Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2539-311/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-12-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
1-2539-311/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20978-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-2539-311/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20978-2017-9Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.2.29.1; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.1.16.1.2.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Mariui Kazlauskui,gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 213 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis A. G. įgijo ir laikė netikrus pinigus, o būtent: 2017 m. vasario - kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nešiojamo kompiuterio “MAC BOOK AIR” Nr. C0225NYGF5VJ pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir su jos pagalba apsilankydamas puslapyje http://pwoah7foa6au2pul.onion, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos įgijo už 6 eurus tikslu realizuoti 1 (vieną) vnt. netikrą 50 eurų vertės kupiūrą Nr. X87923021440, atspausdintą ne pagal 2002 m. laidos eurų nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus ir, žinodamas apie jos netikrumą, laikė ją su savimi piniginėje iki 2017-05-25, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. 2017 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nešiojamo kompiuterio “MAC BOOK AIR” Nr. C0225NYGF5VJ pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir, su jos pagalba apsilankydamas puslapyje http://pwoah7foa6au2pul.onion, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos įgijo už 117 eurų tikslu realizuoti 25 (dvidešimt penkis) vnt. netikrų 50 eurų vertės kupiūrų vienodu Nr. Z74546800011, atspausdintas ne pagal 2002 m. laidos EUR nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus, po to 2017-05-23 apie 16:15 val., atėjęs į AB „Lietuvos paštas“ Kauno 41-asis paštą, esantį V.Krėvės g. 97A, Kaune ir žinodamas, kad turi gauti neregistruotą siuntą iš Olandijos su netikrais 25 vnt. po 50 eurų kupiūromis, pašto darbuotojai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12415066, išduotą J. B. vardu bei gavo neregistruotą siuntą iš Olandijos, t.y. 25 vnt. netikrų 50 eurų vertės kupiūrų Nr. Z74546800011 bei laikė jas su savimi piniginėje iki 2017-05-25, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent:

jis, 2014 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), nešiojamo kompiuterio “MAC BOOK AIR” Nr. C0225NYGF5VJ pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir, su jos pagalba apsilankydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame internetiniame puslapyje, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš Olandijos išsiųsdamas savo pažįstamo E. L. nuotrauką bei išgalvotą vardą ir pavardę- „J. B.“, nurodydamas adresą Danijoje, kur tuo metu gyveno, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po ko užsakydamas pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę J. B. vardu, jis virtualiojoje elektroninėje parduotuvėje paspaudęs nuorodą „dėti į krepšelį“ ir gavęs adresą iš 32 raidžių ir skaitmenų sudėties, į jį pervedė virtualią valiutą – Bitkoinus, kas atitinka 150 eurų bei padaręs apmokėjimą tiksliai nenustatytu laikotarpiu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens adresu, kur tuo metu gyveno Danijoje ( adresas nenustatytas), gavo siuntą su padirbta asmens tapatybės kortele Nr. 12415066, išduota J. B. vardu, kurią laikė su savimi piniginėje iki 2017-05-25 ir žinodamas apie jos netikrumą, ją panaudojo, o būtent: 2017-05-23, apie 16:15 val., atėjęs į AB „Lietuvos paštas” Kauno 41-asis paštą, esantį V.Krėvės g. 97A, Kaune, žinodamas, kad turi gauti neregistruotą siuntą iš Olandijos su netikrais 25 vnt. po 50 eurų kupiūromis, pašto darbuotojai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12415066, išduotą J. B. vardu, tokiu būdu panaudojo netikrą dokumentą, t. y. netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. 12415066 išduotą J. B. vardu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. vasario ar kovo mėnesį jis internetu užsisakė netikrų eurų. Kai juos atsiuntė, jis nuvyko į paštą jų pasiimti. Pasiimdamas siuntą, pateikė suklastotą dokumentą-asmens tapatybės kortelę kurį taip pat buvo užsisakęs internetu. Nuotrauką buvo išsisaugojęs savo kompiuteryje, o duomenys buvo tiesiog išgalvoti. Kortelę jam atsiuntė į namus pašto siunta. Už dokumentą sumokėjo virtualia valiuta. Turėjo tą suklastotą asmens tapatybės kortelę, ir tiek. Kai užsisakė tą asmens tapatybės kortelę, tuo metu gyveno Danijoje, ten dirbo ir studijavo.

Kompiuteris- žmonos. Jis paminėtas kaltinamajame akte. Iš šio kompiuterio A. G. užsisakė naršyklę, jos pagalba galima pasiekti tą tinklapį. Po to nuvyko į paštą pasiimti siuntos. Ją atsiimdamas, pateikė suklastotą dokumentą.

Jis neturėjo tikslo išleisti tų padirbtų pinigų. Jei būtų turėjęs tokį tikslą, tai būtų ir tą vieną kupiūrą išleidęs.

Pagarsinus A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 47), A. G. nurodė, kad realizuoti tikrai nenorėjo tų kupiūrų. Tyrėja vertė jį duoti tokius pirminius parodymus. Jis savo parodymus perskaitė, tačiau nelabai užfiksavo tą vietą, kur nurodyta, kad jo tikslas buvo realizuoti banknotus.

Šiuo metu yra vedęs, augina 7 mėnesių berniuką, gyvena pas žmonos tėvus. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį jis atsisiuntė TOR naršyklę, kadangi tik tai jos pagalba yra pasiekiami puslapiai su galūne “onion”, kurių pagalba galima užsisakyti iš kitų šalių draudžiamų ir nelegalių daiktų. Tada su TOR naršyklės pagalba jis apsilankė puslapyje http://pwoah7foa6au2pul.onion su ta mintimi, kad užsisakyti netikrų eurų ir norėjo juos išleisti, t.y. realizuoti užsienyje, kadangi Lietuvoje yra labai nesaugu, kitose šalyse galima padirbtus pinigus išleisti laisviau. Apsilankęs minėtame puslapyje, jis pasirinko pardavėją iš Olandijos, apie kurį yra perskaitęs neblogus atsiliepimus ir nusprendė užsisakyti 25 vnt. kupiūrų po 50 Eurų. Užsisakymas netikrų pinigų vyko kaip iš elektroninės parduotuvės, jis paspaudė kiekį, šiuo atvejų 25 vnt. ir paspaudė dėti į krepšelį, tada jam davė adresą iš 32 raidžių ir skaitmenų mišinio, į kurį reikia pervesti bitkoinus ( t. y. virtualią valiutą iš virtualios sąskaitos, kurią jis apmokėjo už padirbtus Eurus). Bitkoinus buvo įsigyjęs per Fox Box terminalą, o virtualią piniginę buvo atsidaręs per Block Chain.info. Tai yra anoniminė apmokėjimo sistema. Užisakęs 25 vnt. po 50 Eurų, jis sumokėjo 117 Eurų (tikrų pinigų) bei parašė Olandui laiškelį, pasiteiravo, per kiek laiko netikri pinigai atkeliaus į Lietuvą. Olandas jam atrašė, kad 10-15 dienų bėgyje. Po apmokėjimo už pinigų atsiuntimą jis parašė dar adresą ir pavardę kur ir kam turi ateiti pinigai, tai yra nurodė adresą (duomenys neskelbtini), bei kad pinigai turi ateiti J. B. vardu. Minėtas adresas (duomenys neskelbtini), yra vienos pažįstamos D. B., kuri sutiko jam pranešti, kada ateis siunta J. B. vardu. Apie tai, kad jis ne J. B., ji nežinojo. 2017-05-23 d. jo vienas pažįstamas vardu E. L., kuriam apie 19-20 metų ir kuris gyvena Kaune, tačiau nežino, kur tiksliai, jam pasakė, kad yra gauta siunta J. B. vardu. (Spėja, kad Edvinas apie siuntą sužinojo iš D. B.). Apie 15,30 val., jis pasiėmė iš E. L. suklastotą asmens tapatybės kortelę, kurioje yra išgalvotas vardas ir pavardė, o nuotrauka yra įklijuota pačio Edvino, iš kur jis ją turi jis nežino ir kokiu tikslu jis ja naudoja jis irgi nežino ir su ja nuvyko į paštą atsiimti netikrus pinigus. 41-ajam pašte Kaune, jis pasirašė už siuntą, parodęs pašto darbuotojai suklastotą asmens tapatybės kortelę, bei atsiėmė netikrus pinigus. Jam išeinant iš pašto skyriaus, prie išejimo durų, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, nusikaltimą padarė pirmą kartą, daugiau ateityje pažada nebedaryti. Jis papildė, kad asmens kratos metu pas jį buvo 4100 Eurų, kurie yra tikri, tačiau yra 1 vnt. kupiūros 50 Eurų, kuri yra netikra. Jis ją buvo atsisiuntęs anologišku būdu iš Olandijos, už ją mokėjo 6 Eurus tikrais pinigais, kada tiksliai jis neprisimena, gal vasario, ar kovo mėnesį. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, ateityje pažada daugiau nieko panašaus nedaryti (t. 2, b. l. 47).

2017-06-27 įtariamojo papildomos apklausos metu A. G. pakeitė parodymus, duotus 2017-05-24 ir parodė, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu jis apie gautą siuntą J. B. vardu sužinojo iš E. L., kuris kaip spėja apie ją sužinojo iš D. B., kurį kaip ir minėjo sutiko jam pranešti apie tai, kad ateis siunta J. B. vardu (apie tai, kad jis ne J. B. ji nežinojo). Tačiau kai atėjo siunta, jis ją nusprendė atsiimti pateikiant suklastotą asmens tapatybės kortelę išduotą išgalvota pavarde J. B. vardu. Joje buvo įklijuota nuotrauka jo vieno pažįstamo kaip ir minėjo praeitoje apklausoje, E. L.. Paaiškino, kad kažkada dar prieš tris metus per tą pačią TOR naršyklę apsilankė puslapyje, šiuo metu jo pavadinimo neprisimena, įkėlė E. L. nuotrauką, kurią turėjo nuo senų laikų tvarkant jo kompiuterį ir įkėlė išgalvotą vardą ir pavardę, tai yra J. B.. Kortelėje nurodė adresą Danijoje, kur tuo metu gyveno, tiksliau adreso neprisimena. Užsakymas minėtos asmens tapatybės kortelės vyko per virtualią elektroninę parduotuvę. Jis paspaudė dėti į krepšelį, tada jam davė adresą iš 32 raidžių ir skaitmenų mišinio, į kurį pervedė Bitkoinus, virtualią valiutą, t. y. apie 150 Eurų. Padaręs apmokėjimą mėnesio bėgyje Danijos adresu, kur tuo metu gyveno, atėjo siunta su padirbta asmens tapatybės kortele J. B. vardu. Tuo metu prieš tris metus buvo likęs jo senajame kompiuterije susirašinėjimas su kortelės gamintoju, tačiau kompiuteris, per kurį buvo darytas užsakymas yra pavogtas ir susirašinėjimo neišliko. Apie tai, kad jis pasinaudojo E. L. nuotrauką, jis jam juokaudamas pasakė, tačiau jis juokaudamas tą informaciją priėmė, ar patikėjo, ar ne, jis nežino, tačiau ko gero, kad nepatikėjo. Padirbtos kortelės jis nėra matęs, pastarasis jam nei rodė, nei dar kada nors apie ją kalbėjo. Tokiu būdu, 2017-05-23 jis nuvyko į 41-ąjį paštą Kaune, adresu V.Krėvės g. 97A, bei pasirašant už siuntą pašto darbuotojai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę išduotą J. B. vardu, bei atsiėmė netikus pinigus. Po ko vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš pradžių kai buvo sulaikytas sakė, kad suklastotą asmens tapatybės kortelę jam buvo davęs E. L., tačiau išėjęs ir viską gerai apgalvojęs nusprendė pasakyti viskas kaip buvo ištikrųjų, kad Edvinas tikrai jam jokios suklastotos kortelės nėra davęs. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Dėl rastų asmens kratos metu 4100 Eurų įtariamasis A. G. 2017-06-27 įtariamojo apklausos protokole savo ranka padarė įrašą, kad minėti pinigai buvo jo žmonos mamos, kurie buvo duoti jam nupirkti kelionę į Mauricijaus salą. Suklastotus pinigus užsisakė per du kartus. Kodėl skiriasi jų pagaminimo būdas, jis paaiškinti negali (t. 2, b. l. 56-57).

Galimas laiduotojas V. G. paaiškino, kad A. G. yra jo sūnus. Sūnus labai jiems padeda, jie labai bendrauja. Pats V. G. labai pergyveno dėl to, kai sužinojo, kokį blogą dalyką sūnus padarė. Sūnus turi šeimą. Prašau leisti jam, kaip tėvui, laiduoti už sūnų. Nurodo, kad su sūnumi susitinka kas antrą dieną. Sūnus klausytų jo nuomonės. Jie labai bendrauja, sūnus klauso jo nuomonės. Prašo atiduoti sūnų A. G. jo laidavimui.

Kadangi kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., 291 str.

Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba V.Krėvės pr. 97A, Kaunas, 41-ajame pašto klientų aptarnavimo skyriuje specialistės pareiguose. 2017-05-23 jai būnant darbo vietoje, iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atvyko pareigūnai ir pateikė susipažinti 2017-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo leista policijos pareigūnams pagaminti netikrą domumentą, kuris atitiktų AB "Lietuvos paštas" nustatyto pavyzdžio pranešimo formą Nr. K11, ir būtų įrašyta, kad Kauno pašte adresu V.Krėvės pr. 97A, Kaunas, gauta J. B. vardu registruota siunta iš Olandijos. Šį netikrą pagamintą dokumentą reikėjo įdėti į buto adresu V.Krėvės g. 89-32, Kaunas, pašto dežutę ir pagaminti netikrą pašto siuntą. Susipažinus su minėtą nutartimi, pareigūnai paaiškino, kad V.Krėvės g. 89-32, Kaunas, J. B. vardu yra išsiųstas pranešimas apie gautą pašto siuntą iš Olandijos, taip pat padavė pašto siuntą - voką, kuris atitiko pašto siuntos formatus, turėjo atitinkamus lipdukus, rekvizitus ir antspaudą, kurį ji turėtų įteikti J. B.. Apie 15:30 val. į paštą siuntos atsiimti atėjo vaikinas, kuris jai pateikė asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota J. B. vardu ir pateikė pranešimą apie gautą siuntą. Patikrinus asmens tapatybės kortelę, vardas ir pavardė atitiko adresatui užrašytam ant voko. Siunta buvo įteikta J. B.. Apie tai, kad jai buvo pateikta netikra asmens tapatybės kortelė, kurioje nei vardas, nei pavardė, nei nuotrauka neatitiko siuntos gavėjo, ji sužinojo iš policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 2-3).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi pažįstamą E. L., jį pažįsta maždaug du metus. Su juo susipažino per bendrus pažįstamus. Juos sieja draugiški santykiai ir bendra kompanija. Maždaug prieš metus ar pusantrų, Edvinas paprašė jos, kad ji priimtų pašto siuntų pranešimus, siunčiamus jos adresu. Kiek prisimena, jis nurodė, kad jo pažįstamas vardu Audrius ar Andrius yra išvykęs į užsienį ir ar tai nutraukia buto nuomą ir ieškosi kito buto nuomai, dėl to negali priimti korespondencijos, pranešimų apie gaunamas pašto siuntas. Kiek žino pats Edvinas taip pat tuo metu ruošėsi išvažiuoti dėl darbo į kitą miestą ar į užsienį, todėl negalėjo priimti pašto pranešimų savo adresu. Ji sutiko jam padėti. Už tai jai jokio atlygio nežadėjo. Per metus ar pusantrų, jos adresu V.Krėvės pr. 89-32, kiek prisimena buvo gauti gal du pranešimai. Apie tai, kad tokie pranešimai gauti, ji informavo E. L.. Kiek pamena, Edvinas buvo davęs ir jo draugo Audriaus, kuriam buvo skirti pranešimai telefono numerį. Ar jam ji pati asmeniškai skambino dabar nebeprisimena. Paskutinį kartą pranešimas buvo gautas gegužės mėn. pabaigoje. Šį pranešimą perdavė E. L.. Kokia gavėjo pavardė buvo nurodyta pranešime ji neįsidėmėjo, bet mano, kad galimai to vaikino, kuriam jie buvo adresuoti, tai yra Edvino pažįstamo. Kokios prekės buvo siunčiamos pagal pranešimą, ji nežino. E. L. sutiko padėti iš draugiškumo. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kada ji padėjo E. L. priimti korespondenciją, daugiau jos adresu laiškų, kurie turėjo būti perduoti E. L. atėję nebuvo (t. 2, b. l. 15).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su Audriumi yra pažįstamas maždaug 3 metus. Jo pavardės jis nežino. Susipažino per bendrus pažįstamus, kurie jį jam rekomendavo kaip gerai suprantantį IT technologijas. Yra keletą kartų prašęs Audriaus, kad perinstaliuotų jo kompiuterį, sutvarkytų programinės įrangos gedimus, suinstaliuotų reikiamą programinę įrangą. Jų bendravimas buvo epizodinis, dažniausiai susitikdavo, kai jam ko nors reikėdavo. Yra buvęs pas Audrių namuose, kadangi teko vežti kompiuterį taisymui. Vėliau jis išvyko kuriam tai laikui į užsienį, kaip jam sakė į Olandiją. Jei gerai atsimena, jis iš Olandijos grįžo prieš pusantrų metų. Keletą kartų yra prašęs Audriaus, kad nupirktų jam automobilines užuolaidėles automobiliui, LED šviestuvus. Davė jam pinigus, o jis jam parsiuntė užuolaidėles ir šviestuvus per Ebay. Kur dirbo ir kuo užsiėmė Audrius, jis nežino, tik gali pasakyti, jis gyveno nuomojamame bute ir kartais išvažiuodavo į užsienį. Maždaug prieš metus ar pusantrų, jis jo paprašė paslaugos. Audrius nurodė, kad jis turi trumpam išvažiuoti į užsienį, vėliau ketina nuomotis kitą butą, todėl paprašė, kad jis savo adresu priimtų pranešimus dėl jo internetu užsisakytų prekių, jei tokie būtų. Audrius nurodė, kad jei prekės neatsiimamos per 14 dienų nuo pranešimo gavimo, jos grąžinamos atgal. Kokias prekes užsisakinėjo Audrius, jis nežino. Kadangi jis jam yra padėjęs sutvarkyti kompiuterį, todėl ir jis sutiko jam padėti. Sutarė, kad jis jį informuos apie gautą pranešimą dėl prekių gavimo ir tuomet jis pats spręs kaip jas atsiimti. Tai galėjo būti praeitos vasaros pradžioje. Tuo metu, kai sutiko Audriui padėti, jis tikėjosi rasti darbą Kaune, tačiau jam nepavyko. Pats nusprendė bandyti laimę užsienyje. Buvo išvykęs trumpam į Angliją, vėliau Airiją. Būdamas Lietuvoje dirbo statybose pagalbiniu darbuotoju ir dėl to praeitą vasarą praktiškai nebuvo namuose. Buvo prižadėjęs Audriui padėti priimdamas savo adresu jam adresuotus pranešimus apie siunčiamas prekes, todėl susisiekė su juo ir pasakė susidariusią situaciją. Kadangi jo nebuvo Lietuvoje jis pats sakė negalintis duoti kito adreso pranešimams, nes neturi kur. Tuomet jis paprašė savo pažįstamos D. B., ar negalėtų ji nurodyti jos adreso siuntų pranešimams gauti. Domantę pažįsta apie du metus, juos sieja draugiški santykiai ir bendri pažįstami. Domantė gyvena V.Krėvės pr. 89-32, Kaune. Domantė sutiko pagelbėti. Jos adresą jis ir nurodė Audriui. Su Domante sutarė, kad jai ateis pranešimas iš pašto, ji paskambins jam. Kiek pamena yra davęs ir Audriaus telefono numerį, jei su juo nepavyktų susiekti. D. A. nepažinojo. Kiek prisimena, per šį laikotarpį, tai yra per metus ar pusantrų, į Domantės adresą atėjo du pranešimai Audriui apie jo užsakytas prekes. Dabar nebeprisimena ar Domantė skambino jam dėl gautų pranešimų ar Audriui. Paskutinį kartą apie gautą pranešimą Domantė informavo jį. Gerai nebeprisimena, bet šis pranešimas buvo gautas gegužės mėn. pabaigoje. Kieno vardas ir pavardė buvo nurodyta pranešime, jis neįsidėmėjo. Taip pat jis nežinojo apie kokių prekių gavimą buvo informuojama šiuo pranešimu. Domantė to taip pat nežinojo. Ar ji prisimena koks vardas ir pavardė buvo nurodytas ant pranešimo, jis nežino. Šį pranešimą perdavė Audriui. Jis tuo metu buvo Lietuvoje. Kur šiuo metu jis nuomojasi butą ir kokiu adresu gyvena, jis nežino. Šią paslaugą jis darė Audriui iš draugiškų paskatų ir nei jis, nei Domantė jokio atlygio negavo. Gerai neprisimena kada, Audrius paprašė susitikti. Tuo metu vairavo automobilį, vežė jaunesnį brolį iš treniruotės ir negalėjo kalbėti. Buvo prašęs Audriaus, kad per Ebay jis jam pažiūrėtų automobilinės laisvų rankų įrangos ir tuo pačiu buvo sutaręs, kad jis iš jo nupirks mobilaus ryšio telefoną "IPHONE7". Atvykus pamatė, kad Audrius yra sulaikytas policijos pareigūnų. Už ką jis buvo sulaikytas, jis nežino. Policijos pareigūnai jam taip pat nepasakė. Tik vėliau sužinojo, kad Audrius parsisiuntė, kažkokias nelegalias prekes. Kokiu tikslu jis tai darė, jis nežino. Maždaug prieš du metus, Audrius jam yra sakęs, kad panaudojo jo nuotrauką. Kaip jis sakė „reklamai“. Tuomet jis nesuprato, kur buvo panaudota jo nuotrauką, tačiau yra jam pasakęs, kad jei kils dėl to jam problemų, turės atsakyti. Jo nuotrauką jis galėjo gauti, tuomet kai jis jam buvo atvežęs perinstaliuoti savo kompiuterį.

Liudytojui E. L. buvo parodyta LR asmens tapatybės kortelė Nr. 12415066 išduota J. B. vardu, kurioje yra įklijuota nuotrauka E. L. ir buvo paprašyta paaiškinti, kokiu būdu jo nuotrauka buvo įklijuota į asmens tapatybės kortelę, kurioje asmens duomenys yra išgalvoti. E. L. paaiškino, kad minėtą asmens tapatybės kortelę jis mato pirmą kartą. Jis nežino, kas ją galėjo suklastoti, tačiau daro prielaidą, kad jo nuotrauka galėjo pasinaudoti Audrius, kaip ir minėjo apklausoje, nukopijuodamas ją iš jam priklausančio kompiuterio, kurį buvo perdavęs jam remontui. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 20-21).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2017-05-23 (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį A. G. atlikus kratą, buvo paimtas nešiojamas kompiuteris “MAC BOOK Air” Nr.CO225 NYGF5VI (t. 1, b. l. 103-105).

Iš 2017-05-25 kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad 2017-05-25 dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK KTS vyr. specialistui A. B. bei įtariamajam A. G. buvo atplombuotas nešiojamas kompiuteris "MAC BOOK Air" Nr.CO225 NYGF5VI. Prisijungus per naršyklę TOR2WEB, prie adreso pavadinimu https://pwoah7foa6an2pul.onion.to su prisijungimo vardu: miaumiaucs 1234 ir slaptažodžiu mumijaB1 buvo prisijungta prie vartotojo paskyros. Vartotoje paskyroje esantis susirašinėjimas su vartotoju, kurio vardas yra -Amsterdamcity1 buvo nufotografuotas, bei pridėtas tekstas anglų k. su vertimu prie apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 107-114).

Iš 2017-05-02 iš Vilniaus teritorinės Muitinės pranešimo matyti, kad 2017-04-27 AB “Lietuvos pastas”, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilniuje, muitinės pareigūnams patikrinus pašto siuntą Nr. MT701373921LT iš Olandijos ( baltos spalvos popierinis vokas) joje rasta 25 vnt. po 50 Eurų nominalo kupiūros. Įtariant, kad minėta kupiūra gali būti netikra siunta buvo sulaikyta. Minėtoje pašto siuntoje siuntėjas nenurodyta (Olandija), gavėju nurodytas pil. J. B., V.Krėvės g. 89-32, Kaunas, telefono numeris +37061580971 (t. 1, b. l. 7).

Iš 2017-06-02 specialisto išvados Nr. 140-(3200)-IS1-3366 matyti, kad pateiktas tirti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. 12415066, išduotos J. B. ( a/k (duomenys neskelbtini) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. 12415066, išduotos J. B. ( a/k (duomenys neskelbtini) vardu, blankas atspausdintas spalviniu termo spausdinimo įrenginiu. Blanko apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas atlikti sublimaciniu būdu. Blizgiais dažais yra imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas su kinematiniu efektu averse, imituota holograminė juostelė avarse, visa tai atlikta terminio dažų pernešimo būdu. Minėta asmens tapatybės kortelė atspausdinta ant baltos spalvos plastikinio pagrindo. Blanke pirminio turinio rekvizitų pekeitimų požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) nėra (t. 1, b. l. 153-155).

Iš 2017-06-28 specialisto išvados Nr. 140-(3256)-IS1-4018 matyti, kad pateikti tyrimui 50 (penkiasdešimties) eurų banknotai Nr. Z74546800011 (25 vnt.), Nr. X87923021440 yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. 50 (penkiasdešimties) eurų banknotai Nr. Z74546800011 (25 vnt.) atspausdinti rašaliniu spausdintuvu, 50 (penkiasdešimties) eurų banknotas Nr. X87923021440 atspausdintas ofsetinės spaudos būdu. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją 50 Eurų banknotams Nr. X87923021440 yra suteiktas indikatyvas EUA0050 P00005, 50 eurų banknotams Nr. Z74546800011 indikatyvas dar nėra suteiktas ( Indikatyvas - tai raidžių ir skaičių visuma, apibudinanti padirbtų eurų banknotų klasę Suklastoti banknotai, kurie priskirti tai pačiai bendrajai klasei turi visiškai identiškus padirbimo požymius, t.y. jie yra padirbti naudojant tas pačias technologines priemones. Indikatyvą suteikia Padirbtų pinigų analizės centras, esantis Europos centriniame banke (t. 1, b. l. 144-146).

Iš 2017-09-01 specialisto išvados Nr. 140-(3256)-IS1-5352 matyti, kad ant pateikto tirti voko, kuriame yra 25 vnt. 50 eurų kupiūrų, paimto 2017-04-27 Muitinės pareigūnams patikrinus pašto siuntą Nr. MT701373921LT iš Olandijos, Rodūnios kelias 9, Vilniuje, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1 b. l. 140-142).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo A. G. veikoje, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 2013 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį.

Pagal LR BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 staipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Atskleidžiant BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytus dokumentus (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą – suklastotą asmens tapatybės kortelę. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitiktų tikrovės (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2010). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nepaneigiamai nustatyta, kad kaltinamojo A. G. įgytas, turėtas ir panaudotas asmens tapatybės kortelės Nr.12415066 blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras ištisai.

Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, jo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog jis suprato, kad laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja suklastotą dokumentą, ir norėjo tokį dokumentą laikyti, gabenti, siųsti, panaudoti ar realizuoti. (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2012, 2K-229/2010, 2K-87/ 2009). Ši aplinkybė nustatyta kaltinamajam parodžius apie minėto dokumento įgijimo aplinkybes, t.y. jis, žinodamas, jog Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę išduoda tik Lietuvos valstybės įgaliota institucija, internetu nenustatytam asmeniui pateikė išgalvotus duomenis ir kito asmens fotonuotrauką, pervedė reikalaujamą pinigų sumą ir paštu gavo sukalstotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę.

Be to, A. G. nešiojamo kompiuterio pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir su jos pagalba apsilankydamas puslapyje http://pwoah7foa6au2pul.onion, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos įgijo už 6 eurus 1 vnt. netikrą 50 eurų vertės kupiūrą, o vėliau-25 vnt. netikrų 50 eurų vertės kupiūrų, atspausdintų ne pagal 2002 m. laidos EUR nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus. Po to atėjo į AB „Lietuvos paštas“ Kauno 41-asis paštą ir žinodamas, kad turi gauti neregistruotą siuntą iš Olandijos su netikrais eurais, pašto darbuotojai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę.

Kaltinamojo A. G. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis realizuoti tų padirbtų pinigų tikslo neturėjo, jei būtų turėjęs tokį tikslą, tai būtų ir tą vieną kupiūrą išleidęs, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad TOR naršyklės pagalba jis apsilankė puslapyje http://pwoah7foa6au2pul.onion su ta mintimi, kad užsisakyti netikrų eurų ir norėjo juos išleisti, t.y. realizuoti užsienyje, kadangi Lietuvoje yra labai nesaugu, kitose šalyse galima padirbtus pinigus išleisti laisviau (t. 2, b.l. 47).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vieną 50 eurų vertės banknotą A. G. atsisiuntė 2017 m. vasario ar kovo mėnesį. Vėliau, t.y. 2017 m. balandžio mėnesį atsisiuntė dar 25 vnt. 50 eurų vertės banknotų. A. G., užsisakęs vieną kupiūrą ir už ją sumokėjęs 6 eurus, suprato, kad jam atsiųsta 50 eurų vertės kupiūra yra suklastota, norėjo ją įsigyti ir ją gavęs norėjo įsitikinti, ar ši kupiūra yra tinkama realizavimui. Padaręs teigiamas išvadas, jis užsisakė dar 25 vnt. tokių kupiūrų. Todėl akivaizdu, kad jo tiklas, įsigijus suklastotas eurų kupiūras, jas realizuoti, paleidžiant jas į apyvartą. Būtent tokį savo tikslą jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. G. tiesioginė tyčia, padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje bei 300 straispsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, laikytina visiškai įrodyta.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. G. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojui jo tėvui V. G. be užstato, taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad V. G. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas V. G. sutiko būti sūnaus A. G. laiduotoju, nurodė, kad su sūnumi palaiko artimus ryšius, sūnus jam labai padeda, įsiklauso į jo nuomonę ir pastabas, mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką.

Kai baudžiamojoje byloje teismas įgyvendina įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien tik į visas formaliąsias teisines tokio apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas sprendimui svarbias bylos aplinkybes.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti A. G. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš BK 40 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, A. G. padarė maždaug 2014 m. (remiantis jo pačio parodymais), gyvendamas Olandijoje, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Olandijoje išsiuntė savo pažįstamo E. L. nuotrauką bei išgalvotą vardą ir pavardę, po to užsakė pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę J. B. vardu, virtualiojoje elektroninėje parduotuvėje paspaudęs nuorodą „dėti į krepšelį“ ir gavęs adresą iš 32 raidžių ir skaitmenų sudėties, į jį pervedė virtualią valiutą – Bitkoinus ir tokiu būdu padaręs apmokėjimą, gavo siuntą su padirbta asmens tapatybės kortele, išduota J. B. vardu.

Tuo tarpu nusikaltimus, numatytus BK 2013 straipsnio 1 dalyje, jis padarė 2017 m. vasario ar kovo mėnesį ir 2017 m. balandžio mėnesį, t.y. 2017 m. vasario ar kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, nešiojamo kompiuterio pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir su jos pagalba apsilankydamas internetiniame puslapyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos įgijo už 6 eurus vieną netikrą 50 eurų vertės kupiūrą. Vėliau-2017 m. balandžio mėnesį analogišku būdu įgijo už 117 eurų dvidešimt penkis vnt. netikrų 50 eurų vertės kupiūrų.

Įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė ar ji buvo daroma ilgą laiką. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos A. T. 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju kaltinamasis A. G. padarė tris nusikaltimus, kurie, teismo nuomone, negali būti vertinami nei kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nei kaip tęstinė veika, nei kaip padaryta pirmą kartą. A. G., netesėtai įgijęs žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę, ją turėjo ir galėjo ja disponuoti savo nuožiūra pakankamai ilgą laiką-apie tris metus. Ir tik po to jis padarė su maždaug vieno mėnesio tarpu kitus du nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje

Dėl bausmės

Kaltinamasis A. G. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Šių duomenų kontekste, pažymėtina, jog teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nėra įpareigotas vadovautis tuo, kokia bausmė buvo pasiūlyta prokuroro.

Spręsdamas bausmės kaltinamajam A. G. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, padarė tris apysunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 26), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 27).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo turtinę, socialinę padėtį, mano, kad kaltinamajam už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtina pirma pagal sunkumą šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė–bauda (BK 47 str.), o už BK 300 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo padarymą–laisvės atėmimo bausmė. Nors BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos tik dvi alternatyvios bausmės-areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų, tačiau teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgia į tai, kad įstatymo leidėjas nenumatė arešto bausmės atidėjimo instituto, todėl, paskyrus arešto bausmę, A. G. būtų realiai apribota jo laisvė ir tuo pasunkinta jo padėtis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam A. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam A. G. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-vokas su 1 (viena) vnt. 50 eurų kupiūra Nr. X87923021440, vokas su pašto ženklais ir adresatu ir vokas su 25 (dvidešimt penkiais) vnt. po 50 Eurų kupiūrų su tuo pačiu Nr. Z74546800011, saugomas prie bylos (t. 1, b. l. 149), vokas su asmens tapatybės kortele Nr. 12415066, išduota J. B. vardu, saugomas prie bylos (t. 1, b. l. 155), vokas J. B. vardu, gautas Lietuvos pašte iš Olandijos, saugomas prie bylos (prisegtas prie 2 tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, du nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. vasario-kovo mėnesį)-10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio bauda;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. balandžio mėnesį)- 10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL, t.y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų) dydžio baudą.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoiems) mėnesiams ir 10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. G. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-voką su 1 (vienu) vnt. 50 eurų kupiūra Nr. X87923021440, voką su pašto ženklais ir adresatu ir voką su 25 (dvidešimt penkiais) vnt. po 50 Eurų kupiūrų su tuo pačiu Nr. Z74546800011, saugomus prie bylos, voką su asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu, saugomą prie bylos, voką J. B. vardu, gautą Lietuvos pašte iš Olandijos, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nuteistojo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas