Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji O. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino, nurodė, kad tą dieną ji su dukra O. ir drauge, buvusio žento bute, kraustė daiktus. Kraustė daiktus, kurie priklausė joms, tai įrodė ir teismas. Padėjo kraustyti daiktus, nes turėjo padėti savo vaikui. Kiek galėjo, tiek padėjo. Paskutinę minutę dukrai rado kitą butą. Bute ir ten kur siaura, vaikšto be lazdos ir viena ranka gali kažką nešti. Kai jos dukra ir draugė išvyko išvežti dalį daiktų, į butą atvyko buvęs dukros vyras su dabartine žmona, užrakino duris ir nukentėjusioji įžūliai neleido tų durų atrakinti. Jos dukra vaistų neturėjo su savimi, kadangi buvęs žentas su žmona jas išskyrė užrakindami duris, pradėjo ją filmuoti ir kaltinti, kad ji vagia daiktus iš to buto. Tuo metu nukentėjusioji staiga ant jos puolė. Ji išsigando ir bandė kviesti policiją, buvęs žentas taip pat kvietė policiją. Skambučio metu buvo strese, niekaip negalėjo paaiškinti policijos pareigūnui kas vyksta, o buvęs žentas vis trukdė tai padaryti. Norėjo užsidaryti kambaryje, kad galėtų suformuluoti lietuviškas frazes, o žentas neleido to padaryti. Taip pat jie abu filmavo iš visų pusių. Buvęs žentas trukdė bendrauti su pareigūnu, apsimetinėjo, kad yra mušamas. Dėl anksčiau patirto insulto ji streso metu, negali prisiminti aplinkybių. Ji turėjo teisę būti tame bute, nes tame bute buvo registruota. Kai vyko tie aiškinimaisi, nukentėjusioji puolė ant jos. Prašė buvusio žento, kad jis atrakintų duris, jis lyg ir norėjo, bet nukentėjusioji jam neleido. Tada grįžo dukra su drauge ir negalėjo patekti į butą. Kai dukra suprato, kad vyksta konfliktas ir negalėjo patekti į butą, jai prasidėjo panikos ataka ir diabeto priepuolis. Nukentėjusioji privedė jos dukrą prie tokios būklės. Patvirtino, kad dukra visus vaistus visada turi su savimi. Tada draugė prašė atrakinti duris, kad dukra galėtų pasiimti vaistus, bet nuketėjusioji neleido buvusiam žentui atrakinti durų. Dukrai šios panikos atakos prasidėjo tada, kai nukentėjusioji ją pradėjo persekioti. Jie atidarė duris ir leido pasiimti vaistus tik tada, kai atvyko policija ir atvyko greitoji. Kai vyko visas aiškinimasis, policija pradėjo varyti jas su dukra net neapsirengusias laukan iš to buto. Bet, kai pareigūnas, patikrinęs dokumentus, pamatė, jog ji ten registruota, leido persirengti ir pasiimti būtiniausius daiktus. Bute liko maisto produktai. Dukra, serganti cukriniu diabetu, liko be maisto. Kai jos išėjo iš to buto, jai būnant antrame aukšte laiptų aikštelėje susitiko nukentėjusiąją ir buvusį žentą, jie stovėjo ant laiptų. Ji nejautė buvusiam žentui ir jo žmonai meilės, nevadino jų švelniais žodžiais, o „apvardžiavo“, vadino ją žemo socialinio lygio moterimi, naudojo necenzūrinius žodžius, vadino ją paleistuve. Ji buvusio žento žmoną pavadino „gyvate“, taip pavadino, nes prieš nukentėjusiąją buvo nusiteikusi, nes ji kaip gyvatė įšliaužė ir sugriovė jos dukters šeimą. Po to žento žmona jai (kaltinamajai) trenkė į veidą ir tuo metu jai nukrito akiniai. Tada nukentėjusioji griebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti, tempė į apačią, tada jos pasisuko į duris. Ji nukentėjusiajai kando. Manė, kad jai perkąs viską, nes reikėjo, kad nukentėjusioji ją paleistų. Ji pati buvo pasilenkusi į apačią, nors tokioje padėtyje iš viso negali būti, juto stiprų skausmą. Paaiškino, jog ji Š. nesudavė jokių smūgių į veidą ir su lazda taip pat jai nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai jai sudavė ranka ir lazda, bet dabar mano, kad jai nesudavė. Dabar mano, kad tiksliai nesudavė, be to, jau daug laiko praėjo. Tuo metu, negali pasakyti, kokioje būsenoje buvo. Negalėjo paaiškinti iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai. Nematė kur tuo metu buvo buvęs žentas, bet jis buvo kažkur tarp jų. Vėliau kažkuriuo metu jautė, kad jis laiko už rankų, už riešų, o ji labai garsiai šaukė. Jie buvo dviese prieš ją vieną. Jis jas norėjo išskirti, tai jis norėjo Š. padėti. Tada atbėgo policijos pareigūnai, kurie iš karto neišklausę palaikė buvusio žento ir jo žmonos pusę. Matė kaip nukentėjusioji šypsojosi policininkams ir sakė, kad jai neskauda. Ji (kaltinamoji) policijos pareigūnams sakė, kad ją užpuolė buvusio žento žmona, jog išrovė plaukus, o pareigūnai pradėjo sakyti, kad tai ji užpuolė buvusį žentą bei jo žmoną. Kai susipažino su bylos medžiaga, matė, kad nukentėjusiosios ir buvusio žento parodymai nesutampa. Po įvykio, kai lietė galvą, pajuto pilną delną plaukų. Policijos pareigūnas jai padavė šaukimą ir klausė kodėl taip atsitiko. Ji jam bandė pasakyti, kad ji yra nukentėjusioji, kad ją mušė, kad būtent jos akinius sudaužė, ją tempė už plaukų, bet pareigūnas bendravo tik su buvusiu žentu ir jo žmona, pareigūnai jos neklausė. Prilietė skaudančią galvą ir delne pajautė sruogą plaukų. Nežino, ar grumtynių metu jai išrovė plaukus, nežiūrėjo, kas ką jai darė. Ji serga (duomenys neskelbtini), ją už plaukų lenkė žemyn ir tikrai neskaičiavo plaukų tuo momentu. Išpeštus plaukus aptiko tik vėliau, kada suprato, kad jai ten skauda. Galvojo, kad tuo metu ją sumušė, nes tuo metu, niekas nieko nefilmavo. Galvojo, kad tai buvo kažkoks revanšas, kad jie negavo to, ko norėjo. Teismas priteisė žentui sumokėti ieškinį, bet jis iki šiol nieko nesumokėjo. Jai ant abiejų riešų buvo žymės, tačiau neprisiminė kiek laiko buvo tos žymės, nebuvo taip svarbu. Atsitiko, tai atsitiko, tuo metu ruošėsi operacijai ir negalvojo apie jokias mėlynes. Šitie jos sužalojimai negalėjo atsirasti dėl kažkokių kitų priežasčių, nes žinojo, kad tą dieną dalyvavo tokiame konflikte, tai iš kur kitur galėjo atsirasti tos žymės. Neprisiminė, ar laiptinėje buvo su lazdele, bet galvojant logiškai, tai greičiausiai buvo su ja, nes negali lipti laiptais be lazdelės ir nešdama daiktus ji tikrai buvo su lazdele. Neprisiminė kur buvo lazdelė konflikto metu. Prisiminė tik tą momentą, kai Š. trenkė jai į veidą ir jai nukrito akiniai. Ji yra trumparegė, dėl to pablogėjo jos orientacija. Žino tik tai, kad buvęs žentas jai buvo suėmęs rankas tada, kai ji buvo tempiama už plaukų žemyn. Jis tuo metu lietė tai savo žmoną, tai ją. Nežinojo, kodėl jam reikėjo laikyti ją už rankų, ar jis turėjo tikslą jas išskirti, ar atvirkščiai, žmonai padėti, o jai pakenkti, ji to nežino. Neprisiminė kas ką tuo metu kalbėjo. Nukentėjusioji labai smulkiai aprašė įvykį savo parodymuose, nesuprato, kaip tokiu momentu, galima taip tiksliai prisiminti visas aplinkybes, nebent viską sugalvoti. Turi dokumentus, kurie išduoti daug metų atgal, kur parašyta, kad ji (kaltinamoji) visai neturi jėgų. Ji neturi tokios jėgos, kad padarytų nukentėjusiajai tokius sužalojimus. Ji gali „apvardžiuoti“, šaukti, bet negali pakenkti. Ji daug metų labai atsargiai leidžiasi laiptais, todėl eiti atgal ir tuo pačiu metu mušti ir daryti panašius veiksmus, tai yra nerealu. Kai visai nesenai pažiūrėjo kameros vaizdo įrašą, pamatė, kad nukentėjusioji po įvykio šypsosi, atrodo kaip modelis, o teigia, kad ją mušė. Jos paltas nebuvo suplėšytas, jis buvo tvarkingas. Pas ją buvo kuprinės petnešos ir storas paltas, nesuprato iš kur pas nukentėjusiąją yra mėlynės. Taip pat nurodė, kad pas ją pačią taip pat buvo mėlynės. Po įvykio ji išėjo namo ir savaitę laiko labai blogai jautėsi. Jos klausė kodėl ji nepadavė pareiškimo, tačiau nurodė, kad jai ne tas tuo metu buvo galvoje, nes ji ruošėsi onkologinei operacijai ir į galvą neatėjo mintis, kad gali taip ciniškai viskas baigtis. Ji mano, kad su buvusiu žentu nebuvo susistumdymų, bet tiksliai neprisiminė, ji ant jo specialiai nepuolė. Neprisiminė, ar žentas atliko kokius veiksmus jos atžvilgiu, bet jis specialiai nepuolė, kaip tai darė jo žmona. Nukentėjusioji puolė ant jos, griebė ją rankomis, o ji pati gynėsi, atstūmė ją nuo savęs. Ikiteisminio tyrimo metu to neminėjo, nes niekas to neklausė. Nematė nukentėjusiosios nufilmuoto vaizdo įrašo, kuriame mėgina stumdyti G., o jis kelis kartus sako, kad nustotų jį stumdyti. Matė vaizdo įrašą, kuriame blandė iškviesti policiją ir greitąją, tuo metu laikė rankose katiną ir girdėjo žodžius, kodėl ji jį mušė, sakė baigti stumdytis. Paaiškino, kad jis tai pasakė ne šiaip sau, jis yra patologinis melagis. Per šešis darbo metus jis tris metus nedirbo, bet kas rytą išeidavo į darbą ir melavo jai ir jos dukrai, kad eina į darbą. Visame skyrybų procese jis melavo, taip pat ir nukentėjusioji. Jos žentu negalima tikėti. Nežino kodėl dukra ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ji (kaltinamoji) Š. trenkė su lazda, nes to ji dukrai nesakė. Jos parodymuose minima, kad ji nedalyvavo tame įvykyje, todėl negalėjo to komentuoti. Niekur parodymuose nėra parašyta, kad ji (kaltinamoji) jai tai pasakė. Neigė, kad sudavė Š. į veidą ir sudavė lazda. Negali pasakyti, kad tarp jų nebuvo jokio kontakto. Patvirtino, kad jos laikėsi viena už kitos. Kai nukentėjusioji tempė ją už plaukų, ji jai įkando, kad ji paleistų ją (kaltinamąją), už jos laikėsi, ją atstūminėjo nuo savęs, bandė išsilaisvinti. Insultą patyrė prieš du metus, niekada nesakė, kad prieš pusę metų. Nesutinka su jokiais byloje pareikštais civiliniais ieškiniais.

Nukentėjusioji L. Š. - G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną, t. y. balandžio 5 d., datą prisimena, nes balandžio 4 d. įsigaliojo skyrybų procesas. Po darbo, apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), su vyru leidosi laiptais į apačią. Prasilenkinėjo su ponia (kaltinamąja), tada kaltinamoji ją užpuolė. Kaltinamoji ėjo į viršų, ji su vyru leidosi į apačią, prie paskutinio laiptelio. Prieš tai buvo prašiusi vyro, kad jis įjungtų kamerą, bet nebespėjo. Kaltinamoji trenkė jai į kairį žandą ir po to trenkė į lūpas. Iš karto užsiėmė, jai tebuvo likęs vienas laiptelis nulipti ant aikštelės. Ji pati vilkėjo ilgais kailiais, kaltinamoji griebė už tų kailių ir pradėjo tampyti, pradėjo kąsti į ranką. Vyras tai matė, garsiai tai pasakė, nes pati net nepajautė to, kadangi buvo labai didelis šokas. Tuomet pradėjo gintis, nes lygioj vietoj einant pradėjo žmogus pulti. Pradėjo muistytis, kad ji nebekąstų į tą ranką. Stengėsi kuo greičiau atsiplėšti nuo jos ir pajautė stiprų skausmą į galvą. Pasirodo, kad kaltinamoji trenkė su lazda, nes vyras sugavo tą lazdą. Būtų gavusi dal ir antrą, gal ir trečią kartą. Kaltinamoji labai rėkė ir atėjo policija, nes dar nebuvo įsėdusi į automobilį po įvykio. Vyras ėjo ieškoti su buvusia žmona kompromiso, ji pati tuo metu buvo darbe. Kadangi teismas padalino vyro ir buvusios žmonos visą užgyventą turtą per pusę. Jam atvykus į butą, mama (kaltinamoji) pradėjo pulti, koneveikti, klausti ko ji čia atėjo, kokią jis turi teisę, tačiau vyras yra to buto savininkas. Jis buvo išvarytas lauk iš buto. Tada vyras paskambino, sakė, jog jam net neleidžia įeiti į butą, negali pasižiūrėti ko nebėra. Pasakė, kad jau nebėra nei lovos, nei spintos, net didieji baldai buvo išvežti, nors tai buvo santuokoje užgyventas turtas. Jie turėjo pasidalinti tą turtą draugiškai. Todėl ji kartu su vyru atvykę užrakino buto duris. Ji atvažiavo į tą butą po darbo, kartu su vyru atėjo į tą butą. Ji vyrui iš karto pasakė, jog reikia eiti namo, užrakino duris, kvietė policiją. Be policijos čia nieko nebus, nes neįmanoma su jomis išsiaiškinti. Kai jie atėjo į tą butą, durys buvo atrakintos, kadangi kaltinamosios dukra ir draugė, kuri padėjo nešti daiktus, buvo apačioje prie mašinos ir jos kilo atgal vėl paimti daiktų. Todėl pasakė užrakinti duris, kad daugiau nieko neišvežtų, kol neatvyks pareigūnai. Užrakino duris, nes bute buvo O. K., kuri neturėjo spręsti, ką paimti, ko nepaimti, bet ji reguliavo „tašes“, iš kitų kambarių nešė jas į koridorių, kad dukra su drauge išneštų tuos daiktus. Kaltinamosios dukra ir jos draugė stipresnės nešė daiktus į mašiną, o kaltinamoji dėliojo daiktus prie durų. Yra filmuota, kaip ji neša, tempia tas „tašes“ iš kambario į buto koridorių. Užrakinus duris, ji pati filmavo, o kaltinamoji visokiais necenzūriniais žodžiais žemino ją, nors jos matėsi pirmą kartą. Vyras tuo metu irgi filmavo ir klausė kodėl jos neša jo daiktus. Kai kaltinamoji stumdė irgi klasė vyras kodėl ji stumdosi. Gal K. pradėjo stumdyti jos vyrą dėl to, kad jis filmuoja, ar, kad ten buvo. Prieš tai taip pat stumdė, kai jis buvo atėjęs vienas ir be kameros, ir be jos (nukentėjusiosios). Kaltinamoji buvo agresyvi, grūdo buvusį žentą, jos vyrą per duris laukan, nors jis buto savininkas. Vyras todėl pradėjo filmuoti. Kai ji atvyko kartu su vyru, laukė, kol atvažiuos pareigūnai, tada atrakino duris ir viską jau sprendė pareigūnai. Toliau viskas vyko taip, kad jos šaukė, kad kaltinamosios dukrai blogai, liepė kviesti greitąją. Vyras sakė, kad pačios kviestų greitąją. Tai vyko tuo metu, kai jie buvo užsidarę, buvo buto viduje, o buvusi vyro žmona ir draugė atėjo paimti kitų daiktų ir negalėjo įeiti į butą. Kai atvažiavo greitoji, buvusi vyro žmona iš karto šoko, įėjo į kambarį ir toliau krovėsi daiktus, tai yra nufilmuota pareigūnų, o jai juk buvo blogai. Medikai pasakė, kad negali laukti, kol ji išsikraustys ir išvažiavo. Tada policijos pareigūnai pasakė, kad čia yra buvusios žmonos ir vyro reikalas ir užsidarė viename kambaryje su jos vyru ir jo buvusia žmona. Jos mama vis tiek brovėsi įeiti į kambarį ir vadovauti. Kelis kartus buvo uždaromos durys ir ji pareigūnų pagalba išvaryta lauk iš kambario. Kaltinamoji buvo koridoriuje, o ji pati stovėjo atsitraukusi virtuvėje ir filmavo tai ką darė kaltinamoji. Ji ir toliau iš kito kambario į koridorių vilko daiktus. Kaltinamoji sakė, kad jos dukra serga cukriniu diabetu, yra invalidė, jai yra blogai, jai reikia pasiimti vaistus iš šaldytuvo. Policija leido jai eiti pasiimti vaistus. Kelis kartus jai tai kartojo. Tai gal iš kokio trečio karto ji nuėjo. Kaltinamosios dukra ją pastūmė, o policija klausė jos „ką ji daro?“. Buvusi vyro žmona pasakė, kad ją sumėtė. Ji pasiėmė tuos vaistus, paskui išėjo. Paskui policija klausė jos vyro, kam jis nori duoti arešto orderį, ar uošvienei, ar buvusiai žmonai. Vyras pasakė, kad buvusiai žmonai. Kol kalbėjo pareigūnas su vyru, jos daugiau nieko nebeišsinešė. O. K. pareikalavo, kad policija jai leistų pasiimti daiktus, kurių labai reikia. Policija leido, bet jos pradėjo imti ir ko nereikia. Policija sakė, kad jie ne iškraustymo tarnyba, negali tiek ilgai būti ir jas išprašė iš buto. Jie visi išėjo, o ji su vyru dar pabuvo truputį bute, kol jos išeis ir išvažiuos. Pagalvojo, kad jų jau nėra, atsirakino duris, pamatė koridoriuje, kad dar yra tų „pundų“ ir išėjo. Tada ir gavosi tas jų susitikimas. Ji ėjo paimti tų likusių daiktų, o ji su vyru ėjo iš namų lauk. Paimti daiktų ėjo O. K. - ligonis su lazda, o buvusi vyro žmona ir draugė buvo apačioje. Kaltinamoji ėjo viena, o sveiki žmonės sėdėjo mašinoje. Taip ir susitiko jos, buvo likęs žingsnis ant aikštelės, kaltinamajai nuo aikštelės į viršų ir viskas gavosi toje aikštelėje. Kaltinamoji vieną kartą ranka trenkė į žandą, paskui vieną kartą trenkė į lūpas. Neatsimena, ar ji kažką pasakė, neatsimena, kad ji sakė „gyvatė“. Tiesiog ėjo, bet jautė, kad kažkas bus. O. K. pirma be jokios priežasties, sudavė jai į veidą ir toliau sekė tolimesni veiksmai. Girdėjo posėdyje kaltinamosios parodymus. Tikrai taip nebuvo, kad kaltinamoji pavadino ją „gyvate“, o to pasekoje ji griebė kaltinamąją ir tempė už plaukų. Ji tiesiog ėjo ir būtų praėjusi, neužgavusi kaltinamosios. Niekada neužgauna žmonių, kad ir kas bebūtų, eina ir praeina. Bet kaltinamoji ją užkabino ir ne žodžiais kaip sako, o pradėjo muštis ir gavosi grumtynės. Ji (kaltinamoji) čiupo už tokių ilgų kailių, kaip šalikas, jai buvo labai patogu paimti ir draskyti. Nežino kaip O. K. nuo veido nukrito akiniai, gal kai jos stumdėsi. Buvo šokas, jeigu kaltinamoji kando į ranką, o ji (nukentėjusioji) to nejautė. Nejautė kaip buvo išplėštas auskaras, turbūt besistumdant. Auskaras nebuvo išplėštas, jis iškrito, jeigu būtų buvęs išplėštas, būtų įvardijusi. Auskaras buvo ant žemės, sustumdyti kaimynų kilimėliai. Nežino, ar susigrūmimo metu buvo suėmusi O. K. už plaukų, nes buvo toks šokas. Dėl sudavimo lazda skausmą jautė vieną kartą. Vyras pasakojo, kad kai ji užsimojo antrą kartą, jis lazdą pagavo ir antrą kartą negavo. Neprisiminė, jog ji būtų O. K. suėmusi už riešų šito įvykio metu, ką darė tuo metu ir kur buvo vyras taip pat neatsimena. Jis jai sakė, kad ją ir kaltinamąją skyrė. Kaltinamoji negalėjo prieiti prie jos, nes buvo nuo jos atsiplėšusi, tai kaltinamoji jai trenkė su lazda per atstumą. Vyras stovėjo tarp jų. Kaltinamoji pradėjo cypti, klykti ir sugrįžo pareigūnai, nes jie nespėjo įlipti į mašiną, kadangi buvo balandžio mėnuo, buvo langai atidaryti ir jie išgirdę grįžo atgal. Paskui jau viską aiškinosi su policija. Tada jie ramiai išėjo. To įvykio metu nukritusi nebuvo, tik kai jos grūmėsi, gal pasisuko koją iš klubo, nes ją skaudėjo, ji nebuvo sumušta, bet skaudėjo. Į traumatologą kreipėsi dėl kojos skausmo. Dėl kojos skausmo darėsi magnetinį rezonansą, nustatė patempimą. Koja skaudėjo dvi savaites, bet skausmas paskui praėjo. Gydytojas sakė, kad yra patempimas, nes nebuvo jokio sumušimo. Koją pradėjo skaudėti tada, kai jos stumdėsi. Dėl kojos nedarbingumo netęsė. Specialistas užfiksavo tik tai, kas buvo matoma. Apie koją nieko nesakė. Neturi jokių traumų, išskyrus tai, kad yra operuota ranka. Kreipėsi dėl psichologinės pagalbos, bet ją gavo nemokamai. Ateityje psichologinė pagalba, mano, jai dar bus reikalinga, ypač dabar, kai kaltinamąją vėl pamatė. Buvo sutrikdyta jos sveikata, negalėjo dirbti, visa drebėjo, gėrė vaistus ir dabar kaltinamąją pamačius pradėjo visa drebėti. Neatleistų net jeigu ji atsipašytų ir atlygintų žalą, nes tokią netiesą žmogus šneka. Paaiškino, kad vaizdo įraše girdimas šnabždesys ir vaizdo nebėra, reiškia ji puolė, stumdė, mušė. Tai, kad kaltinamoji sako, jog neturi sveikatos, tai yra užfiksuota kaip ji tempia didžiausias turgines „tašes“, kaip ji vaikščioja be lazdos. Tai yra grynas melas, kad ji nevaikšto. Paaiškino, kad jai (nukentėjusiajai) po įvykio buvo sužalotas galvos pakaušis ir jos ranka buvo mėlyna. Nors ir nejautė, matyt gindamasi ir norėdama atsitraukti atsitrenkė į elektros dėžę. Viskas vyko laiptinėje aikštelėje, nes jai buvo likęs laiptukas žemyn nulipti, o kaltinamajai į viršų kilti. Visos tos grumtynės ir įvyko toje aikštelėje, tampė už kailinių. Ta striukė yra suplėšyta, ji yra perduota tyrėjai. Striukę buvo pirkusi už 200 eurų internetu, neturi įsigijimo dokumentų. Dėl sugadintos striukės reiškė civilinį ieškinį, jį palaiko, patvirtino, kad dėl striukės suplėšymo prašo atlyginti jai 100 Eur turtinę žalą, nes striukė jau buvo nešiota. Nors tyrėja jai buvo sakiusi, kad striukę jai atiduos ir ją susiuvus bus galima toliau nešioti, po šio įvykio tos striukės ji nebenori nešioti. Dar patyrė ir kitų turtinių išlaidų. Ėjo pas gydytojus. Tą pačią dieną važiavo į greitąją pagalbą, nes labai svaigo galva, vėmė, buvo labai negerai po šito įvykio. Paskui vaikščiojo pas gydytojus, du kartus buvo pas neurologą, nes svaigo galva. Ėjo pas savo šeimos gydytoją, skundėsi atminties pablogėjimu, būna, kad dingsta mintis, turi pagalvoti, prašė vaistų miegui, nes nebeužmigdavo. Ji nebesusikaupia, gali verkti ištisas valandas, nes visko bijo, yra labai didelė baimė. Pradėjo naudoti nuo spaudimo vaistus, nors niekada negėrė prieš tai vaistų. Po įvykio buvo dvi savaites nedarbingume. Neatsimena tikslių datų, reikia žiūrėti į „e.sveikatą“. Kai nuvažiavo į greitąją, ten jai darė magnetinio rezonanso tyrimą. Daugiau jokių tyrimų nebuvo atliekama. Nors buvo skirti vaistai, bet jie jai nepadėjo, dar kartą nuėjo pas neurologą privačiai, nes labai ilgos eilės, o jai reikėjo čia ir dabar, nes labai buvo blogai, norėjo, kad ištirtų. Kai buvo priėmimo skyriuje, jai sakė, kad jeigu blogai jausis, tai reikia kreiptis pas neurologą pakartotinai. Pirmą kartą siuntė šeimos gydytojas pas neurologą, o antrą kartą ėjo pakartotinai po vaistų. Turi neįgalumą dėl akių ir pradėjo darytis rūkas, skraidyti musytės, todėl ir ėjo darytis akių tyrimą. Iki įvykio jokių kitų sveikatos problemų neturėjo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad sunkiai išgyveno šį įvykį, tamsos bijo, todėl prašo jai atlyginti neturtinę žalą.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvyko jo ir buvusios žmonos O. G. skyrybos, atėjo jai laikas išsikraustyti iš jo asmeninio buto. Atėjus ryte, apie vienuoliktą valandą, gal pusę dvyliktos, jau jos kraustėsi, dėjosi daiktus. Jam įėjus į vidų O. K. elgėsi nepagarbiai, šūkavo, stumdėsi. Tada jis po maždaug penkiolikos ar dvidešimties minučių neapsikentęs išėjo, bandė susirasti žmogų, kuris būtų kartu su juo, būtų kaip liudytojas. Tėvai buvo užsiėmę, kiti pažįstami irgi negalėjo. Tuo metu draugavo su L. Š., po darbų pasikvietė ją, kad palaikytų. Atvykus į tą butą, tik įėjus į namus, kaltinamoji vėl elgėsi agresyviai – puolė ir jį, ir L. Š.. Įžeidžiančiai stumdėsi, spardėsi, grūmojo. Yra nufilmuota medžiaga. Jis pats iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė, kad neišneštų ne savų daiktų, užrakino duris ir laukė policijos atvykimo. Ji toliau šaukė, stumdėsi, darinėjo duris, įžeidinėjo jį bei jo draugę. Įsileido policijos pareigūnus ir aiškinosi su jais kokią jos turi teisę neštis daiktus, ką ir kiek gali neštis. Tada policijos pareigūnai išprašė lauk jo buvusią žmoną ir O. K.. Išėjus lauk, pareigūnai jau buvo nusileidę laiptais, jis su drauge apsižiūrėjo butą, užrakino duris ir leidosi į apačią. Tuo metu O. K. kilo į viršų pasiimti prie durų paliktų daiktų. Jis su drauge leidosi į antro aukšto aikštelę, o kaltinamoji kilo į viršų. Tuo metu ji užpuolė L. Š.. Pirmų smūgių nematė, nes norėjo išsitraukti telefoną, nufilmuoti, jeigu kas nors įvyktų. Jos viena kitai į atlapus susikibo, pradėjo stumdytis, kišosi į jų vidurį. Sakė, kad baigtų, kad tai yra negražu, nemandagu. Ir gavosi taip, kad besistumdydami viena kitą paleido, o O. K. pakėlusi lazdą trenkė L. Š. per galvą vieną kartą, o antrą kartą trenkiant, jis lazdą pagavo ranka. Ir tuo tarpu pakilo policijos pareigūnai į viršų, tada pradėjo aiškintis įvykius, fotografuoti. Tuo momentu policijos pareigūnai jiems liepė važiuoti į vyriausiąjį policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Butas nuosavybės teise priklauso jam. Buvusi žmona tuo momentu dar gyveno ten, žinojo, kad tą dieną ji išsikraustys, buvo sutarę, kad susitars ką ji pasiims. Kai atvyko, didžioji daiktų dalis jau buvo išnešta. Smulkiausius daiktus ji pati tempėsi į apačią, O. K. daiktus dėjo į maišus. Sakė, kad sustotų, nebedarytų to. Daug daiktų buvo išnešta. Kai grįžo antrą kartą su L. Š., toliau buvo nešami daiktai, kai kurie daiktai jau buvo laiptinėje, kai kurie į apačią nunešti, į mašiną buvo kraunama. Įėjus, O. K. liepė netrukdyti, eiti lauk, stumdėsi, trukdė filmuoti, įrašinėti. Nematė pirmo smūgio, kaip O. K. laiptinėje sudavė į veidą L. Š., tuo metu ieškojo telefono. Pamatė tik kaip laiptų aikštelėje susikibusios stumdosi. Nematė, kad L. Š. būtų O. K. įsikibusi į plaukus. Kai vyko susistumdymas, kurį matė, O. K. rankose lazdos nebuvo, ji buvo įsikibusi abiem rankom. Lazda turbūt nukrito tada, kai kibosi. Negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis O. K. nukrito akiniai, greičiausiai per apsistumdymą. Vieną kartą matė kaip O. K. lazda sudavė L. Š., kai užsimojo antrą kartą, jis lazdą ranka pagavo. Kai jos stumdėsi, pas O. K. nebuvo lazdos, kurią pasikėlė nuo žemės, tik dabar jau nebeprisiminė iš kurios vietos. Pirma užpuolė O. K. ir prasidėjo stumdymasis. Iš L. Š. gavosi kaip gynyba. L. Š. vis bijo, dreba. Dabar geria raminamuosius. Prieš tai antidepresantus yra gėrusi, pas psichologus vaikščiojo. Jai yra sunku, dreba, nesimiega, pergyvena. Įvykio metu buvo striukė/paltas sugadinta, auskaras išplėštas. Nežino kaip su O. K. akiniais, lygtai buvo sveiki, bet tiksliai nežino. Jam niekas nebuvo padaryta, tik bute išstumdyta, bet dėl to pretenzijų neturi. Supranta, kad jai „nervai kilo“, o jis nusiramino. Tuo metu, kai vyko laiptinėje konfliktas, O. G. buvo išvykusi su daiktais ir šeimos drauge. Ta šeimos draugė buvo tada, kai policija buvo atvykę, bandė aiškintis kas čia vyksta policijos pareigūnams. Greitoji buvo atvykusi dėl O. G.. Jai buvo spaudimas nukritęs ar pakilęs per daug. Po to ji greit atsigavo ir greitoji pagalba išvyko. O O. G. išvažiavo su daiktais. Nukentėjusiajai arba O. K. medikų pagalbos nereikėjo. Kai baigėsi konfliktas, policijos pareigūnai buvo nusileidę į apačią, nespėjo dar išvažiuoti, o kai išgirdo šūkavimus, pakilo į viršų žiūrėti kas vyksta. Šaukė abi – L. Š. ir O. K., jis taip pat šaukė, kad jos viena kitą paleistų. Šaukė garsiai, nes abi perrėkti reikėjo. Kai policijos pareigūnai pakilo, jie kažkokių veiksmų nebespėjo pamatyti. Jie klausė kas čia įvyko, juos apklausė, liepė važiuoti į policijos komisariatą, o patys liko su O. K. aiškintis.

Liudytoja O. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jos mama, sutiko duoti parodymus. Po įvykio jai nuo to streso išlieka panikos atakos, tai vyksta jos buvusio vyro G. ir Š. dėka, kad negali ramiai dalyvauti. Ir skyrybų metu jai buvo tas panikos priepuolis teismo metu ir dabar tas pats, stengiasi nusiraminti, bet labai sunku nuspėti, kada tai atsitiks. Žino dėl ko yra byla. Š. kaltina jos mamą dėl užpuolimo. Ji nematė pačio įvykio, nes tuo momentu buvo su pareigūnais prie laiptinės įėjimo ir kalbėjosi su jais, kai po kelių minučių išgirdo klyksmą. Atpažinti, kas ką šaukė, negalėjo, nes buvo atstumas. Pareigūnai iš karto nubėgo į įėjimą. Ji taip pat bandė bėgti, bet paskui apsisuko, nes ir taip turėjo blogą savijautą po dviejų panikos atakų per tą dieną, o dar ir mamos draugė, kuri padėjo, tuo metu labai skubėjo ir prašė kuo greičiau išvežti daiktus į jos dabartinę gyvenamąją vietą, todėl grįžo į automobilį. Negali žinoti, kas ten vyko, nes nebuvo ir nematė. Jai mama pasakojo apie įvykį. Ji buvo šokiruota, jos savijauta akivaizdžiai buvo labai bloga. Mama prašė apžiūrėti galvą, nes sakė, kad jai buvo išplėšti plaukai. Apžiūrėjo, bet nieko nematė. Kadangi ji serga, galėjo taip suvokti, nes jai labai skaudėjo galvą. Buvo labai sunku suvokti visą tą situaciją, nes niekas nesitikėjo, kad ramiai niekas neduos išvažiuoti iš namų. Š. yra moteris neturinti sąžinės, nes ji turėdama viską gyvenime - 4 vaikus, butą ir darbą, dar norėjo nuotykių, kad išskirtų jos šeimą. Žemino ją prie pareigūnų, kad ji neturi vaikų. Ji apie du metus buvo Š. psichologiškai skriaudžiama ir darbovietėje, ir namuose, kai ji kartu su G. ateidavo, kai jie dar buvo santuokoje. Atsivesdavo savo dukrą, terorizuodavo ją. Š. yra kovinga moteris, ji negali pernešti pralaimėjimo ir naudojo įvairius būdus, kad pasiektų savo tikslus, su ja daug metų yra dirbusi. Dauguma žmonių su ja nebendrauja, nes žino, kas tai per žmogus. Norėjo jai padėti, prašė, kad dar tuo metu jos vyras G., nukentėjusios namuose suremontuotų kai kuriuos dalykus, o ji tuo pasinaudojo. Kadangi pralaimėjo skyrybų bylą, tai sugalvojo užpulti jos mamą, kad kažką laimėtų. Kadangi ne visi daiktai buvo išnešti, tai mama padėjo nešti daiktus, nes niekas kitas negalėjo jai padėti. Ji pati buvo apačioje su pareigūnais prie automobilio. Mama buvo liptinėje ir po truputį nešė tas „tašes“ į apačią ir paskui išgirdo tą klyksmą. Kai mama pasakojo apie įvykį, buvo pasakyta, kad ji trenkė Š. su lazda. Bet dabar galvoja, kaip jos mama galėjo trenkti Š., jei ji buvo susukta į klaustuko poziciją ir ją laikė. Mama jai kando į ranką, kad išsilaisvintų. Tai kaip ji galėjo trenkti lazda, būdama neįgali, turėdama įvairių sąnarių ir nugaros ligų, kurios nebūtų leidusios tai padaryti. Žinant G. ir Š. charakterius, jiems buvo labai patogu apkaltinti mamą, nes ji neturėjo liudytojų. Bet mąstant logiškai tai yra neįmanoma. Mama jai kando į ranką, kad išsilaisvintų, nes stovint susilenkus, neištvėrė dėl sąnarių bei nugaros skausmo, nes jai yra nustatyta osteochondrozė, kuri yra nepagydoma ir progresuoja. Jai yra sunku net pastovėti keletą minučių. Nepatvirtino, kad mama būtų sakiusi, kai grįžo į laiptinę, jog ji trenkė Š. su lazda, nes jos abi su mama buvo blogoje psichologinėje būklėje. Ji paminėjo apie lazdą, nes pati buvo šokiruota, bet, kad sudavė ja, neminėjo. Ji minėjo apie lazdą dėl to, kad gal gynybos metu ir galėjo ją panaudoti, tiksliai negalėjo patvirtint, nes ten nebuvo. Patvirtino savo parodymus duotus policijoje. Jos mamos sveikatos būklė yra bloga, ji turi daug ligų, teismui yra pateikti medicininiai dokumentai, ji yra blogos fizinės ir psichologinės būklės. Ji sunkiai vaikščioja, vaikščiojant kažkur gatvėje ji būtinai turi eiti su lazda, bet namuose ji gali judėti be lazdos, nes gali kažkur atsiremti. Įvykio dieną taip pat jai buvo sunku judėti, jai visada išlieka tokia būklė. Visus daiktus į apačią laiptinėje nešiojo ji pati ir mamos draugė, o mama bute dėliojo daiktus į „tašes“. Kai išėjo iš buto, mama pasiliko prie jos daiktų, o pareigūnai neleido likti, be to, mamos draugė labai skubėjo savo reikalais, todėl ji išėjo iš laiptinės ir apačioje bendravo su policijos pareigūnais. Mama liko bute, kai išėjo iš buto su pareigūnais. Bute liko tik G., Š. ir jos mama. Po kelių minučių, kai bendravo su pareigūnais, išgirdo tą klyksmą. Įvykis įvyko laiptinėje, bet kokiame aukšte ji nežino. Žino, kad mama pavadino Š. „gyvate“ ir tada Š. ją užpuolė. Mama paėmė nešti „tašę“ ir tada įvyko tas užpuolimas. Kai grįžo į laiptinę, mamą rado pirmame aukšte, prie įėjimo. Tada jau buvo praėję kažkiek tai laiko po įvykio, nes nebebuvo nei G., nei Š., nei pareigūnų.

Rašytiniai įrodymai

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2024-04-05 atliekant pareiškėjos L. Š. apžiūrą, jos veido srityje fiksuotas matomas patinęs kairės pusės skruostas, viršutinė lūpa (tomas 1, b. l. 92-97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 316/2024(03) matyti, kad L. Š. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, sudavimo ar atsitrenkimo metu, 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku. L. Š. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (tomas 1, b. l. 40).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-04-05 vyko į iškvietimą dėl galimo smurto. Atvykus nustatė, kad V. G. ir L. Š. po skyrybų dalinosi daiktus dalyvaujant O. G. ir O. K.. Po iškvietimo prie tarnybinio automobilio bendraujant su O. G., išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje vyksta triukšmas, šaukia moteris. Išgirdęs triukšmą nubėgo į laiptinę, kur L. Š. paaiškino, kad jai lipant laiptais žemyn moteris, O. K., lazda trenkė jai per galvą, išplėšė auskarą, sukėlė skausmą. O. K. paaiškino, kad L. Š. jai išpešė plaukus, numušė akinius. Kartu laiptinėje buvo ir L. Š. draugas V. G., kuris paaiškino, kad kartu su drauge lipant laiptais žemyn matė kaip O. K. puolė jo draugę L. Š., kuri gindamasi bandė atstumti nuo savęs O. K., nepavykus to padaryti, V. G. įsiterpė tarp moterų ir bandė jas išskirti. Tuo momentu atsitraukusi O. K. su vaikščiojimo lazda trenkė jo draugei L. Š. į galvą (tomas 1, b. l. 23-24).

Iš policijos pareigūnų kūno kameromis 2024-04-05 įvykio vietoje darytų įrašų matyti, kad pareigūnams kylant laiptais L. Š. sako, kad ją užpuolė, su lazda trenkė jai per galvą“, L. Š. žodžius patvirtina V. G.. Laiptinėje buvusi O. K. sako, kad jai išdraskė plaukus. Pareigūnas antro aukšto aikštelėje prie buto kairėje rado akinius. V. G. sako, kad „tai jos akiniai“ , tikėtina O. K.. V. G. sako, kad iki pareigūnų atvykimo bute O. K. stumdėsi, L. Š. nurodė, kad O. K. trenkė jai į veidą, trenkė į lūpą. Pareigūnui paklausus O. K. kodėl moteriai trenkė lazda, pastaroji atsakė, kad jai plaukus išrovė. L. Š. taip pat nurodė, kad O. K. jai įkando į dešinės rankos dilbį (tomas 1, b. l. 33-36).

Iš nukentėjusiosios L. Š. pateiktos USB laikmenos „Netac“ su vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas 2024-04-05 įvykis bute adresu (duomenys neskelbtini). Įraše matyti, kaip minėtame bute tarp O. K. ir V. G. bei L. Š. vyksta konfliktas, O. K. mėgina stumdyti V. G., V. G. kelis kartus bando raminti O. K., prašo nesistumdyti ir nesimušti, O. K. vadina V. G. ir L. Š. necenzūriniais žodžiais (tomas 1, b. l. 132-135, 137-140).

Iš nukentėjusiosios L. Š. savanoriškai pateiktos striukės, kurią ji vilkėjo įvykio metu ir jos apžiūros protokolo matyti, kad striukės kairėje pusėje trijose vietose praplyšusi detalė, ant gobtuvo kairėje pusėje nėra sagų, toje vietoje, kur jos turėtų būti, tose vietose matosi nedideli įplyšimai. Striukės dešinėje pusėje apdailos detalė yra praplyšusi, matosi viena dalinai nutrūkusi kilpa, ant gobtuvo dešinėje pusėje matosi nedidelis įplyšimas. Apžiūrėjus striukės vidinę dalį matosi, kad dešinės rankos pažasties srityje yra praplyšusi pamušalo siūlė (tomas 1, b. l. 117-119, 120-126).

Iš pateiktų O. K. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimai, fiksuoti kiti jos sveikatos sutrikimai (tomas 2, b. l. 121-124, 142-143).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo V. G. parodymai. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog O. K. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, kai buvo suduota vaikščiojimo lazda į galvą nukentėjusiajai. Jis taip pat nurodė, kad kaltinamoji viso konflikto metu elgėsi agresyviai. Nors šis liudytojas teigė, kad pirmų smūgių nematė, tačiau konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios metu jis dalyvavo, sugriebė kaltinamosios rankas bei sustabdė antrą smūgį lazda, skirtą L. Š.. Šie liudytojo parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, kad jai buvo suduotas vienas smūgis lazda į pakaušio sritį ir V. G. sustabdė lazdą tuo metu, kai O. K. ruošėsi suduoti jai antrą smūgį. Nukentėjusiosios ir liudytojo V. G. duotus parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų kūno kameromis 2024-04-05 įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnams kylant laiptais L. Š. sako, kad ją užpuolė, su lazda trenkė jai per galvą, L. Š. žodžius įvykio vietoje patvirtina ir V. G..

Teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji nepagrįstai siekė apkaltinti kaltinamąją, jai kerštavo, nurodydama, kad kaltinamoji prieš ją smurtavo, siekė kalinamąją apšmeižti, nes užfiksuoti matomi požymiai ant nukentėjusiosios kūno patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją buvo atlikti smurtiniai veiksmai. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė įvykio eigą, jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytojo V. G. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 316/2024(03), kurioje konstatuota, jog L. Š. - G. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Specialisto išvada dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto patvirtina jos nurodytas įvykio aplinkybes, kūno vietas, į kurias buvo nukreipti kaltinamosios smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją.

Kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad į kaltinamosios ir nukentėjusiosios konfliktas buvo toks stiprus, kad į jį iš karto sureagavo šalia laiptinės, kurioje vyko konfliktas, buvę policijos pareigūnai. Kaltinamoji neneigia tą dieną buvusi įvykio vietoje ir konfliktavusi su nukentėjusiąja, pateikti vaizdo įraišai patvirtina kaltinamosios agresyvų elgesį įvykio dieną, todėl teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad nukentėjusioji galėjo pirmoji atlikti smurtinius veiksmus prieš kaltinamąją, o pastaroji tik gynėsi. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji užfiksuotus sužalojimus būtų galėjusi patirti kokiu nors kitu būdu ir kitomis aplinkybės, nei nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamosios versiją, kad nukentėjusioji pirmoji atliko smurtinius veiksmus, o ji tik gynėsi, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji, nors ir būdama silpnos sveikatos, tačiau puolė nukentėjusiąją, sudavė jai ranka į kairį skruostą ir burnos sritį, suėmusi L. Š. už rankų, ją tampė, suplėšydama nukentėjusiosios striukę, sudavė jai vaikščiojimo lazda į pakaušį. Tai, kad pati kaltinamoji dėl tarp jos ir nukentėjusiosios kilusių grumtynių metu galėjo patirti fizinį skausmą, grumtynių metu jai nukrito akiniai ir bylos medžiagoje esančiame policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše girdisi pačios kaltinamosios šauksmas įvykio vietoje, šios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia kaltinamosios atliktų veiksmų neteisėtumo, nešalina jos baudžiamosios atsakomybės už atlikus neteisėtus smurtinius veiksmus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamosios konfliktas su nukentėjusiąja buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, kurio metu kaltinamoji laiptinėje tyčia žodinio konflikto metu ranka sudavė L. Š. į kairį skruostą ir į burnos sritį, vaikščiojimo lazda sudavė L. Š. į galvos sritį (į pakaušį), taip pat, suėmusi L. Š. už rankų ją tampė, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama jai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai L. Š. sveikatą. O. K. fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės, kad įtampa kilo dėl L. Š. ir V. G. santykių, dėl asmeninių priežasčių, susijusių su jų gyvenimu, negali būti vertinami kaip pateisinantys smurtinių veiksmų panaudojimą ir nešalina kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės už jos atliktus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamosios neteisėti veiksmai atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė.

O. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, ji anksčiau neteista, nedirbanti, turinti neįgalumą, administracine tvarka nebausta, jos elgesį, neteisėtų veiksmų atlikimą įvykio metu lėmė ne išankstinės jos susiformavusios jos nusikalstamos vertybinės nuostatos, o susiklosčiusi gyvenimiška situacija, susijusi tiesiogiai su jos dukra O. G..