Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Juditai Vadeikienei,

trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresniajai specialistei Danguolei Bakstienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl kreditoriaus interesų gynimo ir pripažinimo teisės ieškovui atlikti veiksmus, tretieji asmenys K. P., P. P., antstolis Aleksandras Selezniovas, P. D., T. Č., A. B., A. J., T. S., R. F., V. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „LegalBalance“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Juristų grupė“, „Aktiva Finants“ OU ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: atlikti visus su tuo susijusius veiksmus , t.y. esant būtinumui, atlikti statinio kadastrinius matavimus leidžiant patekti į pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui ir jo pasirinktam matininkui; kadastro duomenų bylą pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai ir/ar suderinimui; pateikti prašymus ir kitus reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių gavimui; esant nukrypimams nuo statinio projekto, atitinkamai koreguoti UAB „Laitila Architects“ 2007 m. parengtą techninį statybos projektą; esant būtinumui gauti statybos leidimą; pateikti prašymus ir visus statinio bei daiktinių teisų į jį įregistravimui reikalingus dokumentus VĮ „Registrų centrui“ , Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimo B. M. vardu ir priteisti iš atsakovės jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis yra atsakovės kreditorius, nes atsakovė 2007 m. iš jo pasiskolino 145 000,00 Lt ir šios paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2015-02-24 turto perdavimo išieškotojui aktu šis žemės sklypas atiteko jo nuosavybėn, tačiau 2022-09-19 liko atsakovės įsiskolinimas 46 606,84 Eur bei 1 930,80 Eur jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Skolos iš atsakovės nėra galimybės išieškoti, nes atsakovė neturi turto ir neturi pajamų. Nurodo, kad jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 85 procentų baigtumo gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovė, tačiau ji šio namo neįregistruoja nekilnojamojo turto registre ir būtent, todėl negalima vykdyti išieškojimo. Statybos leidimas atsakovei buvo išduotas 2007 m. Jis dar 2016 m. su analogišku ieškiniu kreipėsi į teismą ir buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-9-941/2016, tačiau gavęs trečiojo asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimą, kuriame buvo nurodyta, kad statinio įteisinimą turi atlikti ne atsakovė, o jis kaip žemės sklypo savininkas, todėl jis atsiėmė ieškinį ir kreipėsi į savivaldybę ir 2017-07-25 buvo įteisinęs nuosavybės teises į gyvenamąjį namą savo vardu, pagal jam 2016-04-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, tačiau atsakovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir 2021-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021 buvo patenkintas atsakovės ieškinys ir panaikinta jo vardu įregistruota teisinė registracija nebaigtam statyti namui. Kadangi atsakovė yra jam skolinga ir vengia įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu, jis kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ji negali savo vardu įregistruoti jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) bei negali atlikti su tuo susijusių teisinių veiksmų, nes pagal Statybos įstatymą, statybos leidimų išdavimo tvarką bei statinio įregistravimo reglamentą, tokių veiksmų atlikti neturint žemės sklypo po statiniu nėra galimybės. Namas, kurį reikalaujama įteisinti, yra neypatingas statinys pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, o tokiems statiniams statyti turi būti gaunamas statybos leidimas. Jos gautas statybos leidimas yra panaikintas ir nebegalioja, išdavus P. V. kitą statybos leidimą (kuris vėliau teismo sprendimu buvo panaikintas kaip gautas neteisėtu būdu). Nurodo, kad šiuo klausimu Statybos inspekcija yra išsakiusi teisinę poziciją, atsakydama į P. V. skundą (civilinė byla Nr.e2A-455-889/2021 dėl nuosavybės teisės P. V. panaikinimo ginčo namui), išaiškino, kad panaikinus P. V. vardu 2016-04-12 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047, ginčo statinio statyba lieka be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kuris yra privalomas, ji statybą leidžiančio dokumento negautų, nes nėra žemės savininkė. Ieškovas yra jos kreditorius, tačiau jam yra žinoma, kad jis yra ne vienintelis jos kreditorius. Mano, kad teikdamas ieškinį ieškovas turi pateikti įgaliojimą veikti visų kreditorių vardu, arba traukti juos į ieškovus, tačiau to nepadarė, be to ieškovas nepateikė teismui tokio savo pareikšto ieškinio pagrįstumo ir išskirtinumo prieš kitus kreditorius. Taip pat ieškovas nepateikė jokio įgaliojimo veikti kitų kreditorių vardu. Jeigu kreditoriai nėra vienijami bendro reikalavimo ieškinys negali būti net nagrinėjamas. Pateikdamas neišieškotos sumos likutį, ieškovas nepateikė teismui informacijos, kokia suma yra išieškota, ir kokiems kreditoriams. Nepateiktas antstolio raštas apie išieškotą sumą. Nurodo, kad ji yra dirbanti, taip pat turi kitą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ji neturi pajamų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi ji nėra nemoki, nes ji yra dirbanti, iš jos atlyginimo antstolių yra išskaitomi 50 procentų dydžio mokėjimai. Pažymėjo, kad ieškinys ginčo šalims nesukelia jokių teisnių padarinių, todėl jokios P. V. kreditorinės teisės nėra įgyvendinamos. Ieškovas teigdamas, kad ieškinio tikslas apsaugoti jį kaip kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nenurodė kokiu būdu skolininkas pasižymi neveikimu. Šio ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukurtų jokių materialinių teisinių padarinių, todėl civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Trečiasis asmuo byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius) (toliau – Statybų inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio redakcijoje nebuvo nustatyta imperatyvi pareiga įregistruoti nebaigtą statyti statinį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 542 straipsniu įstatymas (2015-06-23 Nr. XII-1834, išskyrus 2 straipsnį, įsigaliojo nuo 2015-11-01), kuriuo buvo pakeistas minėtas straipsnis, 7 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip 3 metus nebaigti, tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Į paskirtą teismo posėdį atvyks Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Bakstienė. Atsakydami į teismo užklausą, informavo, kad 2007-07-09 leidimas Nr. GN 07-531 išduotas B. M., 2016-04-12 leidimas Nr. LSNS-34-160412-00047 išduotas P. V. ir leidime nurodyta, kad: „Nuo šio leidimo registracijos dienos panaikinamo (-ų) leidimo (-ų) duomenys Registracijos Nr.: GN 07-531, registracijos data: 2007-07-09.“ Klaipėdos apylinkės teismas 2021-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021 pripažino negaliojančiu 2016-04-12 statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-03 sprendimas įsiteisėjo 2021-05-26.

Trečiasis asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę pagal 2014-12-09 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą. Kadangi atsakovė iki šiol yra skolinga UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ir nerodo jokio geranoriškumo skolą grąžinti, su kreditoriumi nebendradarbiauja, pagrįsta manyti, jog atsakovė turimo turto neįregistruoja savo vardu dėl to, kad netektų iš jo vykdyti priverstinių išieškojimų. Paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovė galimai turi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai jo neregistruoja savo vardu, sutinka su kreditoriaus ieškinio reikalavimu ir prašome teismo jį tenkinti. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, prašo ieškovo netiesioginį ieškinį tenkinti. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė B. M. neįregistruoja gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sąmoningai nesiekia pagerinti savo turtinės padėties ir padidinti savo mokumo ir tokiu būdu pažeidžia ne tik ieškovo (kreditoriaus) interesus, bet ir trečiojo asmens (kreditoriaus) Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus interesus. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023-03-29 duomenimis, atsakovė vykdo individualią veiklą, draudėjo kodas 2086795 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondo biudžetas) biudžetui skolinga 7 711,83 Eur, iš jų 4 167,49 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokos), 182,41 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų pervedimą, 3 251,20 Eur savarankiškai dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD įmokos) ir 110,73 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų pervedimą. Taip pat atsakovė yra skolinga Fondo biudžetui 288,00 Eur administracinių baudų. Vykdomąsias bylas Nr. 0109/19/01360, Nr. 0109/18/01442, Nr. 0109/18/00677, Nr. 0109/17/01414, Nr. 0109/17/00008, Nr. 0109/16/04015, Nr. 0109/16/04014, Nr. 0109/16/04013, Nr. 0109/16/04012, Nr. 0109/16/04011, Nr. 0109/16/04010, Nr. 0109/16/04009, Nr. 0109/16/04008, Nr. 0109/16/04007, Nr. 0109/16/04006, Nr. 0109/16/04005, Nr. 0109/16/04004, Nr. 0109/16/04003, Nr. 0109/16/04002, Nr. 0109/16/04001, Nr. 0109/16/04000, Nr. 0109/16/03999, Nr. 0109/16/03998, Nr. 0109/16/03997, Nr. 0109/16/03996 dėl 6 660,82 Eur skolos Fondo valdybos Klaipėdos skyriui išieškojimo vykdo antstolė Lina Pužienė, vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00539 dėl 1 017,63 Eur skolos Fondo valdybos Klaipėdos skyriui išieškojimo vykdo antstolė Vida Daugirdienė, vykdomąsias bylas Nr. 0091/10/00184, Nr. 0091/09/00398 dėl 288,00 Eur skolos Fondo valdybos Klaipėdos skyriui išieškojimo vykdo antstolis Giedrius Jonauskas. Antstolis G. Jonauskas išieškojimą iš skolininkės B. M. išieškotojo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai vykdo nuo 2009-03-20. Iš viso vykdomos 28 vykdomosios bylos vien tik išieškotojo (kreditoriaus) Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai, tačiau piniginių lėšų nėra gauta. Prašo civilinę bylą nagrinėti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė prašymą pašalinti AB „Energijos skirstymo operatorių“ iš proceso dalyvių nagrinėjamoje civilinėje byloje. Netenkinus šio prašymo, bylą nagrinėti teismo nuožiūra trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ pateikė prašymą pašalinti UAB „Ignitis“ iš proceso dalyvių nagrinėjamoje civilinėje byloje. Netenkinus šio prašymo, bylą nagrinėti teismo nuožiūra trečiajam asmeniui“ nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo nežino jokių aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką šioje civilinėje byloje, mano, kad klausimas dėl pripažinimo teisės atlikti veiksmus turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad skolininkė B. M. yra skolinga trečiajam asmeniui pagal Klaipėdos apygardos Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1806-265/2011.

Trečiasis asmuo P. D. prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Kiti tretieji asmenys apie bylą buvo informuoti tinkamai, atsiliepimų nepateikė.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai ieškovas nurodė, kad galvoja, jog kiekviena skola turi būti grąžinta. Dalį skolos jis iš atsakovės atsiėmė, nes buvo perimtas žemės sklypas, tačiau likusi dalis skolos negrąžinama jau dešimt metų. Pirkdamas žemės sklypą, ant kurio stovi atsakovės namas, jis siūlė atsakovei įvairius variantus, kad ji namą parduotų, tačiau atsakovė namo parduoti negalėjo, nes namas buvo neįteisintas. Skolos „nurašyti“ nenori, nes abejoja, ar tai tinkama priežastis negrąžinti skolos, jeigu žmogus neturi pinigų. Paaiškino, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima patenkinti skolintojų reikalavimus, tačiau šio turto neįteisina. Ieškinio pateikimo metu atsakovės skola jam buvo 38 806,00 Eur, 12 800,00 Eur delspinigiai ir 1 930,00 Eur vykdymo išlaidos. Nurodė, kad jis dar 2015 m. kreipėsi į teismą su analogišku ieškiniu, tačiau nagrinėjant bylą buvo gautas Statybos inspekcijos atsiliepimas, kuriame buvo nurodyta, kad jis turėjo kitą kelią, tai yra įteisinti namą jo vardu ir jis ėmėsi tokių veiksmų. Statybos inspekcijos rekomendacijoje buvo punktais nurodyta, ką jis turėjo daryti, tačiau vėliau, po apskundimo teisme, paaiškėjo, kad rekomendacija buvo neteisinga ir jis liko kaltas, tarsi būtų turėjęs tikslą apgauti, tarsi būtų nenurodęs, kad tas namas buvo pastatytas. Kai jis kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo namas jau buvo pastatytas, o jis tik pateikė savivaldybėje prašymą išduoti statybos leidimą. Tai vyko tuo metu, kai tokius reikalus iš savivaldybės perėmė „Infostatyba“, todėl savivaldybė rekomendavo jam pateikti naują pareiškimą. Naujame pareiškime su prašymu išduoti statybos leidimą jis nenurodė, kad namas jau pastatytas, nes tokio klausimo nebuvo, tačiau jis pranešė apie pastatytą pastatą pirmajame pareiškime savivaldybei. Po 2016 m. teismo sprendimo atsakovė jokių veiksmų, kad namą įregistruoti nesiėmė. Jis buvo porą kartų nuvažiavęs, tas namas yra apleistas, stogas varva, žolė nupjaunama. Iš AB „Klaipėdos vandenys“ jis gavo baudą už savavališką kanalizacijos prijungimą, nors jis kanalizacijos nevedė ir tik vėliau atsakovė ir teismas pripažino, kad atsakovė vedė kanalizaciją ir atsakovė turėjo sumokėti virš 8 000,00 Eur, kad įteisintų kanalizacijos įrengimą. Atsakovė pripažino, kad name nieko naujo nedarė, viskas palikta taip, kaip buvo kadastrinių matavimų metu 2016 m. Jis turi mokėti žemės mokestį už žemę, kuria naudotis negali, ilgai gaudavo sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet dabar jau nebegauna, po pakeitimų, susijusių su Registrų centro registracija. Atsakovė niekada ieškovo neprašė suteikti jai panaudos ar nuomos teisę į žemės sklypą, kad galėtų įteisinti namą, jis būtų sutikęs su tokiu prašymu. Šiuo metu atsakovė naudojasi minėtu namu.

Atsakovė teismo posėdžių metu nurodė, kad prašo ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimų praktiškai neįmanoma atlikti, nes nėra galiojančio statybos leidimo, o naujo atsakovė gauti negali, nes namas pastatytas ne ant jai priklausančio žemės sklypo. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai su ja pasielgė, nes realiai ji nėra jam skolinga ir pats ieškovas tai gerai žino. Paaiškino, kad ji yra dirbanti ir gauna pajamas. Patvirtino, kad ji nesikreipė į ieškovą, kad šis duotų jai sutikimą jos vardu įregistruoti namą. Nurodė, kad pareiga įregistruoti nekilnojamąjį turtą atsirado vėliau, o iki tol kol ji pasistatė namą tokios pareigos nebuvo.

Liudytoja trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Bakstienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ir atsakovo nepažįsta, tačiau yra susipažinusi su byla. Kadangi statybos leidimas yra panaikintas, reikia kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Žemės sklypas šiuo metu nėra valdomas atsakovės, todėl atsakovei turėtų būti suteikta užstatymo teisė, pvz. sutartimi. Ieškovas turėtų sutikti, kad atsakovė galėtų statyti ir įregistruoti jai priklausantį statinį ieškovui priklausančiame žemės sklype, o šis sutikimo faktas turėtų būti įregistruotas Registrų centre, tam, kad atsakovė galėtų būti statytoja. Gavusi statybų leidimą, atsakovė vėliau galės registruoti namą savo vardu. Paaiškino, kad praktikoje būna tokių atvejų, kai žemės sklypas priklauso vienam asmeniui, o statinys – kitam asmeniui, statytojui. Būna įvairių sutarčių: įregistruojama užstatymo teisė, žemės sklypo nuomos sutartys. Šiose sutartyse nurodoma, kad asmuo gali statyti statinį ir savo vardu „išsiimti“ statybos leidimą. Atsakovė, sužinojusi apie 2007m. ir 2016m. statybos leidimų panaikinimą, nesikreipė, kad būtų išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas jos vardu. Neprisimena, kad atsakovė būtų atėjusi konsultuotis į instituciją ar prašiusi informacijos dėl esamos situacijos. Atsakovė prieš teismo posėdį kreipėsi į instituciją, klausdama, ar buvo „išimtas“ statybos leidimas po kitų leidimų panaikinimo. Pirmas statybos leidimas išduotas 2007 m. B. M. vardu, nebegalioja, nes statyba buvo perregistruojama P. V. vardu, o panaikinus statybos leidimą, išduotą P. V. vardu, ankstesnio statybos leidimo galiojimas automatiškai neatstatomas. Jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas, jeigu Registrų centre būtų išviešintas įrašas, kad B. M. suteikta užstatymo teisė, pateikus prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo su kartu pridedamu tinkamu techniniu projektu, toks statybą leidžiantis dokumentas būtų išduodamas. Prašymas ir projektas turi būti teikiami remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Projektų sprendinių tinkamumą tikrina kiti subjektai, liudytoja priima prašymus ir projektus, kuriuos siunčia tikrinti kitiems subjektams. Anksčiau buvo komisija, tačiau dabar įstatymai yra pasikeitę. Kai pastatas pastatytas, bet visiškai „neįformintas“, registracijos procesą galima pradėti tik kaip naują statybą. Statytoju gali būti asmuo, kuris valdo žemės sklypą arba naudoja jį kitais įstatymų numatytais pagrindais.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Judita Vadeikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo situaciją žino, dalyvavo ankstesnėje byloje, kurioje buvo pareikštas B. M. ieškinys dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. Byloje susidarė situacija, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas nėra teisiškai įregistruotas, todėl nėra galimybės išieškoti įsiskolinimo iš nurodyto turto. Nuosavybės teise ieškovas įgijo tiktai žemės sklypą. Šiuo metu ieškovas siekia apginti savo kaip kreditoriaus teises ir atlikti išieškojimą iš minėto statinio. Nurodė, kad 2007 m. B. M. vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas, kai buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas P. V. vardu. Tai numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31), kuriame nurodyta, kad „Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu: jeigu pakeitus esminius statinio projekto sprendinius šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; pasikeitus statytojui, kai vietoj buvusio statybą leidžiančio dokumento pagal tą patį statinio projektą neatliekant statinio projekto patikrinimo procedūrų išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu; asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašymu“. Tas pats nurodoma ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (suvestinė 2016-03-11 - 2016-06-16) 49.1 papunktyje, kuriame nurodoma, kad „Savivaldybės administracija arba Inspekcija statybą leidžiantį dokumentą IS „Infostatyba“ pažymi negaliojančiu <...> Reglamento X skyriuje nurodyta tvarka išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą;“. X skyriaus 37 punkte nurodoma, kad „asmuo, įsigijęs nuosavybės teise ar patikėjimo teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas tęsti ar pradėti statybą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ turi pateikti prašymą išduoti jo (šio asmens) vardu statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas). Prie prašymo pridedamas statybą leidžiantis dokumentas ar jo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija, jei šis dokumentas nebuvo įregistruotas IS „Infostatyba“.“ Teismui 2021 m. priėmus sprendimą ir panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, išduotą ieškovo vardu, ieškovo vardu statybą išduotas leidžiantis dokumentas buvo pažymėtas kaip negaliojantis vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi 2021-01-01 - 2021-10-31), kuriame nurodyta, kad „statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu;“. Taip pat remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 (suvestinė 2021-01-02 - 2021-10-29) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo 49.4 papunkčiu: „Savivaldybės administracija arba Inspekcija statybą leidžiantį dokumentą IS „Infostatyba“ pažymi negaliojančiu <...> įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažįstančiam statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu;“. Statybos procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir statybos sprendinių priėmimą reglamentuojančiuose statybos techniniuose reglamentuose yra apibrėžtos naujų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros, aptarti statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atvejai. Tačiau nėra numatyta ir reglamentuota negaliojančio statybą leidžiančio dokumento atkūrimo procedūros pvz. kaip aptariamu atveju, teismui panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, dėl kurio ankstesnis statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2021-01-01 - 2021-06-30 ir 2023-04-01 - 2023-12-31 redakcijose) 94 straipsnyje „Teisės akto panaikinimo teisinės pasekmės“ nurodoma: „Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.“. 2016 m. byloje B. M., reikšdama ieškinį, kad apgintų savo nuosavybės teises, nepareiškė reikalavimo atkurti jos vardu išduoto 2007 m. statybą leidžiančio dokumento galiojimą, teismas savo iniciatyva dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo nepasisakė, todėl susidarė tokia situacija, kad joks statybą leidžiantis dokumentas šiai dienai negalioja, nes ieškovo vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas teismo, o ankstesnis atsakovės vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas išdavus naują statybas leidžiantį dokumentą ieškovo vardu. Atstovė taip pat paaiškino, kokių veiksmų šioje situacijoje turėtų imtis ginčo šalys, tai yra turėtų pateikti projektinius sprendinius ir prašymus. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo sprendžia meras. Turi būti išspręstas klausimas, ar toks statybą leidžiantis dokumentas pagal projektinius sprendinius gali būti išduotas. O toliau seka likusi procedūra. Jeigu statyba yra nebaigta, tada ji registruojama pagrindu pažymos apie nebaigtą statybą, nenukrypstant nuo projektinių sprendinių. Šitos pažymos tvirtinimas, registravimas atliekamas privataus sektoriaus asmenų. Statybos inspekcija šitos paslaugos nebeatlieka. Jeigu statyba yra užbaigta, tai atlieka privatus sektorius, ekspertai. Šiuo atveju turi būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir procedūra turi būti pradėta nuo pradžių, nes yra laikoma, kad statinio nėra, jis nustatomas kaip naujas. Nekilnojamojo turto registre jo statusas nėra įregistruotas, ir todėl šis nekilnojamasis turtas neegzistuoja. Šiuo atveju ekspertizės nereiktų, nes tai neypatingas statinys ir tokios kategorijos statiniams nustatytos paprastesnės registracijos sąlygos. Nežino, ar reikės mokėti infrastruktūros mokestį. Šioje situacijoje turės būti taikomas šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas. Dėl Statybos inspekcijos pateikto ankstesnėje civilinėje byloje 2015 m. raštiško paaiškinimo, kuriuo galimai ieškovui buvo išaiškinta, kad jis pats nuosavybės teise gali įregistruoti namą, nurodė, kad tai buvo ne išaiškinimas, o atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriame buvo pateiktas tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas ir atsiliepime buvo išaiškintos teisės normos, o ieškovas pasinaudojo teisine spraga ir įteisino kaip savo nuosavybę ne ieškovo lėšomis pastatytą statinį, neišsprendęs atlyginimo statinio statytojui klausimo. Ieškovas nebuvo nukreiptas įregistruoti nekilnojamąjį turtą, neatlyginus jo statytojui. Ieškovas pats pasirinko tokį elgesį, atsisakydamas 2015 m. ieškinio. Jis galėjo tęsti tą civilinę bylą ir viską tada išspręsti. Anksčiau prašymus dėl nenukrypimo nuo esminių projekto sprendinių išduodavo inspekcija, kuri vertindavo pateiktus prašymus. Šiuo metu tai perduota privačiam sektoriui. Reiktų samdyti ekspertą, kuris atliktų vertinimą, registraciją. Atsakovė turėjo statinio registraciją pati atlikti, kol žemės sklypas nebuvo per varžytines perduotas ieškovui ir tuo metu galbūt nebūtų buvę kliūčių šiam turtui įregistruoti. Atsakovė šiuo metu tam priešinasi ir neatlieka jokių veiksmų, o ieškovas negali registracijos veiksmų atlikti, nes neturi tokios teisės, taip pat jis negali naudotis savo turtu. Atsakovė tikriausiai nenorėjo prarasti savo turto ir nesistengė jo įregistruoti. Žemės sklypą iš varžytinių išvaržantis antstolis taip pat nesiėmė veiksmų namą įteisinti ir parduoti, gaunant už jį tam tikrą kainą, nors antstolis galėjo teismo prašyti įpareigoti atsakovė įregistruoti minėtą namą. Taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo, panaikinus vėlesnį statybą leidžiantį dokumentą. Statybas leidžiantis dokumentas yra privalomas, jis turi būti pateiktas tiek sprendžiant klausimą dėl pažymos išdavimo dėl nenukrypimo nuo esminių statinio sprendinių, tiek ir užbaigus statybą ir prašant patvirtinti deklaraciją. Įstatyme pareiga įregistruoti statinius 2015-11-01. Atsakovė galėjo iki 2015 m. savanoriškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jos pastatytą namą ant kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Ieškovas turėtų suteikti tam tikrą valdymo teisę atsakovei į žemės sklypo dalį, ant kurios pastatytas namas, pvz. Sudarant sutartį, susitariant užstatymo teisės klausimais, o atsakovė pati turėtų atlikti visus būtinus procedūrinius žingsnius kaip statytoja. Dokumentai, kuriuos reikia pateikti, yra išvardinti Statybos įstatymą detalizuojančiuose reglamentuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, įsiteisėjusių teismų sprendimų, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatas, bet neįregistruotas gyvenamasis namas, kurio statytoja yra atsakovė.

Antstolio Giedriuas Jonausko 2022-09-19 pažyma dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-91-25502, nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/10/01755, kurioje atsakovė yra skolininkė, o ieškovas yra išieškotojas ir atsakovės skola yra 43 153,39 Eur, 37,88 Eur žyminis mokestis ir 23 109,73 Eur palūkanų, išieškojimas vykdomas pagal 2010-05-21 Klaipėdos miesto teismo Hipotekos skyriaus išduotą nutartį Nr. 58-2N/2010 dėl priverstinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių.

Iš 2022-01-26 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nustatyta, ieškovui nuosavybės teise, pagal 2015-02-24 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 3.5-15-2904, priklauso 0,1005 ha žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Ieškovas pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 55/62254 (duomenys užfiksuoti 2016-07-07), nustatyta, kad viso statinio (gyvenamojo namo) bendras plotas yra 191,02 m², baigtumas 85 proc. (pagrindinio pastato baigtumas 78 proc., pastogės patalpų baigtumas 97 proc.). Iš viso pastate yra 19 patalpų. Pirmame aukšte yra 11 patalpų: kambarys, tambūras, katilinė, 2 sanitariniai mazgai, koridorius, holas, svetainė, virtuvė, garažas. Pastogėje yra 8 patalpos: holas, 4 kambariai, 2 sanitariniai mazgai, drabužinė. Pagrindinio pastato pamatai iš gelžbetonio, sienos iš blokelių, perdanga iš gelžbetonio, stogo konstrukcija: šlaitinis, stogo danga: keramika, išorės apdaila: tinkas, dažai, grindys: keraminės plytelės, langai ir durys: mediniai, vidaus apdaila: dažai, yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, dujos: gamtinės, viryklė: dujinė, elektra ir karštas vanduo yra. Pastogės patalpų sienos padarytos iš blokelių, perdanga iš medžio, išorės apdaila: tinkas, dažai, pertvaros iš blokelių, langai ir durys mediniai, grindys: laminuotos plokštės, vidaus apdaila: tapetai. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė duomenų fiksavimo 2016-07-07 metu buvo 93 600,00 Eur.

Iš įsiteisėjusios 2016-08-01 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016 nustatyta, kad ieškovas buvo pasikreipęs į teismą su analogišku ieškiniu, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Iš 2018-03-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 nustatyta, kad buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl iškeldinimo iš patalpų ir priimtas sprendimas - iškeldinti atsakovę B. M. iš ieškovui P. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2018-11-22 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1037-479/2018 priėmė nutartį - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-03-30 sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Iš įsiteisėjusio 2021-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-904/2021 nustatyta, kad buvo patenkintas ieškovės B. M. ieškinys ir nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir atnaujinti terminą dėl 2016-04-12 statybos leidimo Nr. LSNS-34-160412-00047, išduoto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V., nuginčijimo, atnaujinti terminą dėl pripažinimo negaliojančia 2017-07-25 Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, nuginčijimo. Minėtu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu 2016-04-12 statybos leidimas Nr. LSNS-34-160412-00047, išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. bei pripažinta negaliojančia 2017-07-25 Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596, išduota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad 0,1005 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas) laikotarpiu nuo laikotarpių 2021-10-23 iki 2015-02-24 priklausė atsakovei, o nuo 2015-02-24 priklauso ieškovui. Atsakovei nuosavybės teise valdant ginčo žemės sklypą, jis buvo apsunkintas hipoteka bei antstolių taikytais areštais. Ieškovui įgijus nuosavybės teises į ginčo sklypą, ginčo žemės sklype buvo įregistruotas nebaigtas statyti 85 procentų pastatas- gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017-07-25 Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596.

Iš Nekilnojamojo turto registro 2023-03-03 nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype yra AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai bei nuotekų šalinimo tinklai, atsakovei priklausantis žemės sklypas yra areštuotas.

Teismo turimi duomenys iš Antstolių sistemos patvirtina, kad atsakovė turi daug kreditorių, kurių naudai iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose jau ne vienerius metus, teismo iniciatyva visi išieškotojai buvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.

Iš atsakovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra 2023-01-11 teisinių paslaugų, konsultavimo, pavedimo atlikti darbus be atstovavimo sutartį Nr. 0015 nustatyta, kad atsakovė teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-01-11 iki 2023-04-01 ir šias paslaugas teikė už atlygį, tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal minėtą sutartį ji atliko paslaugas ir gavo už jas atlygį.

Iš įsiteisėjusio 2020-08-20 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių, civilinėje byloje Nr. e2-6461-1071/2020, nustatyta, kad iš atsakovės B. M. nuspręsta priteisti 8 746,64 Eur sumą, nuo šios sumos 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“, už tai, kad savavališkai buvo pasijungta prie vandentiekio nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), nes B. M.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019-04-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AV3-(38.8)-39 už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 23.2 punktu, buvo pripažinta kalta ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė namą ant ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo pastatė dar iki 2015 m., šio namo statybai atsakovei buvo išduotas statybos leidimas, kuris buvo panaikintas tik 2016 m., kai ieškovo vardu išduotas naujas statybos leidimas, kuris kaip patvirtina įsiteisęs teismo sprendimas taip pat buvo panaikintas ir šiai dienai atsakovės pastatytas namas faktiškai yra, tačiau viešame registre jis nėra įregistruotas, be to šiai dienia nėra galiojančio statybos leidimo, todėl būtina namą įteisinti pagal šiuo metu galiojančius Statybą reglamentuojančius teisės aktus.

Iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio redakcijoje nebuvo nustatyta imperatyvi pareiga įregistruoti nebaigtą statyti statinį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 542 straipsniu įstatymas (2015-06-23 Nr. XII-1834, išskyrus 2 straipsnį, įsigaliojo nuo 2015-11-01), kuriuo buvo pakeistas minėtas straipsnis, 7 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip 3 metus nebaigti, tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ant ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – tai yra pastatas - gyvenamasis namas, kurio statytoja yra atsakovė ir kuri nėra išviešinusi savo nuosavybės teisių į šį turtą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai yra 2021-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-904/2021.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, nes atsakovės atžvilgiu yra užvesta vykdomojo byla ir yra atliekamas išieškojimas ieškovo naudai. Atsakovė teismo posėdžio metu ginčijo aplinkybes, kad ji yra skolinga ieškovui, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio Giedriaus Jonausko vykdomojoje byloje Nr. 0091/10/01755, atliekamas išieškojimas iš atsakovės ieškovo naudai būtų įvykdytas ir vykdomoji byla būtų užbaigta teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad yra panaikintas sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas šioje vykdomojoje byloje. Antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą patikrina ar yra pagrindas priimti vykdomąjį dokumentą ir tik tada užveda vykdomąją bylą bei vykdo išieškojimą. Kaip patvirtina ieškovo pateikt įrodymai ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola jam buvo 46 608,87 Eur, o skolos išieškojimas trunka jau nuo 2015 m.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji sąlyga, nes neginčijamai nustatyta, kad atsakovė būdama namo statytoja, iki šiol nėra įregistravusi namo savo vardu, nors kaip nustatyta namas jau buvo pastatytas iki tol, kol ginčo žemės sklypas perėjo nuosavybės teise ieškovui. Atsakovės motyvus, kad ji neturi galimybių įregistruoti jos pastatytą ir jai priklausantį namą, esantį ant ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo dėl, to, kad ji nėra žemės sklypo savininkė, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad atsakovė net nebandė kreiptis į ieškovą ir ieškoti bendrų sprendimų su ieškovu, kad jos statytas namas būtų teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius Statybą yra numatyta galimybė, kad atsakovė su ieškovu sudarytų notariškai patvirtintą susitarimą, kuriuo ieškovas suteikia atsakovei teisę jam priklausančiame ginčo sklype statyti namą ir taip atsakovė galėtų įregistruoti nuosavybės teises į jai priklausantį namą, tačiau pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nebandė to padaryti.

Atsakovės motyvas, kad iki 2015 m. metų galiojantys Statybą reglamentuojantys įstatymai neįpareigojo jos įregistruoti savo vardu statinius, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statytojas turi pareigą įregistruoti statinius įstatymų nustatyta tvarka, tačiau akivaizdu, kad atsakovė šios pareigos sąmoningai ilgą laiką nevykdo, nes surinkta byloje medžiaga patvirtina, kad atsakovė turi eilę kreditorių, kuriems yra skolinga ir taip siekia išvengti išieškojimo iš jai priklausančio turto, ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių atžvilgiu.

Atsakovei 2007 m. buvo išduotas statybos leidimas ir atsakovė būdama namo statytoja, pagal jai išduotą statybos leidimą ir projektą statybos įstatymo nustatyta tvarka pastatė (iki 85 procentų baigtumo) gyvenamąjį namą tuo metu jai nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype ir šiuo namu naudojasi ir jį valdo. Statybos leidimas buvo išduotas atsakovei pagal vieno buto gyvenamojo namo statybos techninį projektą, kurį 2007 m. parengė UAB „Laitila Architects Baltic“. Atsakovė nei iki 2015 m., nei po nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jos nuosavybės teisės į namą būtų išviešintos. Atsakovės neveikimu yra pažeidžiami ieškovo interesai, kadangi atsakovė kito turto iš kurio būtų galima išieškoti atsakovės skolą ieškovei bei pajamų, neturi, o ieškovui įsiskolinimas yra didelis, be to atsakovė turi eilę ir kitų kreditorių, kuriems ji taip pat yra skolinga. Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad tik įregistravus atsakovės vardu gyvenamąjį namą bus galima atlikti išieškojimą, nes tokio dydžio skola galėtų būti išieškota tik vykdant gyvenamojo namo varžytines, tačiau tam, kad išieškojimo iš nekilnojamojo turto, kuris priklauso atsakovei galėtų būti įgyvendintas, šiuo konkrečiu atveju yra būtina nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir daiktines teises į jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tai yra išviešinti. Ieškovas nebūdamas namo statytoju neturi teisės įregistruoti namo atsakovės vardu, taip pat negali išimti statybos leidimą bei pagal geliančius įstatymus įregistruotą nekilnojamąjį turtą, tai yra gauti statybos leidimą bei atlikti eilę kitų Statybos įstatyme numatytų veiksmų, o pati atsakovė tą daryti vengia jau ilgą laiką.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnį nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 18 p. numato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir jam suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas). Priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 p.). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, - šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju ieškovas nėra namo statytojas, jam tik priklauso ginčo žemės sklypas ant kurio stovi atsakovės namas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, o 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti ar išregistruoti daiktines (nuosavybės ar valdymo) teises į nekilnojamąjį daiktą (Nuostatų 31p.). Su prašymu turi būti pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai: statybos leidimas, pažyma apie ir kadastrinių matavimų byla, kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji yra dirbanti ir gauna pajamas bei turi kitą nekilnojamąjį turtą, tai yra žemės sklypą, iš kurio yra galimas išieškojimas, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio, nes ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų sudarančių pagrindą įsitikinti, kad atsakovė gauna pakankamas pajamas, iš kurių būtų galima atlikti išieškojimą tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių naudai. Atsakovei prikiauksantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra specialios paskirties, jame įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie priklauso AB „Klaipėdos vanduo“ ir išieškojimas iš jo yra apsunkintas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nes yra įrodytas ir pagrįstas.

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirkinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 225,00 Eur žyminis ir 1000,00 Eur advokato išlaidos.

Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovo prie ieškinio pateiktas 2022-07-04 žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas yra iš kitos civilinės bylos ir yra užskaitytas kitoje civilinėje byloje, be to, jis yra apmokėtas ne ieškovo. Šioje civilinėje byloje pagal Liteko duomenis nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs ir teismas yra įskaitęs 150,00 Eur žyminį mokestį, todėl tenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės yra pagrindas priteisti 150,00 Eur žyminį mokestį bei 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Byloje yra susidariusių 55,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį tenkinus turėtų būti priteisiamos iš atsakovės, tačiau atsakovei yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš atsakovė nepriteisėtinos valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus pranešti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto tvarkytojui, kad panaikintų įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis įregistravimo pagal 2022-10-06 pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-9970-867/2022.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus , t.y. esant būtinumui, atlikti statinio kadastrinius matavimus leidžiant patekti į pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui ir jo pasirinktam matininkui; kadastro duomenų bylą pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai ir/ar suderinimui; pateikti prašymus ir kitus reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių gavimui; esant nukrypimams nuo statinio projekto, atitinkamai koreguoti UAB „Laitila Architects“ 2007 m. parengtą techninį statybos projektą; esant būtinumui gauti statybos leidimą; pateikti prašymus ir visus statinio bei daiktinių teisų į jį įregistravimui reikalingus dokumentus VĮ „Registrų centrui“ , Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimo B. M. vardu.

Priteisti iš atsakovės B. M. 1 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. V..

Sprendimui įsiteisėjus pranešti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto tvarkytojui, kad panaikintų įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis įregistravimo pagal 2022-10-06 teismo siųstą pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-9970-867/2022.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.