- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-106-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01462-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- R. V. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- BUAB „RVM Investments“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“ ir trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įskaitymo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti įskaitymą, ieškovo atliktą 2018 m. spalio 19 d. bei 2019 m. sausio 17 d., ieškovui įvykdžius atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RVM Investments“ prievoles – sumokėjus 83 325 Eur sumą UAB „Kredito garantas“ ir 36 262,20 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš viso – 119 587,20 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu, prašydamas pripažinti įvykusį įskaitymą, siekia ne apginti ginčijamas teises, bet nustatyti faktą, kuris yra reikšmingas kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė UAB „RVM Investments“ buvo atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 119 587,20 Eur sumai iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. sausio 17 d., teigdamas, jog tai patvirtina įmonės apskaitos dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-788-567/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. e2A-429-407/2021 priimtais procesiniais sprendimais, nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl skolos iš ieškovo priteisimo UAB „RVM Investments“ ir nurodytoje byloje ieškovas nuo pareikšto reikalavimo gynėsi argumentais, kad jis tretiesiems asmenims yra įvykdęs skolą už įmonę iki bankroto bylos iškėlimo, rėmėsi ir įskaitymais, atliktais kreditoriams UAB „Kredito garantas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atitinkamai 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. sausio 17 d., kurių bendra suma – 119 587,20 Eur sumą. Tai reiškia, kad prievolių įskaitymas, kurio patvirtinimo ieškovas siekia nauju ieškiniu, buvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje. Naujoje civilinėje byloje paduodamu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia įrodyti faktą, kurio išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nelaikė įrodytu. Toks ieškinio reikalavimas, t. y. reikalavimas pripažinti, kad įskaitymas buvo atliktas, teismo vertinimu, negali būti nagrinėjamas atskiroje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas R. V. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teisėjas A. V., kaip nagrinėjęs UAB „RVM Investments“ bankroto bylos iškėlimą, turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
5.2. Joks įrodymas dėl šioje byloje ieškiniu reiškiamų reikalavimų išnagrinėtoje byloje nebuvo vertinamas, toje byloje jokie kiti ieškovo reikalavimai nebuvo sprendžiami. Ieškovas reiškia teismų praktiką atitinkantį prašymą dėl fakto pripažinimo, nustatant, kad buvo atliktas užskaitymas ir atsakovė yra skolinga ieškovui. Jokioje kitoje byloje nei įrodymai, nei reikalavimai dėl to nebuvo nagrinėjami ar vertinami, šis skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas motyvas yra tik prielaida, nepagrįsta leistinais CPK įrodymais.
5.3. Teismas turi priimti tokį reiškiamą ieškinį su jame suformuluotu reikalavimu, kurio kitose bylose teismai nebuvo nagrinėję ir vertinę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo
9. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti įskaitymą, ieškovo atliktą 2018 m. spalio 19 d. bei 2019 m. sausio 17 d., jam įvykdžius atsakovės UAB „RVM Investments“ prievoles – sumokėjus 83 325 Eur sumą UAB „Kredito garantas“ ir 36 262,20 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš viso – 119 587,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nurodytu pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
12. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Taigi ieškovo siekiamas pareikšti reikalavimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo atliktu bendrąja prasme gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju svarbu įvertini ankstesnį tarp šalių vykusį ginčą, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus dėl galimybės ginčo teisena nuginčyti įrodymus (aplinkybes), kurie buvo vertinami kitoje civilinėje byloje.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prievolių įskaitymas, kurio buvimą faktą ieškovas siekia konstatuoti reiškiamu ieškiniu, buvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-788-567/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-429-407/2021; naujoje byloje reiškiamu ieškiniu ieškovas siekia įrodyti faktą, kurio išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nepripažino įrodytu; toks ieškinio reikalavimas, t. y. reikalavimas pripažinti, kad įskaitymas buvo atliktas, negali būti nagrinėjamas atskiroje byloje, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutiki su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-567/2020 ieškovės BUAB „RVM Investments“ naudai iš atsakovo R. V. M. priteisė 50 778,37 Eur negrąžintos paskolos, 1 269,46 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 52 047,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytoje civilinėje byloje atsakovas (šioje civilinėje byloje – ieškovas) R. V. M. ginčijo ieškovės reikalavimą dėl paskolos likučio (50 778,37 Eur), nurodydamas, kad pati įmonė jam yra skolinga, nes atsakovas ne tik 2019 m. kovo 25 d. grąžino įmonei 845 516,24 Eur sumą, bet ir 2018 m. spalio 19 d. bei 2019 m. sausio 17 d. sumokėjo už UAB „RVM Investments“ prievoles UAB „Kredito garantas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendrą 119 587,20 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas R. V. M. iki nutarties iškelti UAB „RVM Investments“ bankroto bylą įsiteisėjimo pagal teisės aktų reikalavimus buvo pareiškęs įmonei reikalavimą dėl už įmonės prievoles tretiesiems asmenims sumokėtų lėšų grąžinimo ir atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą; 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimų paskirtyse taip pat nenurodyta, jog tai – galutinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį ir įskaitymas už atsiskaitymą dėl įmonės prievolių tretiesiems asmenims, todėl prievolių įvykdymas už ieškovę, neatlikus įskaitymo iki bankroto bylos iškėlimo ir apie tai nepranešus įmonei, negali pateisinti vengimo įvykdyti paties atsakovo prievolę ieškovei – grąžinti paskolos likutį. Tai, kad atsakovas laiku iki įmonės bankroto bylos iškėlimo neįskaitė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ir apie tai nepranešė įmonei, sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovui grąžinti ieškovės naudai paskolos likutį.
15. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-429-407/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą iš dalies pakeitė: iš atsakovo R. V. M. ieškovės BUAB „RVM Investments“ naudai priteistą kompensuojamųjų palūkanų sumą padidino iki 1 432,92 Eur; iš atsakovo R. V. M. ieškovės BUAB „RVM Investments“ naudai priteisė 1 446,19 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo R. V. M. argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas neįrodė, kad jis nėra skolingas BUAB „RVM Investments“. Atsakovui neįrodžius, kad jo prievolė grąžinti 50 778,37 Eur paskolos likutį pasibaigė teisėtai atliktu įskaitymu (ar kokiu nors kitu įstatyme numatytu būdu), teismas pagrįstai nusprendė priteisti šią sumą ieškovės naudai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis palikta nepakeista.
16. Taigi ieškovo R. V. M. siekiamame paduoti ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. sausio 17 d. mokėjimais už atsakovę UAB „RVM Investments“ jos kreditoriams UAB „Kredito garantas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 119 587,20 Eur sumai (CK 6.50 straipsnio 3 dalis) bei šių mokėjimų įskaitymu, buvo civilinės bylos Nr. e2-788-567/2020 nagrinėjimo dalykas – ieškovas išnagrinėtoje civilinėje byloje argumentais dėl įskaitymo rėmėsi kaip savo atsikirtimų į ieškovės UAB „RVM Investments“ ieškinį dėl skolos priteisimo pagrindu ir šie argumentai bei įrodymai, pateikti minėtiems argumentams pagrįsti (mokėjimai UAB „Kredito garantas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), buvo įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-788-567/2020 ir e2A-429-407/2021. Nagrinėjamu atveju ieškovo siekis iškelti savarankišką civilinę bylą dėl įskaitymo pripažinimo atliktu po to, kai išnagrinėtas šalių ginčas dėl skolos priteisimo (kartu pasisakant ir dėl ieškovo įrodinėto įskaitymo), reiškia ketinimą ginčo teisena nuginčyti aplinkybes (faktus), kurie buvo analizuoti ir įvertinti išnagrinėtoje civilinėje byloje.
17. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įrodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Dėl to reikalavimai dėl atskirų bylos įrodymų ginčijimo savarankiškose bylose nenagrinėtini (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011; 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-907/2014).
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad aplinkybės, susijusios su 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. sausio 17 d. mokėjimais už atsakovę UAB „RVM Investments“ jos kreditoriams UAB „Kredito garantas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurių bendra suma – 119 587,20 Eur, bei šių mokėjimų įskaitymu, yra įvertintos pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, jos toje byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl jos negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje ir negali būti ginčijamos CPK nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisiniam apibrėžtumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.
Dėl teisėjo (ne)šališkumo
19. Apeliantas atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad teisėjas A. V., kaip nagrinėjęs UAB „RVM Investments“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo CPK nustatyta tvarka.
20. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nu(si)šalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66, 71 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti teisėjui nušalinimą šiuose straipsniuose nustatytais atvejais.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).
22. Kartu pažymėtina tai, kad, nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). EŽTT, vertindamas teisėjo galimą šališkumą dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese ir spręsdamas, ar yra teisėtas pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, didžiausią dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išaiškinta, kad, sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių to paties teisėjo skirtingose bylose nagrinėtų faktų, spręstų klausimų ryšys.
24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V. nagrinėja UAB „RVM Investments“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-342-852/2022). Skundžiama nutartimi teisėjas išsprendė ieškovo R. V. M. ieškinio atsakovei BUAB „RVM Investments“ ir trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įskaitymo patvirtinimo priėmimo klausimą (procesinį).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, to paties teisėjo civilinėje byloje Nr. eB2-342-852/2022 priimti procesiniai sprendimai nepatvirtina, kad teisėjas jau yra nagrinėjęs tapačius faktus, reikšmingus ir šioje civilinėje byloje, nes spręsti visiškai skirtingi teisės klausimai (dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo ir fizinio asmens ieškinio priėmimo), taigi nėra pagrįsta teisėjo išankstinė nuomonė dėl ieškovo veiksmų vertinimo. Aplinkybė, kad teisėjas dalyvavo priimant sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių asmenų, savaime nelemia išvados, jog toks teisėjas jau turi išankstinę nuomonę dėl šalies ir dėl to gali būti šališkas. Toks nuogąstavimas turėtų būti objektyviai pagrindžiamas, tačiau šiuo atveju ieškovas teisėjo šališkumo jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, vien tik deklaratyviai teigdamas, kad teisėjas turėjo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.
26. Teisėjas, spręsdamas dėl nusišalinimo tuo atveju, kai jis yra dalyvavęs nagrinėjant kitą tų pačių šalių bylą, pats vertina situaciją, ar, nagrinėdamas bylą, dėl anksčiau nagrinėtų ginčų gali būti (ne)objektyvus tam tikrų asmenų ar tam tikrų aplinkybių atžvilgiu, ar jo dalyvavimas gali šalims sukelti pagrįstų abejonių dėl jo, kaip teisėjo, nešališkumo, ir sprendimą nusišalinti ar nenusišalinti priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Dėl to negalima pripažinti, kad teisėjas, nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą jam nu(si)šalinti, visais atvejais, nagrinėdamas kitas su bylos šalimis susijusias bylas, turėtų nusišalinti. Nagrinėjamu atveju nenustačius realių aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių ieškovo nuogąstavimus dėl teisėjo galimo šališkumo, taip pat ryšio tarp teisėjo skirtingose civilinėse bylose spręstų klausimų ir priimtų procesinių sprendimų, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovo ieškinio priėmimo klausimas išspręstas neužtikrinus ieškovo teisės į nešališką teismą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.