Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2023 m. gruodžio 19 d. M.Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 7 d. 14.51 val., (duomenys neskelbtini), viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius užfiksavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Kontrolierius, apžiūrėjęs automobilį ir patikrinęs mokėjimo duomenų bazėje, nustatė, kad už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėta. Nurodyta, jog taip M. Š. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-87 redakcija), 16 punktą. Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo asmeniui pasiūlyta iki 2024 m. sausio 18 d. sumokėti 10 Eur baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda – dvidešimties eurų dydžio bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 7 d. 14.51 val., (duomenys neskelbtini), VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius užfiksavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Kontrolierius, apžiūrėjęs automobilį ir patikrinęs mokėjimo duomenų bazėje, nustatė, kad už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėta (b. l. 7– 8).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

5.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino byloje esančius duomenis, nesugretino byloje surinktų duomenų, nepašalino prieštaravimų tarp nustatytų faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso reikalavimus, kas lėmė nepagrįstos išvados suformulavimą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių visų administracinio nusižengimo požymių buvimą.

5.10. Pažymi, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Skyriaus vyriausioji specialistė V. M. teisenos metu telefonu buvo susisiekusi su sklypo (duomenys neskelbtini) viena iš savininkių L. D., kuri paaiškino, kad šiame sklype pastatyti betoniniai gėlių vazonai žymi (duomenys neskelbtini) sklypo ribas. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje tirdamas bylos aplinkybes, neapklausė sklypo (duomenys neskelbtini) vienos iš savininkų L. D. kaip liudytojos, tokiu būdu nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos faktinių aplinkybių, nuo kurių priklauso M. Š. veikos teisinis vertinimas, nustatymą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nepašalindamas esminių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų ir Skyriaus pateiktų duomenų, netyrė ir nevertino dalies byloje esančių duomenų, galinčių turėti esminę reikšmę, konstatuojant faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar M. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

8. ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

9. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė įrodinėjo, kad M. Š. nusižengimas pasireiškė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-87 redakcija), 16 punkto reikalavimų pažeidimu, kadangi 2023 m. gruodžio 7 d. 14.51 val., (duomenys neskelbtini), užfiksuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyta mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėjus. Dėl to apeliantės 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. buvo nubaustas 20 Eur bauda.

10. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl šio nutarimo, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog M. Š. 2023 m. gruodžio 7 d. 14.51 val., (duomenys neskelbtini), tyčia pastatė savo transporto priemonę mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, taip pažeisdamas reikalavimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijas teismo nutarimo išvados išsamiai motyvuotos, pagrįstos bylos duomenų visumos analize, todėl pagrindo nepritarti skundžiamo nutarimo motyvams apygardos teismas nenustatė.

11. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas; objektyvieji požymiai; subjektas; subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių ne tik dėl objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020).

12. Šiuo atveju asmuo, kuriuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, M. Š., laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 7 d. stovėjo ne apmokestintoje automobilių stovėjimo zonoje, o privataus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, paaiškindamas, kad jam, kaip kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui, vienas iš gretimo žemės sklypo bendrasavininkas žodinio susitarimo pagrindu leidžia statyti automobilį. Tokiu atveju, apygardos teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar 2023 m. gruodžio 7 d. M. Š. transporto priemonė buvo pastatyta privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ar vis tik pateko į mokamą automobilių statymo zoną, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo šių dviejų teritorijų (privataus žemės sklypo ir geltonosios zonos) ribos nustatymo svarbą ir pagrįstai apeliantės atstovių atliktus matavimus laikė stokojančiais tikslumo. Pritartina, kad vėliau atlikti apeliantės atstovių matavimai kelia pagrįstų neaiškumų tiek dėl koordinačių, atskaitos taškų nustatymo, kas neabejotinai gali turėti įtakos matavimų rezultatų tikslumui, tiek dėl to, kad atliekant vėlesnius matavimus, jau nebuvo identifikuota M. Š. automobilio tiksli lokacija, buvusi nagrinėjamo įvykio metu – 2023 m. gruodžio 7 d. Pagal byloje esančias fotonuotraukas (pranešime / akte dėl galimo administracinio nusižengimo) taip pat negalima neabejotinai spręsti dėl faktinės automobilio stovėjimo vietos, o automobilio vietos nustatymas remiantis vien apsnigtais aplinkos objektais, taip pat būtų nepakankamas (žemėlapiuose šie objektai (vazonai, medžio stulpas) nepažymėti, kai kurie galėjo būti pastatyti ir keičiami pačių savininkų). Apygardos teismas pažymi, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonės statymo tam tikroje zonoje, net be atskirų matavimų turėtų nekilti jokių abejonių dėl tokios zonos ir jos ribų.

13. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn svarbu atskleisti ir kaltės turinį. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019).

14. Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė, pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

15. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gynėsi, jog jo automobilis stovėjo privataus sklypo teritorijoje. Iš bylos medžiagos galima spręsti, jog tiek (duomenys neskelbtini) sklypas, tiek gretimas (duomenys neskelbtini) sklypas, kurio vienu iš savininkų M. Š. nurodo esantis, ribojasi su keliu, kuris ir laikomas mokama automobilių stovėjimo zona. Tačiau ir pati apeliantė pripažįsta, jog ginčo vietoje kelias – tai tiesiog išvažinėta žemės paviršiaus juosta, neasfaltuota, neturinti nei įrengtų šaligatvių, nei bortelių ir toks natūraliai susiformavęs pagal vairuotojų važinėjimo įpročius, kelias nėra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą kaip privažiuojamasis ar įvažiuojamasis kelias. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal viešai prieinamus interneto žemėlapių (geoportal.lt, regia.lt) duomenis, bylos nagrinėjimo metu pateiktus miesto žemėlapius, į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą, bei į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribą patenka ir dalis kelio, kuri byloje nenustatyta. Byloje minimi betoniniai vazonai, medinis stulpas taip pat nėra (ir negali būti) tikslūs riboženkliai, jie neatsispindi žemėlapiuose, yra įrengti privačių asmenų ir tik pagal jų pačių vertinimas sklypų ribas, kurios prie šalia esančio kelio gali būti nevienodos (pavyzdžiui, pačios apeliantės atliktų matavimų pagrindu parengtoje schemoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) sklypo riba iš esmės galėtų būti ant kelio, o (duomenys neskelbtini) riba kiek toliau nuo kelio, todėl galima ir tokia situacija, jog dalis automobilio stovėjo privačiame sklype, kita dalis jau geltonosios zonos riboje). Taigi apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, tai, kad mokama automobilių stovėjimo zona laikytinas natūraliai susiformavęs neasfaltuotas kelias, su kuriuo besiribojančių privačių sklypų ribos skiriasi, o neaiškumų dėl riboženklių pačių asmenų pa(si)statyti objektai tokie, kaip vazonai, mediniai stulpai iš esmės nepašalina, be to, tiriamo įvykio metu buvusi stora sniego danga, taip pat objektyviai apsunkina stovėjimo vietos identifikavimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie M. Š. galimą klydimą vertinant privačių sklypų bei jau mokamos automobilių stovėjimo zonos ribas yra visiškai pagrįstos.

16. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas skundžiamoje teismo nutartyje aprašytomis aplinkybėmis, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodyta, jog M. Š. padarė nusižengimą, dėl kurio jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2024 m. vasario 21 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda.

17. Šioje byloje 2024 m. birželio 4 d. gautas ir apygardos teisme užregistruotas apeliantės (institucijos) prašymas prijungti papildomus duomenis prie jos apeliacinio skundo (procesinio dokumento Nr. DOK-7095). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK nėra numatyta galimybė, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teikti papildomus apeliacinio skundo argumentus ir (ar) juos pagrindžiančius duomenis. Teisės į apeliaciją įgyvendinimas teisės aktuose yra griežtai reglamentuotas, numatant tam tikrus reikalavimus, kurių asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, privalo laikytis. Vienas iš tokių reikalavimų yra aiškiai apibrėžtas terminas, per kurį asmuo gali paduoti apeliacinį skundą. Be to, ANK 649 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Taigi, apeliantė, 2024 m. birželio 4 d. pateikdama apeliacinį skundą patikslinančius duomenis jau po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo užkirto M.Š. galimybę įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą – teikti atsiliepimą dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, dėl apeliantės 2024 m. birželio 4 d. pateiktų duomenų atskirai nepasisakytina ir jie nevertinami, pažymint tai, kad visos esminės aplinkybės dėl M.Š. inkriminuoto nusižengimo buvo patikrintos, nagrinėjant apeliantės skundo argumentus.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.