Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-656-198/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-30
Bylos Nr.
e2A-656-198/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
Ieškovas
H. K.
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
  • 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-656-198/2015

Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. . 2-11-3-01124-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 116.1.; 116.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-758/2015 dėl asmens garbės ir orumo gynimo pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovei M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas H. K. kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pripažinti, jog M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2011-06-22 21:12 val. elektroniniu paštu, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskleisti duomenys – „-jus paprastai nesveikas žmogus. Tai akivaizdu visiems. Jums jau seniai reikia pas psochitra.“ – apie H. K., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Priteisti iš atsakovės M. K. visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas H. K. ieškinyje nurodė, kad atsakovė M. K. 2011 m. birželio 22 d. 21 val. 12 min. turėdama tinkamą medicinos išsilavinimą, todėl suprasdama savo žodžių prasmę elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), asmeniškai ieškovui paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, o būtent tai: „-jus paprastai nesveikas žmogus. Tai akivaizdu visiems. jums jau seniai reikia pas psochitra.“ Teigia, kad atsakovė nurodė žodį „pas psochitra“ su gramatine klaida, kai taisyklingai turėtų būti rašoma „į psichiatrą“. Nurodo, kad tai yra netiesa. Dėl atsakovės veiksmų – paskleistų aukščiau nurodytų duomenų, jis pradėjo jausti bejėgiškumą, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, šoką, pažeminimą, įskaudinimą. Atsakovė iki šiol jo neatsiprašė. Teigia, kad asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisę į garbės ir orumo gynimą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ( 21 str.), Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatytos nuostatos. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančias ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Elektroninis laiškas buvo parašytas jam asmeniškai. Jis jokių duomenų, kad atsakovė tokio turinio laišką būtų parašiusi ar kitaip paskleidusi šiuos duomenis viešai, ar kitiems asmenims neturi. Prašo ieškinį tenkinti, apginti jo garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m balandžio 30 d. sprendimu ieškovo H. K. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovės M. K. elektroniniame laiške adresuotame tik ieškovui H. K. išdėstyta informacija „-jus paprastai nesveikas žmogus. Tai akivaizdu visiems. jums jau seniai reikia pas psochitra.“ gali būti vertinama kaip žeminanti jo garbę ir orumą, tačiau ji buvo perduota tik jam pačiam, byloje nėra duomenų, kad apie ją būtų sužinoję pašaliniai asmenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė M. K. turėjo bent kokių ketinimų perduoti šią informaciją tretiesiems asmenims arba bent tikėjosi, kad apie ją sužinos tretieji asmenys. Teismas nurodė, jog nesant žinių, informacijos ar duomenų paskleidimo viešai, t.y. kad apie jas sužinotų tretieji asmenys negali būti kalbama ir apie civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas H. K. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Prašo prijungti naujus įrodymus, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Teismas nepagrįstai nurodė sąvokos „paskleidimas“ išaiškinimą ir nepagrįstai nurodė, kad neesant žinių, informacijos ar duomenų paskleidimo viešai negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal LR CK 2.24 straipsnį. Atsakovė duomenis apie ieškovą paskleidė privačiai elektroniniu laišku pačiam ieškovui, su atsakovės duomenimis atsitiktinai susipažino ir ieškovo kolega V. Š.. Ieškovas nurodo, kad esama viešoji teigiama nuomonė apie jį. Gydytojos psichiatrės pažyma įrodo, kad ieškovas sveikas žmogus, kad jo sveikatos būklė kaip sveiko žmogaus buvo ir yra akivaizdi visiems, kad jam nereikia kreiptis į psichiatrą. Tuo tarpu atsakovė teismui nepateikė duomenų patvirtinančių savo paskleistų aukščiau nurodytų duomenų tikrumą. Ieškovas mano, jog yra būtina kelti klausimą ar Lietuvos Respublika yra užtikrinusi žmogaus garbės ir orumo proporcingą gynimą civilinio proceso tvarka, kuomet nėra nustatoma „tyčia“ tokiu atveju, kuomet asmuo privačiai pažeidžia kito asmens garbę ir orumą, ar tokiu atveju nėra pažeidžiamos ir LR Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame procese ( Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK_55-311/2015) atsakovės pakviesti liudytojai paneigė atsakovės nurodytas aplinkybes, kad tariamai ieškovas siuntinėjo įvairioms įmonėms, organizacijoms, atsakovės kolegoms ir privatiems asmenims bei jai sąmoningai siuntė medžiagą, susijusią su ja, o tai sukūrė jai sunkumus jos darbe, trukdė jos karjerai, gadino reputaciją, kenkė jos fizinei, psichinei sveikatai ir moralinei būklei. Ieškovas nurodo, kad iki 2011-06-22 niekam apie atsakovę nerašė, išskyrus tą vienintelį atvejį, kuomet ieškovas pranešė savo ir atsakovės bendradarbiams apie atsakovės poelgį dėl dokumentų klastojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byla nagrinėjama apelianto H. K. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegijai nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas H. K. kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pripažinti, jog M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2011-06-22 21:12 val. elektroniniu paštu, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskleisti duomenys – „-jus paprastai nesveikas žmogus. Tai akivaizdu visiems. Jums jau seniai reikia pas psochitra.“ – apie H. K. neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Priteisti iš atsakovės M. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pripažindamas, kad atsakovė 2011-06-22 21:12 val. elektroniniu paštu, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), H. K., nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitikimą tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011.).Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo faktą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl žinių paskleidimo fakto (CK 2.24 straipsnis). Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbės ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Materialinės teisės normos (CK 2.24 straipsnio 1 dalis ir CK 6.250 straipsnio 1 dalis) įtvirtina teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y. nustato galimo ir leistino elgesio ribas bei atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar teisių pažeidimą. Asmens teisių pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio (žeminančių ir neatitinkančių tikrovės) duomenų paskleidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskleidimas sietinas su tokių duomenų pranešimu tretiesiems asmenims, išskyrus asmenį, kurį jie liečia. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino, kad atsakovės M. K. elektroniniame laiške adresuotame tik ieškovui H. K. išdėstyta informacija „-jus paprastai nesveikas žmogus. Tai akivaizdu visiems. jums jau seniai reikia pas psochitra.“ buvo perduota tik pačiam apeliantui. Byloje nėra duomenų, kad apie ją būtų sužinoję pašaliniai asmenys. Apeliantas pirmos instancijos teisme nurodė, kad elektroninis laiškas buvo parašytas jam asmeniškai ir jis jokių duomenų, kad atsakovė tokio turinio laišką būtų parašiusi ar kitaip paskleidusi šiuos duomenis viešai, ar kitiems asmenims neturi. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė M. K. turėjo bent kokių ketinimų perduoti šią informaciją tretiesiems asmenims arba bent tikėjosi, kad apie ją sužinos tretieji asmenys. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra paskleidimo fakto, todėl civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį atsakovei netaikytina. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra būtino atsakovės atsakomybei kilti faktų viseto, nes nėra žinių paskleidimo fakto.

Apeliantas H. K. apeliacinį skundą grindžia nauja aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad apie atsakovės paskleistus duomenis ieškovui atsitiktinai sužinojo ir trečias asmuo V. Š.. Šiai aplinkybei pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia naujus įrodymus, kurie prijungtini prie nagrinėjamos civilinės bylos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė M. K. perdavė ar turėjo bent kokių ketinimų perduoti ieškovo nurodytam asmeniui V. Š. ginčijamus duomenis apie ieškovą. Be to, ir pats apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis jokių duomenų, kad atsakovė tokio turinio laišką būtų parašiusi ar kitaip paskleidusi šiuos duomenis viešai, ar kitiems asmenims neturi. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog su atsakovės išsiųstu minėtu elektroniniu laišku ieškovo kolega V. Š. susipažino atsitiktinai, lankydamasis pas apeliantą namuose. Šiuo atveju pats apeliantas yra atsakingas už jo kompiuteryje esančių duomenų saugumą. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė jokių duomenų (informacijos) apie ieškovą V. Š. neperdavė. Dėl to, kad apie atsakovės paskleistus duomenis ieškovui atsitiktinai sužinojo ir trečias asmuo V. Š., nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė 2011-06-22 21:12 val. elektroniniu paštu, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), H. K., paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias.

Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas iš esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundą netiriamos, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apelianto naudai nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė