Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. P. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei (nuotoliniu būdu),

atsakovui T. S. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Galinai Morozovai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas K. P. ir jo atstovė advokatė Regina Vasiliauskienė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad automobilį susirado pagal skelbimą internete. Kadangi jis buvo pardavinėjamas už 2000,00 Eur, kai tuo tarpu rinkos kaina buvo apie 2400,00 Eur – 2800,00 Eur, susigundė ir nuvažiavo su draugu į Vilnių jo apžiūrėti. Pats gyvena Trakuose. Jis vizualiai apžiūrėjęs automobilį, nusprendė pirkti. Padavė atsakovui 200,00 Eur rankpinigių ir susitarė susitikti už poros dienų. Už poros dienų vėl susitiko Vilniuje prie Akropolio. Nuėję į kavinę užpildė pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį pildė jis, tačiau tą darė pirmą kartą, todėl nežinojo ką reikia įrašyti. Ką reikia pildyti nurodė atsakovas. Užpildęs dokumentus, jis padavė likusius 1800,00 Eur. Už tą kainą atsakovas savaitės bėgyje dar žadėjo pridėti atsarginį ratą ir žiemines padangas. Pavažinėjęs su automobiliu apie savaitę, nusprendė pasikeisti tepalus. Per tą laiką galėjo nuvažiuoti daugiausiai 200 km. Nuvežus automobilį pas meistrą, kad pakeistų tepalus, šis atidaręs variklio dangtelį pamatė kažkokius purslus. Pasakė, jog gali būti problemų. Pasiūlė nuvaryti į servisą, kad atliktų diagnostiką. Nuvežus automobilį į UAB „G servisas“ meistrai pratestavę automobilį nustatė, kad yra rimtas variklio gedimas ir, kad automobilio eksploatuoti negalima. Atsakovas nebuvo nurodęs, jog buvo remontuotas variklis. Buvo tik pasakęs, kad yra problema su generatoriumi. Kad iš mašinos bėgtų tepalai ar kiti skysčiai nepastebėjo. Pagal išsilavinimą jis yra statybininkas, elektromechanikas. Vairuoja nuo 1982 m. Meistrams nustačius, jog automobilis turi variklio defektą, skambino atsakovui ir prašė grąžinti pinigus, tačiau jis numetė ragelį ir daugiau su juo nebendravo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad yra UAB „G servisas“ direktoriaus pavaduotojas. Paaiškino, kad į jį kreipėsi ieškovas su prašymu atlikti automobilio T. A. patikrą. Minėtam automobiliui buvo atliekamas cheminis testas. Tai reiškia, kad į aušinimo skystį (antifrizą) buvo įstatytas specialus prietaisas. Buvo paimta šiek tiek skysčio ir įpiltas specialus reagentas, kuris parodo ar yra antifrize alyvos ar ne. Šiuo atveju testas buvo teigiamas, t. y. variklio antifrize rasta alyvos. Tai reiškia, kad kažkur buvo pramuštas kanalas. Aušinimo skystis neturi maišytis su alyva. Esant tokiai situacijai eksploatuoti variklio nebegalima, jam būtinas kapitalinis remontas. Pažymėjo, kad parengtame akte preliminari remonto kaina buvo nurodyta be detalių kainos, tik už darbus. Atlikus automobilio defektaciją buvo nustatyta, kad yra „parėjusi“ automobilio variklio galvutė. Variklis buvo išrinktas iki alkūninio veleno, pakeistos būtinos pakeisti detalės, t. y. variklio galvutė, švaistykliniai indėklai, tarpinės, diržai, guoliai ir kt. Ar variklis buvo remontuotas prieš tai, pasakyti negali. Tokio pobūdžio defektas per vieną dieną atsirasti negalėjo, jau turėjo būti pardavimo metu. Atidarius variklio dangtį, tokių defektų pamatyti nebūtų galima. Tą galėtų pamatyti tik specialistas. Su pramušta tarpine galima važinėti tiek minutę, tiek metus, tiksliai pasakyti neįmanoma. Patvirtino, kad padėjo ieškovui parengti pretenziją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas K. P. iš atsakovo T. S. už 1000,00 Eur nupirko 2006 m. automobilį T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esančioje 2020 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio rida nenurodyta, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, duomenys apie transporto priemonės trūkumus sutartyje nėra nurodyti. Iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 13 d. akto matyti, kad 2020 m. spalio 12 d. UAB „G servisas“ buvo atlikta automobilio T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikra. Patikros metu nustatyta, kad yra pramušta automobilio variklio tarpinė arba aušinimo kanalas, dėl ko į aušinimo skystį patenka alyva. Dėl minėto gedimo automobilio tolimesnė eksploatacija negalima. Nurodyta, jog preliminari remonto kaina būtų 1200,00 Eur be PVM. UAB „G servisas“ buvo atliktas automobilio T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas už kurį pagal 2020 m. spalio 27 d. išankstinę sąskaitą Nr. GRG 0000333 apmokėta 2631,26 Eur.

Šioje byloje ieškovas K. P. reiškia atsakovui T. S. reikalavimą dėl 2631,26 Eur automobilio remonto išlaidų atlyginimo, kadangi automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais. A. T. S su ieškiniu kategoriškai nesutinka ir prašo atmesti.

Dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, ir pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų.

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas automobilį T. A. pirko, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams – važinėti į darbą, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį. Ieškovas prieš pirkdamas automobilį su draugu vizualiai jį apžiūrėjo, išbandė, jokių akivaizdžių trūkumų nepastebėjo. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie kokius nors automobilio trūkumus, byloje nėra. Iš teismui pateiktos 2020 m. rugsėjo 29 d. tarp šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad jokie automobilio defektai nebuvo nurodyti. Grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ buvo nurodyta „Nežinoma“. Atsižvelgiant į tai, kad šalys atskirai neaptarė parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimų, darytina išvada, kad abi sutarties šalys laikė, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir, kad ji gali būti naudojama viešame eisme.

Nepraėjus nei dviejų savaičių po automobilio įsigijimo (2021 m. spalio 13 d.) ieškovas kreipėsi į UAB „Godos servisas“ prašydamas atlikti automobilio patikrą. Patikros metu nustatyta, kad variklio aušinimo žarnose yra per daug didelis slėgis, dėl ko varikliui dirbant jos pučiasi. Atlikus cheminį testą automobilio aušinimo skystyje (antifrize) rasta alyvos. Padaryta išvada, kad yra pramušta variklio tarpinė arba aušinimo kanalas, dėl ko tolimesnė automobilio eksploatacija negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio defektas buvo nustatytas tik atlikus patikrą autoservise, t. y. specialistų pagalba. Kad minėtą defektą galėjo nustatyti tik specialių žinių turintis asmuo, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, t. y. serviso darbuotojas A. M.. Darytina išvada, kad ieškovas, būdamas vidutinis pirkėjas, negalėjo pastebėti 2021 m. spalio 13 d. servise atliktos apžiūros metu nustatyto automobilio gedimo, prieš jį įsigydamas, nes jis laikytinas paslėptu defektu, kurio plika akimi pamatyti nėra galimybės. Defektas nebuvo akivaizdus, paaiškėjo tik nuvežus transporto priemonę į autoservisą.

Vienas iš atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvų buvo tas, kad ieškovas būdamas atidus ir rūpestingas prieš pirkdamas naudotą automobilį turėjo galimybę specialistų pagalba detaliai patikrinti jo būklę, tačiau to nepadarė, dėl to turėtų prisiimti iš to kylančią riziką. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Atsakovas gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio nurodė, kad automobilis buvo parduodamas už sąlyginai mažą, t. y. 1000,00 Eur kainą dėl to, kad automobiliui buvo atliktas variklio remontas ir, kad ieškovas neturėtų pretenzijų, jei ateityje automobilį tektų remontuoti. Nors ieškovas ir neneigė, kad analogiškų automobilių kaina rinkoje yra kone dvigubai didesnė, tačiau neigė aplinkybes, jog buvo informuotas apie tai kokio pobūdžio gedimus automobilis yra turėjęs. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių duomenų, jog ieškovas būtų buvęs informuotas apie galimus automobilio neatitikimus kokybei, nėra. Kaip minėta, po automobilio įsigijimo paaiškėję automobilio trūkumai buvo tokio pobūdžio, kuriuos pastebėti, nustatyti galėjo tik specialių žinių turintis asmuo. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta būtent dėl jo trūkumų, kurie buvo nustatyti ne pirminės apžiūros metu (CPK 178 straipsnis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojo paaiškinimus sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigyto naudoto automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų įprastų kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Nors byloje nėra duomenų apie automobilio defektų tikslų atsiradimo laiką, tačiau įvertinus jų paaiškėjimo laiką (praėjus mažiau nei dviems savaitėms nuo automobilio įsigijimo), nėra pagrindo teigti, jog šių defektų automobilis neturėjo, jo pardavimo atsakovui metu. Atsakovas iš esmės net neįrodinėjo, kad transporto priemonės trūkumai atsirado po jos perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsigijęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti vienu iš šių būdų: 1) reikalauti kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti automobilio remonto išlaidas 2631,26 Eur sumai, kas iš esmės daugiau nei du kartus viršija automobilio įsigijimo kainą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi teisę patikrinti, ar yra pirkėjo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taikyti pirkėjo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisakyti jį taikyti ar parinkti ir taikyti proporcingą bei adekvatų susiklosčiusiai situacijai pirkėjo teisių gynimo būdą. Ginčą dėl pažeistų pirkėjo teisių nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti taikyti pirkėjo pasirinktą teisių gynimo būdą, jei toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus bei pritaikyti kitą teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-278/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties objektas buvo 16 m. senumo automobilis T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad jį įsigijo už 2000,00 Eur kainą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Laikytina, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 1000,00 Eur kaina yra būtent ta suma, kurią ieškovas sumokėjo už įsigytą automobilį. Automobilio patikros metu nustačius, kad jis turi rimtą variklio defektą, dėl ko negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, ieškovas užuot prašęs atsakovo nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, pasirinko jį remontuoti už 2631,26 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai didesnę kainą, negu už jį sumokėjo. Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo, atsakovas būtų pastatytas į neproporcingai prastesnę padėtį, t. y. atsakovas ne tik kad liktų be automobilio, bet dar ir skolingas ieškovui. Tokia situacija nebūtų nei sąžininga, nei teisinga.

Iš teismui pateiktos 2020 m. spalio 27 d. išankstinio mokėjimo sąskaitos Nr. GRG 0000333 matyti, kad ieškovas už naujas automobilio detales sumokėjo 422,57 Eur, iš kurių: 16,53 Eur vertės tarpinės po vožtuvu dangtelį, 58,98 Eur vertės atramą, 42,98 Eur vertės tarpinių komplektą, 37,19 Eur vertės tarpinę po galvute, 20,50 Eur vertės tarpinės kolektorių, 4,55 Eur vertės tarpinės įsiurbimo kolektorių, 28,79 Eur vertės variklio galvutės varžtus, 15,54 Eur vertės žvakę, 5,70 Eur vertės alyvos filtrą, 14,71 Eur vertės diržo įtempimo guolį, 100,83 Eur vertės diržo įtempimo guolį, 43,90 Eur vertės alyvą, 12,05 Eur vertės antifrizą, 1,49 Eur vertės transmisinę alyvą, 9,92 Eur vertės purkštukų lėkšteles, 8,91 Eur vertės eksploatacines medžiagas. Teismo vertinimu, įsigytų detalių kaina (išskyrus žvakės, kuri neturi jokio ryšio su nustatyto variklio defektu) sumažinus automobilio įsigijimo kainą, būtų pasiekta šalių interesų pusiausvyra ir apgintos ieškovo, kaip nekokybišką daiktą įsigijusio pirkėjo, teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir 407,03 Eur suma sumažinti automobilio T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo kainą, atitinkamai šią sumą priteisiant ieškovui iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui K. P. 2021 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1938-8673 suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-338 ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 291,50 Eur.

2021 m. lapkričio 24 d. Tarnybos sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1500-11374 atsakovui T. S. taip pat suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal Tarnybos 2022 m. sausio 11 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT-291 atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 174,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 ir 282 straipsniais teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

I. K. P, a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 29 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytą 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 00 ct) automobilio T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kainą sumažinti 407,03 Eur (keturių šimtų septynių eurų ir 03 ct) suma.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 407,03 Eur (keturių šimtų septynių eurų ir 03 ct) prekės kainos sumažinimą ieškovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.