- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2-161-964/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00711-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Karakurtas“
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Rimvydas Rakauskas, Danutė Puzirauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Karakurtas“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Karakurtas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 31 858,20 Eur skolos, 5 615,63 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-29 tarp V. M. ir atsakovės R. B. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 10-07/29-VM-RB, pagal kurią V. M. atsakovei paskolino 40 000 litų (11 584,80 Eur), o atsakovė įsipareigojo iki 2011-07-31 grąžinti paskolą ir sumokėti 4 procentų metines palūkanas. Susitarimais šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014-07-29. Be to, 2012-07-05 tarp V. M. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 05-07/12-VM-RB, pagal kurią V. M. atsakovei paskolino dar 40 000 litų (11 584,80 EUR), o atsakovė įsipareigojo iki 2014-07-05 grąžinti paskolą ir sumokėti 4 procentų metines palūkanas. 2017-08-09 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista tiek reikalavimo teisė į 23 169,60 Eur skolą, tiek į išvestinius reikalavimus, įskaitant palūkanas, delspinigius bei sutartyje numatytus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Atsakovė iki šiol nėra grąžinusi ieškovei 23 169,60 Eur skolos ir 4 267,36 Eur palūkanų, iš viso 27 436,96 Eur.
2014-01-30 tarp K. P. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 30-01/14-KP-RB, pagal kurią K. P. atsakovei paskolino 30 000 litų (8 688,60 Eur), o atsakovė įsipareigojo iki 2014-07-30 grąžinti paskolą, tačiau jos negrąžino. 2017-08-09 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista tiek reikalavimo teisė į 8 688,60 Eur skolą pagal minėtą paskolos sutartį, tiek į išvestinius reikalavimus, įskaitant palūkanas, delspinigius bei sutartyje numatytus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Už visą įvykdyti piniginę prievolę praleistą laiką nuo 2014-07-30 iki 2017-09-05 ieškovė atsakovei paskaičiavo 1 348,27 Eur palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Iš atsakovės R. B. ieškovei UAB „Karakurtas“ priteisė 36 125,56 Eur skolos, 1 348,27 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 37 473,73 Eur sumos nuo 2017-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 195,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pateiktais prieštaravimais atsakovė prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą panaikinti, o UAB „Karakurtas“ ieškinį palikti nenagrinėtu, išaiškinant ieškovei teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovės gyvenamąją vietą arba taikyti ieškinio senatį ir preliminarų sprendimą pakeisti, išdėstant jį taip: priteisti ieškovei UAB „Karakurtas“ iš atsakovės R. B. 31 858,20 Eur skolą, 1 726,72 Eur palūkanas; 457,20 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 042,12 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2017-09-18 iki visiško prievolės įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmesti ir atitinkamai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės iniciuotas ginčas teismingas ne Molėtų, o Vilniaus miesto apylinkės teismui, kas sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą. Jei teismas nagrinėtų bylą, atkreipė dėmesį, kad 4 procentų dydžio palūkanos už atsakovės naudojimąsi pinigais 2010-07-29 paskolos sutarties 2.1. bei 2012-07-05 paskolos 2.1 punktų pagrindu gali būti skaičiuojamos tik iki šiose sutartyse nurodyto paskolos grąžinimo termino pabaigos. Vėliau gali būti skaičiuojami delspinigiai, nes ieškovės reikalaujamos palūkanos atlieka nuostolių atlyginimo funkciją, bet taikant senaties terminą, tik už 180 dienų. Palūkanos taikant 5 metų ieškinio senaties terminą gali būti skaičiuojamos nuo 2012-09-05 iki sutartyse nurodyto paskolos grąžinimo termino. Pagal 2014-01-30 paskolos sutartį ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų, nes dėl jų sutartyje nebuvo susitarta. Ji gali reikalauti nebent delspinigių, tačiau taikant pusės metų ieškinio senaties terminą, ne daugiau nei 214,23 Eur už 180 dienų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prieštaravimus ieškovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, tačiau jo rezoliucinės dalies duomenis patikslinti, nurodant iš atsakovės priteisti 31 858,20 Eur skolos, 5 615,63 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 37 473,83 Eur sumos nuo 2017-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 195,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad paskolos sutartyse nurodyti skirtingi atsakovės gyvenamosios vietos adresai. Ieškovė kreipėsi pagal jai žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, kurios adresu vyko paskutiniai susirašinėjimai tarp atsakovės ir kreditorės V. M.. Su šia vieta atsakovė labiausiai susijusi, nes vieną darbuotoją turinti UAB „Algisita“, kurios direktore ir akcininke yra atsakovė, taip pat registruota adresu (duomenys neskelbtini) Vienintelis atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra adresu (duomenys neskelbtini) Be to, šiuo adresu atsakovei buvo įteikti procesiniai dokumentai šioje byloje. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad negali reikalauti palūkanų po paskolos sutarties termino pasibaigimo. Ji neprašo delspinigių, tačiau, vadovaudamasi CK 6.261 str., reikalauja kompensacinių palūkanų. Visų palūkanų ieškovė reikalauja ne daugiau nei už 5 metus, todėl atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo neaktualūs. Ieškovė prašė patikslinti preliminaraus sprendimo rezoliucinę dalį, nes ji prašo priteisti 31 858,20 Eur skolos sumą ir 5 615,63 Eur palūkanų, o ne 36 125,56 Eur skolos ir 1 348,27 Eur palūkanų kaip nurodyta sprendime. Be to, procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo 2017-09-18, o nuo 2017-09-13 dienos kaip buvo paduotas ieškinys.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (40 Eur rengiant prašymą antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 64 Eur nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos, 380 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus rengimą, 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Papildomai nurodė, kad ieškovė negavo pranešimo apie atsakovės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Įrodymų byloje, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad atsakovė paskolos sutartyse nurodė savo adresą, nors ir skirtingą, Vilniuje. Molėtų rajone yra tik jai priklausantis apleistas namas. Tuo adresu, kuriuo jai buvo siunčiami procesiniai dokumentai, gyvena jos motina, pas kurią ji lankosi. Adresas (duomenys neskelbtini) nurodytas ir reikalavimo teisių perleidimo sutartyje. Taigi ieškinys neteismingas Molėtų rajon apylinkės teismui, todėl paliktinas nenagrinėtas arba ieškinys tenkintinas iš dalies kaip tai nurodyta prieštaravimuose.
Preliminarus sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, ištaisant jo rezoliucinėje dalyje padarytas aritmetines klaidas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 29 str. numato, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 34 str. 1 d. numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.
Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodžiusi atsakovės gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ieškinio priedų, šiuo adresu 2017 metais, t.y. praėjus 7 metams nuo 2010-07-29 paskolos sutarties sudarymo, vyko pirminės kreditorės V. M. ir atsakovės R. B. susirašinėjimas, šiuo adresu yra vienintelis atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, taip pat ir įmonės UAB „Algista“, kurios akcininke yra atsakovė, buveinė. Minėtu adresu buvo įteikti ir teismo procesiniai dokumentai. Darytina išvada, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad adresas (duomenys neskelbtini) yra atsakovės gyvenamoji vieta, juo labiau, kad paskolos sutartyse nurodyti skirtingi jos gyvenamosios vietos adresai, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) taip pat nesutampa su atsakovės nurodomu jos faktinės gyvenamosios vietos adresu. Nors atsakovei pateikus prieštaravimus paaiškėjo jos kita faktinė gyvenamoji vieta, atsakovė neprašė bylos perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 34 str. 1 d., išnagrinėjo bylą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose net ir pasikeitus bylos teismingumui.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-07-29 tarp pirminės kreditorės V. M. ir atsakovės R. B. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 10-07/29-VM-RB, pagal kurią V. M. atsakovei paskolino 40 000 litų (11 584,80 Eur), o atsakovė įsipareigojo iki 2011-07-31 grąžinti paskolą ir sumokėti 4 procentų metines palūkanas. Susitarimais šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014-07-29. Be to, 2012-07-05 tarp pirminės kreditorės V. M. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 05-07/12-VM-RB, pagal kurią V. M. atsakovei paskolino dar 40 000 litų (11 584,80 EUR), o atsakovė įsipareigojo iki 2014-07-05 grąžinti paskolą ir sumokėti 4 procentų metines palūkanas. 2017-08-09 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į 23 169,60 Eur skolą ir į išvestinius reikalavimus, įskaitant palūkanas, delspinigius bei sutartyje numatytus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. 2014-01-30 tarp pirminio kreditoriaus K. P. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 30-01/14-KP-RB, pagal kurią K. P. atsakovei paskolino 30 000 litų (8 688,60 Eur), o atsakovė įsipareigojo iki 2014-07-30 grąžinti paskolą. 2017-08-09 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į 8 688,60 Eur skolą pagal minėtą paskolos sutartį ir į išvestinius reikalavimus, įskaitant palūkanas, delspinigius bei sutartyje numatytus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Atsakovė paskolos negrąžino, prieštaravimų dėl to nereiškė, su skolos suma sutiko, todėl teismas turėjo pagrindą iš jos priteisti visą skolą pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis, t. y. 31 858,20 Eur. Preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta 36 125,56 Eur skolos suma. Tai laikytina aritmetine klaida, kuri, vadovaujantis CPK 276 str., ištaisytina nurodant teisingą 31 858,20 Eur skolos sumą.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės tiek mokėjimo, tiek kompensacines palūkanas pagal 2010-07-29 ir 2012-07-05 paskolos sutartis. Su mokėjimo palūkanomis iki paskolos sutarties grąžinimo termino ieškovė sutinka, jos paskaičiuotos nuo 2012-09-05, t. y. taip, kaip prašydama taikyti ieškinio senaties terminą sutinka skaičiuoti ir pati atsakovė, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Sprendžiant dėl kompensacinių palūkanų, kurias ieškovė skaičiuoja nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, pažymėtina tai, kad šios palūkanos numatytos įstatyme ir nėra pagrindo jas, atsakovės reikalavimu, keisti delspinigiais. CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Nagrinėjamu atveju 2010-07-29 ir 2012-07-05 paskolų sutarčių 2.1 punktuose nustatytos 4 proc. dydžio metinės palūkanos. Jos mažesnės net nei numatytos CK 6.210 str. 1 d., todėl reikalavimas priteisti jas nuo paskolos sutarčių įvykdymo termino praleidimo dienos (atitinkamai 2014-07-30 ir 2014-07-06) laikytinas pagrįstu. Nors pagal ieškovės atsiliepime į prieštaravimus pateiktus paskaičiavimus pelno ir kompensacinės palūkanos pagal 2010-07-29 ir 2012-07-05 paskolų sutartis sudaro bendrą 4 635,02 Eur sumą, tačiau ieškovė reikalauja priteisti mažiau, t.y. 4 267,36 Eur, todėl ši suma ir priteisiama.
Šalys 2014-01-30 paskolos sutartyje palūkanų nenumatė, tačiau tai neatima teisės iš ieškovės praleidus sutarties įvykdymo terminą jų reikalauti pagal CK 6.261 str., CK 6.874 str. 1 d., CK 6.210 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 8 688,60 Eur suma 2014-01-30 paskolos sutartyje numatytu 2014-07-30 laiku nebuvo grąžinta, ieškovė turi teisę reikalauti CK 6.210 str. 1 d. nustatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už nesumokėtą paskolos sumą. Palūkanos paskaičiuotos nuo 2014-07-30 už 1 133 dienas, t.y. neviršijant 5 metų senaties termino, todėl jos preliminariu sprendimu priteistos pagrįstai.
Visos priteistos palūkanos paliekamos, tačiau ištaisant preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje aritmetinę klaidą ir vietoj 1 348,27 Eur palūkanų nurodant 5 615,63 Eur palūkanų. Teismas klaidingas skolos ir palūkanų sumas vertina kaip aritmetines klaidas, nes teismas nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai, o ieškiniu buvo reikalaujama priteisti iš atsakovės 31 858,20 Eur skolos ir 5 615,63 Eur palūkanų. Tai laikytina aritmetinėmis klaidomis ir dėl to, kad bendra priteista suma atitinka reikalautą bendrą 37 473,83 Eur sumą.
Ieškovė prašė patikslinti procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią, ją nustatant nuo 2017-09-13, t.y. nuo ieškinio pateikimo dienos. Teismas šio prašymo netenkina, atkreipdamas dėmesį, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 str. 1 d.). Būtent tokią procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-283/2012.
Ieškovė patyrė 394 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 763,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Jos priteistos preliminariu sprendimu. Po prieštaravimų pateikimo ieškovė nurodė patyrusi dar 522 Eur išlaidų, t.y. 420 Eur už teisines paslaugas (iš jų 40 Eur už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 380 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą) ir 102 Eur už teisinių paslaugų kompensavimą (64 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ir 38 Eur – žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) bei prašė jas priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo reiškiamas kartu su ieškiniu viename procesiniame dokumente, suma už ieškinį buvo nurodyta 2017-09-17 sąskaitoje neišskiriant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neprašant už jo parengimą priteisti atskirai, nors ieškovė tokią galimybę turėjo (prašymas dėl laikinųjų buvo reiškiamas ieškinyje), šios išlaidos nepriteisiamos. Taip pat nepriteisiamos 38 Eur žyminio mokesčio išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jau buvo priteistos preliminariu sprendimu. Kitos 2017-11-07 prašyme nurodytos išlaidos dėl atsiliepimo į prieštaravimus (380 Eur) ir 64 Eur nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteisiamos. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimo klausimą sprendžia bylą, dėl kurios sprendimo užtikrinimo šios priemonės buvo pritaikytos, iš esmės nagrinėjantis teismas (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-1044-372/2016).
Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.)
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,16 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, ištaisant jame aritmetines klaidas.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. preliminaraus sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje vietoj 36 125,56 Eur skolos nurodyti 31 858,20 Eur skolos, vietoj 1 348,27 Eur palūkanų nurodyti 5 615,63 Eur palūkanų.
Papildomai priteisti ieškovei UAB „Karakurtas“, į.k. 304601909, iš atsakovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 444 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.