Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai ir nepilnamečio suinteresuoto asmens G. B. atstovei pagal įstatymą V. B., jos atstovui advokatui A. V. Laurišui (prisijungė nuotoliniu būdu, per zoom platformą),

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. B., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Š. G., dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. T. pažymėjo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, nurodė, kad skyrius palieka spręsti teismo nuožiūra klausimą ar G. B. yra mirusio S. G. dukra.

Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta, gauta informacija, jog atstovas nedalyvaus teismo posėdyje. Suinteresuotas asmuo Š. G. į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant minėtiems suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja V. B. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, grindžia tuo, jog registruojant vaiko gimimą gimimo akto įraše konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas S. G. yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti S. G. tėvystę jos dukters G. B. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos V. B. dukra G. B. gimė (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. Pareiškėja nebuvo susituokusi. Pareiškėjos nurodytas spėjamas tėvas S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Be to, CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004).

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad ji turi anūkę G.. Dukra V. gyveno su S. G. prieš gimstant mergaitei. Jie nuomojosi butą. Kai V. buvo nėščia, S. neneigė, kad tai jo vaikas. S. mama pati pasikvietė vaikus gyventi kartu. Dukra su S. nelabai sutarė ir dukra grįžo pas ją. Ji padėjo anūkę auginti nuo mažens. S. nebesirodė, vieną kartą buvo atėjęs, atnešė kažkokį žaislą. Tėvystė nebuvo įregistruota, nes dukra su S. nelabai sutarė. Po to S. išvažiavo į užsienį ir viskas tuo pasibaigė. Jis norėjo registruoti tėvystę, bet išlaikymo nenorėjo teikti. Š. (S. brolį) buvo sutikusi Tauragės mieste, jis pasakė, kad brolis yra miręs.

Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad sesuo turi mergaitę G.. Žino, kad S. G. yra G. tėvas, yra panašumai, veido bruožai panašūs. Yra buvusi užsukusi pas seserį ir S. kelis kartus, kol jie nuomojosi butą. Kai sesuo pagimdė mergaitę, ji apsigyveno pas mamą.

Iš pareiškėjos V. B. paaiškinimų, iš liudytojų D. B. ir J. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja V. B. ir S. G. apie metus laiko gyveno kartu iki G. B. gimimo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra G. B., kurios tėvystės S. G. neneigė, tačiau neįregistravo tėvystės dėl nesutarimų su dukters motina V. B.. Išvadą, kad S. G. pripažino G. B. tėvystę, patvirtina faktas, jog gimus G. B. pareiškėja su S. G. apsigyveno pas S. G. motiną, ir tik vėliau pareiškėja su dukra grįžo gyventi pas savo tėvus.

Įvertinus byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad S. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos V. B. dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1d., 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas mano, kad DNR ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra būtinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas pareiškėjos V. B. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., miręs (duomenys neskelbtini)F, yra pareiškėjos dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Juridinis faktas nustatomas vaiko - G. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko - G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas vaiko - G. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisių įgyvendinimui ir tam, kad žinotų savo kilmę.

Sprendimui įsiteisėjus padaryti pakeitimus Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytame vaiko - G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašyti: „S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos“. G. B. pavardės nekeisti ir palikti pavardę „B.“.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti vaiko - G. B. gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajam ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.