Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-09-08 · Civilinė byla Nr. 2A-651-730/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-21Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-08
Bylos Nr.
2A-651-730/2023
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02427-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
G. B., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-651-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02427-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Š. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. B., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Š. G., dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas; 2) Pripažinus S. G. dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, padaryti pakeitimus Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), ir grafoje vaiko tėvas įrašyti „S. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)“. Dukros G. pavardės nekeisti ir palikti pavardę „B.“.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog skyrius palieka spręsti klausimą ar G. B. yra mirusio S. G. dukra teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

4. Suinteresuoti asmenys Š. G. ir G. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko - G. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas vaiko - G. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisių įgyvendinimui ir tam, kad žinotų savo kilmę. Sprendimui įsiteisėjus nuspręsta padaryti pakeitimus Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytame vaiko - G. B., (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašyti: „S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini)“. G. B. pavardės nekeisti ir palikti pavardę „B.“. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

5.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pareiškėjos dukra G. B. (duomenys neskelbtini) ir gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. Pareiškėja nebuvo susituokusi. Pareiškėjos nurodytas spėjamas tėvas S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad turi anūkę G. B.. Pareiškėja gyveno kartu su S. G., tuo metu, kai ji buvo nėščia, o S. G. neneigė, jog jis yra tėvas. Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad sesuo turi mergaitę G.. Žino, kad S. G. yra G. tėvas, yra panašumai, veido bruožai panašūs. Yra buvusi užsukusi pas seserį ir S. kelis kartus, kol jie nuomojosi butą. Kai sesuo pagimdė mergaitę, ji apsigyveno pas mamą. Teismas remdamasis pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais konstatavo, jog S. G. tuo metu tėvystės fakto neneigė, o tėvystę patvirtina ir tai, jog pareiškėja su S. G. gyveno kartu pas S. G. motiną.

5.2. Dėl tėvystės fakto teismas nurodė, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog S. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos V. B. dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Teismas sprendė, jog šiuo atveju atsižvelgiant į vaiko prioritetinius teisių interesus, civilinio proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą šiuo atveju nėra pagrindo skirti DNR ekspertizės. Šių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir nustatyti tėvystės faktą tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas skubotai, visapusiškai neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teigia, kad byla buvo išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant ir tinkamai nepranešant apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nurodo, kad šiuo atveju teismui tenkinus pareiškimą G. B. tampa S. G. įpėdine paveldint turtą, todėl jis turėjo teisę būti išklausytas ir pateikti savo žinomas bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįdėjo pakankamai pastangų informuoti apeliantą apie civilinės bylos nagrinėjimą.

6.2. Nurodo, kad teismas procesinius dokumentus 2022 m. gruodžio 14 d. siuntė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis jokio pašto pranešimo negavo, o 2023 m. sausio 13 d. išvyko į užsienį. Būnant užsienyje jo draugas patikrino pašto dėžutę nurodytu adresu, tačiau draugas irgi jokių įrodymų nerado. Teigia, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo įteikimo būdu, tačiau apeliantas neturėjo galimybės viešoje erdvėje rasti teismo pranešimo, o ir taip pat, viešo paskelbimo būdu, buvo pranešta ir apie teismo posėdį.

6.3. Nurodo, kad pareiškėja pareiškime nurodė, kad be kita ko, pareiškimo pagrįstumo klausimą įrodinės ir apelianto paaiškinimais, kuris šiuo atveju nebuvo išklausytas, todėl siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, teismas turėjo apelianto dalyvavimą pripažinti būtinu. Pažymi, kad prie pareiškimo taip pat buvo pateiktas ir apelianto telefono numeris, tačiau jam nei pareiškėja, nei teismo sekretorė neskambino.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo prašo skirti DNR ekspertizę, sustabdyti bylos nagrinėjimą, atlikus DNR ekspertizę atmesti apelianto apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Nurodo, kad apeliantas nurodo išgalvotas aplinkybes, jog pareiškėjos dukra nėra S. G. dukra ir siekia sukelti abejones apeliacinės instancijos teismui. Teigia, kad apelianto argumentai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Pažymi, jog pareiškėja skatino S. G. eiti į metrikacijos skyrių ir įregistruoti tėvystę, tačiau jis blaškėsi ir vėliau išvyko į užsienį. Nurodo, kad išvykus S. G. į užsienį pareiškėja jo neieškojo ir jokių ryšių su juo nepalaikė.

7.2. Nurodo, kad po S. G. mirties apeliantas pradėjo bendrauti su pareiškėjos dukra elektroninėje erdvėje, kai po mirties praėjo daugiau kaip penkeri metai. Teigia, jog apeliantas dukros klausinėjo kas yra jos tėvas, ar ji nori sužinoti kur tėvas yra palaidotas. Pažymi, jog apeliantė būtent iš dukros paaiškinimų ir sužinojo, kad S. G. yra miręs. Pažymi, kad su apeliantu buvo kalbėta mobiliuoju telefonu, jam buvo paaiškinta jog jis yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu byloje ir jis suprato, kad gali teikti atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą. Nurodo, kad apeliantas taip pat nedeklaravo savo išvykimo fakto.

7.3. Nurodo, kad pateikus užklausą Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriui buvo nustatyta, jog skyrius turi išsaugojęs informaciją apie S. G., tai yra turi DNR tyrimo profilį. Kadangi teikiant apeliacinį skundą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios betarpiškai yra susijusios ir su apeliacinio skundo dalyku, šiuo atveju tikslinga skirti DNR ekspertizę ir nustatyti G. B. biologinę kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

9. Pareiškėja teikdama atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą taip pat pateikė prašymą skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

11. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, į byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, nutaria, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, kadangi pirmiausia teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad skundžiamo pirmosios teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o ir be to, pareiškėja nenurodė teikiamo prašymo motyvų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo apelianto apie teismo posėdį, jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, o šiuo atveju viešos informacijos, esant viešam įteikimui patikrinti negalėjo. Pažymi, jog pareiškėjos pareiškime buvo nurodytas ir apelianto telefono numeris, bet jam nei pareiškėja, nei teismo sekretorė nepaskambino, todėl mano, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Teigia, jog pareiškėja pareiškime taip pat nurodė, jog faktines bylos aplinkybes įrodinės ir apelianto paaiškinimais, dėl ko šiuo atveju nedalyvaujant apeliantui, nepripažinus jo dalyvavimo būtinu, nebuvo atskleista bylos esmė. Mano jog tokio pobūdžio byloje, kaip nagrinėjamoji, teismas turėjo imtis visų veiksmų, išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes.

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad S. G., miręs (duomenys neskelbtini) yra dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, jog G. B. gimusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos dukra. Tačiau (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie vaiko tėvą. Vaiko tėvas nenurodytas ir G. B. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su nepilnamečiais vaikais G. B. ir L. B(duomenys neskelbtini) duomenimis gyvena kartu (duomenys neskelbtini).

15. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nustatyta, jog pareiškėjai buvo nustatytas įpareigojimas, kad ji nustatytų tėvystę kitai dukrai tai yra L. B.. Pažymi, jog pareiškėja turi sūnų S. P., kurio neaugina, jis gyvena su tėvu E. P.. Išvada duodanti institucija nurodė, kad skyrius palieka spręsti klausimą ar G. B. yra mirusio S. G. dukra teismo nuožiūra. Byloje taip pat pateiktas vaiko nuomonės išklausymo 2022 m. gruodžio 29 d. aktas, kurio metu G. B. paaiškino, jog tėvo nėra mačiusi, nes jis gyveno užsienyje. Paaiškino, jog kartais bendrauja su tėvo broliu, žino kur tėvas yra palaidotas. Nori, kad S. G. būtų įrašytas jos tėvu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojos D. B. ir J. B. parodė, jog pareiškėja apie metus laiko gyveno su palikėju S. G..

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilaukęs palikuonių.

17. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje.

18. Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (CK 3.139 straipsnis), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (CK 3.140 straipsnis, CK 3.143 straipsnis, CK 3.150 straipsnis), taip ginant ne tiek biologinę tikrovę (biologinę tėvystę), kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Tais atvejais, kai vaikas gimsta ne santuokoje, valstybė įtvirtina kitus būdus galimai tėvystei nustatyti, tai yra tėvystės pripažinimo ir nustatymo institutus (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius juridinį faktą, kad S. G., (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko - G. B., (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, apeliantas, tai yra mirusio S. G. brolis Š. G. pateikė apeliacinį skundą teigdamas, jog teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl S. G. tėvystės, o ir be to, teismas tinkamai neinformavo apelianto apie teismo posėdį, nors apelianto kontaktiniai duomenys (telefono numeris) buvo nurodytas ir pareiškėjos pareiškime. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė palikėjo brolio (apelianto), nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Su apelianto apeliacinio skundo argumentais sutinkama.

20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantui siuntė pareiškėjos pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai apeliantui nebuvo įteikti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis pašto vokas, kuriame nurodyta, jog apeliantas siuntos neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą (b. l. 28). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė apeliantui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Nutartyje nurodė, jog apeliantui gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, o jo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma. Procesinių dokumentų įteikimo viešu būdu faktą patvirtina ir pranešimo kopija (35-36 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi skirdamas žodinį bylos nagrinėjimą taip pat nutarė apeliantui teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi apeliantas pareiškime nurodytu adresu negyvena, jo deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Tauragės miesto savivaldybėje, o faktinė gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Teismo šaukimo įteikimo viešų būdų faktą patvirtina ir pranešimo kopija (39-40 b. l.). Apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis nuo 2023 m. sausio 13 d. buvo išvykęs į užsienį faktą patvirtinta pateikti kelto ir lėktuvo bilietai (78, 82 b. l.).

21. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje, kaip nagrinėjamoji, ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Kaip matyti šiuo atveju tėvystės fakto nustatymo klausimas iš esmės buvo išspręstas pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais palikėjo brolį (apeliantą) informuojant tik viešo paskelbimo būdu, nors būtent pareiškėjos pareiškime yra nurodyta, kad pareiškėja tėvystės faktą be kita ko įrodinės apelianto parodymais, be to, pareiškėja pareiškime nurodė visus žinomus apelianto kontaktinius duomenis, tame tarpe ir telefono numerį. Nors pareiškėja teigia, kad apeliantas apie teismo posėdį taip pat buvo informuotas jos atstovo telefonu, tačiau ši aplinkybė vertintina kritiškai, kadangi pareiškėja nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (telefono išklotinės, susirašinėjimo medžiagos ir pan.), o ir be to, iš byloje esančių duomenų, taip pat nenustatyta, jog teismas ėmėsi visų priemonių, susisiekti su apeliantu ir jį informuoti apie priimtą pareiškėjos pareiškimą, teismo posėdį, o iš esmės pasinaudojo procesinių dokumentų įteikimo fikcija (CPK 130 straipsnis), dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, o ir be to, teismas nesprendė klausimo ir dėl apelianto dalyvavimo teismo posėdyje pripažinus būtinu.

22. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą ir procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai, nėra pagrindo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje nebūtinu, nes jokie išimtiniai atvejai byloje nėra nustatyti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai nurodo, jog šiuo atveju teismas bylą išnagrinėjo neišnaudojęs visų galimybių informuoti apeliantą apie teismo posėdį, o ir be to, byla išnagrinėjo remdamasis vien pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimais.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu. Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Š. v. Lithuania, No. 37259/04, 15 November 2008, § 25)

24. Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia manyti, kad šiuo atveju apeliantui nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje, tai yra, nebuvo išnaudotos visos procesinės galimybės informuoti apeliantą apie teismo posėdį, o ir be to, kaip matyti pareiškėja pareiškime nurodė, kad bylai reikšmingas aplinkybes įrodinės ir apelianto paaiškinimais, kas šiuo atveju leidžia sutikti su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, be kita ko pažymint ir tai, jog pareiškėja pateikė ir prašymą skirti DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar palikėjas S. G. yra G. B. tėvas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 13 - 24 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių informuoti apeliantą apie inicijuotą teisminį procesą, dėl ko šiuo atveju liko neatskleista bylos esmė, atsižvelgiant į tai, nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 13-24 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, tinkamai neinformavo apelianto apie teismo posėdį, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė