Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-3514-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09258-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3

2024 m. balandžio 2 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Romano Klišausko ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. (B. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 23S192735 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) nustatytu pagrindu.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192735; įpareigoti Departamentą pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjui 2020 m. kovo 6 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 2 p. pagrindu (asmuo yra lietuvių kilmės), tačiau leidimo laikinai gyventi neatsiėmė. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, nes yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, jo senelė L. P. yra (duomenys neskelbtini) kilmės, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau Departamentas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 23S41673 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

2.2. Teigia, kad šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2023 m. birželio 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI2-8581-1161/2023) skundą tenkino, panaikino Departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo. Departamentas 2023 m. spalio 26 d. ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti leidimą nuolat gyventi, taip pat Departamentas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99513 pripažino netekusiu galios pareiškėjui išduoto (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį departamento sprendimą pareiškėjas apskundė VAAT, kuris jo skundą tenkino ir panaikino atsakovo sprendimą.

2.3. Pažymi, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą motyvavo tais pačiais argumentais, kaip ir 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, kuriuo buvo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šį atsakovo sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023, motyvuodamas, kad teisės aktuose nėra konkrečiai įvardinta kokie dokumentai turi būti pateikti įrodinėjant (duomenys neskelbtini) kilmę, kiek jų turi būti pateikta. Taigi Departamentas sąmoningai nepaiso priimtų teismų sprendimų. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje įtvirtiną nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

2.4. Mano, kad Departamentui pateikė savo senelės mirties liudijimo kopiją, tėvo gimimo liudjimo kopiją, savo gimimo liudijimo kopiją, kurie patvirtina, kad jo senelė L. P. buvo (duomenys neskelbtini), o jis yra jos palikuonis. Atsakovas nenurodė, kad šie dokumentai yra negaliojantys, taip pat pateikė dokumentą, kuriuo deklaravo, kad yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, pagal kurią <...> lietuvių kilmei pagrįsti, būtina pateikti tėvų (vieno iš tėvų) arba senelių (vieno iš senelių) lietuvių kilmę įrodančius dokumentus“. Teismas neįvardino kokie dokumentai turi būti pateikti ir kiek jų turi būti pateikta, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo kitaip aiškinti įstatymo nuostatas, nei teismas įgaliotas tai daryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.). Atsakovo išvados nepaneigia, kad pareiškėjas turi ryšius su Lietuva, be to atsakovas nenurodo nei vieno pagrindo išdėstyto Įstatymo 35 straipsnyje. Priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas nesilaikė nurodytų principų ir priėmė sprendimą, paveikusį kitą asmenį - pareiškėją, kuriam įsigaliojus jis gali patirti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas nepakankamai argumentuodamas savo sprendimą pažeidė įstatyme įtvirtintą išsamumo principą, kuris nurodo, kad <...>viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo. Atsižvelgiant į VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023, pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjant iš naujo, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą siūlydamas pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo (duomenys neskelbtini) kilmę. 2023 m. rugsėjo 21 d. pranešimu pareiškėjas informavo Migracijos departamentą, kad visus dokumentus yra pateikęs.

3.1. Departamentas pareiškėjo pateiktiems dokumentams nustatė trūkumus, todėl jie negali būto laikomi objektyviais lietuvių kilmės įrodymais. Šiame kontekste ypač svarbi aplinkybė yra ir ta, kad nėra pateiktą duomenų iš Lietuvos archyvų apie L. P. tėvų tautybę, jų gyvenimą Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms (t. y. lietuvių kilmei patvirtinti pateikti išimtinai kitų valstybių išduoti dokumentai, nėra aišku, kokių duomenų ar dokumentų pagrindu ta kita valstybė išrašė tokius dokumentus, dokumentai nėra tinkamai patvirtinti; Lietuvos archyvuose nėra duomenų apie pareiškėjo tėvo ar senelės gyvenimą Lietuvoje; nėra duomenų apie L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į (duomenys neskelbtini)), t. y. pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše jo motinos L. P. įrašyta tautybė – (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti laikomi pakankamai pagrįstais, nekeliančiais abejonių įrodymais dėl pareiškėjo kilmės. Migracijos departamentas neturi duomenų ir pareiškėjas nepateikė duomenų/dokumentų, kad pareiškėjo senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva. Migracijos departamentui nebuvo pateikti dokumentai ar duomenys, paaiškinantys, kokiu pagrindu L. P. tautybė nurodyta – (duomenys neskelbtini). pareiškėjo tėvo gimimo įraše esantys jo motinos (pareiškėjo senelės) L. P. duomenys apie jos tautybę nepagrįsti jokiais dokumentais ar dokumentais – nepateikti jos tėvų gimimo ar gyvenimo Lietuvoje ar užsienio valstybėje duomenys, nepateikti L. P. pavardės keitimo (jei ji keista) duomenys, duomenys apie santuokos sudarymą, todėl neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Migracijos departamentas, išduodamas leidimą nuolat gyventi, t. y. dokumentą, kuris suteikia teisę užsienio valstybės piliečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi įsitikinti teisės į leidimą nuolat gyventi pagrindu, tai yra įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų apie senelės L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į (duomenys neskelbtini)), t. y. pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše jo motinos L. P. įrašyta tautybė – lietuvė, ar dokumentų pagrindžiančių pareiškėjo senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos (duomenys neskelbtini) kilmę, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 str. 6 d. nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl jis nėra laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu ir neatitinka Įstatymo 53 str. 1 d. 2 p. leidimo nuolat gyventi išdavimo sąlygų.

3.2. Teisės aktuose nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti įrodinėjant (duomenys neskelbtini) kilmę. Departamentas, vykdydamas minėtą VAAT sprendimą, pareiškėjo prašymą išnagrinėjo iš naujo. Pareiškėjo skunde minimuose teismo sprendimuose nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė pakankamai dokumentų, kurie leistų pareiškėją laikyti (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu. Teismas kaip pagrindinį Migracijos departamento sprendimo trūkumą įvardijo tai, kad Migracijos departamentas nenurodė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo liudijimas, pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, senelės mirties liudijimas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas save laiko lietuviu) buvo nepakankami (duomenys neskelbtini) kilmei pagrįsti. Šis trūkumas ginčijamame Sprendime ištaisytas – išsamiai aptarta pareiškėjo pateiktų dokumentų įrodomoji vertė ir kodėl pateikti dokumentai nėra pakankami (duomenys neskelbtini) kilmei. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi nėra tinkamas, nes teismas negali perimti viešojo administravimo funkcijos.

3.3. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo.

5.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 23S41673, 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 (toliau – ir VAAT sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino bei panaikino Departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad Departamento sprendime nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmės vertinimas pasikeitė, kodėl tas pats viešojo administravimo subjektas skirtingai vertina tas pačias aplinkybes skirtingu laiku.

5.2. Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu Sprendimu neišdavė pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad kartu su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi ir papildomai gauti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo (nepateikta objektyvių įrodymų užsieniečio kilmei patvirtinti), todėl nėra pagrindo išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Migracijos departamentas neturi duomenų ir nebuvo pateikta, kad pareiškėjo senelė L. P. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvoje, nėra pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų L. P. ryšį su Lietuva. Tai yra Migracijos departamentui nebuvo pateikti dokumentai ar duomenys, paaiškinantys, kokiu pagrindu L. P. tautybė nurodyta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo gimimo įraše esantys jo motinos (B. S. senelės) L. P. duomenys apie jos tautybę nepagrįsti jokiais dokumentais ar dokumentais – nepateikti jos tėvų gimimo ar gyvenimo Lietuvoje ar užsienio valstybėje duomenys, nepateikti L. P. pavardės keitimo (jei ji keista) duomenys, duomenys apie santuokos sudarymą, todėl neaišku, ar įrašas apie L. P. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Migracijos departamentas, išduodamas leidimą nuolat gyventi, t. y. dokumentą, kuris suteikia teisę užsienio valstybės piliečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi įsitikinti teisės į leidimą nuolat gyventi pagrindu, tai yra įsitikinti pateiktų dokumentų objektyvumu. Nėra jokių kontekstinių duomenų, dokumentų, paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti, kodėl (duomenys neskelbtini) gimęs asmuo yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Pažymėtina, kad, jeigu asmens protėviai gyveno Lietuvoje, (o nėra net ir tokių duomenų), vien tai negalėtų įrodyti fakto, jog asmenys buvo (duomenys neskelbtini) kilmės. Pareiškėjas kitų dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) kilmę, nepateikė. Vienas dokumentas, nesant kitų dokumentų apie pareiškėjo senelę (pvz., jos arba jos tėvų gimimo dokumentų), nelaikytinas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu (duomenys neskelbtini) kilmę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų apie senelės L. P. tėvus (jų gimimą, atvykimą į (duomenys neskelbtini)), t. y. pagrindžiančių, kokiu pagrindu pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše jo motinos L. P. įrašyta tautybė – (duomenys neskelbtini), ar dokumentų pagrindžiančių pareiškėjo senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos (duomenys neskelbtini) kilmę, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 str. 6 d. nurodytą lietuvių kilmės asmens apibrėžimą, todėl jis nėra laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu.

6. Ginčo santykius reglamentuoja UTPĮ, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Pilietybės įstatymas.

6.1. Pagal UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

6.2. Vadovaujantis UTPĮ 2 straipsnio 15 dalimi, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Remiantis UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be kitų šiame straipsnyje numatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. UTPĮ 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.

6.3. Tvarkos aprašas (ginčui aktuali Tvarkos aprašo redakcija). reglamentuoja užsieniečio prašymo išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) pateikimą, priėmimą, nagrinėjimą.

6.4. Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą, UTPĮ nustatytus leidimo nuolat gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad asmuo yra lietuvių kilmės, pagrindus patvirtina šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje (16.1.1. papunktis); dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis (16.1.2. papunktis); vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente (16.1.3.papunktis).

6.5. Tvarkos aprašo 30 punktas numato, kad prašymą išduoti leidimą nagrinėja Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas.

6.6. Pilietybes įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

7. Pareiškėjo teigimu, Departamentas Sprendimą motyvavo tais pačiais argumentais, kaip ir pirminį sprendimą, kuris VAAT sprendimu buvo panaikintas, be to, pareiškėjas pateikė oficialius dokumentus, kurie laikomi objektyviais įrodymais dėl to, jog pareiškėjas yra lietuvių kilmės.

7.1. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į Departamentą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, pateikė Departamentui šiuos duomenis: 2019 m. spalio 8 d. Migracijos departamento išduotą (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); rašytinį pareiškimą, kuriuo pareiškėjas deklaravo, kad laiko save (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos išduoto savo tėvo J. S. g. (duomenys neskelbtini), kartotinio gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (kirilicos rašmenys) Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1964 m., kopiją (2014 m. vasario 4 d. notariškai patvirtinta kopija, be vertimo į lietuvių kalbą, notaro parašas patvirtintas pažyma (Apostille), tačiau tinkamai patvirtintas šio gimimo liudijimo originalas su vertimu sutikrinimui Migracijos departamentui pateiktas nebuvo); (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos 2020 m. spalio 6 d. išduoto išrašo iš mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta dokumente), (duomenys neskelbtini), mirė L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta dokumente), (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tautybę padarytas išrašą parengusio pareigūno ranka), kopija; 2023 m. vasario 24 d. per MIGRIS komunikaciją pateikta šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą kopija. Išrašo originalas, patvirtintas pažyma (Apostille), Migracijos departamentui nepateiktas; (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos 2023 m. vasario 7 d. išduotas, patvirtintas pažyma (Apostille) išrašas iš (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) gimė J. S., jo tėvo K. S. tautybė – (duomenys neskelbtini), motinos L. P. tautybė - (duomenys neskelbtini), išrašas pateiktas kartu su vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjas Departamentui kartu su 2019 m. vasario 28 d. prašymu prašymu išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą pateikė savo gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos, kuriame yra duomenys, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), jo tėvas J. S., tautybė – (duomenys neskelbtini), motina – N. S., tautybė – (duomenys neskelbtini).

7.2. Iš pateiktų dokumentu matyti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo tėvas J. S. yra (duomenys neskelbtini), o motina yra L. P. A., jos tautybė pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyta – (duomenys neskelbtini). Tačiau, pareiškėjas tik po Departamento raginimo, pateikė Departamentui išrašą, patvirtintą pažyma Apostille, apie savo tėvo gimimo akto įrašą. Iš pareiškėjo tėvo J. S. išrašo (gimimo akto) matyti, kad pareiškėjo tėvo J. S. tėvas yra K. S., kurio tautybė (duomenys neskelbtini), o motina buvo L. P., kurios tautybė nurodyta (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas Departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingos institucijos 2020 m. spalio 6 d. išduoto išrašo iš mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini) matyti , kad pareiškėjo senelė L. P. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ranka padarytas įrašas apie jos tautybę, bei nurodyta, kad ji buvo (duomenys neskelbtini). Minėtas dokumentas nebuvo pateiktas Departamentui patvirtintas pažyma (Apostille). Taigi, iš visų pareiškėjo pateiktų dokumentų Departamentui ir teismui matyti, kad tik vienas išrašas apie pareiškėjo tėvo gimimo įrašą, kuriame nurodyta pareiškėjo senelės tautybė (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas patvirtintas pažyma (Apostille) ir tik šiame dokumente nurodoma, jog pareiškėjo senelė buvo (duomenys neskelbtini) tautybės. Kiti pareiškėjo pateikti dokumentai nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille), nors ir pareiškėjo senelės mirties įrašo akte nurodyta pareiškėjo senelės tautybė (duomenys neskelbtini), tačiau toks įrašas yra keliantis abejonių, kadangi, kaip minėta, jis nėra patvirtintas pažyma (Apostille), taip pat toks įrašas atliktas ranka, todėl toks dokumentas kelia abejonių dėl jo originalumo ir autentiškumo. Kitų dokumentų, kuriuose būtų patvirtinama pareiškėjo senelės tautybė, ar nurodoma, kad pareiškėjo senelė ar seneliai būtų gyvenę Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo senelė gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvai – (duomenys neskelbtini), kaip ir pats pareiškėjas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjo senelė pasikeitė pavardę. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo senelės L. P. ryšius su Lietuvos Respublika.

7.3. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas, VAAT buvo panaikintas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad VAAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. eI2-11125-1161/2023 Departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99513, kuriuo pripažintas netekusiu galios pareiškėjui išduotas (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino dėl neatitikimo VAĮ nustatytiems motyvavimo pareigos reikalavimams. Vien tai, kad pareiškėjui išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas, nereiškia, kad jam turi būti suteiktas leidimas nuolat gyventi. Šio leidimo išdavimas yra sprendžiamas vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus, t. y. pareiškėjas turi įrodyti ir pagrįsti, kad jo senelės tautybė buvo (duomenys neskelbtini) kilmės. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankami duomenų šiai aplinkybei patvirtinti.

7.4. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo senelės gimimą patvirtinančių dokumentų, apie jos tėvų kilmę patvirtinančių dokumentų, senelės vardo ir pavardės keitimo dokumentų, jei jie buvo keisti, dokumentų, patvirtinančių senelės ryšį su Lietuva. Pastebėtina, jog Departamentas ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl minėtų dokumentų pateikimo, tačiau pats pareiškėjas jų nepateikė.

7.5. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

7.6. Pareiškėjo pateiktas jo tėvo gimimo įrašas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė ir paties pareiškėjo rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu, nereiškia, kad šie dokumentai atitinka Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vienas dokumentas (pareiškėjo tėvo gimimo įrašas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė, nesant kitų dokumentų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nereiškia, kad pareiškėjui turėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie kiti oficialūs duomenys, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo senelės tautybė buvo (duomenys neskelbtini).

7.7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, nenustatė oficialių patvirtintų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo senelės tautybę. Vien tik gimimo įrašo pateikimas, kuriame nurodoma senelės tautybė, tačiau nesant kitų, jos tautybę patvirtinančių duomenų, nereiškia, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

8. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog atsakovas pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, VAĮ įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, teismas pažymi, kad tokie duomenys nagrinėjamoje byloje nenustatyti. VAAT sprendimu panaikinus Departamento sprendimą, Departamentas ginčijamu Sprendimu iš naujo įvertino pareiškėjo pateikto prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų autentiškumą, bei jų informacijos tikrumą, todėl priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, Departamentas iš naujo įvertino prašymo dėl leidimo nuolat gyventi suteikimo pagrįstumą, todėl atsakovas minėtų principų nepažeidė.

9. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių jo pateikti dokumentai yra negaliojantys, tačiau Departamentas Sprendime nurodė, kad dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), kas sudarė pagrindą abejoti jų autentiškumu ir tikrumu. Pats pareiškėjas nepateikė Departamentui dokumentų, patvirtintų minėta pažyma, todėl pateiktų dokumentų originalumas nėra patvirtintas ir jais negali būti remiamasi sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo leidimui nuolat gyventi pagrįstumo.

10. Pareiškėjo manymu, Departamento išvados nepaneigia, kad pareiškėjas turi ryšius su Lietuva, be to atsakovas nenurodo nei vieno pagrindo išdėstyto Įstatymo 35 straipsnyje.

10.1. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ryšius su Lietuva, pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o Lietuvoje lankėsi su Šengeno vizą, o kitų pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika, Departamentas nenustatė.

10.2. Tuo tarpu pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Šiuo atveju Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės, todėl jam atsisakoma išduoti leidimą nuolat gyventi. Atsakovas ginčo Sprendime nurodė pagrindą, dėl kurio pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą nuolat gyventi, todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

11. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

11.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo lietuvių kilmės. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus, bei atitinka atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo principus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

11.2. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

12. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinamas išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. S. (B. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.