Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,RVM Investments“ ir atsakovo R. V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – R. (R.) V. M., M. T. C.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės 2018 m. birželio 8 d. atliktą 896 294,61 Eur mokėjimą atsakovui, taikyti restituciją ir priteisti šią sumą iš atsakovo ieškovės naudai;

1.2. Tuo atveju, jeigu būtų atmestas pirmiau nurodytas reikalavimas, – priteisti iš atsakovo 50 778,37 Eur negrąžintos paskolos, 11,27 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki visiško prievolės grąžinti paskolą įvykdymo, 80 256,43 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 26 d. iki paskolos grąžinimo, nuo 50 778,37 Eur negrąžintos paskolos;

1.3. Priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

3. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovas, 2019 m. kovo 25 d. trimis mokėjimo pavedimais pervesdamas į ieškovės sąskaitą iš viso 845 516,24 Eur, grąžino dalį paskolos, likusi negrąžintos paskolos dalis sudarytų 50 778,37 Eur. Pagal CK 6.872 straipsnį, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Tokiu atveju palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Lietuvos banko duomenimis, vidutinė metinių palūkanų norma 2018 m. birželio mėn. fiziniam asmeniui (gyventojui) asmeniniams poreikiams sudarė 11,27 proc. Už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. kovo 25 d. (290 dienų) priskaičiuota palūkanų 80 256,43 Eur.

4. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė raštu pareiškė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimų pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės 2018 m. birželio 8 d. atliktą 896 294,61 Eur mokėjimą atsakovui, taikyti restituciją ir priteisti šią sumą bei 5 proc. metines procesines palūkanas iš atsakovo ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.5. Atsakovas už ieškovės nesąžiningą procesinį elgesį – piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – prašė skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos pervedant atsakovui (CPK 95 straipsnis), tačiau teismas šio prašymo atmetimo tinkamai nemotyvavo.

16.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 4 d. R. V. M. advokato padėjėjui A. T. Paruliui sumokėjo ne 5 000 Eur atstovavimo išlaidų, o deponavo šią sumą advokato padėjėjo depozitinėje sąskaitoje BUAB „RVM Investments“ kreditorių reikalavimams padengti. Advokato padėjėjas A. T. Parulis, sąmoningai siekdamas suklaidinti tiek teismą, tiek ir ieškovę, pateikė apmokėjimo duomenis taip, kad nesimatytų gautų 5 000 Eur mokėjimo paskirtis.

16.3. Atsakovas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sieja su netinkamu ieškovės procesiniu elgesiu, nes ieškovė, veikdama sąžiningai, vertindama administratoriui pateiktus duomenis, pareiškė ieškinį teisme. Atsakovas, mokėjimus grįsdamas sutartimis, tokių sutarčių nepateikė nei administratoriui, nei teismui, 2019 m. kovo 25 d. buvo atliekamos operacijos su jau areštuotu įmonės turtu. Išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų duomenų priėmimo

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės pateikti papildomi duomenys gali būti reikšmingi nagrinėjant šią bylą ir anksčiau negalėjo būti pateikti, juos priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų – prašymo skirti ekspertizę

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Antra, teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Dėl to šis prašymas netenkinamas.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo ribų apeliacinės instancijos teisme

22. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. iš UAB „RVM Investments“ sąskaitos buvo pervesta 896 294,61 Eur suma atsakovui R. V. M., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra paskola.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priimtas ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „RVM Investments“ atsakovui R. V. M. 2018 m. birželio 8 d. atliktą 896 294,61 Eur mokėjimą, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo 896 294,61 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (pagal šį reikalavimą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo dalies atsisakymas bei nutraukta civilinės bylos dalis dėl šių reikalavimų, apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti jos reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei priteista iš atsakovo 50 778,37 Eur negrąžintos paskolos, 1 269,46 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl paskolos grąžinimo

26. Byloje nebėra ginčo, kad 2018 m. birželio 8 d. iš UAB „RVM Investments“ pasiskolinęs 896 294,61 Eur sumą, atsakovas 2019 m. kovo 25 d. grąžino iš viso 845 516,24 Eur sumą. Negrąžinta paskolos dalis sudaro 50 778,37 Eur (896 294,61 - 845 516,24). Atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad nurodytos sumos neprivalo grąžinti, nes už ieškovę jos kreditoriams UAB „Kredito garantas“ ir VMI atitinkamai 2018 m. spalio 19 d. bei 2019 m. sausio 17 d. sumokėjo bendrą 119 587,20 Eur sumą.

27. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

28. Atsakovo teigimu, 50 778,37 Eur negrąžintos paskolos likutis iki bankroto bylos iškėlimo UAB „RVM Investments“ buvo įskaitytas į jam perėjusią 119 587,20 Eur reikalavimo teisę. Šią aplinkybę, anot atsakovo, patvirtina byloje pateikto UAB „RVM Investments“ 2019 m. sausio 17 d. preliminaraus balanso duomenys, pagal kuriuos bendrovės įsipareigojimus (skolas) sudarė per vienerius metus mokėtina 68 205 Eur suma. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

29. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, įtvirtintų įstatyme. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

30. Kaip minėta, bankroto byla UAB „RVM Investments“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d. Pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp juridinio asmens ir fizinio asmens, todėl nurodyta išimtis, kuomet galima atlikti įskaitymą po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, netaikytina. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas iki nutarties iškelti UAB „RVM Investments“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pagal teisės aktų reikalavimus buvo pareiškęs įmonei reikalavimą dėl už įmonės prievoles tretiesiems asmenims sumokėtų lėšų grąžinimo ir atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimų paskirtyse taip pat nenurodyta, jog tai galutinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį ir įskaitymas už atsiskaitymą dėl įmonės prievolių tretiesiems asmenims. Dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad prievolių įvykdymas už ieškovę, neatlikus įskaitymo iki bankroto bylos iškėlimo ir apie tai nepranešus įmonei, negali pateisinti vengimo įvykdyti paties atsakovo prievolę grąžinti ieškovei paskolos likutį. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad 119 587,20 Eur suma už UAB „RVM Investments“ minėtiems kreditoriams buvo sumokėta anksčiau, nei 2019 m. kovo 25 d. atlikti mokėjimai, kuriais grąžinta 845 516,24 Eur paskolos dalis. Dėl to labiau tikėtina, kad atsakovas, jeigu būtų atlikęs įskaitymą, būtų įskaitęs visą sumokėtą 119 587,20 Eur sumą už UAB „RVM Investments“ ir grąžinęs tik likusią paskolos dalį.

32. Abejonių dėl atsakovo atlikto įskaitymo kyla ir dėl to, kad atsakovui 2019 m. kovo 25 d. trimis mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „RVM Investments“ sąskaitą iš viso 845 516,24 Eur sumą, tą pačią dieną atitinkama suma trimis mokėjimais iš UAB „RVM Investments“ sąskaitos buvo pervesta į R. V. M. sąskaitą, o pastarasis 2019 m. kovo 25 d.–2019 m. spalio 15 d. iš viso 9 mokėjimo pavedimais pervedė atsakovui bendrą 263 289,24 Eur sumą, t. y. žymiai didesnę, nei ta, kurią, atsakovo teigimu, jam yra skolinga BUAB „RVM Investments“.

33. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų suma – 41 396,10 Eur. Tačiau pagal ieškovės pateiktus vėlesnius duomenis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. gegužės 18 d., BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas antros eilės kreditorės VMI 151 277,16 Eur finansinis reikalavimas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog jis nėra skolingas BUAB „RVM Investments“. Atsakovui neįrodžius, kad jo prievolė grąžinti 50 778,37 Eur paskolos likutį pasibaigė teisėtai atliktu įskaitymu (ar kokiu nors kitu įstatyme numatytu būdu), teismas pagrįstai nusprendė priteisti šią sumą ieškovės naudai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų

35. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

36. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta rašytinė sutartis dėl UAB „RVM Investments“ 2018 m. birželio 8 d. suteiktos 896 294,61 Eur paskolos atsakovui, nemokumo administratorius duomenų apie tokios sutarties sudarymą neturi, o atsakovas taip pat nenurodė, kad ši sutartis buvo įforminta raštu. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Nors šio reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi, tai nedaro paskolos sutarties negaliojančios (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad paskolos sutarties termino pabaiga yra 2019 m. kovo 25 d., t. y. tada, kai atsakovas grąžino įmonei didžiąją dalį paskolos. Ginčas kilo dėl paskolos sutarties (ne)atlygintinumo.

37. Nesant rašytinės sutarties, kurioje būtų išdėstytos paskolos suteikimo sąlygos, ieškovės teigimu, turi būti vadovaujamasi CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalys susitarė dėl neatlygintinės paskolos suteikimo. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad BUAB „RVM Investments“ nemokumo administratorius nepateikė teismui duomenų, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitomos palūkanos už suteiktą paskolą atsakovui, kad palūkanos buvo skaičiuojamos reguliariai kiekvieną mėnesį (arba už kitus laikotarpius), kaip numatyta CK 6.872 straipsnio 2 dalyje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad paskolos suteikimo ir jos dalies grąžinimo metu atsakovas buvo giminystės ryšiais susijęs su UAB „RVM Investments“ valdymo organais ir dalyviais, buvo bendrovės valdybos narys. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „RVM Investments“ jokie reikalavimai dėl paskolos grąžinimo atsakovui nebuvo reiškiami. Nurodytų aplinkybių, priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, pakanka minėtai prezumpcijai dėl paskolos atlygintinumo paneigti (CPK 185 straipsnis). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo CK 6.872 straipsnio 1 dalies pagrindu apskaičiuotas 11,27 procentų dydžio palūkanas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. kovo 25 d. (iš viso 80 256,43 Eur palūkanų sumą), ir to paties dydžio palūkanas iki visiško prievolės grąžinti paskolą įvykdymo. Taigi ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

38. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 26 d. iki paskolos grąžinimo, skaičiuojant nuo 50 778,37 Eur negrąžintos paskolos.

39. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

40. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

41. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių teisiniams santykiams, kylantiems iš paskolos sutarties, taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas dėl netesybų taikymo ir kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su šiomis įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). UAB „RVM Investments“ neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyto vartojimo kredito davėjo apibrėžimo, neturi teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (Vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju, nustačius, kad atsakovas laiku negrąžino 50 778,37 Eur paskolos ir kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos taikant ne Vartojimo kredito įstatymo, o šios nutarties 40 punkte nurodytas CK normas.

42. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, šiuo atveju taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad visa paskolos suma turėjo būti grąžinta 2019 m. kovo 25 d. Konstatavus, kad atsakovas pažeidė savo prievolę iki nurodyto termino grąžinti visą paskolą, t. y. negrąžino 50 778,37 Eur dalies, už šią sumą skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (t. y. civilinės bylos iškėlimo dienos). Iš viso už 206 kalendorines dienas apskaičiuota palūkanų suma sudaro 1 432,92 Eur (50 778,37 Eur × 5 proc. × 206 d. ÷ 365 d.). Dėl to skundžiamo sprendimo dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo keistina, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistą šių palūkanų sumą iki 1 432,92 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims bylinėjimosi išlaidos už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas nepriteistos motyvuojant tuo, kad pradinio ieškinio pateikimą iš esmės lėmė abiejų šalių veiksmai, todėl, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, o likusius reikalavimus patenkinus iš dalies, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei šalių elgesį procese. Abi šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka su šia sprendimo dalimi.

44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

45. Nagrinėjamu atveju, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui priėmus šį atsisakymą bei tą bylos dalį nutraukus, likę ieškinio reikalavimai, kurių bendra suma 131 034,80 Eur, patenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus skundžiamą sprendimą, ieškovei bendra priteista suma sudaro 52 211,29 Eur (50 778,37 Eur + 1 432,92 Eur). Taigi laikytina, kad patenkinta 39,84 proc. reikalavimų, atmesta – 60,16 proc. reikalavimų.

46. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 3 630 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pateikė advokato padėjėjo 2020 metais išrašytas dvi sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, kurių bendra suma 3 835 Eur. Taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. mokėjimo dokumentą, pagal kurį trečiasis asmuo R. V. M. pervedė 5 000 Eur į advokato padėjėjo sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimą atliko ne atsakovas, mokėjimas atliktas anksčiau nei išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas, dokumente šio mokėjimo paskirtis nenurodyta, konstatuotina, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme negali būti priteisiamos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti atsakovo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių procesinis elgesys nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat keistina, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 446,19 Eur (3 630 Eur × 39,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

48. Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Iš atsakovo R. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ (juridinio asmens kodas 300135969) naudai priteistą kompensuojamųjų palūkanų sumą padidinti iki 1 432,92 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 92 ct).

Priteisti iš atsakovo R. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ (juridinio asmens kodas 300135969) naudai 1 446,19 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.