pasas, užsieniečio pasas, trys tušinukai, kurių vertė 6 eurai, „Powerbank“ (juodos spalvos „Xiaomi“), kurio vertė 20 eurų, telefono įkroviklis, kurio vertė 10 eurų, tamsiai pilkos spalvos striukė, kurios vertė 25 eurai, (duomenys neskelbtini) banko kortelė išduota jo vardu, prekybos centro „IKI“ nuolaidų kortelė, inhaliatorius, kurio vertė 8 eurai, šukos, kurių vertė 4 eurai, jo vardu išduotas (duomenys neskelbtini) diplomas, mokyklos atestatas išduotas jo vardu, teistumo pažyma išduota jo vardu, sveikatos draudimas išduotas jo vardu, ausinės, kurių vertė 15 eurų, (duomenys neskelbtini) sutartis. Iš karto nubėgo pas apsaugą ir iškvietė policiją. Jam padaryta turtinė žala 408 eurai (el. b. t. 1, b. l. 9-12).

Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar nusikaltimas buvo baigtas. Pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016). Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, J. S., paėmęs kurpinę, nuėjo už prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje. Išėmęs iš pavogtos kuprinės, jo manymu, visus vertingus daiktus bei persidėjęs juos į savo kuprinę, J. S. pagrobtą kuprinę, su joje likusiais kitais, kaltinamojo vertinimu, nevertingais daiktais ir dokumentais, išmetė į šiukšlių konteinerį netoli Kalvarijų turgaus. Nors vagystės faktą nukentėjusysis pastebėjo greitai ir pareigūnai į gautą iškvietimą sureagavo operatyviai, tačiau J. S. su pagrobtais daiktais jau buvo spėjęs pasišalinti, jo niekas nesivijo, jis nemanė esąs ieškomas ir jau turėjo galimybę pagrobtais daiktais disponuoti savo nuožiūra. Įvertinus tai, konstatuotina, kad nusikalstama veika buvo baigta. Tarp veikos ir padarinių (388,51 EUR turtinės žalos nukentėjusiajam) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017, 2K-151-628/2018 ir kt.). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

Aptarus aukščiau nurodytą, kaltinamojo J. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai.

Kaltinamajam inkriminuojamas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, vaizdo įrašas, daiktų apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis J. S. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (nukentėjusiajam priklausančią banko kortelę), taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju aplinkybė, jog fizinio asmens dokumentai ((duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užsieniečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diplomas, (duomenys neskelbtini) mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) atestatas, pažyma apie teistumą, „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos draudimas, (duomenys neskelbtini) veiklos „(duomenys neskelbtini)“ sutartis) buvo išmesti ir jų kaltinamasis iš kuprinės nepaėmė, neturi reikšmės, kadangi, minėta, nusikalstama veika jau buvo baigta, t. y. J. S. pagrobęs svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausančią kuprinę –, tuo pačiu pagrobė ir joje buvusius fizinio asmens dokumentus ir banko kortelę. Tai, ką kaltinamasis su šiais daiktais darė po to, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis 2023 m. sausio 17 d. sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. t. 1, b. l. 113-117, 121-123). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusysis buvo informuotas 2023 m. sausio 22 d. ir su tokiu sprendimu 2023 m. sausio 26 d. sutiko (el. b. t. 3, b. l. 5-6, 11).

Dėl bausmės skyrimo.

Asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tiek už BK 214 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, tiek už BK 302 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę J. S., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkiai tyčiniai baigti nusikaltimai finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis), valdymo tvarkai (BK 302 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, su tokiu teiginiu nesutiktina. Iš įtariamuoju apklausto J. S. parodymų matyti, kad: Jis <...> buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš tai išgėrė 0.3 l alaus.<...> kuprinę paėmė, nes buvo neblaivus. Jeigu būtų blaivus, tai nebūtų paėmęs (el. b. t. 1., b. l. 106-109), t. y. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgtina ir į tai, kad dalis nusikalstamais veiksmais padarytos žalos buvo atlyginta, iš kaltinamojo nukentėjusiajam grąžinus pagrobtus daiktus – 280,08 EUR, 10 EUR vertės telefono pakrovėją ir (duomenys neskelbtini) 5000 (duomenys neskelbtini) nominalo kupiūrą (el. b. t. 1, b. l. 148-151, 182-185). Teismas atkreipia dėmesį, jog pakvitavime klaidingai nurodoma, kad nukentėjusiajam grąžinti 388,08 EUR. Iš pakvitavime padaryto prierašo (el. b. t. 1, b. l. 150-151) matyti, kad nukentėjusysis patvirtino gavęs 280,08 EUR. Prieraše nurodyta suma yra teisinga, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad bendrai vagyste padaryta turtinė žala yra 388,51 EUR (t. y. šią žalą sudaro tiek pagrobtų piniginių lėšų (monetomis bei kupiūromis) suma, tiek kitų daiktų (ausinių, pakrovėjo, pačios kuprinės ir t. t.) vertę atitinkanti pinigų suma). Bendrai nukentėjusiajam liko neatlyginta 98 EUR (388,51 EUR – (280,08 EUR + 0,43 EUR (el. b. t. 1, b. l. 78), 10 EUR vertės pakrovėjas) = 98 EUR). Byloje yra pareikštas patikslintas 799,11 EUR dydžio civilinis ieškinys (98 EUR – minėta likusi neatlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala bei 701,11 EUR – turtinė žala, kurią sudaro nukentėjusiajam atsiradusios papildomos išlaidos dėl naujų dokumentų pagaminimo), kurį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti dalimis po 33,29 EUR per 2 metus (su kuo nukentėjusysis sutiko).

Teismas, taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini), SoDra duomenimis, nedirba (b. l. t. 1, b. l. 130-132, 197; t. 2, b. l. 1-7, 27-29, 51), (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 68, 71), Administracinių nusižengimų registro duomenimis per vienerius metus baustas už administracinio nusižengimo padarymą, susijusio su akcizais apmokestinamų prekių įsigijimu ir laikymu, pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 straipsnio 1 dalis, paskirta bauda, informacijos apie įvykdymą nėra)(el. b. t. 2, b. l. 35-37, 79-81), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. t. 2, b. l. 82-83). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam neskirtinos.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už visus nusikaltimus paskiriant J. S. tokio dydžio arešto bausmes:

- už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, J. S. – 20 parų arešto bausmė;

- už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, J. S. – 30 parų arešto bausmė;

- už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, J. S. – 30 parų arešto bausmė.

J. S. nusikaltimai padaryti tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais ir sudaro idealiąją sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos 30 parų arešto bausmės ir 20 parų arešto bausmė subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 30 parų arešto bausmė.

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina bausmė – 20 parų arešto.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėn., neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas mano, kad realus net ir trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) J. S. padėtį apsunkintų labiau nei tai šiuo atveju būtina. Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, padarytą žalą nukentėjusiajam iš dalies yra atlyginęs, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą. Teismas sprendžia, kad paskirtosios subendrintos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą J. S. atidedant minimaliam terminui – 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Tokiu būdu neizoliuojant J. S. nuo visuomenės, suteikiant jam galimybę atlyginti nusikaltimais padarytą ir šiuo baudžiamuoju įsakymu priteistą turtinę žalą. Kartu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, įpareigojant padarytą žalą atlyginti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos ir privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Dėl laikinojo sulaikymo įskaitymo į bausmę.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 14.47 val. bei nuo 2023 m. sausio 21 d. 17.47 val. iki 2023 m. sausio 22 d. 16.39 val., t. y. dvi dienas (el. b. t. 1, b. l. 40-45, 118-123; t. 2, b. l. 109-116, 194-198). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. S. taikyto laikino sulaikymo laikas (vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai) ir konstatuotina, kad J. S. paskirtos neatliktos arešto bausmės dalis – 18 parų.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam nuo 2022 m. liepos 5 d. procese taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. t. 1, b. l. 110-117). Bylos duomenimis, kaltinamasis kardomąją priemonę buvo pažeidęs, dėl ko vėliau paskelbta jo paieška (el. b. t. 2, b. l. 54-56, 58-60, 62-63, 69-70; t. 3, b. l. 8-9). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, J. S. dėl šių aplinkybių parodė, kad paskirtą kardomąją priemonę pažeidė, nes dirbo ir negalėjo atvykti registruotis, o vėliau bijojo eiti, kad neuždarytų į kalėjimą (el. b. t. 2, b. l. 135-138, 142-144). Jau minėta, bylos duomenimis, kaltinamasis nedirba, kita vertus, duomenų apie tai, kad kaltinamasis vėl būtų pažeidęs šią kardomąją priemonę – nėra, todėl ji paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nukentėjusysis S. R. pripažintas civiliniu ieškovu (el. b. t. 1, b. l. 186-191), byloje pareikštas tos pačios dienos civilinis ieškinys (el. b. t. 1, b. l. 196) ir 2022 m. gruodžio 6 d. patikslintas civilinis ieškinys 799,11 EUR (el. b. t. 2, b. l. 57). Jau minėta, civilinį ieškinį sudaro 98 EUR (likusi neatlyginta pagrobtų daiktų vertę atitinkanti pinigų suma) ir 701,11 EUR (turtinė žala, dėl nukentėjusiajam atsiradusių papildomų išlaidų naujiems dokumentams pagaminti). Civilinio ieškinio pagrindas ir dydis byloje įrodytas. Jau buvo aptarta, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti patikslintu civiliniu ieškiniu prašomą atlyginti turtinę žalą, mokant dalimis po 33,29 EUR per dvejus metus. Nukentėjusysis tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą.

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. paskirtas 30 parų arešto bausmes ir 20 parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 para : 1 arešto para), t. y. 2 (dvi), nustatant, kad J. S. atliktina arešto bausmė – 18 (aštuoniolika) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, įpareigojant padarytą turtinę žalą atlyginti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. S. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo S. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš J. S. priteisti S. R. naudai 799,11 EUR (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus vienuolika euro centų) turtinei žalai atlyginti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.