Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – Institucija), atstovams: Jolantai Valančiūtei, Pranui Bernotui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Institucijos 2022 m. sausio 12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. G. B. Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) nubaustas 880 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 23.59 val. (nustatyta 2021 m. birželio 14 d.) privačiame miško žemės sklype kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (VMU Ukmergės reg. (duomenys neskelbtini) sunaikino mišką 0,0933 ha plote. Iš miško savininko G. B. paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiškinimą buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio – vasario mėnesiais), neturint leidimo kirsti mišką. Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas tūris paskaičiuotas vadovaujantis miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Šia neteisėta veika Pareiškėjas miškuose pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir tuo padarė 7660,86 eurų žalą gamtai.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. vasario 9 d. gautas Pareiškėjo skundas (toliau – Skundas) dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 3).

3. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti 2022 m. sausio 12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715), kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje ir administracinę teiseną nutraukti bei priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas parodo, kad su pažeidimu nesutinka, nes Institucijos nurodytoje pažeidimo vietoje buvo karklynas, lazdynai (šabakštynas), dėl ko buvo išvalytas plotas ir pastatyti aviliai. Be to nurodytoje vietoje auga baltalksniai, tačiau jie yra nugriaužti bebrų. Pažymi, kad ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kai savavališkai, neturint leidimo iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų ir paaiškinime nurodo, kad miško žemės sklype buvo iškirsti karklai, o pavienių medžių teritorijoje nebuvo. Taip pat kitoje teritorijoje buvo išvalyti krūmai ir sausuoliai, o medžiai nebuvo liesti. Institucija nurodo, jog žala buvo apskaičiuojama pagal teisės aktų reikalavimus, nes iškirstų medžių kelmai užpilti žemėmis ir jie sunaikinti, tačiau Pareiškėjas teigia, kad medžiai kertami nebuvo, o buvo valomi krūmynai. Be to pažymi, kad miško taksavimas atliktas po krūmynų valymo, taigi faktinės situacijos neatspindi ir atsižvelgiant į tai, kad miškas susiformavęs natūraliai, šalia esančios upės vagos toks padarytos žalos nustatymo būdas negali būti pripažintas pagrįstu. Taip pat Pareiškėjas pastebi, kad šalia esanti elektros linija yra valoma atitinkamų tinklų priežiūros darbuotojų, kurie irgi kerta krūmynus, dėl minėtų aplinkybių mano, kad žalos dydis nustatytas netinkamai ir neobjektyviai, todėl negali tapti atsakomybės pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad pagal teisinį reguliavimą tam tikros kategorijos kirtimus įstatymas atlikti be leidimo nedraudžia, todėl nenustatyta objektyvių duomenų, kad Pareiškėjo sklype buvo iškirsta likvidinė (Miškų tvarkymo nuostatų 20.6 punktas) mediena ir ar jos kiekis viršija leidžiamą iškirsti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą (b. l. 33-40). Taip pat nurodė, kad nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes nesiruošė savo sklype kirsti plynai visą mišką, kadangi puikiai žinojo, kad tam reikalingas leidimas. Jis nurodo, kad krūmai, tai yra karklai visi gulėjo ant žemės. Be to atvažiuoja elektrikai ir išpjauna karklus, o pavasarį bebrai sunaikina, paguldo. Karklai visada guli ant žemės. Jis nepagalvojo, kad padarys pažeidimą, jeigu sutvarkys, iškirs gulinčius krūmus ir už tai jam bus administracinė atsakomybė. Jis žino, kad pagal registro duomenis ten yra miško žemė. Bet miškas yra toliau, iškirstoje vietoje yra pelkė, kurioje visada būna vandens. Medžiai šioje vietoje neauga. Pareiškėjas nurodo, kad reikėjo iškirsti, nes labai daug priaugusių karklų, 10 metų niekas kojos nekėlė, buvo netvarkinga, šabakštynas, nebuvo galima praeiti. Prasidėjus karantinui dėl covid – 19, jis turėjo laiko ir nutarė sutvarkyti plotą. Ištraukė iš vandens ir sudegino šakas, su traktoriumi išlygino žemes. Nurodo, kad užkastų kelmų nėra, nes medžių nebuvo ir jei netiki Institucijos atstovai, kad medžių nebuvo galima žemę atkasti pažiūrėti ar ten yra užkastų kelmų. Nurodė, kad ten medžių niekada nebuvo, pagrinde augo krūmai. Nėra ir nebuvo jokių 50 metų medžių, kaip nurodė institucijos atstovai.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad žala paskaičiuota neobjektyviai, nors ir lyg tai laikantis teisės aktų. Pagrinde ginčas yra dėl to, kas iškirsta: medžiai ar krūmai. Atstovaujamasis sako, kad jis medžių nekirto, o buvo iškirsti karklynai. Atstovas galvoja, kad tyrimas gali būti atliktas išsamus ir objektyvus, nes nustatyti ar ten buvo iškirsti medžiai, ar karklynai galima tuos kelmus būtų atkasti ir įsitikinti, kokie veiksmai buvo atlikti, jei buvo užpilti. Taip pat susipažinęs su medžiaga mato, kaip nurodyta atsiliepime, kad matavimo fiksavimai daryti 2008 metais, o kitas dabar nagrinėjant galimą administracinį nusižengimą. Pagal duomenis matyti 2008 metais plotose nustatyti 456 m³, o dabar 490 m³. Aišku padidėjo medienos tūris. Be to mato, kad sklype, kur, atseit, buvo medžių kirtimas, per tą miško ploto vidurį eina upelis, kaip matyti iš duomenų, vaga pasikeitė ar atsirado, kuri fiksuota 2010 metais, jau kitoje vietoje. Kadangi žala yra skaičiuojama automatiškai pagal koeficientus, kažkokius bendrus vardiklius, tai neatspindi objektyvios situacijos. Upelio plotas, einantis sklypo viduryje iš žalos skaičiavimo nebuvo „išminusuotas“, tai turi įtakos kietmetrių nustatymui. Krūmų kietmetriai nuo medžių kietmetrių skiriasi, turi reikšmės tiek daliai, tiek žalai. Abejonės nebuvo pašalintos, todėl pripažinti asmenį kaltu, remiantis tokiais netiksliais, neobjektyviais skaičiavimais nėra pagrindo. Nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad medžių jis nekirto, o kirto tik krūmus, jų kiekis nenustatytas dėl to negali kilti jo atsakomybė. Prašo tenkinti skundą.

Institucija 2022 m. sausio 12 d. atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iškirstos medienos kiekis nustatytas vadovaujantis 2008 metų atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, patikslintais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. sausio 31 d. skunde advokatas klaidingai teigia, jog „miško taksavimas atliktas po krūmų valymo, taigi faktinės situacijos neatspindi“, kadangi bylos medžiagoje 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo tik atspausdinta ištrauka iš taksoraščio, kuriame užfiksuotas medienos tūris 1 ha plote. Iš 2008 metų inventorizacijos taksoraščio matyti, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype medyno tūris l ha yra 190 m³. Medyno amžius 40 metų. Po 12 metų 2020 metais pažeidimo padarymo metu aktualizuotas medyno amžius buvo 52 metai, aktualizuotas tūris 1 ha 204 m³. Visa sunaikinto miško teritorija, kurioje buvo iškirstų medžių kelmai, užpilta žemėmis, iškastomis iš naujai suformuotos upės vagos ir išlyginta. Žemės kasimo ir lyginimo darbai, užpilant iškirstų medžių kelmus, yra jų sunaikinimas. Tais atvejais, kai neteisėtai, tai yra pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, nukirstų medžių kelmai išrauti ar kitaip sunaikinti, vadovaujantis 2014 m. kovo 6 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo metodika“, žala skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taip pat Pareiškėjo skunde nurodoma, jog „šalia esanti elektros linija yra valoma atitinkamų tinklų priežiūros darbuotojų, kurie taip pat kerta krūmus, o be to yra nustatyta ir upelio apsaugos zona“. Pažymėtina, jog neaišku, kokiais duomenimis remiantis advokatas teigia, jog elektros trasa patenka į išmatuotą sunaikinto miško plotą. Institucija pateikia VĮ „Registrų centro“ 2021 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kurio 9 punkte nėra nurodyta, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1-300 redakcija), (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) 24 punktu, tinklų operatorius turi teisę kirsti medžius ir krūmus, augančius už elektros tinklų proskynos ribų, tik suderinęs tokį kirtimą su miško savininku ar valdytoju, kuris Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka turi gauti leidimą kirsti mišką. Miško savininkas ar valdytojas, gavęs tinklų operatoriaus prašymą gauti leidimą kirsti mišką, kreipiasi dėl tokio leidimo gavimo. Tinklų operatorius turi teisę avariniais atvejais kirsti sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, sniegolaužas bei palinkusius medžius, keliančius pavojų elektros tinklų ar įrenginių eksploatavimui, be leidimo kirsti mišką. Tinklų operatorius atlikęs darbus per 5 darbo dienas privalo informuoti Taisyklių 8 punkto nustatyta tvarka miško savininką ar valdytoją apie jų valdose iškirstus pavojingus medžius. G. B. gali pateikti objektyvius duomenis, tai yra leidimą kirsti mišką ar pranešimą, kokie medžiai buvo iškirsti tinklų operatoriaus. Tokių duomenų nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė. VĮ „Registrų centro“ 2021 m. gegužės 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 9 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir Paviršinių vandens telkinių apsaugos zona. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 5 punkte bei 100 straipsnio 3 punkte nustatyti tam tikri draudimai, tam tikros žemės naudojimo sąlygos, nustato teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, tad nėra aišku, kokią įtaką „upelio apsaugos zona“ galėjo turėti įtakos netinkamam žalos dydžio nustatymui. Todėl nerodyta argumentų, dėl kurių Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-249 patvirtintoje „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo metodikoje“ įtvirtintas žalos apskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis galėtų būti neobjektyvus, dėl ko advokato teiginys dėl duomenų neobjektyvumo atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reguliavimas apibrėžtas ir leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, patvirtintos 2010 m. gruodžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 35 punkte. Privataus miško savininkas, norėdamas vykdyti miško kirtimą pagal pranešimą, privalo pateikti per ALIS arba raštu (pagal VMT nustatytą formą) pranešimą apie ketinimą kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku Valstybinei miškų tarnybai. Nėra duomenų, jog Pareiškėjas tokį pranešimą prieš kirtimą būtų pateikęs.

Institucijos atstovas Pranas Bernotas teismo posėdyje (b. l. 33-40) nurodė, kad dėl pareiškėjo advokato nurodyto medienos tūrio 2008 metais ir 2020 metais pateikti 2008 metų miškotvarkos duomenys, kuriuose nurodyta, kad yra 1 ha 190 kietmetrių. 2000 metų duomenyse iš taksorasčio parašyta 52 metai ir atitinkamas tūris. Tūrio perskaičiavimas vykdomas miškų tarnybos pagal metodikas, pagal amžių, keičiasi miškas, priauga papildomos medienos. Kiekis padidėjo medienos hektare nuo 190 iki 214 kietmetrių. Iškirstas plotas pamatuotas miškų tarnybos specialisto su įranga, atitinkančia standartus, tai pažymėta matavimo akte. Apie numatomą patikrinimą savininkas buvo informuotas registruotu laišku. Pareiškėjas į patikrą neatvyko. Aktas surašytas savininkui nedalyvaujant. Medžiaga išsiųsta paštu, kur pakviestas į instituciją dėl aplinkybių paaiškinimo. 2021 m. birželio 29 d. atvykęs Pareiškėjas parašė paaiškinimą, jog iškirto krūmus. Tačiau dabar dar nurodo, jog šiek tiek pravalė upelio vagą. Taip pat Institucijos atstovas mano, kad Pareiškėjas pakeitė upės vagą, nors nurodo, jog atkūrė seną upelio vagą. Garantuoti, kad naujoje upelio vietoje buvo atkurta sena vaga Institucijos atstovas negali, kadangi buvo viskas naujai prakasta, užpilta žemėmis. Senoji vaga yra ta, kuri ribojasi su kitu savininku. Upė atskiria pareiškėjo tam tikrą sklypo dalį. Formuojant naują upelio vagą, iškastos žemės, galimai užkasti kelmai, kurie patenka į išmatuotą sklypo dalį. Objektyviai užkastų medžių kiekio negalima bus nustatyti, kadangi dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant naują upės vagą ir nebėra ką atkasti toje dalyje, užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui. Po žemėmis medžiai supūva. Objektyviai, ne pagal dokumentus nustatyti ar miškas buvo ar ne, savininkas turėjo visas galimybes iki to kreiptis į instituciją, kad miškininkai įvertintų ar atitinka tai, kas parašyta dokumentuose. Jei yra neaiškumų turi kreiptis į miškų tarnybą, kad nustatytų ar yra padaryta klaida. Pareiškėjas nesikreipė, neatliko tokių veiksmų išsiaiškinti visus neaiškumus. Institucija apžiūrėtų ir būtų nustačiusi ar reikia leidimo, ar ne. Pareiškėjas leidimo neprašė, nesikreipė į miškų tarnybą pakeisti naudmenas iš miško į kitas, kaip neatitinkančias nurodytoms dokumentuose. Taip pat nepasinaudojo galimybe kreiptis į tarnybą dėl kirtimo ar dėl neatitikimo miško pagal faktą. VĮ „Registro“ pažymoje matome - nurodytas miškas, todėl negalime teigti, kad buvo krūmai. Kitų dokumentų negalime pateikti, remiamės miškotvarkos medžiaga. Todėl skaičiuojant iškirstus medžius, vidurkis imamas nurodytam sklypui. Institucijos atstovė Jolanta Valančiūtė praneša, kad buvo pasiteiravusi Pareiškėjo, kodėl nebuvo gautas leidimas ar pranešama dėl miško kirtimo. Pareiškėjas paaiškino, kad konsultavosi su privačiu asmeniu, kuris pareiškėjui paaiškino, jog prie namų mišką kirsti nereikia leidimo. Atkreipia dėmesį, kad tai yra kirtimas ne prie namų, tai yra miško kirtimas. Institucija palaiko savo atsiliepimą ir prašo netenkinti skundo.

4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. Institucijos 2022 m. sausio 12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) nubaustas 880 eurų bauda pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 23.59 val. (nustatyta 2021 m. birželio 14 d.) privačiame miško žemės sklype kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (VMU Ukmergės reg. (duomenys neskelbtini) sunaikino mišką 0,0933 ha plote. Iš miško savininko G. B. paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiškinimą buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio – vasario mėnesiais), neturint leidimo kirsti mišką. Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas tūris paskaičiuotas vadovaujantis miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Šia neteisėta veika Pareiškėjas padarė 7660,86 eurų žalą gamtai.

5. ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas kilo dėl to, ar buvo iškirstas miškas ar krūmai. Pareiškėjas teigia, jog nurodytoje pažeidimo vietoje buvo karklynas, lazdynai (šabakštynas) ir jiems iškirsti nereikalingas leidimas, o Institucija nurodo, kad sunaikinta miško teritorija ir Pareiškėjas norėdamas tvarkyti jam priklausantį miško žemės plotą, turėjo gauti leidimą.

8. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino padaręs jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir nurodė, kad jis kirto jam nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype karklynus, lazdynus, tai yra šabakštyną, o ne mišką, tačiau šias G. B. nurodytas aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybės. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad sklypas, kuris yra (duomenys neskelbtini) priklauso savininkui G. B., tai yra miško ūkio paskirties žemės sklypas 3,28 ha. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą registruotas miško žemės plotas yra 2,6125 ha. Taip pat skunde Pareiškėjas pats paminėjo, kad miškas yra susiformavęs natūraliai, šalia esančios upės vagos. Šiuo atveju, sklypo savininkas suvokdamas, kad minėta teritorija, kuri jam priklauso nuosavybes teise, yra miškas, turėjo pareigą prieš atliekant tvarkymo darbus kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kad būtų išduotas leidimas arba bent jau turėjo pasielgti atsakingai ir pasidomėti ar reikia leidimo Pareiškėjo numatytiems darbams atlikti. Tačiau Pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir nedėjo pastangų išsiaiškinti kokie dokumentai yra reikalingi, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir nepadaryta žala gamtai.

9. Nors Pareiškėjas teigia, kad jis nekirto medžių, o Institucija neteisingai apskaičiuoja padarytos žalos dydį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pats sudarė tokią situaciją, kad nebegalima būtų nustatyti kiek buvo iškirstų medžių, kadangi medžių kelmai užpilti žemėmis, iškastomis iš naujai suformuotos upės vagos ir atlikti žemės lyginimo darbai. Tačiau pastebima, kad pagal miško kadastro žemėlapį, įvedus privataus miško žemės sklypo koordinates matoma, kad šalia upės vagos auga miškas. Šiuo atveju, vertinant Institucijos surinktus duomenis, galima daryti išvadą, kad buvo teisingai nustatyta padaryta žala gamtai, kadangi iškirstas miško tūris paskaičiuotas vadovaujantis miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Kaip teisingai nurodo Institucija, kitų objektyvių galimybių nustatyti sunaikintų medžių kiekį nėra galimybės, nes sklypo dalis yra užpilta žemėmis ir tai vertinama kaip medžių kelmų sunaikinimas. Be to Institucija vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, tai yra „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 2, 2.2, 3, 3.1, 4¹ punktais ir priedo 1.3.2 punktu apskaičiavo žalą aplinkai, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2022 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) priimtas neatlikus visų galimų veiksmų, siekiant patikrinti ar sunaikinti medžių kelmai. Nors G. B. ir jo atstovas advokatas teigia, kad galima būtų atkasti žemę ir tuomet būtų galima įsitikinti, kiek yra sunaikintų kelmų ir ar jie išvis yra sunaikinti, tačiau teismas pritaria Institucijos atstovo išsakytai pozicijai, kad šiuos veiksmus būtų netikslinga ir neproporcinga atlikti, nes būdami užkasti medžių kelmai supūva. Taip pat objektyviai užkastų medžių kiekio negalima būtų nustatyti, kadangi dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant upės vagą ir nebūtų ko atkasti toje dalyje, dėl to užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui.

10. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Institucija išnaudojo visas galimybes nustatyti koks kiekis medžių buvo sunaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra galimybės atkurti prieš tai esančio žemės sklypo tikrosios būsenos, tai yra pats Pareiškėjas nesikreipdamas gauti leidimo minėtiems darbams atlikti, užpildamas žemėmis tam tikrą teritoriją panaikino galimybę nustatyti sunaikintų kelmų kiekį. Taip pat pažeidimo vietoje buvo pakeista upės vaga, kuri pakeitė bendrą miško vaizdą. G. B. turėjo galimybė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, tačiau ja nepasinaudojo, dėl to Pareiškėjo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skundas atmestinas. Pažymėtina, kad pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, tačiau šiuo atveju skundas yra atmestinas ir pripažinti atstovavimo išlaidas nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo G. B. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 (ROIK: 21153094715) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriui grąžinti G. B. administracinio nusižengimo medžiagą Nr. ROIK: 21153094715.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.