Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovės UAB „Domus Export“ atstovei advokatei Eglei Krikščiūnienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ŽŪB Nemėžis ieškinį atsakovei UAB „Domus Export“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. tarpe šalių buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 307,22 kv. m patalpas, esančias pastatuose, kurių unikalūs numeriai 4198-5018-8016 ir 4198-5018-8027, esančias Vilniaus rajone, Nemėžio kaime, Arklių g. 1. Patalpos buvo išnuomotos medinių namų gamybai ir sandėliavimui. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei patalpų nuomos mokestį, kitus sutartyje nurodytus mokesčius bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Sutarties 1.2 punkte buvo nurodyta, kad patalpos išnuomojamos 1 metų laikotarpiui pradedant nuo patalpos perdavimo – priėmimo akto pasirašymo.

8. Sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus sutartį, nuomininkas įsipareigoja grąžinti išnuomotas patalpas nuomotojui ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo termino pabaigos ar sutarties nutraukimo, už kurį mokamas šioje sutartyje nustatytas nuomos mokestis. Patalpos grąžinamos pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. birželio 12 d. išsiuntė ieškovui patalpų perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad pasibaigus sutarties terminui (2018 m. gegužės 31 d.) perduoda patalpas. Byloje nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad sutarties 2.2 punkte numatytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas abiejų šalių nebuvo pasirašytas.

9. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės vadovo pavaduotojas Romualdas Volodkevičius parodė, kad ginčo patalpas buvo išnuomotos dviem įmonėm (atsakovei ir UAB „Airupė“) tam pačiam laikotarpiui, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į įmonių pageidavimą. Liudytojas pripažino, kad atsakovė informavo apie tai, jog sutarties nepratęs, tačiau pagal sutartį jai buvo numatytas 15 dienų terminas išsikraustymui, todėl ieškovė neragino atsakovės atlaisvinti patalpas anksčiau minėto termino, netikrino, ar jos faktiškai atlaisvintos. Liudytojas parodė, kad nuomojami pastatai yra išsidėstę 2 ha teritorijoje, kartais jis lankydavosi patalpose, po sutarties termino pabaigos jis buvo patalpose, matė, kad jos nėra atlaisvintos, faktiškai jomis naudojamasi (buvo surinkinėjimas karkasinis namelis), todėl jų negalėjo perimti, nesiaiškino, kuris iš nuomininkų faktiškai naudojasi patalpomis, nes tokios pareigos neturėjo, nežinojo, kokie darbuotojai kokiai įmonei dirbo, pripažino, kad patalpų perdavimo aktą iš atsakovės gavo 2018 m. birželio 12 d., patalpos buvo faktiškai atlaisvintos 2018 m. birželio 13 d., tą pačią dieną gavo raktus iš kito nuomininko, ieškovė raktų nuo patalpų neturėjo. Liudytoju apklaustas Arvydas Braziulevič parodė, kad yra UAB „Airupė“ vadovės sutuoktinis, įmonė su atsakove vykdo bendrą veiklą, kartu nuomojosi patalpas tam, kad nuomos kaštai būtų paskirstyti lygiomis dalimis, UAB „Airupė“ teikė atsakovei gamybos paslaugas, atsakovė iš esmės jokios veiklos minėtose patalpose nevykdė, tik sandėliavo medžiagas, atsakovės darbuotojų patalpose iš esmės nebūdavo. Liudytojas parodė, kad vienas (didesnis) pastatas buvo atlaisvintas iki sutarties termino pabaigos, kitas patalpas perduoti UAB „Airupė“ vėlavo 5 dienas (vėliau nurodė 7 dienas), nes jose gamino karkasinį namelį, atsakovė tuo metu patalpose nesandėliavo medžiagų. Parodė, kad didžiųjų patalpų raktą perdavė ieškovei, mažųjų – padėjo tam tikroje vietoje, nežino, kada ieškovė sužinojo, jog patalpos yra faktiškai atlaisvintos, patalpų atlaisvinimo momentas ir faktas (vėlavimo terminas) nebuvo fiksuotas. Liudytojas taip pat parodė, kad šiuo metu kartu su atsakove vykdo bendrą veiklą, tačiau jai naujų patalpų nuomininku yra tik UAB „Airupė“, vėliau kaštai yra pasidalijami tarpusavyje. Liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja Simona Marčinskienė parodė, kad informavo ieškovę, jog nepratęs sutarties, apie patalpų atlaisvinimo faktą pasibaigus sutarties terminui ieškovei nepranešė, parodė negalinti teigti, jog ieškovė žinojo, kad atsakovė patalpas atlaisvino pasibaigus nuomos sutarties terminui. Liudytoja taip pat parodė, kad patalpose laikė medžiagas, darbuotojų jose praktiškai nebūdavo.

10. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (minėto straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; kt.). Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad daiktas, pasibaigus nuomos sutarčiai, gali būti negrąžinamas nuomotojui ne dėl nuomininko, o dėl nuomotojo kaltės: nuomotojas sąmoningai vilkina perduodamo daikto priėmimą, nepagrįstai atsisako pasirašyti daikto perdavimo-priėmimo aktą ir pan., nuomotojas atitinkamai gali įrodinėti, kad nuomininkas siekia jam grąžinti netinkamos būklės patalpas ir pan.

12. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra būtent pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas nuomotojui, pasibaigus nuomos sutarčiai, vykdymo klausimas. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Šioje byloje taip pat aktuali CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena (prievolės) šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Įgyvendindamos bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą šalys (tiek skolininkas, tiek kreditorius) turi padėti viena kitai įgyvendinti joms tenkančias teises ir vykdyti pareigas, atskleisdamos būtiną informaciją, laiku informuodamos viena kitą apie prievolės vykdymo aplinkybių pasikeitimus, siekdamos taikiai išspręsti kilusius ginčus ir pan.

13. Šioje byloje liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja Simona Marčinskienė parodė, kad informavo ieškovę, jog nepratęs sutarties, tačiau apie patalpų atlaisvinimo faktą pasibaigus sutarties terminui (iki 2018 m. birželio 12 d. perdavimo – priėmimo akto išsiuntimo) ieškovei nepranešė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (sutartis) patvirtina, kad nuomos sutarties pabaigos terminas buvo 2018 m. gegužės 31 d. Atsakovė 2018 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad sutarties, kuri baigiasi 2018 m. gegužės 31 d., nepratęs, tačiau minėta aplinkybė nereiškia, kad atsakovė informavo ieškovę, jog 2018 m. gegužės 31 d. faktiškai atlaisvino patalpas ir, kad ieškovė gali jas perimti savo žinion, nes, kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, sutarties pabaigos termino suėjimas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju teisiškai aktualus yra daikto (pastato) grąžinimo (perduodant faktiškai daiktą, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą) tinkamas vykdymas.

14. Nuomos sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovė gali patalpas atlaisvinti per 15 dienų. Minėtame sutarties punkte buvo numatyta atsakovės pareiga perduoti patalpas ieškovei. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad aplinkybė, jog pasibaigus sutarčiai nebuvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, neturi esminės reikšmės, tačiau svarbią reikšmę šioje byloje turi tai, kad atsakovė neįrodė, jog pasibaigus sutarties terminui (2018 m. gegužės 31 d.) informavo atsakovę, kad patalpos yra faktiškai atlaisvintos ir ieškovė jas gali perimti savo žinion (CPK 178 straipsnis, CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. gegužės 31 d. buvo atlaisvinusi patalpas, šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas Arvydas Braziulevič, tačiau faktinis patalpų atlaisvinimas apie tai neinformavus ieškovės nereiškia tinkamo faktinio patalpų perdavimo CK 6.499, 6.535 straipsnių prasme, nes nežinodama apie atlaisvintas patalpas ieškovė negalėjo jas perimti (jomis naudotis). Aplinkybė, kad ieškovės atstovas prižiūrėdavo nuomos pastatus, esančius 2 ha teritorijoje bei faktiškai į juos užeidavo, neįrodo, kad ieškovė 2018 m. gegužės 31 d. žinojo, jog atsakovė faktiškai patalpas atlaisvino. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Romualdas Volodkevičius parodė matęs, kad po 2018 m. gegužės 31 d. patalpos buvo faktiškai naudojamos, užimtos. Sutiktina su liudytojo vertinimu, kad jis neturėjo pareigos aiškintis, kas faktiškai naudojasi patalpomis, nes pareigą perduoti patalpas turėjo atsakovė (ieškovė turėjo pareigą priimti perduodamas patalpas). Taigi, būtent atsakovė šioje byloje turėjo įrodyti ne faktinio patalpų naudojimo pabaigos, bet tinkamo patalpų perdavimo faktą (CPK 178 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, 6.535 straipsnio 2 dalis, sutarties 2.2 punktas). Faktą dėl patalpų perdavimo gali konstatuoti tada, kai patalpos tinkami perduodamos – pasirašomas patalpų perdavimo – priėmimo aktas arba jos yra faktiškai perduodamos. Įrodymų, kad minėti juridinę reikšmę turintys faktai įvyko iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovė nepateikė, nes į bylą nebuvo pateiktas šalių pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas ar įrodymai, kad atsakovė faktiškai iki 2018 m. gegužės 31 d. perdavė patalpas ieškovei, informavo ieškovę, kad patalpos yra atlaisvintos ir ieškovė gali jomis naudotis (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, kad faktiškai atsakovė neturėjo patalpų rakto, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji neturėjo pareigos perduoti išsinuomotas patalpas ieškovei. Taip pat nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad patalpos prasidedant nuomos santykiams nebuvo perduotos surašant priėmimo – perdavimo aktą, nes šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad jos buvo perduotos atsakovei naudojimuisi, tai yra įvykdytos sutarties 1.1 punkto nuostatos. Liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja Simona Marčinskienė parodė negalinti teigti, jog ieškovė žinojo, kad atsakovė patalpas atlaisvino pasibaigus nuomos sutarties terminui. Rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovė žinojo, kad nuo 2018 m. gegužės 31 d. atsakovė atlaisvino patalpas, atsakovė nepateikė. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoju apklaustas liudytojas Arvydas Braziulevič. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog nuomininkas dėl nuomotojo veiksmų ar dėl kurių nors kitų aplinkybių būtų negalėjęs grąžinti išsinuomotų daiktų nuomotojui. Byloje nebuvo nustatyta, kad išnuomoto daikto grąžinimas buvo atliktas sutarties šalių suderintais veiksmais, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, kad nuomojamo daikto grąžinimo nuomotojui momentas sutapo su sutarties pasibaigimu (CK 6.499 straipsnio 1dalis). Papildomai pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tos pačios patalpos buvo nuomojamos dviejų įmonių (atsakovės ir UAB „Airupė“), vykdančių bendrą veiklą, siekiant pasidalinti nuomos kaštus (mokestį) lygiomis dalimis, kitas patalpų nuomininkas (UAB „Airupė”) patalpų nuomos sutarties pabaigos momentu jų nebuvo atlaisvinęs. Ir nors, viena vertus, sutiktina su atsakovės argumentu, kad ji nėra atsakinga už UAB „Airupės” veiksmus vėluojant atlaisvinti patalpas, tačiau minėtos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo perimant patalpas, nes patalpoms nesant atlaisvintoms, ieškovė neturėjo pareigos aiškintis, kuris iš nuomininkų yra faktiškai jas užėmęs.

15. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovei neįrodžius, jog pasibaigus sutarties terminui ji 2018 m. gegužės 31 d. tinkamai įvykdė pareigą grąžinti nuomojamas patalpas, ieškovės kviestam liudytojui vadovo pavaduotojui Romualdui Volodkevičiui parodžius, kad 2018 m. birželio 13 d. jam buvo žinoma, jog patalpos yra atlaisvintos, iš atsakovės ieškovei priteistina 310 Eur nuomos mokesčio ((387,50/15)*12 d.) bei 41,88 Eur ((18,76 Eur + 0,41 Eur + 33,18 Eur)/15*12) pagal sutartį privalomų mokėti mokėjimų už naudojimosi patalpomis laikotarpį nuo nuomos termino pabaigos iki to momento, kai ieškovė perėmė patalpas (CK 6.200 straipsnis, 6.499 straipsnio 1 dalis, sutarties 2.2 punktas). Iš atsakovės ieškovei priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (351,88 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.200, 6.210, 6.499 straipsniai, sutarties 2.2, 3.2 punktai). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patekintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio bei 300 Eur advokato teisinei pagalbai, iš viso ieškovė patyrė 315 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismas patenkino 80 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga patenkintiems ieškinio reikalavimams bylinėjimosi išlaidų dalis – 252 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

17. Tuo tarpu atsakovė patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų (2019 m. gruodžio 13 d. apmokėjimas 302,20 Eur sumai; 2020 m. sausio 24 d. apmokėjimas 302,50 Eur sumai; 2020 m. vasario 25 d, apmokėjimas 363 Eur sumai). Kadangi teismas patenkino 80 procentų ieškovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina proporcinga nepatenkintiems ieškinio reikalavimams bylinėjimosi išlaidų dalis (20 procentų) – 193,60 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

18. Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 5 Eur suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei ŽŪB Nemėžis, į.k. 186079829, iš atsakovės „Domus Export“, į.k. 302468196, 351,88 Eur (trys šimtai penkiasdešimt vieną eurą 88 ct) skolos, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą (351,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt su eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei „Domus Export“, į.k. 302468196, iš ieškovės ŽŪB Nemėžis, į.k. 186079829, 193,60 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.