- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-984-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., V. G., Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- G. G., I. G., V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1943-850/2021 pagal pareiškėjų G. G., I. G., V. G. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. G., A. G., Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. G., I. G., V. G. (toliau – pareiškėjai) prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą po pareiškėjų tėvo J. G. mirties (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. G.. Po jo mirties atsirado palikimas. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjų mama V. G. kreipėsi į Tauragės rajono 3-ojo biuro notarę V. J. ir parašė pareiškimą, kad palikimą priima. Iš notarės sužinojo, kad J. G. (duomenys neskelbtini) parašė testamentą, kuriuo 0,2500 ha žemės sklypą (namų valdą) bei pastatus, kuriuose su šeima visuomet gyveno, paliko savo broliui A. G.. Be to, gyvendami santuokoje, pareiškėjų tėvai 2008 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nusipirko 785/1523 dalį žemės sklypo, susidedančio iš 15,2300 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo dalies tėvas J. G. testamentu broliui nepaliko, todėl jis paveldimas pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinių – trijų vaikų, o sutuoktinė V. G. paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Pareiškėjai palikimo nepriėmė ir nepageidauja gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, tačiau notarė atsisako mamai V. G. išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kadangi pareiškėjai nėra parašę oficialių atsisakymų nuo palikimo po tėvo J. G. mirties. Mano, kad terminą atsisakyti nuo palikimo praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi buvo įsitikinę ir žinojo, kad dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo kreipėsi pareiškėjų mama V. G. ir pareiškėjai visiškai nesuprato, kad jie praleidžia terminą parašyti pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Veikdami pasyviai ir nepriimdami palikimo, manė, kad palikimą priima jų mama V. G., nes ji veikia aktyviai ir kreipėsi į notarę su pareiškimu, kad palikimą po tėvo J. G. mirties ji priima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškimą patenkino, nutarė atnaujinti pareiškėjams: V. G., I. G. ir G. G., įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo J. G. mirties (duomenys neskelbtini), atsisakymo ir pratęsti trims mėnesiams šį terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo atsisakymo po tėvo J. G. mirties dėl svarbios priežasties – palikimą priėmus jų mamai V. G., pareiškėjai nesiekė priimti palikimo ir nežinojo, kad reikalinga raštu per tris mėnesius kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ne tik dėl palikimo priėmimo, bet ir dėl jo atsisakymo. Pažymėjo, kad pareiškėjų atstovė teigė, kad teisininkų tarp pareiškėjų nėra, o notarė apie tai neinformavo.
5. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjų elgesį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, kad termino atnaujinimas atsisakyti priimti palikimą pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti atsisakymo laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1943-850/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantas nurodė, jog trijų mėnesių terminas palikimui atsisakyti priimti yra naikinamasis, nes jo negalima nei pratęsti, nei atnaujinti. Praėjus šiam terminui, palikimas laikomas nepriimtu ir jis atitenka kitiems įpėdiniams arba pereina valstybei. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės nebeturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau yra pasibaigusi.
6.2. Pažymima, kad, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo atsisakymo po tėvo J. G. mirties dėl svarbios priežasties – neturėjo teisinių žinių.
6.3. Argumentuojama, jog notaras neturi nei imperatyviosios pareigos, nei juo labiau prievolės savo iniciatyva ieškoti potencialių įpėdinių. Kiekvienas veiksnus asmuo turi pats rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Pažymima, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o praleidus šį terminą yra laikoma, kad palikimas nepriimtas, tai po šio termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar apskritai neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo 2021 m. liepos 28 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1943-850/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pareiškėjų nuomone, V. G. priėmus palikimą pagal įstatymą nustatytu terminu ir nesant nė vieno pirmos ir antros eilės įpėdinio pagal įstatymą, kurie būtų priėmę palikimą, notarė V. J. privalėjo išduoti V. G. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į palikėjo J. G. nuosavybės dalį. Notarei aiškinant įstatymo nuostatą ir reikalaujant iš pareiškėjų atsisakymo nuo palikimo, jie kreipėsi į teismą dėl termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėjai nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas išaiškins, kad nepriėmus palikimo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, ir esant įpėdiniui, priėmusiam palikimą pagal įstatymą, notarė privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą palikimą priėmusiam asmeniui, tuomet pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti naikinama, o civilinė byla nutraukiama. Priešingu atveju, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškimas dėl įstatymu nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, kitu atveju patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu.
12. CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).
13. Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai reiškė reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą po pareiškėjų tėvo J. G. mirties (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, padaręs išvadą, kad pareiškėjai per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo atsisakymo po tėvo J. G. mirties dėl svarbios priežasties – palikimą priėmus jų mamai V. G., pareiškėjai nesiekė priimti palikimo ir nežinojo, kad reikalinga raštu per tris mėnesius kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ne tik dėl palikimo priėmimo, bet ir dėl jo atsisakymo.
15. Apeliantas, nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjų nurodyta priežastis – nežinojimas, jog reikalinga raštu per tris mėnesius kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ne tik dėl palikimo priėmimo, bet ir dėl jo atsisakymo, nelaikytina svarbia priežastimis terminui kreiptis dėl palikimo atsisakymo atnaujinti. Be to, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės nebeturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau įstatymiškai yra pasibaigusi.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas – yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį, palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).
17. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Įpėdinio pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomąją reikšmę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
19. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai, žinodami, kad dėl palikimo priėmimo po jų tėvo mirties kreipėsi jų mama V. G., sąmoningai, per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo nesikreipdami į notarą dėl palikimo priėmimo, t. y. neatlikdami jokių aktyvių veiksmų, palikimo nepriėmė. Taigi jų teisės į palikimą pasibaigė ir, kaip minėta, toks įpėdinių elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, sukeliantis tas pačias teisines pasekmes kaip ir atsisakymas nuo palikimo.
20. Taigi, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės neturi (Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Įpėdinis tik gali paduoti notarui pareiškimą, kad palikimo nėra priėmęs faktiškai ir jokių pretenzijų neturi. Teisės aktuose nėra numatytos imperatyvios normos, jog paveldėtojas pagal įstatymą, nagrinėjamu atveju – sutuoktinis, paveldintis pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais, jam priklausančią dalį paveldėti gali tik tuo atveju, jei yra pateikti kitų tos pačios eilės įpėdinių oficialūs pareiškimai dėl palikimo atsisakymo, patvirtinti notaro.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to nepagrįstai atnaujino pareiškėjams terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo atsisakymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjų G. G., I. G., V. G. pareiškimo dėl įstatymo nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo.