- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-668-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04415-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų ir pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pirmosios instancijos teisme buvo gautas antstolio I. G. prašymas skirti A. P. 10 parų areštą už antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad areštas turi būti skiriamas atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra dirbantis, skolininko laisvės apribojimas iki 10 parų galėtų turėti neigiamos įtakos ir paties išieškotojo teisėms ir teisėtiems interesams. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog prašomos skirti nuobaudos – 10 parų arešto – paskyrimas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad už patvarkymo nevykdymą skolininkas nėra baustas, už jo nevykdymą antstolis prašo bausti pirmą kartą, be to, pažymėtina, kad skiriama bauda savo dydžiu turi pasiekti tikslą – užtikrinti realų antstolio teisėtų reikalavimų vykdymą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas antstolis I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 d. nutartį civ. b. Nr. e2VP-9581-734/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio pareiškimą tenkinti bei skirti skolininkui A. P. 10 parų areštą už antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymą. Savo skundą grindžia šiomis aplinkybėmis.
3.1 Vien tai, kad skolininkas deklaruoja besiverčiantis individualia veikla, neatleidžia skolininko nuo savo pareigų vykdymo, neatleidžia nuo pareigos gerbti jo atžvilgiu priimtą Teismo sprendimą, vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus, savaime nepateisina jų nevykdymo. Skolininkas, elgdamasis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, turėtų būti suinteresuotas tinkamu ir savalaikiu savo pareigų vykdymu, gaudamas pajamas - operatyviu atsiskaitymu su išieškotoju.
3.2 Šiuo atveju skolininkas, deklaruodamas, jog verčiasi individualia veikla, taigi akivaizdu gauna pajamas, nė cento neskyrė savo įsiskolinimo dengimui. Taigi arešto skyrimas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jokios neigiamos įtakos išieškotojo teisėms ar teisėtiems interesams neturės, kadangi išieškotojas jokių piniginių lėšų iš skolininko negauna, skolininkas nevykdo savo pareigos atsiskaityti su išieškotoju.
3.3 Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybės, jog skolininko atžvilgiu iš viso vykdomos net 29 vykdomosios bylos, kurios vykdomos bei dar neįvykdytos, net ir dėl minimalių ATPK baudų, nuo 2009 m. Taigi antstolio kreipimasis dėl baudos skyrimo, dar vienos baudos skolininkui skyrimas, akivaizdu, tikrai nepaskatins gerbti ir vykdyti Teismo sprendimą bei antstolio reikalavimus, nepasieks pageidaujamo tikslo, o tiesiog padidins skolininko mokėtinas sumas, kurių skolininkas jau ir taip dešimt metų nemoka.
3.4 Antstolis su pareiškimu, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, t. y. skolininko elgesį vykdymo procese, teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, Teismo sprendimo negerbimą, deklaruojamą vykdomą veiklą, skolininko atžvilgiu vykdomų bylų skaičių, jų vykdymo laikotarpį, išieškomų sumų dydžius, bei tai, jog, akivaizdu, baudos skyrimas nepasieks pageidaujamo tikslo, nepaskatins gerbti ir vykdyti Teismo sprendimą bei antstolio reikalavimus, kreipėsi prašydamas skirti 10 parų areštą.
4. Skolininkas A. P. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
5. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo 3325,50 eurų skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš A. P., pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2521-294/2018 S. J. naudai. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2018 metų pradžios.
8. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, 616 straipsnį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas).
9. CPK 585 straipsnyje reglamentuojama, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (3 dalis).
10. CPK 645 straipsnio 1–3 dalys reglamentuoja, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.
11. Pažymėtina, kad antstolis 2019-02-11 į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl arešto skyrimo už antstolio 2019-01-17 reikalavimo ir pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą. Byloje nėra duomenų, kad antstolis su tokiu kreipimusi būtų kreipęsis anksčiau į A. P. ir šis būtų atsisakęs jį vykdyti, už patvarkymo nevykdymą skolininkas nėra baustas, todėl griežčiausios poveikio priemonės – arešto šiuo atveju nėra pagrindo skirti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad areštas turi būti skiriamas atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jo taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Prašomos skirti nuobaudos – 10 parų arešto – paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas siekiamiems tikslams.
12. Apeliantas teismui taip pat nepatiekė jokių duomenų apie jo minimas kitas skolininko atžvilgiu vykdomas 29 vykdomąsias bylas, nors tokia pareigą turit (CPK 178 str.).
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.