Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.5.

2023 m. lapkričio 30 d.

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. Š. ir P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. B. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. B. 7 660,86 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą (priteistą sumą sumokant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Luminor Bank, nurodant mokėjimo paskirtį: „žala“) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje (toliau – Inspekcija) 2021 m. balandžio 19 d. gautas skundas dėl savavališkai pakeistos upės vagos ir daromos žalos gamtai. Inspekcijos pareigūnai 2021 m. gegužės 20 d. atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai yra pažeidžiami statybos, miškų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei galimai yra savavališkai užimta valstybinė žemė ir neteisėtai vykdoma ūkinė veikla. 2021 m. birželio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą (patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre visame miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,28 ha plote registruota miško žemė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Miškų kadastras) registruotas miško žemės plotas – 2,6125 ha. Sklype esantys tvenkiniai yra neregistruotoje Miškų kadastre žemės sklypo dalyje. Tvenkinys, kurio dalis 0,0299 ha patenka į miško žemę (koordinatės LKS sistemoje (duomenys neskelbtini)), sklype jau buvo 2009-2010 m. (nustatyta iš Nacionalinės žemės tarnybos kadastrinių žemėlapių). Miškų kadastre registruotoje privataus žemės sklypo dalyje (koordinatės LKS sistemoje (duomenys neskelbtini)), VMU Ukmergės reg. padalinio Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype galimai sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Dalyje ploto pakeista upės vaga. Matavimai atlikti su globalinės padėties nustatymo sistema (GPNS), imtuvu GeoMax Zenith20 GSM, Zenith20 GSM-UHF. Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. (pagal atsakovo paaiškinimą) privačiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), VMU Ukmergės reg. padalinio Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (koordinatės LKS sistemoje x (duomenys neskelbtini), y (duomenys neskelbtini)), sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Iš miško savininko G. B. paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiškinimą buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio-vasario mėn.), neturint leidimo kirsti mišką. Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas medienos tūris paskaičiuotas vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha, t. y. 19,0332 ktm. (204 ktm. x 0,0933 ha). Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas miško kirtimas, pagal 2021 m. duomenis buvo 52 m. amžiaus, priskirtas III-IV miškų brandumo grupei. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovui 2022 m. gruodžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei 2022 m. sausio 12 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 880,00 Eur bauda. Atsakovas kaltės nepripažino ir skundė 2022 m. sausio 12 d. nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nėra įrodymų dėl iškirstų medžių, kadangi nėra nukirstų medžių kelmų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-94-927/2022 G. B. skundo netenkino ir Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-873-2022 paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkino. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022 (ROIK 21153094715) paskirtą baudą.

3. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovui dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai dėl iškirsto miško, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos“ (toliau – Metodika) 2, 2.2, 3, 3.1, 4¹ punktais ir Metodikos priedo 1.3.2 punktu buvo apskaičiuotas padarytos žalos aplinkai dydis. Metodikos 2 ir 2.2 punktuose nustatyta, kad, neteisėtai nukirtus <...> medžius III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose, padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą – 2,0. Miškuose, esančiuose paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą – 1,5 (Metodikos 3, 3.1 punktai). Kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli Metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficientų sumos (Metodikos 4¹ punktas). Neplynaisiais kirtimais padarytos aplinkai žalos apskaičiavimo dydžiui taikomas įkainis – 115,00 Eur už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo 1.3.2 punktas). Žala apskaičiuota pagal formulę N = D1 x q1 x (K1 + K2) (N – žalos aplinkai dydis eurais, D1 – iškirstas bendras medienos tūris, paskaičiuotas pagal Miškų kadastro duomenis (taksoraštį), nes nukirstų medžių kelmai sunaikinti (1 ha medienos tūris pagal taksoraštį – 204 ktm., sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha), – 19,0332 ktm. (204 ktm. x 0,0933 ha.), q1 – žala aplinkai už 1 ktm. medienos – 115,00 Eur, K1 – padarytos žalos aplinkai koeficientas, taikomas, kai žala, padaryta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, – 1,5, K2 – padarytos žalos koeficientas, taikomas, kai žala padaryta III-IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose, – 2,0). Nagrinėjamu atveju paskaičiuota žala dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, sunaikinus dalį brandaus miško, yra 7 660,86 Eur (19,0332 x 115 x (1,5 + 2)). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas privalo atlyginti 7 660,86 Eur padarytą žalą aplinkai. Atsakovui žalos aplinkai paskaičiavimas išsiųstas registruotu paštu. 2022 m. birželio 13 d. atsakovui buvo išsiųstas pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau žala atlyginta nebuvo.

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad miškas kaip aplinkos objektas yra vieningos ekologinės sistemos dalis, jis tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Būdamas sudedamąja aplinkos dalimi miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl to vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis ir jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama, kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 m. Kaip jau minėta, žalos dydis yra apskaičiuotas vadovaujantis Metodika ir sudaro 7 660,86 Eur. Privataus miško savininkai, naudodami, tvarkydami ir atkurdami savo mišką, privalo laikytis Miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių, t. y. pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo ir aplinkosaugos reikalavimų. Šiuo atveju atsakovas, prieš atlikdamas miško tvarkymo darbus, turėjo pareigą kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo išdavimo arba pasielgti atsakingai ir pasidomėti, ar numatytiems darbams atlikti reikia leidimo, tačiau atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neišsiaiškino, kokie dokumentai yra reikalingi, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir nepadaryta žala gamtai. Nors atsakovas neigia atlikęs miško kirtimą ir teigia, kad nėra nukirstų medžių kelmų, taigi nėra ir įrodymų, o sklypą išvalė tik nuo krūmynų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta, jog medžių kelmai yra užpilti žemėmis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-94-927/2022, kurią Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, konstatuota, kad objektyviai užkastų medžių kiekio negalima nustatyti, kadangi dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant upės vagą, todėl užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pats sudarė tokią situaciją, kai nebegalima nustatyti, kiek buvo iškirstų medžių, kadangi medžių kelmai užpilti žemėmis, iškastomis iš naujai suformuotos upės vagos, ir atlikti žemės lyginimo darbai. Teismas padarė išvadą, kad buvo teisingai nustatyta padaryta žala gamtai ir iškirstas miško tūris, paskaičiuotas vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu), kadangi kitų objektyvių galimybių nustatyti sunaikintų medžių kiekį galimybės nėra. Tokiu atveju nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. privačiame miško Žemės sklype neplynu kirtimu sunaikino brandų 52 m. amžiaus mišką paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, 0,0933 ha plote, neturėdamas leidimo kirsti mišką ir neinformavęs apie planuojamus kirtimus Valstybinės miškų tarnybos, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė asmenims, padariusiems žalą saugotiniems želdiniams, atsiranda nepriklausomai nuo administracinės atsakomybės už padarytą žalą gamtai taikymo. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas, todėl atsakovas privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

5. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovas su paskaičiuotu žalos dydžiu nesutinka. Atsakovas sutinka su tuo, kad Žemės sklype esančių karklų ir krūmų kirtimas buvo atliktas galimai pažeidžiant nustatytą tvarką. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatos) 20 punkte nustatytais atvejais, t. y. atliekant: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 m. medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 m. III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš 1 ha išsikerta iki 3 ktm. likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 ktm. iš viso savo miško žemės sklypo; 6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 m į savo miško valdos pusę); 7) plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus (Nuostatų 21 punktas). Nors atsakovas jokių medžių nekirto, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, turėjo pareigą kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą su pranešimu apie ketinimą atlikti kirtimus, tačiau to nepadarė, todėl jam galėjo kilti atsakomybė dėl administracinio nusižengimo padarymo.

6. Kaip nurodyta atsiliepime, ieškovas remiasi administracinio nusižengimo byloje teismo procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybe, kad objektyviai iškirstų medžių kiekio negalima nustatyti, kadangi dalis medžių kelmų buvo sunaikinta kasant upės vagą, dėl to užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui, todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais pats sudarė tokią situaciją, kai nebegalima nustatyti, kiek buvo iškirstų medžių. Kadangi ieškovas nusprendė, kad nustatyti iškirstų medžių kiekio negalima, apskaičiuodamas iškirstos medienos tūrį vadovavosi Miškų kadastro duomenimis (taksoraščių). Atsakovo manymu, ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės žalos nustatymui. Visų pirma, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad Žemės sklypo vieta, kurioje ieškovo teigimu buvo atlikta neteisėta veika, visais laikais buvo užpelkėjusi ir toje vietoje jokie medžiai niekada neaugo. Ieškovas taip pat neįvertino aplinkybės, kad per Žemės sklypo dalį, kurioje buvo nustatyta neteisėta veika, yra nutiesta 0,4 kV įtampos oro linija. Tai matosi ir iš prie atsiliepimo pridedamų fotonuotraukų. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1punktą iki 1 kV įtampos oro linijoms yra nustatyta 2 m apsaugos zona, kuri skaičiuojama į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų. Šios elektros įtampos oro linijos ilgis žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, yra apie 30 m, o atstumas tarp laidų yra apie 1 m. Atsižvelgiant į nurodytus dydžius, apsaugos zonos plotas Žemės sklypo dalyje sudarytų apie 150 kv. m (30 m x (2+2+1)). Atsižvelgiant į tai, kad apsaugos zonoje jokie medžiai iš viso negalėjo augti, nes joje nuolat yra atliekami sanitariniai kirtimai, ši Žemės sklypo dalis iš viso neturėjo būti vertinama, nustatant Žemės sklypo dalies, kurioje buvo nustatytas neteisėtas kirtimas, plotą. Iš pateiktos ieškovo medžiagos nėra aišku, kaip buvo nustatytas Žemės sklypo dalies, kurioje nustatyta neteisėta veika, plotas. Neaišku, kodėl buvo laikomasi nuostatos, kad nukirstų medžių kelmų dėl pakeistos upelio vagos negalima nustatyti visame 0,0933 ha plote. Iš pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad ten, kur yra miško žemei priskirtas žemės sklypas, auga tik pavieniai medžiai, todėl kyla abejonių dėl ieškovo pateiktų Miškų kadastro duomenų (taksoraščio) atitikimo faktinei situacijai. Labai abejotina, kad toks miškas gali būti laikomas brandžiu 52 m. amžiaus mišku. Skaičiuodamas žalos dydį ieškovas vadovavosi Metodikos priedo 1.3.2 punktu, kuriame nustatytas įkainis, kai skaičiuojamas žalos dydis atlikus neteisėtus neplynuosius kirtimus III grupės miškuose. Iš pateiktų ieškinio priedų nesimato, pagal kokius kriterijus ar dokumentus Žemės sklypas, kuriame buvo atlikti neteisėti kirtimai, yra priskirtas III grupės miškams. Atsakovo nuomone, įvertinus šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes, žalos dydis turėtų būti paskaičiuotas iš naujo.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė A. Š. prašė ieškinį tenkinti. Atstovė parodė, kad ieškinyje yra nurodytos visos aplinkybės, paskaičiavimai, skaičiavimų metodika. Atsakovas atsiliepime neteisingai interpretuoja tai, kad ieškovas remiasi teismo administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Aplinkybė, kad teismai pripažino, jog ieškovo paskaičiuota žala yra teisinga, tik patvirtina ieškovo skaičiavimus ir pareikštą ieškinį. Žalos pagrįstumas yra įrodytas. Yra pateikti kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad visame plote yra įregistruotas miškas. Kadastro duomenys nėra paneigti. Byloje taip pat yra fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad miškas buvo. Liudytojo parodymai nepaneigia faktinių aplinkybių, nurodytų ieškinyje, nes liudytojo atlikti matavimai buvo padaryti po dviejų metų nuo žalos nustatymo, matuoti buvo nauji želdiniai. Atsakovas dėl žalos sumažinimo nesikreipė. Paskaičiavimai atlikti remiantis Metodika, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Sunaikintas miškas yra III grupės vandens telkinių apsaugos zonoje. Pagal tai, kad miškas yra III grupės miškų apsaugos zonoje, yra paskaičiuota žala. Liudytojo pateikti paskaičiavimai yra atlikti po dviejų metų nuo žalos atsiradimo. Liudytojo atlikti paskaičiavimai nepaneigia ieškovo atlikto žalos paskaičiavimo. Atsakovas, įrodinėdamas, kad taksavimai yra nustatomi kas dešimtmetį, nepateikė įrodymų, kada paskutinis taksavimas buvo atliktas. Atsakovas naudojasi Žemės sklypu. Nežinia, kada atsakovas iškirto mišką ir pakeitė upės vagą. Liudytojas nurodė, kad nematė jokių šviežiai nupjautų kelmų. Ieškinys paremtas ne kelmais, o tuo, jog kelmai buvo sunaikinti ir jų nebuvo galima matyti. Dabar galima paskaičiuoti tik augančius medžius, tai ir padarė liudytojas. Atsakovas reiškė prieštaravimus dėl to, kad ieškovas pamatavo žalą neišeliminavęs elektros tinklų zonos, tačiau šiuo metu pats atsakovas pateikia tokius pačius skaičiavimus, t. y. su neišeliminuota elektros zona. Dabar atsakovas bando kitais būdais įrodyti, kad žala turi būti mažesnė, tačiau atsakovas nepateikė argumentų, kokiu pagrindu žala tūrėtų būti sumažinta. Atsakovas nepateikė nei vieno neginčijamo įrodymo, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi.

8. Ieškovo atstovas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad, vertindamas padarytą žalą, vadovavosi žalos aplinkai instrukcija, kurioje nurodyta, jog žala paskaičiuojama pagal Miškų kadastro duomenis. Liudytojas, atlikdamas matavimus, neišminusavo elektros trasų ploto. Dabartinis paskaičiavimas gali būti toks, kaip ir nustatė liudytojas, tačiau reikia vadovautis žalos padarymo metu galiojusia metodika. Savininkas nesikreipė dėl leidimų atlikti kirtimus gavimo. Kai buvo skiriama administracinė nuobauda, medienos kiekis buvo nustatytas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Tikslaus nukirstų medžių kiekio nebuvo galima apskaičiuoti, nes buvo iškasta upės vaga, dalis kirtimų buvo užversta žemėmis.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas parodė, kad, apskaičiuojant žalos dydį, yra remiamasi tuo, kas buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byloje. Tuomet žalos dydis buvo paskaičiuotas ne pagal faktinį medienos tankį, o pagal tai, koks medienos tankis buvo užfiksuotas taksoraštyje. Remtis vien tik administracinio nusižengimo byla nėra pagrįsta. Plotas, kuriame užfiksuotas neteisėtas kirtimas, sudarė tik 9 arus. Šioje byloje reikia nustatyti, kokia reali žala buvo padaryta. Taksoraščių duomenys kelia didelių abejonių atsakovui. Dėl šių priežasčių buvo pasamdytas specialistas, kuris pamatavo visą Žemės sklypą, faktinį medžių tankį, t. y. koks yra medienos tūris visame Žemės sklype. Prieš du metus medienos buvo užfiksuota mažiau, nei yra dabar. Po 2022 m., praėjus metams iki ieškinio padavimo, jokių neteisėtų ar teisėtų kirtimų Žemės sklype užfiksuota nebuvo, todėl reikėtų vadovautis liudytojo atliktais matavimais, kurie parodo faktinį viso Žemės sklypo medienos tūrį. Kai sprendžiama reali žala, žalos dydis turėtų būti paskaičiuotas pagal faktinę padėtį. Reikalauti atlyginti žalą už tai, ko nebuvo, nėra pagrindo. Remtis taksoraščiais, kurie buvo daryti prieš penkiolika metų, taip pat nėra pagrindo. Atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl žalos sumažinimo, nes ieškovas nurodė, kad tokios galimybės nesvarsto. Atsakovas nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu. Administracinio nusižengimo byloje yra teigiama, kad neva tuo metu medienos Žemės sklype buvo daugiau, o dabar per dvejus metus jo kiekis sumažėjo. Neneigiama, kad Metodika buvo panaudota teisingai, kad buvo nustatytas neteisėtas kirtimas, bet neteisėtas kirtimas nustatytas 0,0933 ha, t. y. labai mažoje Žemės sklypo dalyje. Administracinio nusižengimo byloje buvo remiamasi taksacijos duomenimis. Nuo 2008 m. sklype jokie medienos kiekio matavimai nebuvo atliekami. Kai buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, niekas netikrino, koks yra faktinis medienos kiekis. Neteisėto kirtimo plotas buvo mažesnis nei 10 proc. viso Žemės sklypo, todėl buvo paskaičiuota, kiek neva visame Žemės sklype yra medienos pagal taksacinius duomenis, ir proporcingai pagal Metodiką paskaičiuota, kad Žemės sklypo plote, kuriame buvo užfiksuotas neteisėtas kirtimas, galėjo būti tam tikras medienos kiekis. Buvo galima paskaičiuoti kelmus ir nustatyti faktinį žalos dydį. Šiuo metu liudytojas paskaičiavo, koks yra faktinis medienos kiekis visame Žemės sklype. Pagal oficialius taksoraščius medienos yra tris kartus mažiau. Vadinasi, tame plote, kuris buvo sunaikintas, medienos taip pat galėjo būti mažiau. Turėtų būti nustatyta, kad per tą laiką nuo neteisėto kirtimo, per 2-3 m., buvo atlikta dar kirtimų, kurie sumažino viso sklypo miškingumą. Elektros linijos užima nedidelę dalį Žemės sklypo. Reikėtų vadovautis miško tankumu, kuris yra nustatytas ne metodikomis ir matavimais, atliktais prieš 15 m., o faktiniais matavimais. Liudytojo atlikti matavimai atitinka faktinę situaciją. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, žalos dydis turėtų būti nustatomas pagal faktinį medienos kiekį. Šiuo metu nėra nuneigta, kad paskaičiavimai yra neteisingi, nes pamatuotas buvo visas Žemės sklypas, suskaičiuotas kiekvienas medis. Medžių prieš dvejus metus tikrai nebuvo daugiau. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas J. A. parodė, kad asmeniškai atsakovo nepažįsta. Atsakovas liudytojo paprašė pamatuoti mišką Žemės sklype, esančiame Giedraičių girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype. Atsakovas prašė paskaičiuoti, kiek toje miško valdoje yra medienos, augančių žalių medžių. Liudytojas ištisinių matavimų būdu nustatė, kad yra 56,88 ktm. medienos, į šį kiekį krūmai neįskaičiuoti, o tik gyvi medžiai pagal rūšis. Faktinis medžių skaičius nuo ieškovo pateikiamų dokumentų skiriasi. Liudytojas matavo tik atsakovo Žemės sklypą, buvo atliktas ištisinis matavimas, paženklinant visus medžius, esančius sklype. Skirtumai tarp taksacijos duomenų ir tarp faktinio medžių skaičiaus susidaro, nes miško tvarkos taksavimai vyksta kas 10 m., per tą laikotarpį miškas gali žūti, t. y. medžius gali išvartyti vėjas arba seni medžiai gali išdžiūti, arba juos gali užpulti vabzdžiai, todėl per 10 m. gali labai žymiai pasikeisti medienos sudėtis ir tūris, t. y. gali nebelikti tokio tūrio, koks buvo įtaksuotas. Vykdant taksaciją žiūrima ne į savininkų ribas, o į taksacinių sklypų ribas. Taigi savininko valdoje gali būti tik dalis taksacinio sklypo. Vertinamas visas taksacinis sklypas, kuris gali būti daug didesnis nei savininko valda, todėl gali keistis medynų tūris. Kai liudytojas apžiūrinėjo sklypą, nebuvo jokių šviežių kelmų. Tose vietose, kur seno medyno nėra likę ir yra apžėlęs jaunuolynas, vizualiai yra 5 m. ar net senesni medžiai. Liudytojas sumatavo dabar augančius medžius, t. y. tai, kas auga dabar – faktinį medžių tūrį. Liudytojas iš savo skaičiavimų elektros trasų užimamo ploto neišminusavo, bet jos nėra plačios. Sklypo plotas yra 1,7 ha, išminusavus trasas, sklypo plotas nelabai pasikeis. Liudytojas vadovavosi Biržių atrėžimo taisyklėmis, kuriose nustatyta tvarka, kaip atmatuojami medžiai ir nustatomas medynų tūris.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

11. Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 1 straipsnio 2 punktas). Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis). Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai <...>, o padariusieji žalos aplinkai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

12. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo (Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

13. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas P. B. nustatė, jog G. B. priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), VMU Ukmergės reg. padalinio Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, galimai sunaikintas miškas 0,0933 ha plote.

14. Departamento miškų kontrolės departamentas 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovui G. B. už neteisėtus veiksmus pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-4735-2021. Minėtame protokole nurodyta, jog 2021 m. birželio 14 d. buvo nustatyta, kad privačiame miško Žemės sklype sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Iš miško savininko G. B. paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio-vasario mėn.), neturint leidimo kirsti mišką.

15. Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022 atsakovui, remiantis, be kita ko, aukščiau minėtu protokolu, už atliktus miško kirtimus neturint tam leidimo (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis) nustatyta atsakomybė pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį, atsakovui paskirta 880,00 Eur dydžio bauda. Atsakovas dėl Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimo pateikė skundą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-94-927/2022 skundas atmestas, Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 nutartis palikta nepakeista.

16. Departamentas 2022 m. birželio 13 d. išsiuntė atsakovui pasiūlymą atliginti aplinkai padarytą 7 660,86 Eur žalą. Minėtame pasiūlyme nurodyta, kad Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. privačiame miško Žemės sklype sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas tūris paskaičiuotas vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha ir tūris – 19,0332 ktm. (204 ktm. x 0,0933 ha). Neteisėtu medžių kirtimu buvo padaryta 7 660,86 Eur žala aplinkai (miškams). Žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Metodika.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 660,86 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą.

18. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y., pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

19. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo ją visiškai atlyginti arba, jeigu įmanoma, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai ir padarytos žalos faktas yra konstatuoti minėtu Departamento miškų kontrolės departamento 2021 m. gruodžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-4735-2021 ir Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022, todėl atskirai neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip minėta, kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Pažymėtina, kad ir atsakovas savo neteisėtų veiksmų, kaltės dėl padarytos žalos ir žalos atsiradimo fakto neginčija. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, atsakovo padaryta žala aplinkai, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo padarytos žalos.

21. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija žalos atsiradimo fakto, tačiau nesutinka su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Atsakovas savo nesutikimą grindžia tuo, jog ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį neįvertino, kad Žemės sklypo vieta, kurioje buvo atlikta neteisėta veika, visais laikais buvo užpelkėjusi ir ten medžiai niekada neaugo. Ieškovas taip pat neįvertino aplinkybės, kad per Žemės sklypo dalį, kurioje buvo nustatyta neteisėta veika, yra nutiesta elektros įtampos oro linija. Elektros įtampos oro linijos apsaugos zonos plotas Žemės sklypo dalyje sudaro apie 150 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad elektros įtampos oro linijos apsaugos zonoje jokie medžiai iš viso negalėjo augti, nes joje nuolat yra atliekami sanitariniai kirtimai, ši Žemės sklypo dalis neturėjo būti vertinama, nustatant Žemės sklypo dalies, kurioje buvo nustatytas neteisėtas kirtimas, plotą. Atsakovo teigimu, iš pateiktos ieškovo medžiagos nėra aišku, kaip buvo nustatytas Žemės sklypo dalies, kurioje nustatyta neteisėta veika, plotas. Neaišku, kodėl buvo laikomasi nuostatos, kad nukirstų medžių kelmų dėl pakeistos upės vagos negalima nustatyti visame 0,0933 ha plote.

22. Kaip minėta, atsakovo teigimu, apskaičiuodamas žalos dydį ieškovas neįvertino aplinkybės, kad kirtimo vieta buvo užpelkėjusi ir toje vietoje medžiai neaugo. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Be kita ko, atsakovas nurodė, kad ieškovas taip pat neįvertino aplinkybės, jog per Žemės sklypo dalį, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, yra nutiesta elektros įtampos oro linija, todėl šis plotas, apskaičiuojant neteisėtai iškisto miško plotą, turi būti išminusuojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad palyginus ieškovo pateiktą Žemės sklypo ištrauką iš Miškų kadastro, kurioje pažymėta atliktų kirtimų Žemės sklypo dalis ir elektros įtampos oro linija, bei atsakovo pateiktą 2022 m. lapkričio 29 d. situacijos schemą matyti, jog elektros įtampos oro linija yra nutiesta šalia Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, bet ne per minėtą Žemės sklypo dalį. Be kita ko, iš atsakovo pateiktos žalos apskaičiavimo formulės matyti, kad atsakovas, apskaičiuodamas žalos dydį, taip pat neišminusavo elektros įtampos oro linijos ir jos apsaugos zonų ploto. Miškininkas specialistas J. A. teismo posėdžio metu parodė, jog, atlikdamas miško tūrio skaičiavimus, iš bendro Žemės sklypo ploto taip pat neišminusavo elektros įtampos oro linijos ir jos apsauginių zonų ploto. Anot liudytojo, išminusavus elektros įtampos oro linijų ir jų apsaugos zonų plotą, sklypo plotas nelabai pasikeistų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad elektros įtampos oro linijos ir jos apsauginių zonų užimamas plotas neturi reikšmingos įtakos apskaičiuojant miško plotą ar tūrį, taigi – ir žalos dydį.

23. Dėl atsakovo argumentų, jog iš pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų nėra aišku, kaip buvo nustatytas Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, plotas ir kodėl nukirstų medžių kelmų negalima nustatyti visame 0,0933 ha plote, pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos Departamento miškų kontrolės departamento 2021 m. gruodžio 20 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-4735-2021 ir Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-259-390/2020). Teismo turimais duomenimis minėti dokumentai nėra nuginčyti ar panaikinti, todėl nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog neteisėtas kirtimas buvo atliktas 0,0933 ha plote ir nebuvo galimybės paskaičiuoti nukirstų medžių kelmų skaičiaus.

24. Atsakovas, be kita ko, į bylą pateikė miškininko specialisto J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo aktą, kuriame nurodyta, jog medienos tūris 1 ha yra 70 kub. m (ktm.). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, rėmėsi tuo, koks medienos tankis buvo užfiksuotas Ukmergės miškų urėdijos Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo taksoraštyje, kurio duomenys yra seni. Specialistas J. A. atliko matavimus ir nustatė faktinį medienos tūrį visame Žemės sklype. Po 2020 m. neteisėto kirtimo nustatymo jokių kitų neteisėtų ar teisėtų kirtimų Žemės sklype nebuvo užfiksuota. Apskaičiuojant žalą, reikia vadovautis šiuo metu esančiu faktiniu medienos tūriu, t. y. liudytojo atliktais matavimais. Taigi žalos dydis yra 2 628,73 Eur (70 ktm. x 0,0933) ha x 115 x (1,5 + 2)).

25. Pažymėtina, kad J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo akte nurodyta, jog buvo matuotas (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, tačiau nagrinėjamu atveju neteisėtas miško kirtimas buvo nustatytas Ukmergės regioninio padalinio Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype. Be to, J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo akte nurodyta, kad Žemės sklypo plotas – 1,7 ha, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad visas Žemės sklypo plotas – 3,2800 ha, o miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre, – 2,6125 ha, t. y. gerokai didesnis, nei nurodyta specialisto Sklypo apžiūrėjimo akte. Esant nurodytoms aplinkybės, abejotina, ar buvo išmatuotas viso miško tūris bei ar buvo išmatuotas ginčo Žemės sklypas.

26. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, pastebėtina, kad miškininko specialisto J. A. matavimai buvo atlikti 2023 m. kovo 17 d., t. y. praėjus trejiems metams po neteisėto miško kirtimo (2020 m. žiemą). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats specialistas, buvo paskaičiuotas šiuo metu Žemės sklype esantis faktinis medienos kiekis, t. y. suskaičiuotas kiekvienas medis. Tai reiškia, kad į miško medienos turį nėra įtrauktas medienos kiekis, buvęs neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto kirtimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra logiška ir pagrįsta manyti, kad prieš atliekant neteisėtą kirtimą, miško medienos tūris buvo didesnis.

27. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta. Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

28. Taigi iš minėtų nuostatų išplaukia, kad aplinkai, narinėjamu atveju – miškui padarytos žalos dydis turi būti paskaičiuotas remiantis ne po neteisėto kirtimo buvusiu miško medienos tūriu, o iki neteisėto kirtimo buvusiu miško medienos tūriu. Miškininko specialisto J. A. matavimai nurodo tik šiuo metu esamos medienos kiekį Žemės sklype, o vieninteliai duomenys apie miško medienos tūrį Žemės sklype iki neteisėto miško kirtimo yra užfiksuoti Ukmergės miškų urėdijos Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo taksoraštyje, kuriuo ieškovas ir rėmėsi, apskaičiuodamas dėl atsakovo atlikto neteisėto kirtimo miškui padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nėra pagrindo aplinkai padarytos žalos dydį skaičiuoti pagal atsakovo pateikiamus duomenis, kadangi jie neatspindi iki žalos padarymo buvusio realaus miško medienos tūrio.

29. Remiantis ieškovo pateiktu Miškų grupių ir pogrupių klasifikatoriumi (B), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1249 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ pakeitimo“, ir Žemės sklypo ištrauka iš Miškų kadastro nustatyta, kad Žemės sklypas patenka į III miškų apsaugos grupę ir vandens telkinių apsaugos zonos miškų grupę.

30. Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. P. A. apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos metodikos „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios Metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius (toliau – Įkainiai). Pagal Metodikos 2.2 punktą, jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, Metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai, Metodikos priede nurodytas padarytos žalos dydis paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5 (Metodikos 3.1 punktas). Metodikos 4¹ punkte nustatyta, kad, kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli Metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficientų sumos. Neplynaisiais kirtimais padarytos aplinkai žalos apskaičiavimo dydžiui taikomas įkainis – 115,00 Eur už 1 kub. metrą medienos (Įkainių 1.3.2 punktas).

31. Ieškovas nurodė, kad medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas miško tūris paskaičiuotas vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Iš Departamento Miškų kontrolės Departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2021 m. spalio 13 d. žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, kad ieškovas žalą aplinkai apskaičiavo remiantis Ukmergės miškų urėdijos Giedraičių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo, taksoraščio duomenimis, kuriame nurodyta, jog medienos tūris 1 ha yra 204 ktm., Metodika ir jos Įkainiais. Žalos apskaičiavimas buvo atliktas pagal formulę N = D1 x q1 x (K1 + K2); N – žalos aplinkai dydis eurais, D1 – iškirstas bendras medienos tūris, paskaičiuotas pagal Miškų kadastro duomenis (taksoraštį), nes nukirstų medžių kelmai sunaikinti (1 ha medienos tūris pagal taksoraštį – 204 ktm., sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha), – 19,0332 ktm. (204 ktm. x 0,0933 ha.), q1 – žala aplinkai už 1 ktm. medienos – 115,00 Eur, K1 – padarytos žalos aplinkai koeficientas, taikomas, kai žala padaryta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, – 1,5, K2 – padarytos žalos koeficientas, taikomas, kai žala padaryta III-IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose, – 2,0. Nagrinėjamu atveju paskaičiuota 7 660,86 Eur (19,0332 x 115 x (1,5 + 2)) žala.

32. Kaip matyti, ieškovas 7 660,86 Eur dydžio žalą apskaičiavo remdamasis Metodika ir jos priede patvirtintais Įkainiais. Teismo vertinimu, ieškovas atsakovo padarytą žalą apskaičiavo tinkamai, nenukrypdamas nuo teisės aktuose nustatytų žalos apskaičiavimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 660,86 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.247-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ir išvestinį ieškovo reikalavimą, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 660,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 172,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 172,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

36. Teismas byloje patyrė 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 7 660,86 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties eurų 86 ct) gamtai padarytos žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 660,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Luminor Bank, nurodant mokėjimo paskirtį: „žala“.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.