- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2-341-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02619-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Midvaris Limited“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tora vape“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Midvaris Limited“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Midvaris Limited“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tora vape“ dėl skolos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. įsakymu priteisė kreditorei Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Midvaris Limited“ (ieškovei) iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tora vape“ (atsakovės) 178 612 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir 1 011 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. eL2-893-1177/2024) (ankstesnis bylos Nr. eL2-7369-1177/2023).
2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės kilnojamą turtą ir turtines teises, priklausančias skolininkei ar esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, – lėšas, 178 612 Eur apimtimi (įskaitant areštuoto kilnojamojo turto vertę), uždraudė skolininkei disponuoti areštuotu turtu, atsiskaityti areštuotomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas atsižvelgė į pareikšto reikalavimo sumą, viešus 2019–2022 metų duomenis apie skolininkės pardavimo pajamas, kurios sumažėjo nuo 317 364 Eur iki 15 625 Eur, paskutinių dvejų metų nuostolingą veiklą, ilgalaikio bei trumpalaikio turto bendrą vertę 2022 metais (16 989 Eur) ir nusprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog teismo priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
3. Skolininkė pateikė prieštaravimus dėl pareiškimo ir priimto teismo įsakymo, kuriuos teismas priėmė. Kreditorė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 178 612 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, 2 370 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino pirmiau nurodytą teismo 2023 m. gruodžio 13 d. įsakymą ir perdavė Kauno apygardos teismui civilinę bylą pagal teismingumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad, areštavus jos lėšas ir kilnojamąjį turtą (taip pat ir prekes), visiškai sustabdyta atsakovės veikla. Ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, parduoti iš ieškovės gautų prekių ir gauti iš to pelną, todėl negali vykdyti šalių susitarimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė netenkinti atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neskundė teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jų aktualumas neišnyko, atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti ar neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „Tora vape“ prašymą ir panaikino Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymu atsakovei pritaikytą kilnojamojo turto ir turtinių teisių areštą 178 612 Eur apimtimi (civilinė byla Nr. eL2-893-1177/2024) (buvęs Nr. eL2-7369-1177/ 2023).
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis, turėjo procesinę pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningumą, siedama jį su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsme. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė pareikšto reikalavimo dydžiu ir kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu kituose verslo santykiuose (dėl atsakovei suteiktų paskolų negrąžinimo ir panaudojimo) nevykdymo faktu.
8. Nesant įrodymų, kad atsakovė imasi ar ketina imtis veiksmų, siekdama šioje byloje išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, teismas prašymą išsprendė tik pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovei neturint galimybės įrodinėti, kad nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės, nepagrįstų apribojimų taikymas trikdys ūkinę veiklą ir bus neatsiskaitymo su kreditore priežastimi. Teismas įvertino, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų šio proceso instituto taikymo paskirties, pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, proporcingumo ar ekonomiškumo principus. Nenustačius grėsmės, be pakankamos priežasties atsakovei negali būti toliau taikomi jos įprastą veiklą trikdantys apribojimai (turto areštas).
9. Aplinkybė, kad atsakovė neapskundė jai nepalankios apylinkės teismo nutarties ir ši įsiteisėjo, savaime nelaikytina kliūtimi atsakovei pasirinkti kitą gynybos būdą – teikti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei pritaikytos labiausiai jos interesus varžančios laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės lėšų ir kilnojamojo turto, skirto perparduoti, areštas. Teismas padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovės teises ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė „Midvaris Limited“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės UAB „Tora vape“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovė, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įrodyti, kad pasikeitė aplinkybės ir išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 149 straipsnis). Atsakovė nenurodė naujų aplinkybių.
11.2. Teismas neteisingai suteikė reikšmę aplinkybei, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas nepranešant atsakovei, ji neturėjo galimybės išsakyti savo argumentų. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Tauragės apylinkės teismas nenustatė tokios būtinybės. Atsakovė nei prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, nei prašyme persiųsti bylą pagal teismingumą neprašė panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neskundė atskiruoju skundu teismo nutarties, kuria areštuotas jos turtas.
11.3. Teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gina tik atsakovės interesus, bet neužtikrina galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
11.4. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinami šalis siejantys teisiniai santykiai. Tai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
11.5. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jos finansinė padėtis pagerėjo, ji galės įvykdyti teismo sprendimą. Priešingai – padidėjo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Atsakovė nurodė, kad pritaikytas turto areštas paralyžiavo jos veiklą. Estijos bendrovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 1 200 000 Eur baudos.
11.6. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebus užtikrintas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Atsakovė gali neteisėtai atsiskaityti su kitais kreditoriais, dirbtinai sukurti kreditorinius reikalavimus ar perleisti turtą tretiesiems asmenims.
11.7. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nevaržo atsakovės interesų. Nei atsakovė, nei teismas nekėlė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovė, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pasikeitusių aplinkybių. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė atsakovės vadovo A. A. nesąžiningumu. Nuo 2024 m. sausio 16 d. atsakovės vadovo pareigas eina D. Š.. Jos sąžiningumas nekvestionuojamas.
12.2. Teismas teisingai nustatė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Atsakovė parduoda tabako gaminius. Uždraudus atsakovei disponuoti kilnojamuoju turtu, sustabdyta atsakovės veikla, bet neužtikrintas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pradėtas atsakovės nemokumo procesas.
12.3. Ieškovė, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nepagrindė savo reikalavimo, nepateikė jį patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas patenkino atsakovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar ne.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina peržengti ieškovės atskirojo skundo ribas, ir absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
16. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
17. Nurodytame straipsnyje nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Šias aplinkybes turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuotas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/20218, 16 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovė, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė naujų aplinkybių.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismui nenustačius bent vienos sąlygos, atsakovės teisės ir interesai negali būti suvaržomi, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Proporcingumo reikalavimas neturi būti suprantamas kaip laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų pakartotinis įvertinimas. Byloje jau nustačius dvi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, šalis neturi teisės reikalauti jas panaikinti, prašydama pakartotinai jas įvertinti.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad susirašinėjimai su skolininkės faktiniu vadovu A. A. pagrindžia, kad jis apeliantės skolintas lėšas panaudos savo asmeniniams poreikiams, taip gali sumažinti skolininkės turtą. Atsakovė nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 16 d. pasikeitė jos vadovas. Nagrinėjamoje byloje atsakovės dabartinės vadovės D. Š. sąžiningumas nekvestionuojamas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, kuriais ji siektų išvengti galbūt apeliantei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
21. Apeliantė grėsmę teismo sprendimui, savo interesų apsaugą sieja su didele pareikšto reikalavimo suma, taip pat su aplinkybe, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų, t. y. laiku neapmokėjo sąskaitų už perduotas prekes.
22. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ieškinio sumos dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
23. Pasikeitus atsakovės vadovui, neliko aplinkybės, teikusios pagrindą abejoti atsakovės nesąžiningumu.
24. Apeliantė neteisingai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gina tik atsakovės interesus, bet neužtikrina galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės pagrindžia padidėjusią galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais.
25. Tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jos finansinė padėtis pagerėjo, ji galės įvykdyti teismo sprendimą, nepagrindžia būtinybės toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės finansiniai sunkumai nepagrindžia jos nesąžiningumo ar ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, kad išvengtų galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Akcentuotina tai, kad negalėjimas įvykdyti įsipareigojimų apeliantei ir siekis išvengti galbūt jai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo – skirtingos faktinės situacijos.
26. Skolininko turto arešto būtinybė negali būti grindžiama abejotinomis aplinkybėmis. Turto, turtinių teisių, lėšų areštas itin suvaržo skolininko teises. Skolininko turto suvaržymas negali suteikti pranašumo kreditoriui, taip pat neproporcingai suvaržyti skolininkės veiklos tiek, kad būtų padaryta neproporcinga žala.
27. Apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovė gali neteisėtai atsiskaityti su kitais kreditoriais, dirbtinai sukurti kreditorių reikalavimus ar perleisti turtą tretiesiems asmenims, nepagrįsti kitais bylos duomenimis. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gali elgtis nesąžiningai.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto, turtinių teisių, lėšų areštas – taikymas negali tapti prielaida veikiančios bendrovės veiklai sustabdyti ar nutraukti, taip pat jos nemokumo priežastimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ne pašalinti iš rinkos veikiantį juridinį asmenį. Prasta juridinio asmens turtinė padėtis, nesant aplinkybių, pagrindžiančių grėsmę teismo sprendimui įvykdyti, negali būti suvaržyta dar labiau, apsunkinant galimybę vykdyti veiklą ir gauti iš jos pajamas. Nagrinėjamu atveju pritaikytu turto areštu paralyžiuota atsakovės veikla. Ji, negalėdama vykdyti veiklos, negalės gauti pajamų, t. y, negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, taip pat ir apeliantei. Atsakovei, nevykdant veiklos ir tapus nemokia, nebus užtikrintas galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.
29. Apeliantė teisingai nurodo, kad teismas išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepranešdamas atsakovui apie tokio prašymo nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai teismas mano, kad tai padaryti būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Apskųstoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas nepranešant atsakovei, ji neturėjo galimybės pateikti savo argumentų, nereiškia, kad pažeista nurodyta nuostata. Tauragės apylinkės teismas išsprendė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis jam pateiktais vienos šalies rašytiniais įrodymais. Tai, kad atsakovė nepateikė atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria areštuotas jos turtas, procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, prašyme persiųsti bylą pagal teismingumą) neprašė panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigia jos teisės tokį prašymą pateikti vėliau. Nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nebaigiamasis teismo aktas, juo neišsprendžiamas ginčas iš esmės, todėl jis neįgyja res judicata galios.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Tauragės apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, todėl jos panaikinamos.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.