- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 2YT-1471-617/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00021-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- R. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. ( toliau – ir Pareiškėja ) skundu prašo panaikinti antstolės S. K. 2019-10-28 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290 rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti“ ir įpareigoti antstolę S. K. patvarkymo dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti rezoliucinėje dalyje įrašyti identifikuotą turtą, dėl kurio vertės nustatymo skiriama pakartotinė ekspertizė.
Skunde nurodė, kad antstolė 2019-10-28 patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę pareiškėjos turto vertei nustatyti, kurio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad bus vertinamas konkretus pareiškėjos ( skolininkės ) nuosavybės teise valdomas turtas – ¼ dalis 0,2260 ha ploto žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini ) ); ¼ dalis gyvenamojo namo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )); ¼ dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), esančių ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav. ( toliau – ir pareiškėjos turtas ). Nustatant R. B. turto vertę pirmą kartą ekspertizės objektas buvo 0,2260 ha ploto žemės sklypas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )); gyvenamasis namas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) ir kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), tačiau nei patvarkyme dėl turto vertės nustatymo nei jo pagrindu atliktoje turto vertės ekspertizės išvadoje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjai priklausanti turto dalis yra neatidalinta. Tai, kad turtas yra neatidalintas, lemia turto vertės pokyčius, kurie turi būti aptarti ekspertizės akte, nurodant konkrečiai, kokia yra R. B. nuosavybės teise valdomo turto ( ¼ dalis ) vertė. Tinkamas areštuoto turto kainos nustatytas pirmiausia yra antstolio pareiga, ir tai yra susiję tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, užtikrinant, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai ir efektyviai. 2019-10-28 antstolės patvarkyme nėra konkretizuotas koks R. B. priklausantis turtas bus vertinamas, todėl yra pagrindas antstolės patvarkymą pakeisti įpareigojant antstolę patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti identifikuotą skolininkei priklausantį turtą, kurio vertei nustatyti skiriama ekspertizė.
Antstolė S. K. 2020-01-09 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290 vykdo priverstinį 39113,16 € skolos išieškojimą iš skolininkės R. B. UAB „( duomenys neskelbtini )“ naudai. Vykdymo procese skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkei priklausantį turtą ¼ dalį žemės sklypo ir statinių, esančių ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav. 2019-06-07 antstolė patvarkymu skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. 2019-09-03 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-104 viso nekilnojamojo turto – 0,2260 ha ploto žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )); gyvenamojo namo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )); kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančių ( duomenys neskelbtini ), Molėtų r. sav., nustatyta rinkos vertė – 34000 €. Skolininkei priklauso ¼ dalis šio nekilnojamojo turto, todėl nustatyta, kad skolininkės rinkos turto vertė – 8500 € . Išieškotojas 2019-10-07 pateikė skundą dėl antstolės 2019-09-20 patvarkymo, kuriuo skolininkės turto vertė nustatyta 8500 €. Antstolė tenkino išieškotojo skundą ir 2019-10-28 patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Skolininkė 2019-11-12 pateikė skundą dėl antstolės 2019-10-28 patvarkymu paskirtos pakartotinės ekspertizės. Antstolė pasiūlė skolininkei pateikti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ( turtu ) tvarką, bet skolininkė naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko ( fizinio asmens ), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais - bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Darytina išvada, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas ( turto bendraturtis ), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-942-335/2019 nustatyta, kad R. B. priklauso ¼ dalis 0,2260 ha ploto žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), ¼ dalis gyvenamojo namo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančių ( duomenys neskelbtini ), Molėtų r. sav. Skolininkei priklausanti idealioji turto dalis yra nustatyta, todėl nors skolininkė nėra nustačiusi bei pristačiusi nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, skolininkės turtas gali būti realizuojamas iš varžytynių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad antstolė S. K. vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290 ( toliau – ir v. b. ) pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų vykdomąją raštą civilinėje byloje Nr. e2-161-964/2018 vykdo priverstinį 39113,16 € dydžio skolos išieškojimą iš skolininkės R. B. išieškotojos UAB „( duomenys neskelbtini )“ naudai. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-942-335/2019 nustatyta, kad R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. B. priklauso ¼ dalis žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), ¼ dalis gyvenamojo namo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančių ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav. 2019-06-07 antstolė patvarkymu ( v. b. II t. b. l. 10 ) skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. 2019-09-03 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-104 ( v. b. II t. b. l. 62-23 ) nustatyta, kad viso ekspertizės objekto, esančio ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav., rinkos vertė – 34000 €. 2019-09-20 antstolė patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ( v. b. II t. b. l. 68 ) patvarkė, kad skolininkei R. B. priklausančio turto – ¼ dalies 0,2260 ha ploto žemės sklypo, ¼ dalies gyvenamojo namo, ¼ dalies kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, esančių ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav., rinkos vertė – 8500 €. 2019-10-07 išieškotojas pateikė skundą ( v. b. II t. b. l. 88-80 ) dėl antstolės 2019-09-20 patvarkymu nustatytos skolininkei priklausančio turto vertės. Antstolė 2019-10-28 patvarkymu ( v. b. II t. b. l. 99 ) tenkino išieškotojo skundą dėl antstolės 2019-09-20 patvarkymo ir 2019-10-28 patvarkymu ( v. b. II t. b. l. 107 ) skyrė pakartotinę ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti.
Nagrinėjamu atveju skolininkė reikalauja įpareigoti antstolę patvarkymo, kuriuo antstolė skyrė pakartotinę ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti, rezoliucinėje dalyje įrašyti identifikuotą turtą dėl kurio vertės nustatymo skiriama pakartotinė ekspertizė.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ( CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus ( išieškotojo ) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką ). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą ( CPK 640, 644 straipsniai ) ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 ).
Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdymo procese 2019-10-28 patvarkymu ( v. b. II t. b. l. 99 ) tenkino išieškotojo 2019-10-07 skundą dėl antstolės patvarkymo, kuriuo antstolė po atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės ( v. b. II t. b. l. 62-23 ), patvarkė, kad skolininkės turto vertės – 8500 €, ir 2019-10-28 patvarkymu ( v. b. II t. b. l. 107 ) skyrė pakartotinę ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti. Skolininkė, iš esmės neprieštarauja dėl antstolės patvarkymu paskirto pakartotinio turto rinkos vertės nustatymo, tačiau nurodo, kad antstolė patvarkymo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti identifikuotą skolininkei priklausantį turtą. Kaip minėta, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-03-19 nutartimi nustatyta, kad skolininkei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. B. priklauso ¼ dalis nekilnojamųjų daiktų ( turto ), esančių ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav., t. y. nustatyta skolininkei priklausančio turto idealioji dalis. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei ( ar ) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006 ). Darytina išvada, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas ( turto bendraturtis ), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007 ). Antstolė 2019-11-21 patvarkymu ( v. b. II t. b. l. 123-121 ) pasiūlė skolininkei nustatytu naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Duomenų, kad skolininkė naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką būtų pateikusi, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms – nustatytai idealiajai skolininkės priklausančio turto daliai ( ¼ dalis ), skolininkei nepateikus ir nesant nustatytai naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais ( visu turtu ) tvarkai, antstolė neturėjo jokio pagrindo patvarkyme skirti ekspertizę nurodyti, jog turi būti nustatyta tik ¼ dalis ( nes ji nėra konkretizuota ) skolininkei priklausančio turto vertė. Tokiu būdu turi būti nustatyta visa minėto nekilnojamojo turto vertė ir tik po to skolininkei priklausančios turto dalies ( ¼ ) vertė.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamo antstolės patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Ekspertizę pavesti atlikti UAB „OBER-HAUS“, ( duomenys neskelbtini ) Vilnius“. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nenurodyta koks, kur esantis turtas turi būti įvertintas, todėl patvarkymo rezoliucinė dalis tikslintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas
nutarė:
R. B. skundą patenkinti iš dalies.
Patikslinti antstolės S. K. 2019-10-28 patvarkymo Dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19-56-23160 rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „Skirti pakartotinę ekspertizę turto: 0,2260 ha ploto žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), gyvenamojo namo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) bei kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančių ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav., vertei nustatyti. Ekspertizę pavesti atlikti UAB „OBER-HAUS“, ( duomenys neskelbtini ) Vilnius“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.