Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas savo senelės L. P. mirties registracijos akto išrašo originalą, be Apostille, yra pateikęs atsakovui. Dokumento originalas, patvirtintas Apostille, yra pas pareiškėją.

Pareiškėjo tėvo gimimo liudijimo originalas yra pas pareiškėją. Šis dokumentas turi notarine tvarka patvirtintą kopiją su Apostille. Remiantis šia kopija pareiškėjui buvo išduotas Dokumentų kopijos pateiktos teismui (remiantis šiais dokumentais pareiškėjui buvo išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas).

Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas negavo iš jo L. P. mirties išrašo originalo, patvirtinto pažyma (Apostille), ar jo patvirtintos kopijos. Jis pats skunde teigia, kad L. P. mirties registracijos akto išrašo originalas, patvirtintas pažyma (Apostille) yra pas patį pareiškėją.

Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime atkartojo 2023 m. birželio 29 d. priimto sprendimo Nr. 23S99513 argumentus, kaip deklaratyvus nesutikimas su ginčijamu sprendimu. Iš ginčijamo sprendimo akivaizdu, kad Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė esminius trūkumus ir dėl to priėmė ginčijamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 24S105807, kuriuo pripažintas negaliojančiu pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas B. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Byloje pateiktas 2019 m. spalio 8 d. išduotas B. S. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Migracijos departamentas. Pagal pateiktą pareiškėjo gimimo liudijimą, nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. J. K. – rusas, motina S. N. P. – rusė.

Pagal pateiktą pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą, nustatyta, kad pareiškėjo tėvo S. J. K. tėvas S. K. L. (pareiškėjo senelis) – ukrainietis, o motina P. L. A. (pareiškėjo senelė) – lietuvė.

P. L. A. (pareiškėjo senelės) mirties liudijime nurodyta jos tautybė – lietuvė.

Migracijos departamentas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99513 pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimą B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai dokumentų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99513.

Migracijos departamentas, pakartotinai peržiūrėjęs ir įvertinęs pateiktus dokumentus dėl lietuvių kilmės pažymėjimo išdavimo, skundžiamu Sprendimu pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimą B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. išduotą lietuvių kilmės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų (dokumentų), leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl pareiškėjas nėra laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis lietuvių kilmės asmenį apibrėžia kaip asmenį, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Pagal Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu: 1) asmuo mirė; 2) jis prarastas; 3) jis neteisėtai išduotas; 4) jis pakeistas; 5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę; 6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.

Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalis numato, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Atsakovas Sprendime nurodo, kad neturi duomenų, o ir neturėjo galimybės užklausti Lietuvos archyvų, o pareiškėjas nepateikė, kad B. S. senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva. Migracijos departamentui nebuvo pateikti dokumentai, paaiškinantys, kokiu pagrindu pateiktuose dokumentuose L. P. tautybė nurodyta - lietuvė. B. S. tėvo išraše iš gimimo akto įrašo esantys duomenys apie jo motinos (B. S. senelė) L. P. tautybę nepatvirtinti jokiais dokumentais - nepateikti jos tėvų gimimo ar gyvenimo Lietuvoje ar užsienio valstybėje duomenys, nepateikti L. P. pavardės keitimo (jei ji keista) duomenys, ar duomenys apie jos santuokos sudarymą. Todėl neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Migracijos departamentas, išduodamas lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, dokumentą suteikiantį teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu. Migracijos departamentas pažymėjo, kad B. S. savo kilmei patvirtinti pateikė kartotinai išduotus dokumentus, išrašus, tačiau pirminiai tėvo ar senelės L. P. asmens dokumentai nebuvo pateikti – 2023 m. sausio 24 d. prie prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) per MIGRIS komunikaciją pateiktas 2020 m. spalio 6 d. išduotas išrašas iš L. P. mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, neaišku, kurio dokumento pagrindu, jos tautybė įrašyta išrašą parengusio pareigūno ranka, ir kartotinis (asmens prašymu išduodamas kartotinis civilinės būklės aktų registravimo liudijimas) (duomenys neskelbtini) m. išduotas B. S. tėvo gimimo liudijimas nėra tinkamai patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, o vienintelis Migracijos departamentui pateiktas įrašas apie L. P. tautybę B. S. tėvo J. S. (duomenys neskelbtini) išraše iš gimimo akto įrašo nėra objektyvus, nes nėra pagrįstas papildomais duomenimis, t. y. minėtas įrašas, be papildomų jo atsiradimą paaiškinančių įrodymų, nepagrindžiant jo kitais dokumentais (duomenimis apie L. P. tėvų tautybę, jų gyvenimą Lietuvoje) negali būti laikomas pakankamai pagrįstu, nekeliančiu abejonių įrodymu apie B. S. kilmę.

Teismas su tokiais Migracijos departamento argumentais nesutinka. Kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2023 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo B. S. Migracijos departamentui pateikti pareiškėjo ir pareiškėjo tėvo gimimo liudijimai, taip pat pareiškėjo senelės mirties liudijimas laikytini dokumentais, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, t. y. tiek pareiškėjo tėvo gimimo liudijime, tiek senelės mirties liudijime nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat nėra įtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė. Be to, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė jokių pirminių dokumentų. Byloje pateikta pareiškėjo tėvo S. J. K. gimimo liudijimo kopija, patvirtinta notarine tvarka. Gimimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku, kodėl atsakovas šį dokumentą vertina kaip kartotinį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą, teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis neteisėtai išduotas.

Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime darė išvadą, kad neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Migracijos departamentas, išduodamas lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, dokumentą suteikiantį teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu. Tačiau pažymėtina, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Nors VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, tačiau VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Taigi ir nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas privalėjo pagrįsti, kodėl jis sprendė, kad dar 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas pareiškėjui išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą yra neteisėtas, kuo grindžiant daroma tokia išvada.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Kaip jau buvo minėta, pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Pagal Pilietybės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinančių dokumentų formas ir jų išdavimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Minėtas Aprašas nustato prašymų išduoti ar pakeisti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo, sprendimo išduoti (pakeisti) teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ar lietuvių kilmės pažymėjimą priėmimo tvarką, teisės atkurti pilietybę pažymėjimo ar lietuvių kilmės pažymėjimo atsiėmimo, šių pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais tvarką (IV skyrius). Jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymą išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą, nustato, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat kai pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo (autentiškumo) ir (ar) vientisumo arba šiame prašyme ar šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikslumo, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS, kad jis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų ar patikslintų reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus (Aprašo 81 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, kokiomis teisės normomis atsakovas vadovaujasi, prašydamas pateikti papildomus dokumentus, kadangi pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjo senelės tautybė – lietuvė. Sprendime nėra daroma ir išvada, kad pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo (autentiškumo) ir (ar) vientisumo arba šiame prašyme ar šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikslumo. Migracijos departamentas apsiriboja tik abejonėm, kad neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo lietuvių kilmę, būtų neteisėti ar suklastoti. Migracijos departamentas nurodo, kad neturi duomenų, o ir neturėjo galimybės užklausti Lietuvos archyvų, o pareiškėjas nepateikė, kad B. S. senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva. Tačiau , kaip minėta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai.

Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentui 2019 m. pareiškėjo pateiktų dokumentų pakako lietuvių kilmei patvirtinti. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Todėl viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą panaikinti ankstesniu to paties viešojo administravimo subjekto sprendimu suteiktą teisę, ypač svarbu tokį sprendimą pagrįsti visapusišku aplinkybių ištyrimu, tinkamai tokį sprendimą motyvuoti, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo Migracijos departamentas pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus sprendimą išduoti pareiškėjui lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir pripažino pareiškėjui išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą negaliojančiu, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ ir Pilietybės įstatymo reikalavimų, taigi yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir naikinti ginčijamą Sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas, pareiškėjui iš Migracijos departamento priteistinas jo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 24S105807.

Priteisti pareiškėjo B. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.