- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-820-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06619-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Būsto valda“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 3 751,69 Eur skolą už suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikia bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Atsakovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovui teikė administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs. 2015 m. liepos mėn. daugiabučiame name buvo atlikti stogo remonto darbai. Atsakovui už stogo remonto darbus buvo priskaičiuota 4 538,13 Eur suma. Atsakovas atliko mokėjimus bendrai 1 140 Eur sumai, taigi skolos likutis 2019 m. balandžio 30 d. sudaro 3 751,69 Eur. Šią sumą sudaro 3 386,22 Eur skola už stogo remonto darbus ir 365,47 Eur skola už administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog turi pareigą mokėti ieškovei už administravimo, techninės priežiūros paslaugas, taip pat kaupiamąsias lėšas, tačiau nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl mokesčio už stogo remonto darbus, kadangi šie darbai nebuvo būtini. Atsakovui nebuvo pateikti dokumentai, kurie įrodytų, kad stogo remonto darbai buvo būtini. Atsakovas sutikimo remonto darbams, kurie nebuvo būtini, nedavė. Be to, stogo remontas buvo atliktas nekokybiškai, po jo atlikimo, atsakovo žiniomis, buvo aplieti tiek kaimynų butai, tiek ir pažeista pačio atsakovo buto siena (nuo drėgmės išsipūtė). Atsakovui abejonių kelia ir pati sąmatos ir atliktų darbų vertė. Be to, pagal ieškovės pateiktus duomenis, kaupiamosios lėšos naudojamos nebuvo, nors butų savininkai jas moka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „Būsto valda“ 3 751,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 751,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo V. K. valstybei 5,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, išdėstė iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „Būsto valda“ priteistos bendros 3 835,69 Eur sumos mokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. po 319,65 Eur į mėnesį, mokėjimus pradedant atlikti nuo 2020 m. vasario 1 d.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovui priklausančios patalpos/butas (duomenys neskelbtini), administratore. Atsakovas neginčijo 365,47 Eur skolos už administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, susidariusios per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Ieškovės pateiktame 2008 m. spalio 4 d. apžiūros akte nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga nusidėvėjusi. Iš 2015 m. liepos 21 d. butų iš kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 115 matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų apklausos dėl gyvenamojo namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos ir kaminų remonto darbų; išsiųsta 6 protokolai, balsavo 5, negaliojančių nėra, balsavimas laikytas įvykusiu; sprendimas priimtas 83,33 procentų balsų dauguma; nuspręsta – „ardymo darbai, pakalimų įrengimas, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, kaminų remontas, naujos banguotų beasbesčio šiferio lakštų stogo dangos („Gotika“, spalvos kodas BL91) įrengimas, stogo dangos aptaisymo darbai. Darbus atliks UAB „Pastatų ūkio priežiūra“.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog stogo remonto darbai yra faktiškai atlikti. Atsakovo argumentas, kad stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai, neįrodytas. Atsakovas, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Aplinkybė, kad atsakovas nedavė sutikimo dėl stogo remonto darbų, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti atsakovo, kaip daugiabučio namo butų savininko, pareigą apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas. 2015 m. liepos 21 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 115 patvirtina, kad visi gyvenamojo namo butų savininkai, išskyrus atsakovą, vienbalsiai priėmė sprendimą atlikti namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos ir kaminų remonto darbus. Butų savininkai pritarė orientacinei stogo remonto darbų vertei 28 440,03 Eur su PVM. Atliktų darbų akte S004-A-001 bendra drabų vertė nurodyta 15 673,23 Eur, akte S004-A-002 bendra darbų vertė 12 277,87 Eur, viso darbų atlikta už 27 951,60 Eur. Šie aktai nėra nuginčyti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė gautas atsakovo įmokas, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, paskirstydavo proporcingai visoms atsakovo skoloms, įskaitant ir skolos už stogo remonto darbus, padengti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl įmokų paskirstymo. Atsakovas išreiškė abejones dėl skolos dydžio pagrįstumo, nes atsakovui nebuvo pateiktas detalus skolos paskaičiavimas, taip pat teigė neturintis mokėjimo grafiko, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, gavęs iš ieškovės sąskaitas, būtų prašęs pateikti detalų sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo pagrindimą, ar būtų kreipęsis į atsakovę ir prašęs sudaryti mokėjimo grafiką, o ieškovė būtų atsisakiusi sudaryti mokėjimo grafiką ar pateikti atsakovui kokius nors duomenis. Priešingai, ieškovė atsakovui teiktuose priminimuose siūlė kreiptis į ją ir išspręsti skolos apmokėjimo klausimus, todėl individualaus mokėjimo grafiko neturėjimas nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti už stogo remonto darbus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, vykdydama gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovo butas, bendrojo naudojimo objektų administravimą, nevykdė savo pareigos teikti atsakovui informaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi įstatyme numatytą pareigą apmokėti jam tenkančią stogo remonto išlaidų dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 3 751,69 Eur skola už stogo remontą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, o tuo atveju, jei teismas paliks pilnai ar iš dalies teismo sprendimą – sprendimo įvykdymą išdėstyti ir leisti atsakovui priteistą skolą mokėti, mokant ne daugiau nei po 100 Eur kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
7.2. Atsakovas nėra davęs sutikimo dėl stogo remonto darbų, o byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atlikti stogo darbai buvo privalomi. Ieškovė kartu su dubliku į bylą pateikė 2008 m. spalio 14 d. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės gyvenamojo aktą Nr. 95, kuriuo grindė remonto būtinybę. Tačiau šis ieškovės pateiktas aktas neįrodo, kad remonto darbai buvo būtini. Priešingai, akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad stogo dangą pakeisti nauja nėra būtinybės, o tik „rekomenduojama“. Jokių kitų duomenų, kurie įrodytų, kad stogui buvo reikalingas remontas, byloje nėra.
7.3. Teismo sprendime nurodytas motyvas, kad „šiame kontekste taip pat svarbu, kad ieškovė – administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, ji turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis)“ nepagrindžia teismo išvados apie atsakovui tenkančią vykdyti pareigą apmokėti stogo remonto darbus, nes reikalavimas apmokėti grindžiamas butų savininkų sprendimu atlikti remontą, o ne savarankišku administratoriaus sprendimu.
7.4. Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas, gavęs sąskaitas, neprašė pateikti apskaičiavimo pagrindimo, kad nesikreipė dėl grafiko sudarymo ar kad nėra duomenų apie ieškovės pareigos nevykdymą teikti informaciją, niekaip nepagrindžia konkretaus atsakovo įsiskolinimo dydžio ir ieškovės reikalaujamos sumos teisingumo. Skolos dydis turi būti pagrįstas. Nurodytas atsakovo elgesys negali būti pagrindu pripažinti, kad atsakovas skolingas konkrečią (apibrėžtą) pinigų sumą, šiuo atveju 3 386,22 Eur.
7.5. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas savo nesutikimą su skolos dydžiu grindė ta aplinkybe, kad „kaupiamosios lėšos naudojamos nebuvo, nors butų savininkai jas moka“, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą šį atsakovo nurodytą itin svarbų motyvą ignoravo ir dėl jo niekaip nepasisakė. Byloje esantys rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai įrodo, kad atsakovas skolos sumą ginčijo motyvuodamas tuo, kad suma už remonto darbus turi būti mažinama ta suma, kurią jis sumokėjo kaip kaupiamąsias lėšas. Atliktų darbų akte S004-A-001 nurodyta „Apmokestinti visą namą. Panaudoti kaupiamąsias lėšas“. Ieškovė turėjo pateikti duomenis apie tai, kiek kaupiamųjų lėšų buvo prikaupta, ir pagrįsti, kad jų nepakako remonto darbams kompensuoti. Tik įvertinus šią aplinkybę būtų galima spręsti dėl priteistinos skolos dydžio.
7.6. Teismas 2019 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą, duomenis apie stogo remonto būtinumą, duomenis, kaip apskaičiuotas įsiskolinimas, ir teismo posėdį atidėjo. Tačiau net ir po šio teismo siūlymo ieškovė šių duomenų nepateikė: nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti dokumentai, iš kurių būtų matyti, kaip apskaičiuota (pradinė) iš atsakovo reikalaujama suma už stogo remontą; kokia suma kaupiamųjų lėšų yra išskaičiuota iš apskaičiuotos pradinės mokėtinos sumos už stogo remontą.
7.7. Teikiant prašymą dėl skolos išdėstymo, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė naujausius duomenis apie jo gaunamas pajamas, kuriuos tik turėjo, tačiau negalėjo pateikti duomenų apie gautas pajamas 2019 metais, nes dar nebuvo pradėtas deklaracijų teikti laikotarpis. Šiuo metu atsakovas teikia naujausius turimus duomenis – pajamų mokesčių deklaraciją už 2019 metus, iš kurios matyti, kad 2019 m. jis gavo 4 500 Eur, t. y. 375 Eur į mėnesį. Atsakovo galimybės dėl amžiaus (58 metai) ir išsilavinimo (vidurinis) susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Būsto valda“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
8.2. Ieškovės atstovė teismo posėdyje detaliai paaiškino, kad atsakovui tenkanti mokėti stogo remonto išlaidų dalis apskaičiuota proporcingai bendro turto daliai. Be to, ieškovė yra pateikusi apyvartos žiniaraščius (apskaitos dokumentai detalizuojantys priskaičiuotus mokesčius už atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas), kuriuose aiškiai detalizuojama, už kokias paslaugas ir kokie mokesčiai (administravimas, eksploatacija (techninė priežiūra), kaupiamosios lėšos, remonto darbai) yra priskaičiuoti atsakovui.
8.3. Nors atsakovas teigia, kad nesutinka su priskaityta suma už atliktus namo stogo remonto darbus, tačiau tam tikrais mėnesiais (2016-01, 2016-04, 2016-08, 2016-10, 2016-11, 2016-12 ir kitais) įmokėdavo didesnes sumas nei būdavo kiekvieną mėnesį priskaičiuota už kitas suteiktas paslaugas.
8.4. Sprendimu išdėstytas skolos mokėjimas yra pagrįstas, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Skolos susidarymo pradžia yra 2015 m. liepos mėn., tačiau atsakovas per 4 metus iki ieškinio padavimo teismui (2019 m. birželio 7 d.) į ieškovę dėl skolos išdėstymo dalimis nesikreipė, mokėjimus vykdė nereguliariai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK329 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei buvo priteistos išlaidos už daugiabučio namo stogo remontą, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, atsakovui V. K. šiame name asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos/butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 14 d. gyvenamojo namo apžiūros akte buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga nusidėvėjusi ir rekomenduojama ją pakeisti, tai patvirtina ir namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo duomenys. Iš 2015 m. liepos 21 d. butų iš kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 115 matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų apklausos dėl gyvenamojo namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos ir kaminų remonto darbų; 83,33 procentų balsų dauguma buvo nuspręsta atlikti stogo, lietaus nuvedimo sistemos įrengimo ir kaminų remonto darbus, numatyta, kad darbus atliks UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, nustatyta orientacinė darbų vertė – 28 440, 03 Eur su PVM. Atliktų darbų aktai patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atliko stogo remonto darbus bendrai 27 951,60 Eur sumai su PVM.
12. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. K. 3 751,69 Eur skolą. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas neginčijo 365,47 Eur skolos už administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, susidariusios per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d, tačiau nesutiko su skola už stogo remonto darbus.
13. Skundžiamu teismo sprendimu teismas ieškinį patenkino, tik išdėstė sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 319,65 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo priteista skola už stogo remontą, kadangi jis nedavė sutikimo šioms remonto išlaidoms, be to, ieškovė neįrodė mokėtinos skolos dydžio pagrįstumo, kuri taip pat turėjo būti mažinama sumokėtų kaupiamųjų lėšų suma, taip pat nesutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu, kadangi atsakovas dėl savo turtinės padėties galėtų mokėti ne daugiau kaip po 100 Eur kas mėnesį.
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
14. Atsakovas su apeliaciniu skundu, siekdamas pagrįsti savo turtinę padėtį, pateikė 2019 pajamų mokesčio deklaracijas. Nurodė, kad teikiant prašymą dėl skolos išdėstymo, jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui naujausių duomenų apie jo gautas pajamas 2019 metais, nes dar nebuvo pradėtas deklaracijų pateikimo laikotarpis. Todėl atsakovas šiuo metu teikia naujausius turimus duomenis – pajamų mokesčių deklaraciją už 2019 metus, iš kurios matyti, kad 2019 m. jis gavo 4 500 Eur, t. y. 375 Eur į mėnesį.
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kadangi atsakovas, grįsdamas nesutikimo su teismo sprendimo dalimi dėl sprendimo vykdymo išdėstymo argumentus, teikia naujus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, ir tai yra susiję su bylos nagrinėjimo ir apeliacinio skundo dalyku, apie šiuos įrodymus iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo žinoma ieškovei, kuri galėjo pareikšti nuomonę dėl jų įrodomosios reikšmės, todėl šie įrodymai priimtini į bylą.
Dėl atsakovo pareigos mokėti už stogo remontą
17. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo atliktas daugiabučio namo, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, stogo remontas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis butų iš kitų patalpų savininkų sprendimu atlikti stogo remontą, sprendė, kad atsakovas, kaip namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis, yra atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą, todėl privalo atlyginti stogo remonto išlaidas.
19. Atsakovas, neigdamas savo pareigą atlyginti remonto išlaidas, apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad jis nėra davęs sutikimo dėl stogo remonto darbų, o byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atlikti stogo darbai buvo privalomi. Tokius skundo argumentus grindžia CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar daugiabučio namo patalpų savininkas – atsakovas, remdamasis sutikimo dėl išlaidų nedavimo faktu, gali būti atleistas nuo pareigos prisidėti prie bendro turto – stogo – remonto išlaidų pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį.
20. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokiu būdu yra nustatyti du alternatyvūs atvejai, kuomet buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo mokėti išlaidų, todėl pakanka vieno iš jų tam, kad būtų galima nustatyti, ar buto ar kitų patalpų savininkas turi, ar neturi prievolės apmokėti remonto išlaidas.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009).
22. Taigi, atsakovas savo poziciją apeliaciniame skunde grindžia CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytu antruoju atveju, kai jis nėra davęs sutikimo išlaidoms, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju nustatytas kitas šios normos pagrindu atsisakymą mokėti išlaidas paneigiantis atvejis, kadangi dėl šių išlaidų buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, ir to pakanka, kad atsakovui atsirastų pareiga prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
24. Atsižvelgiant į tai, nėra teisiškai reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad stogo remontas nebuvo būtinas, tačiau teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad stogo remonto būtinumas buvo nustatytas dar 2008 m. spalio 14 d. apžiūros aktu, o stogo remontas atliktas tik 2015 m., kas neabejotinai patvirtina, kad stogo remontas vis tik buvo būtinas. Atsakovui neginčijus butų ir kitų patalpų savininkų 2015 m. liepos 21 d. sprendimo dėl stogo remonto atsakovui kyla pareiga jį vykdyti, t. y. atlikus stogo remontą, atlyginti remonto išlaidas proporcingai savo turimai daliai.
Dėl skolos dydžio pagrįstumo
25. Nors atsakovas teigia, kad byloje nėra įrodytas skolos dydis, tačiau su tuo sutikti nėra jokio pagrindo. Pirmiausia, kaip jau yra nustatyta, stogo remonto darbai buvo atlikti, to neneigia ir atsakovas, atliktų darbų vertė patvirtinta byloje pateiktais įrodymais – atliktų darbų aktais, ši vertė mažesnė nei butų ir kitų patalpų savininkų 2015 m. liepos 21 d. sprendimu nustatyta orientacinė darbų kaina. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
26. Todėl remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytų teisės aktų reikalavimais, laikytini pakankamais skolos dydžiui pagrįsti ieškovės atstovės paaiškinimai 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, kad atsakovui skolos dydis buvo nustatytas padalinus bendrą remonto darbų vertę iš viso namo naudingojo ploto ir gautą 1 kv. m vertę padauginus iš atsakovo patalpų naudingojo ploto. Be to, skolos dydį pagrindžia ir byloje pateikti žiniaraščiai. Tuo tarpu atsakovas tik abstrakčiai teigia, kad skolos dydis nepagrįstas ir nenurodo, koks skolos dydis, jo nuomone, yra teisingas.
27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pagal byloje pateikto žiniaraščio duomenis nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, kai stogo remontas jau buvo atliktas, keletą mėnesių mokėdavo po 100 Eur, nors kiti mokėtini mokesčiai kas mėnesį sudarė vos 11,91 Eur, o tai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie pareigą mokėti už stogo remontą ir jis šią pareigą dalinai vykdė ir skolos dydis tuomet jam nekėlė abejonių. Todėl atsakovo atsisakymas dabar sumokėti šios skolos likutį, abstrakčiai nesutinkant su jos dydžiu, laikytinas tik siekiu išvengti bendrasavininko pareigos vykdymo.
Dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo
28. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsiliepime į ieškinį kėlė klausimą, kodėl stogo remonto lėšų padengimui nebuvo panaudotos surinktos kaupiamosios lėšos, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu nereikalavo, kad ieškovė pateiktų kokius nors šiam atsakovo atsikirtimo argumentui pagrįsti reikalingus įrodymus ir žodinio bylos nagrinėjimo metu neteikė ieškovei su tuo susijusių klausimų. Todėl ir pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisakė dėl šio atsakovo atsikirtimo argumento, nors pats atsakovas turėjo įstatyminę pareigą pateikti (arba reikalauti juos pateikti iš ieškovės) atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178, 199 straipsniai).
29. Nepaisant to, šis argumentas nepaneigia atsakovo prievolės padengti skolą. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų 2015 m. liepos 21 d. sprendime nebuvo numatytas kaupiamųjų lėšų panaudojimas stogo remonto išlaidų atlyginimui, atvirkščiai, buto ir kitų patalpų savininkai balsuodami nustatė orientacinę 1 kv. m buto bendro ploto remonto darbų vertę, kas patvirtina, kad nebuvo nuspręsta naudoti kaupiamąsias lėšas.
30. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, 14 punkte nustatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Duomenų, kad ilgalaikiame plane buvo numatytas kaupiamųjų lėšų panaudojimas ir stogo remonto darbams apmokėti, byloje nėra pateikta.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
31. Butų ir kitų patalpų savininkų 2015 m. liepos 21 d. sprendime buvo nuspręsta mokėjimus už stogo remonto darbus atlikti pagal kiekvieno buto savininko ir ieškovės pasirašytą individualaus mokėjimo grafiką. Kaip paaiškino ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, kiti 5 buto savininkai kreipėsi dėl mokėjimo grafiko sudarymo ir jiems mokėjimas buvo išdėstytas metams laiko. Atsakovas nesikreipė dėl tokio grafiko sudarymo ir pradžioje tik keletą mėnesių atliko mokėjimus po 100 Eur, tokiu būdu veikdamas savo nuožiūra, o vėliau iš viso nutraukė mokėjimus. Tokie veiksmai rodo, kad atsakovas pats nerealizavo butų ir kitų patalpų savininkų 2015 m. liepos 21 d. sprendime įtvirtintos teisės susitarti su ieškove dėl atitinkamo lėšų mokėjimo išdėstymo.
32. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą skolos mokėjimą išdėstyti po 100 Eur kas mėnesį patenkino iš dalies ir priteistos skolos mokėjimą atsakovui išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui po 319,65 Eur kas mėnesį. Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus įvertinęs atsakovo turtinę padėtį sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo jo nurodytu būdu, kadangi tokiu atveju sprendimo įvykdymas užtruktų tris metus, o tai pažeistų ieškovės interesus ir jos teisėtus lūkesčius.
33. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, kadangi atsakovui pareiga sumokėti išlaidų už stogo remontą dalį atsirado dar 2015 m. liepos mėnesį, o atsakovas šią pareigą vykdė tik savo nuožiūra ir nedidele dalimi, savalaikiai nesikreipė dėl individualaus mokėjimo grafiko sudarymo, jo pasirašymo ir patvirtinimo, taigi savo įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką, todėl jo siekis išdėstyti sprendimo vykdymą dar trejiems metams laikytinas neproporcingu ieškovės interesų apribojimu, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir šalių lygiateisiškumo principus.
34. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
35. Atsakovui net ir pateikus naujausius duomenis apie 2019 metais gautas pajamas, negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra išimtinai bloga, nes jis turi tam tikro turto (transporto priemonę ir butą), vykdo individualią veiklą, be to, kaip jau nurodyta, sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovo nurodytu būdu neproporcingai pažeistų ieškovės interesus, o toks jos teisių gynimo būdas nereikštų tinkamo teisingumo vykdymo, todėl ši sprendimo dalis nekeistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ir atsakovo prašymas priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir jas pagrindžiančių įrodymų nėra pateikusi.
37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.