Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. (B. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. (B. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas B. S. (B. S.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192735 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (asmuo yra lietuvių kilmės), tačiau jis neatsiėmė leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, nes jis yra lietuvių kilmės asmuo, jo senelė L. P. (L. P.) yra lietuvių kilmės, pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 23S41673 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2023 m. birželio 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI2-8581-1161/2023) tenkino skundą, panaikino Migracijos departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99513 pripažino pareiškėjui išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą Nr. LK001797 netekusiu galios. Pareiškėjas apskundė šį Departamento sprendimą VAAT, kuris 2023 m. spalio 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo sprendimą.

2.2. Atsakovas motyvavo ginčijamą Sprendimą tais pačiais argumentais, kaip ir 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 panaikino atsakovo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, motyvuodamas tuo, kad teisės aktuose nėra konkrečiai įvardinta, kokie dokumentai turi būti pateikti įrodinėjant lietuvių kilmę, kiek jų turi būti pateikta. Taigi atsakovas sąmoningai nepaisė priimtų teismų sprendimų. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje įtvirtiną nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

2.3. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė savo senelės mirties liudijimo kopiją, tėvo gimimo liudijimo kopiją, savo gimimo liudijimo kopiją, kurie patvirtino, kad jo senelė L. P. buvo lietuvė, o jis yra jos palikuonis. Atsakovas nenurodė, kad šie dokumentai yra negaliojantys. Pareiškėjas pateikė dokumentą, kuriuo deklaravo, kad jis yra lietuvis. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi, pagal kurią lietuvių kilmei pagrįsti būtina pateikti tėvų (vieno iš tėvų) arba senelių (vieno iš senelių) lietuvių kilmę įrodančius dokumentus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Atsižvelgdamas į VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi iš naujo, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą, siūlydamas pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo lietuvių kilmę. 2023 m. rugsėjo 21 d. pranešimu pareiškėjas informavo Migracijos departamentą, kad jis yra pateikęs visus dokumentus.

4.2. Atsakovas nustatė pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumus, todėl jie negali būti laikomi objektyviais lietuvių kilmės įrodymais. Šiuo atveju nėra pateikta duomenų iš Lietuvos archyvų apie L. P. tėvų tautybę, jų gyvenimą Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms (t. y. lietuvių kilmei patvirtinti pateikti išimtinai kitų valstybių išduoti dokumentai, nėra aišku, kokių duomenų ar dokumentų pagrindu kita valstybė išrašė tokius dokumentus, dokumentai nėra tinkamai patvirtinti; Lietuvos archyvuose nėra duomenų apie pareiškėjo tėvo ar senelės gyvenimą Lietuvoje; nėra duomenų apie L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į (duomenys neskelbtini)), t. y. pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše jo motinos L. P. įrašyta tautybė – lietuvė), pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti laikomi pakankamai pagrįstais, nekeliančiais abejonių įrodymais dėl pareiškėjo kilmės. Migracijos departamentas neturi duomenų ir pareiškėjas nepateikė tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva. Migracijos departamentui nebuvo pateikti dokumentai ar duomenys, paaiškinantys, kokiu pagrindu nurodyta L. P. tautybė – lietuvė. Pareiškėjo tėvo gimimo įraše esantys jo motinos (pareiškėjo senelės) L. P. duomenys apie jos tautybę nepagrįsti jokiais dokumentais ar dokumentais – nepateikti jos tėvų gimimo ar gyvenimo Lietuvoje ar užsienio valstybėje duomenys, nepateikti L. P. pavardės keitimo (jei ji keista) duomenys, duomenys apie santuokos sudarymą, todėl neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Migracijos departamentas, išduodamas leidimą nuolat gyventi, turi įsitikinti teisės į leidimą nuolat gyventi pagrindu, tai yra įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų apie senelės L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į (duomenys neskelbtini)), t. y. pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše įrašyta jo motinos L. P. tautybė – lietuvė, ar dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos lietuvišką kilmę, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl jis nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu ir neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo sąlygų.

4.3. Teisės aktuose nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, įrodinėjant lietuvių kilmę. Atsakovas, vykdydamas VAAT sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą iš naujo. Pareiškėjo skunde minimuose teismo sprendimuose nebuvo konstatuota, kad jis pateikė pakankamai dokumentų, kurie leistų laikyti pareiškėją lietuvių kilmės asmeniu. Teismas įvardijo kaip pagrindinį Migracijos departamento sprendimo trūkumą tai, kad Migracijos departamentas nenurodė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo liudijimas, pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, senelės mirties liudijimas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas laiko save lietuviu) buvo nepakankami pagrįsti lietuvių kilmę. Šis trūkumas ištaisytas ginčijamame Sprendime – išsamiai aptarta pareiškėjo pateiktų dokumentų įrodomoji vertė ir kodėl pateikti dokumentai nėra pakankami pagrįsti lietuvių kilmę. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi nėra tinkamas, nes teismas negali perimti viešojo administravimo funkcijos.

4.4. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, jog 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. VAAT, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 23S41673, 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 (toliau – ir VAAT sprendimas) tenkino pareiškėjo skundą bei panaikino 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad 2023 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. 23S41673 nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjo lietuvių kilmės vertinimas pasikeitė, kodėl tas pats viešojo administravimo subjektas skirtingai vertina tas pačias aplinkybes skirtingu laiku. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu Sprendimu neišdavė pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad kartu su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti ir papildomai pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys užsieniečio kilmę), todėl nėra pagrindo išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjo senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva, t. y. atsakovui nebuvo pateikti dokumentai ar duomenys, paaiškinantys, kokiu pagrindu nurodyta L. P. tautybė – lietuvė. Pareiškėjo tėvo gimimo įraše esantys jo motinos (B. S. senelės) L. P. duomenys apie jos tautybę nepagrįsti jokiais dokumentais ar dokumentais – nepateikti jos tėvų gimimo ar gyvenimo Lietuvoje ar užsienio valstybėje duomenys, nepateikti L. P. pavardės keitimo (jei ji keista) duomenys, duomenys apie santuokos sudarymą, todėl neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Migracijos departamentas, išduodamas leidimą nuolat gyventi, t. y. dokumentą, kuris suteikia teisę užsienio valstybės piliečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi įsitikinti teisės į leidimą nuolat gyventi pagrindu, t. y. įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu. Nėra jokių kontekstinių duomenų, dokumentų, paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti, kodėl (duomenys neskelbtini) gimęs asmuo yra lietuvių tautybės. Jeigu asmens protėviai gyveno Lietuvoje (nėra net ir tokių duomenų), vien tai negalėtų įrodyti faktą, jog asmenys buvo lietuvių kilmės. Pareiškėjas nepateikė kitų dokumentų, patvirtinančių lietuvių kilmę. Vienas dokumentas, nesant kitų dokumentų apie pareiškėjo senelę (pvz., jos arba jos tėvų gimimo dokumentų), nelaikytinas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu lietuvių kilmę. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų apie senelės L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į (duomenys neskelbtini)), t. y. pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše įrašyta jo motinos L. P. tautybė – lietuvė, ar dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos lietuvišką kilmę, teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl jis nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

7. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo tėvas J. S. yra rusas, motina L. P. Aleksandrovna, kurios tautybė pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyta – lietuvė. Tačiau pareiškėjas tik po Migracijos departamento raginimo pateikė išrašą, patvirtintą pažyma Apostille, apie savo tėvo gimimo akto įrašą. Iš pareiškėjo tėvo J. S. išrašo (gimimo akto) matyti, kad pareiškėjo tėvo J. S. tėvas yra K. S., kurio tautybė – ukrainietis, o motina L. P., kurios tautybė – lietuvė. Pareiškėjas pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos 2020 m. spalio 6 d. išduotą išrašą iš mirties akto įrašo Nr. 478, iš kurio matyti, kad pareiškėjo senelė L. P. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o ranka padarytas įrašas apie jos tautybę nurodant, kad ji buvo lietuvė. Minėtas dokumentas nebuvo pateiktas Migracijos departamentui patvirtintas pažyma (Apostille). Taigi iš visų pareiškėjo Migracijos departamentui ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tik vienas išrašas apie pareiškėjo tėvo gimimo įrašą, kuriame nurodyta pareiškėjo senelės tautybė – lietuvė, buvo pateiktas patvirtintas pažyma (Apostille) ir tik šiame dokumente nurodoma, jog pareiškėjo senelė buvo lietuvių tautybės. Kiti pareiškėjo pateikti dokumentai nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille), nors ir pareiškėjo senelės mirties įrašo akte nurodyta pareiškėjo senelės tautybė – lietuvė, tačiau toks įrašas yra keliantis abejonių, kadangi jis nėra patvirtintas pažyma (Apostille), taip pat toks įrašas atliktas ranka, todėl toks dokumentas kelia abejonių dėl jo originalumo ir autentiškumo. Byloje nėra kitų dokumentų, kuriuose būtų patvirtinama pareiškėjo senelės tautybė ar nurodoma, kad pareiškėjo senelė ar seneliai būtų gyvenę Lietuvos Respublikoje. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo senelė gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvai – (duomenys neskelbtini), kaip ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjo senelė pasikeitė pavardę. Nenustatyti jokie duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo senelės L. P. ryšius su Lietuvos Respublika.

8. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, VAAT buvo panaikintas, tačiau VAAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99513, kuriuo pripažintas netekusiu galios pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. LK001797, dėl neatitikimo VAĮ nustatytiems motyvavimo pareigos reikalavimams. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas, nereiškia, kad jam turi būti suteiktas leidimas nuolat gyventi. Pareiškėjas turi įrodyti ir pagrįsti, kad jo senelės tautybė buvo lietuvių kilmės. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Byloje nėra pareiškėjo senelės gimimą patvirtinančių dokumentų, jos tėvų kilmę patvirtinančių dokumentų, senelės vardo ir pavardės keitimo dokumentų, jei jie buvo keisti, dokumentų, patvirtinančių senelės ryšį su Lietuva. Atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl minėtų dokumentų pateikimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jų. Pareiškėjo pateiktas jo tėvo gimimo įrašas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė, ir paties pareiškėjo rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad jis laiko save lietuviu, nereiškia, kad šie dokumentai atitinka Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vienas dokumentas (pareiškėjo tėvo gimimo įrašas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė, nesant kitų dokumentų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nereiškia, kad pareiškėjui turėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Byloje nenustatyti jokie kiti oficialūs duomenys, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo senelės tautybė buvo lietuvė.

9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, nenustatė oficialių patvirtintų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo senelės tautybę. Vien tik gimimo įrašo pateikimas, kuriame nurodoma senelės tautybė, nesant kitų jos tautybę patvirtinančių duomenų, nereiškia, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad atsakovas pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, teismas nurodė, jog VAAT sprendimu panaikinus Migracijos departamento sprendimą, jis iš naujo įvertino pareiškėjo pateikto prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų autentiškumą bei jų informacijos tikrumą, todėl atsakovas nepažeidė nurodytų principų.

11. Atsakovas Sprendime nurodė, kad dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), tai sudarė pagrindą abejoti jų autentiškumu ir tikrumu. Pareiškėjas nepateikė atsakovui dokumentų, patvirtintų minėta pažyma, todėl pateiktų dokumentų originalumas nėra patvirtintas ir jais negali būti remiamasi, sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ryšius su Lietuva, pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Lietuvoje lankėsi su Šengeno viza, atsakovas nenustatė kitų pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika.

12. Teismas konstatavo, jog Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo principus.

III.

13. Pareiškėjas B. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti Migracijos departamentui spręsti leidimo nuolat gyventi išdavimo pareiškėjui klausimą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas teigia, jog jis pateikė teismui Apostille patvirtintus jo senelės mirties registracijos akto išrašą, tėvo gimimo liudijimą bei gimimo akto įrašą, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo senelė L. P. yra lietuvė. Pareiškėjas pateikė atsakovui ir teismams įvairius dokumentus dėl savo kilmės, jam yra išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, kurio teisėtumą jis įrodė teisme. Pareiškėjo senelės lietuvišką kilmę taip pat įrodo šie A. P. (pareiškėjo senelio) dokumentai: krikšto ir gimimo dokumentas iš archyvo; Liubavos (Liepojos) realinės mokyklos pažymėjimas; Jurjevo veterinarijos instituto bylos titulinis lapas ir gydytojo diplomas; Rygos švietimo apygardos patikėtinio 1908 m. spalio 7 d. prašymas Jurjevo veterinarijos instituto direktoriui su prašymu paaiškinti, ar veterinarijos gydytojui A. A. P., išsiųstam į Turkestano sritį, Semirečensko sritį, buvo suteikta pašalpa, baigus veterinarijos instituto kursus apie įrangą ir chirurginius instrumentus; veterinarijos gydytojo A. A. P. 1908 m. lapkričio 12 d. laiškas Jurjevo veterinarijos instituto direktoriui, kuris buvo siųstas į Turkestano kraštą, Semirečensko sritį, su prašymu skirti jam, kaip buvusiam vyriausybės stipendijos gavėjui, pašalpą už uniformas ir veterinarinių instrumentų pirkimą; pranešimas veterinarijos gydytojui A. P. apie pinigų siuntimą įrangai ir veterinariniams instrumentams įsigyti su prašymu atsiųsti patvirtinimą gavus pinigus; 1909 m. sausio 13 d. Prževalsko pareiškimas iš atsiųsto veterinarijos gydytojo A. A. P., kad gavo pinigus už uniformas ir instrumentus; kvitas Jurjevo veterinarijos instituto direktoriui iš komandiruoto veterinarijos gydytojo A. A. P., kuriame nurodyta, jog gavo 125,75 rublio pašalpą uniformoms ir veterinarijos instrumentams įsigyti; santuokos dokumentas; patologinės diagnozės, gautos skrodimo metu, dokumentas.

15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas 2023 m. spalio 26 d. sprendime išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir 2023 m. balandžio 3 d. sprendime, kuris teismo buvo panaikintas. Todėl skundžiamas Sprendimas iš esmės prieštarauja VAAT 2024 m. birželio 29 d. sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 23S192735, kuriuo, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo bei prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nurodęs, jog vienas dokumentas (pareiškėjo tėvo gimimo įrašas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė, nesant kitų dokumentų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nereiškia, kad pareiškėjui turėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis teismui pateikė Apostille patvirtintus jo senelės mirties registracijos akto išrašą, tėvo gimimo liudijimą bei gimimo akto įrašą, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo senelė L. P. yra lietuvė, be to, atsakovas skundžiamame Sprendime iš esmės išdėstė tokius pačius argumentus, kaip 2023 m. balandžio 3 d. sprendime, kurį teismas panaikino, todėl Sprendimas iš esmės prieštarauja VAAT 2024 m. birželio 29 d. sprendimui.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140?straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. UTPĮ 35 straipsnis numato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.

21. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

22. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16 punktą, šie dokumentai patvirtina UTPĮ nustatytus leidimo nuolat gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad asmuo yra lietuvių kilmės, pagrindus: dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje (Tvarkos aprašo 16.1.1 p.); dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis (Tvarkos aprašo 16.1.2 p.); vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente (Tvarkos aprašo 16.1.3 p.).

23. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi jo senelė L. P. buvo lietuvių kilmės. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 23S41673 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, nurodydamas, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos UTPĮ nuostatose. Nesutikdamas su šiuo Migracijos departamento sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, konstatavęs, kad minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame nepaaiškinta, kodėl pareiškėjo lietuvių kilmės vertinimas pasikeitė, o, jei aplinkybės pasikeitė, buvo nustatytos naujos aplinkybės, tai turėjo būti paaiškinta sprendime, ypač turint omenyje, kad pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

24. Pareiškėjas B. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam 2019 m. spalio 8 d. buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. LK 001797. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 22 d. su skundu kreipėsi į teismą dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99513, kuriuo pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. LK001797 pripažintas netekusiu galios, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99513, nurodęs, jog atsakovas nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo liudijimas, pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, senelės mirties liudijimas) buvo nepakankami pagrįsti lietuvių kilmę, nepatikimi ir (ar) neatitiko tikrovės.

25. Migracijos departamentas, pakartotinai peržiūrėjęs ir įvertinęs pateiktus dokumentus dėl lietuvių kilmės pažymėjimo išdavimo, 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 24S105807 pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimą B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą Nr. LK001797 negaliojančiu. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1791-931/2025 panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 24S105807, konstatavęs, kad Migracijos departamentui 2019 m. pareiškėjo pateiktų dokumentų pakako lietuvių kilmei patvirtinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2782-442/2025 paliko Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 nurodyta, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti pareiškėjo, jo tėvo gimimo liudijimai, taip pat pareiškėjo senelės mirties liudijimas laikytini dokumentais, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, t. y. tiek pareiškėjo tėvo gimimo liudijime, tiek senelės mirties liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-11125-1161/2023 nustatytas faktas, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, pripažintinas prejudiciniu faktu; priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas rėmėsi tais pačiais faktiniais duomenimis, kaip ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendime konstatuodamas minėtą prejudicinį faktą; pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo lietuvių kilmę, būtų neteisėti ar suklastoti; atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima kvestionuoti tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.

26. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2782-442/2025, pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotas lietuvių kilmės pažymėjimas Nr. LK001797 yra galiojantis.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo). Tai, kad pareiškėjas pripažįstamas lietuvių kilmės asmeniu, patvirtina jam išduotas lietuvių kilmės pažymėjimas Nr. LK001797. Taigi atsakovas ginčijamame Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad išduoti leidimą nuolat gyventi ir papildomai gauti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, todėl nėra pagrindo išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 23S192735, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

29. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakeitė šį reikalavimą, nurodydamas, kad prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, atsižvelgia į bylos šalių pirmosios instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus ir juose suformuluotus reikalavimus. Teismas vertina ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas, spręsdamas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui, turi įvertinti visas Įstatyme (be kita ko, jo 26 str.) ir kituose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Todėl, panaikinus ginčijamą Sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo iš naujo.

31. Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinant ginčijamą Sprendimą ir įpareigojant atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo iš naujo.

32. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) už skundą pirmosios instancijos teismui bei sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) už apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję įrodymai nebuvo pateikti.

34. Už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 str. 2 d.). ABTĮ 35 straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, sumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą permoka – 11,25 Eur – grąžinama pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo B. S. (B. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Pareiškėjo B. S. (B. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192735 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo B. S. (B. S.) prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo iš naujo.

Priteisti pareiškėjui B. S. (B. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjui B. S. (B. S.) žyminio mokesčio permoką – 11,25 Eur (vienuolika eurų ir 25 ct).

Nutartis neskundžiama.