Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. B. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas arba ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. B. (toliau – ir atsakovas) 7 660,86 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje (toliau – Inspekcija) 2021 m. balandžio 19 d. gautas skundas dėl savavališkai pakeistos upės vagos ir daromos žalos gamtai. Inspekcijos pareigūnai 2021 m. gegužės 20 d. atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai yra pažeidžiami statybos, miškų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei galimai yra savavališkai užimta valstybinė žemė ir neteisėtai vykdoma ūkinė veikla. 2021 m. birželio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre visame miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,28 ha plote registruota miško žemė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – Miškų kadastras) registruotas miško žemės plotas – 2,6125 ha. Sklype esantys tvenkiniai yra neregistruotoje Miškų kadastre žemės sklypo dalyje. Tvenkinys, kurio dalis 0,0299 ha patenka į miško žemę (koordinatės LKS sistemoje (duomenys neskelbtini)), sklype jau buvo 2009 – 2010 m. (nustatyta iš Nacionalinės žemės tarnybos kadastrinių žemėlapių). Miškų kadastre registruotoje privataus žemės sklypo dalyje (koordinatės LKS sistemoje (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sklype galimai sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Dalyje ploto pakeista upės vaga. Matavimai atlikti su globalinės padėties nustatymo sistema (GPNS), imtuvu GeoMax Zenith20 GSM, Zenith20 GSM-UHF. Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. (pagal atsakovo paaiškinimą) privačiame miško žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), (duomenys neskelbtini), sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Iš miško savininko G. B. paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiškinimą buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio-vasario mėn.), neturint leidimo kirsti mišką. Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas medienos tūris paskaičiuotas vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha, t. y. 19,0332 ktm. (204 ktm. x 0,0933 ha). Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas miško kirtimas, pagal 2021 m. duomenis buvo 52 m. amžiaus, priskirtas III-IV miškų brandumo grupei. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovui 2022 m. gruodžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei 2022 m. sausio 12 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 880,00 Eur bauda. Atsakovas kaltės nepripažino ir skundė 2022 m. sausio 12 d. nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nėra įrodymų dėl iškirstų medžių, kadangi nėra nukirstų medžių kelmų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-94-927/2022 G. B. skundo netenkino ir Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-873-2022 paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkino. Atsakovas sumokėjo paskirtą baudą.

3. Atsakovui dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai dėl iškirsto miško, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos“ (toliau – Metodika) 2, 2.2, 3, 3.1, 41 punktais ir Metodikos priedo 1.3.2 punktu buvo apskaičiuotas padarytos žalos aplinkai dydis. Metodikos 2 ir 2.2 punktuose nustatyta, kad, neteisėtai nukirtus <...> medžius III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose, padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą – 2,0. Miškuose, esančiuose paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą – 1,5 (Metodikos 3, 3.1 punktai). Kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli Metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficientų sumos (Metodikos 41 punktas). Neplynaisiais kirtimais padarytos aplinkai žalos apskaičiavimo dydžiui taikomas įkainis – 115,00 Eur už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo 1.3.2 punktas). Žala apskaičiuota pagal formulę N = D1 x q1 x (K1 + K2) (N – žalos aplinkai dydis eurais, D1 – iškirstas bendras medienos tūris, paskaičiuotas pagal Miškų kadastro duomenis (taksoraštį), nes nukirstų medžių kelmai sunaikinti (1 ha medienos tūris pagal taksoraštį – 204 ktm., sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha), – 19,0332 ktm. (204 ktm. x 0,0933 ha.), q1 – žala aplinkai už 1 ktm. medienos – 115,00 Eur, K1 – padarytos žalos aplinkai koeficientas, taikomas, kai žala, padaryta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, – 1,5, K2 – padarytos žalos koeficientas, taikomas, kai žala padaryta III-IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose, – 2,0). Nagrinėjamu atveju paskaičiuota žala dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, sunaikinus dalį brandaus miško, yra 7 660,86 Eur (19,0332 x 115 x (1,5 + 2)).

4. Atsakovas, prieš atlikdamas miško tvarkymo darbus, turėjo pareigą kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo išdavimo arba pasielgti atsakingai ir pasidomėti, ar numatytiems darbams atlikti reikia leidimo, tačiau atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neišsiaiškino, kokie dokumentai yra reikalingi, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir nepadaryta žala gamtai. Nors atsakovas neigia atlikęs miško kirtimą ir teigia, kad nėra nukirstų medžių kelmų, taigi nėra ir įrodymų, o sklypą išvalė tik nuo krūmynų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta, jog medžių kelmai yra užpilti žemėmis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-94-927/2022, kurią Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, konstatuota, kad objektyviai užkastų medžių kiekio negalima nustatyti, kadangi dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant upės vagą, todėl užkasimas žemėmis prilyginamas sunaikinimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pats sudarė tokią situaciją, kai nebegalima nustatyti, kiek buvo iškirstų medžių, kadangi medžių kelmai užpilti žemėmis, iškastomis iš naujai suformuotos upės vagos, ir atlikti žemės lyginimo darbai. Teismas padarė išvadą, kad buvo teisingai nustatyta padaryta žala gamtai ir iškirstas miško tūris, paskaičiuotas vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu), kadangi kitų objektyvių galimybių nustatyti sunaikintų medžių kiekį galimybės nėra. Tokiu atveju nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. privačiame miško Žemės sklype neplynu kirtimu sunaikino brandų 52 m. amžiaus mišką paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, 0,0933 ha plote, neturėdamas leidimo kirsti mišką ir neinformavęs apie planuojamus kirtimus Valstybinės miškų tarnybos, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas, todėl atsakovas privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

5. Atsakovas G. B. atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu. Teigė, kad žalos dydis turėtų būti paskaičiuotas iš naujo. Žemės sklype esančių karklų ir krūmų kirtimas buvo atliktas galimai pažeidžiant nustatytą tvarką. Nors atsakovas jokių medžių nekirto, turėjo pareigą kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą su pranešimu apie ketinimą atlikti kirtimus, tačiau to nepadarė, todėl jam galėjo kilti atsakomybė dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės žalos nustatymui. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad žemės sklypo vieta, kurioje ieškovo teigimu buvo atlikta neteisėta veika, visais laikais buvo užpelkėjusi ir toje vietoje jokie medžiai niekada neaugo. Ieškovas taip pat neįvertino aplinkybės, kad per žemės sklypo dalį, kurioje buvo nustatyta neteisėta veika, yra nutiesta 0,4 kV įtampos oro linija. Tai matosi ir iš prie atsiliepimo pridedamų fotonuotraukų. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1punktą iki 1 kV įtampos oro linijoms yra nustatyta 2 m apsaugos zona, kuri skaičiuojama į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų. Šios elektros įtampos oro linijos ilgis žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, yra apie 30 m, o atstumas tarp laidų yra apie 1 m. Atsižvelgiant į nurodytus dydžius, apsaugos zonos plotas žemės sklypo dalyje sudarytų apie 150 kv. m (30 m x (2+2+1)). Atsižvelgiant į tai, kad apsaugos zonoje jokie medžiai iš viso negalėjo augti, nes joje nuolat yra atliekami sanitariniai kirtimai, ši žemės sklypo dalis iš viso neturėjo būti vertinama, nustatant žemės sklypo dalies, kurioje buvo nustatytas neteisėtas kirtimas, plotą. Iš pateiktos ieškovo medžiagos nėra aišku, kaip buvo nustatytas žemės sklypo dalies, kurioje nustatyta neteisėta veika, plotas. Neaišku, kodėl buvo laikomasi nuostatos, kad nukirstų medžių kelmų dėl pakeistos upelio vagos negalima nustatyti visame 0,0933 ha plote. Iš pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad ten, kur yra miško žemei priskirtas žemės sklypas, auga tik pavieniai medžiai, todėl kyla abejonių dėl ieškovo pateiktų Miškų kadastro duomenų (taksoraščio) atitikimo faktinei situacijai. Labai abejotina, kad toks miškas gali būti laikomas brandžiu 52 m. amžiaus mišku. Skaičiuodamas žalos dydį ieškovas vadovavosi Metodikos priedo 1.3.2 punktu, kuriame nustatytas įkainis, kai skaičiuojamas žalos dydis atlikus neteisėtus neplynuosius kirtimus III grupės miškuose. Iš pateiktų ieškinio priedų nesimato, pagal kokius kriterijus ar dokumentus žemės sklypas, kuriame buvo atlikti neteisėti kirtimai, yra priskirtas III grupės miškams. Atsakovo nuomone, įvertinus šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes, žalos dydis turėtų būti paskaičiuotas iš naujo.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas J. A. parodė, kad asmeniškai atsakovo nepažįsta. Atsakovas liudytojo paprašė pamatuoti mišką Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė paskaičiuoti, kiek toje miško valdoje yra medienos, augančių žalių medžių. Liudytojas ištisinių matavimų būdu nustatė, kad yra 56,88 ktm. medienos, į šį kiekį krūmai neįskaičiuoti, o tik gyvi medžiai pagal rūšis. Faktinis medžių skaičius nuo ieškovo pateikiamų dokumentų skiriasi. Liudytojas matavo tik atsakovo Žemės sklypą, buvo atliktas ištisinis matavimas, paženklinant visus medžius, esančius sklype. Skirtumai tarp taksacijos duomenų ir tarp faktinio medžių skaičiaus susidaro, nes miško tvarkos taksavimai vyksta kas 10 m., per tą laikotarpį miškas gali žūti, t. y. medžius gali išvartyti vėjas arba seni medžiai gali išdžiūti, arba juos gali užpulti vabzdžiai, todėl per 10 m. gali labai žymiai pasikeisti medienos sudėtis ir tūris, t. y. gali nebelikti tokio tūrio, koks buvo įtaksuotas. Vykdant taksaciją žiūrima ne į savininkų ribas, o į taksacinių sklypų ribas. Taigi savininko valdoje gali būti tik dalis taksacinio sklypo. Vertinamas visas taksacinis sklypas, kuris gali būti daug didesnis nei savininko valda, todėl gali keistis medynų tūris. Kai liudytojas apžiūrinėjo sklypą, nebuvo jokių šviežių kelmų. Tose vietose, kur seno medyno nėra likę ir yra apžėlęs jaunuolynas, vizualiai yra 5 m. ar net senesni medžiai. Liudytojas sumatavo dabar augančius medžius, t. y. tai, kas auga dabar – faktinį medžių tūrį. Liudytojas iš savo skaičiavimų elektros trasų užimamo ploto neišminusavo, bet jos nėra plačios. Sklypo plotas yra 1,7 ha, išminusavus trasas, sklypo plotas nelabai pasikeis. Liudytojas vadovavosi Biržių atrėžimo taisyklėmis, kuriose nustatyta tvarka, kaip atmatuojami medžiai ir nustatomas medynų tūris.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 7 660,86 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 660,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 172,00 Eur žyminį mokestį. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas P. B. nustatė, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), galimai sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Departamento miškų kontrolės departamentas 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovui už neteisėtus veiksmus pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-4735-2021. Minėtame protokole nurodyta, jog 2021 m. birželio 14 d. buvo nustatyta, kad privačiame miško Žemės sklype sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Iš miško savininko paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio-vasario mėn.), neturint leidimo kirsti mišką. Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022 atsakovui, remiantis, be kita ko, aukščiau minėtu protokolu, už atliktus miško kirtimus neturint tam leidimo, atsakovui paskirta 880,00 Eur dydžio bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-94-927/2022 Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 nutartis palikta nepakeista.

9. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir padarytos žalos faktas yra konstatuoti minėtu Departamento miškų kontrolės departamento 2021 m. gruodžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-4735-2021 ir Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022. Kaltė yra preziumuojama. Atsakovas savo neteisėtų veiksmų, kaltės dėl padarytos žalos ir žalos atsiradimo fakto neginčija. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

10. Atsakovo teigimu, apskaičiuodamas žalos dydį ieškovas neįvertino aplinkybės, kad kirtimo vieta buvo užpelkėjusi ir toje vietoje medžiai neaugo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl šį argumentą laikė nepagrįstu.

11. Atkreipė dėmesį, jog elektros įtampos oro linija yra nutiesta šalia žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, bet ne per minėtą žemės sklypo dalį. Atsakovas, apskaičiuodamas žalos dydį, taip pat neišminusavo elektros įtampos oro linijos ir jos apsaugos zonų ploto. Miškininkas specialistas J. A. teismo posėdžio metu parodė, jog, atlikdamas miško tūrio skaičiavimus, iš bendro žemės sklypo ploto taip pat neišminusavo elektros įtampos oro linijos ir jos apsauginių zonų ploto. Anot liudytojo, išminusavus elektros įtampos oro linijų ir jų apsaugos zonų plotą, sklypo plotas nelabai pasikeistų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad elektros įtampos oro linijos ir jos apsauginių zonų užimamas plotas neturi reikšmingos įtakos apskaičiuojant miško plotą ar tūrį, taigi – ir žalos dydį.

12. Dėl atsakovo argumentų, jog iš pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų nėra aišku, kaip buvo nustatytas Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas neteisėtas kirtimas, plotas ir kodėl nukirstų medžių kelmų negalima nustatyti visame 0,0933 ha plote, pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos Departamento miškų kontrolės departamento 2021 m. gruodžio 20 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-4735-2021 ir Departamento 2022 m. sausio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131-2022. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog neteisėtas kirtimas buvo atliktas 0,0933 ha plote ir nebuvo galimybės paskaičiuoti nukirstų medžių kelmų skaičiaus.

13. Pažymėjo, kad J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo akte nurodyta, jog buvo matuotas (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju neteisėtas miško kirtimas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo akte nurodyta, kad žemės sklypo plotas – 1,7 ha, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad visas žemės sklypo plotas – 3,2800 ha, o miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre, – 2,6125 ha, t. y. gerokai didesnis, nei nurodyta specialisto sklypo apžiūrėjimo akte. Esant nurodytoms aplinkybės, abejotina, ar buvo išmatuotas viso miško tūris bei ar buvo išmatuotas ginčo žemės sklypas.

14. Miškininko specialisto J. A. matavimai buvo atlikti 2023 m. kovo 17 d., t. y. praėjus trejiems metams po neteisėto miško kirtimo (2020 m. žiemą). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats specialistas, buvo paskaičiuotas šiuo metu žemės sklype esantis faktinis medienos kiekis, t. y. suskaičiuotas kiekvienas medis. Tai reiškia, kad į miško medienos turį nėra įtrauktas medienos kiekis, buvęs neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto kirtimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra logiška ir pagrįsta manyti, kad prieš atliekant neteisėtą kirtimą, miško medienos tūris buvo didesnis.

15. Miškui padarytos žalos dydis turi būti paskaičiuotas remiantis ne po neteisėto kirtimo buvusiu miško medienos tūriu, o iki neteisėto kirtimo buvusiu miško medienos tūriu. Miškininko specialisto J. A. matavimai nurodo tik šiuo metu esamos medienos kiekį žemės sklype, o vieninteliai duomenys apie miško medienos tūrį žemės sklype iki neteisėto miško kirtimo yra užfiksuoti (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas ir rėmėsi, apskaičiuodamas dėl atsakovo atlikto neteisėto kirtimo miškui padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo aplinkai padarytos žalos dydį skaičiuoti pagal atsakovo pateikiamus duomenis, kadangi jie neatspindi iki žalos padarymo buvusio realaus miško medienos tūrio.

16. Ieškovas 7 660,86 Eur dydžio žalą apskaičiavo remdamasis Metodika ir jos priede patvirtintais įkainiais. Teismo vertinimu, ieškovas atsakovo padarytą žalą apskaičiavo tinkamai, nenukrypdamas nuo teisės aktuose nustatytų žalos apskaičiavimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 660,86 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkino jį visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistos žalos dydį sumažinti nuo 7 660,86 Eur iki 2 628,73 Eur. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

17.1. Bylos nagrinėjimo metu niekam, tame tarpe ir ieškovo atstovams, nekilo jokių abejonių, kad specialistas J. A. atliko matavimus tame pačiame žemės sklype, kuriame ir buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl miško kirtimo. Ieškovų atstovai tik nurodė, kad jie nesutinka, kad teismas vadovautųsi su ieškiniu pateikto taksoraščio duomenimis, o ne specialisto J. A. atliktų matavimų duomenimis.

17.2. Iš viešai internete prieinamos informacijos yra žinoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 dienos keitėsi miško žemės sklypų (kvartalų) numeracija, todėl (duomenys neskelbtini) numeris buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) numerį. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamos ekrano nuotraukos iš internetinių puslapių geoportal.lt ir kirtleidimai.amvmt.lt. Šių ekrano nuotraukų pateikimas CPK 314 straipsnio nuostatoms neprieštarauja, nes abejonės dėl to, kad specialistas J. A. galimai atliko matavimus kitame žemės sklype, nurodytos tik ginčijamame sprendime. Bylos nagrinėjimo metu niekam abejonių dėl to nebuvo kilę.

17.3. Bylos nagrinėjimo metu specialistas J. A. nurodė, kad jis suskaičiavo visus medžius, kurie buvo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kadangi ne visame miško plote augo medžiai, tai specialisto J. A. parengtame akte ir buvo nurodyta, kad matavimai buvo atlikti 1,7 ha plote. Pažymėtina, kad tiek specialisto J. A. parengtame akte, tiek ieškovo pateiktame taksoraštyje yra vadovaujamasi medienos kiekiu (kub.m/kietmetriais (ktm)) esančiu vieno hektaro plote. Jei žemės sklype medienos kiekis būtų skaičiuojamos nuo viso į Miško valstybės kadastrą įtraukto miško ploto, tai pagal specialisto J. A. nustatytą bendrą visos medienos žemės sklype, medienos kiekis viename hektare būtų dar mažesnis. Iš specialisto J. A. parengto akto, matosi, kad bendras medienos kiekis žemės sklype yra 119 ktm, todėl skaičiuojant medienos kiekį nuo viso miško ploto, medienos kiekis viename hektare būtų 45,55 ktm/ha (119 : 2,6125). Atkreiptinas dėmesys, kad ir taksoraštyje, kuriuo vadovavosi ieškovas, medienos kiekis vieno hektaro plote, buvo paskaičiuotas nuo 2,4 ha, o ne nuo 2,6125 ha ploto. Jei medienos kiekis vieno hektaro plote būtų skaičiuotas nuo 2,6125 ha miško ploto, tai pagal ieškovo pateiktą taksoraštį medienos kiekis (tūris) vieno hektaro plote būtų ne 204 ktm/ha, o 187,56 ktm/ha (490 (bendras medienos kiekis ieškovo taksoraštyje) : 2,4).

17.4. Ieškovas realaus iškirstos medienos kiekio iš viso nenustatinėjo, o iškirstos medienos kiekis (tūris) buvo paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksoraštį), nes buvo konstatuota, kad nukirstų medžių kelmai sunaikinti. Neteisėti atsakovo veiksmai buvo nustatyti nedideliame jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurios plotas 0,0933 ha, kas sudaro tik 3,57 proc. viso atsakovui priklausančio miško ploto (0,0933 : 2,6125 x 100). Tokio ploto žemės sklypo dalyje negalėjo augti toks medžių kiekis, kuris iš esmės pakeistų specialisto J. A. atliktų matavimų duomenis.

17.5. Ieškovas žalos dydį nustatė, vadovaudamasis 2021 m. rugsėjo 27 d., galiojusiais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksoraščiu). Taigi, net ir pats ieškovas vadovavosi ne žalos padarymo metu (2020 m. pradžioje) galiojusiais duomenimis. Atsakovas žemės sklypo savininku yra nuo 2004 m. Jam nieko nėra žinoma, kad iki specialisto J. A. 2023 m. kovo mėnesį atliktų matavimų, kas nors būtų tikrinęs, ar kadastro duomenys apie medienos kiekį (taksoraščio) žemės sklype atitinka faktinę padėtį. Taigi, ieškovas žalos dydį nustatinėjo vadovaudamasis neaišku kada, bet ne mažiau kaip prieš 19 metų, atliktais medienos kiekio (tūrio) matavimais.

17.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ar koks nors kitas asmuo žemės sklype būtų atlikę neteisėtus kirtimo veiksmus, išskyrus tuos, kurie buvo nustatyti administracinio nusižengimo byloje. Neteisėto kirtimo faktas buvo nustatytas ir atsakovo padarytas nusižengimas buvo tiriamas 2021 metų vasarą ir buvo baigtas 2022 m. pradžioje, t. y. realiai nuo nusižengimo aplinkybių nustatymo ir specialisto J. A. atliktų matavimų praėjo tik apie pusantrų metų, todėl neįtikėtina, kad per tokį laikotarpį medienos kiekis (tūris) žemės sklype galėjo sumažėti beveik tris kartus. Atsižvelgiant į tai, kad medžiai kasmet auga, t. y. jų tūris didėja, faktinis medienos kiekis (tūris) žalos padarymo metu (2020 metais) buvo net šiek tiek mažesnis, nei nurodyta specialisto J. A. parengtame akte.

17.7. Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, turėjo vadovautis ne ieškovo pateiktu taksoraščiu, iš kurio nėra aišku, kada buvo atlikti medienos kiekio (tūrio) matavimai, o specialisto J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo akte pateiktais matavimais apie medienos kiekį (tūrį). Atsižvelgiant į J. A. atliktų matavimų duomenis, žalos dydis turėtų būti mažinamas nuo 7660,86 Eur iki 2628,73 Eur (70 x 0,0933 x 115 x (1,5 + 2)).

18. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

18.1. Neteisėtai iškirstas medienos tūris nustatytas iš miškų valstybės kadastro pateiktų duomenų, kurie iki pažeidimo padarymo buvo galiojantys, nebuvo tikslinami ar keičiami. Jais vadovaujamasi skaičiuojant žalą pagal nustatytą metodiką jei kelmai sunaikinti, nes dalyje iškirsto ploto iškasta nauja upės vaga su buvusiais kelmais, dalis užpilta žemėmis. 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos metu miškui buvo 40 metų. 2020 metais miškui buvo 52 metai (40 metų + 15 metų). 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo tik atspausdintas taksoraštis, pateiktas bylos medžiagoje. Pažymėtina, jog sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą teismai nepaneigė tūrio nustatymo teisėtumo. 2008–2020 metų laikotarpyje miško savininkui nebuvo išduota leidimų kirsti mišką ar suderinta pranešimų apie ketinimą kirsti mišką.

18.2. Neteisėtas kirtimas buvo atliktas 0,0933 ha plote ir nebuvo galimybės paskaičiuoti nukirstų medžių kelmų skaičiaus. Ieškovo pateiktose nuotraukose matyti iškirstas plotas, o šalia neteisėtai iškirsto ploto matosi ne pavieniai medžiai, bet normalus miškas. Pateiktoje ortofoto nuotraukoje matyti, kad neteisėtai iškirstame plote buvo miškas.

18.3. Iš miškininko specialisto J. A. pateiktos informacijos teismui matyti, kad iš biržės brėžinio neišjungtos 2 elektros trasos, kurios yra ir turi įtakos tūrio paskaičiavimui. Be to, nepaskaičiuotas nekertamų medžių, paliktų bioįvairovei tūris, kuris taip pat turi įtakos tūrio paskaičiavimui. Nebuvo vertinami medžiai augantys 5 m. pločio juostoje nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto, kurie taip pat turi įtaką tūrio paskaičiavimui. Visi šie veiksmai sąlygoja 2023 m. J. A. nustatytą medienos tūrį (duomenys neskelbtini). Vien šie neatitikimai parodo, kad J. A. pateikti duomenys negali būti vertinami kaip teisingi, kurių pagrindu galima būtų paneigti Departamento atliktus skaičiavimus bei skundžiamo sprendimo pagrįstumą.

18.4. Teismas padarė teisingą išvadą, kad miškininko specialisto J. A. matavimai buvo atlikti 2023 m. kovo 17 d., t. y. praėjus trejiems metams po neteisėto miško kirtimo (2020 m. žiemą). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats specialistas, buvo paskaičiuotas šiuo metu žemės sklype esantis faktinis medienos kiekis, t. y. suskaičiuotas kiekvienas medis. Tai reiškia, kad į miško medienos turį nėra įtrauktas medienos kiekis, buvęs neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto kirtimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra logiška ir pagrįsta manyti, kad prieš atliekant neteisėtą kirtimą, miško medienos tūris buvo didesnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

21. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – ekrano nuotrauką iš internetinio puslapio geoportal.lt ir ekrano nuotrauką iš internetinio puslapio kirtleidimai.amvmt.lt, kuriais įrodinėja, jog keitėsi miško žemės sklypų (kvartalų) numeracija.

22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė dėl naujų įrodymų prijungimo.

23. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (atsakovas įrodinėja miško žemės sklypų (kvartalų) numeracijos pasikeitimą, dėl ko ginčo iš esmės nėra), šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

25. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo gamtai padarytos žalos atlyginimą.

26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, atsakovo padarytos žalos aplinkai, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo padarytos žalos.

28. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl žalos dydžio, t. y. atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu (atliktais skaičiavimais).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, kt.). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

30. Nagrinėjamu atveju žala aplinkai dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodiką. Nustatyta, kad dėl neteisėtai iškirstų medžių aplinkai padarytos žalos dydis yra 7 660,86 Eur (2021 m. spalio 13 d. Žalos aplinkai apskaičiavimas).

31. Iš bylos medžiagos matyti, jog žala aplinkai dėl atsakovės neteisėtai iškirstų medžių apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2, 2.2, 3, 3.1, 4¹ punkto ir Metodikos priedo 1.3.2 punkto nuostatomis. Metodikos 2.2 punkte numatyta, kad jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą: III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose – 2,0. Metodikos 3.3 punkte nustatyta, kad jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose – 1,5. Metodikos 4¹ punkte reglamentuota, kad kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli Metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficientų sumos. Miškuose padarytos aplinkai žalos dydis III grupės miškuose neplynaisiais kirtimais – po 115 Eur už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo 1.3.2 punktas).

32. Atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos dydį ieškovas apskaičiavo pagal tokią formulę: 19,0332 (iškirstos medienos kiekis kubiniais metrais) x 115 (tarifas Eur už 1 m³ savavališkai iškirstos medienos III grupės miškuose neplynaisiais kirtimais) x (2,0 (koeficientas pagal brandumo grupes pribręstančiuose ir brandžiuose medynuose) + 1,5 (koeficientas paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose)).

33. Pažymėtina, kad ieškovas iškirstą bendrą medienos tūrį (19,0332) paskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksoraštį), nes nukirstų medžių kelmai sunaikinti, o 1 ha medienos tūris pagal taksoraštį – 204 ktm, sunaikinto miško plotas – 0,0933 ha.

34. Atsakovas iš esmės nesutinka, kad ginčo sklype 1 ha medienos tūris sudaro 204 ktm, bei remdamasis J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo aktu, teigė, kad 1 ha medienos tūris sudaro 70 ktm. Dėl sunaikinto miško ploto ginčo tarp šalių nėra.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustatyti realų iškirstos medienos kiekio nėra galimybės, kadangi buvo sunaikinti nukirstų medžių kelmai.

36. Ieškovė apskaičiuodama sunaikintos medienos kiekį remiasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis (taksoraščiu). Nurodyti duomenys pažeidimo padarymo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d.) buvo galiojantis, nebuvo tikslinami ar keičiami.

37. Kita vertus, iš pateiktų duomenų nėra aišku, kada paskutinį kartą buvo atliekami medienos tūrio matavimai ginčo žemės sklype, ar buvo tikrinama, ar kadastro duomenys apie medienos kiekį žemės sklype atitinka faktinę padėtį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos metu miškui buvo 40 metų. Taigi paskutinė miškų inventorizacija buvo atlikta 2008 m. Atsižvelgiant į tai tikėtina, jog duomenys apie medienos tūrį ginčo žemės sklype, remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, 2020 metais nebuvo aktualūs.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad miškininko J. A. 2023 m. kovo 17 d. Sklypo apžiūrėjimo akte nurodyta, jog buvo apžiūrėta miško valda (duomenys neskelbtini) bei vizualiniu ir ištisiniu metodu nustatyti šie taksaciniai duomenys: 1,7 ha plote kertamas medienos kiekis – 119 ktm. Pastebėtina, jog ginčo dėl to, kad miškininkas J. A. medienos kiekį nustatinėjo ginčo miško žemėje, nėra.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad miškui padarytos žalos dydis turi būti paskaičiuotas remiantis ne po neteisėto kirtimo buvusiu miško medienos tūriu, o iki neteisėto kirtimo buvusiu miško medienos tūriu, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju miškininkas J. A. skaičiavimus atliko praėjus trejiems metams po neteisėto miško kirtimo. Tai reiškia, kad į miško medienos tūrį nebuvo įtrauktas medienos kiekis, buvęs neteisėto kirtimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog neteisėti atsakovo veiksmai buvo nustatyti nedideliame jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurios plotas 0,0933 ha, kas sudaro tik 3,57 proc. viso atsakovui priklausančio miško ploto (2,6125 ha), todėl tikėtina, jog tokio ploto žemės sklypo dalyje negalėjo augti toks medžių kiekis, kuris iš esmės pakeistų miškininko J. A. atliktų matavimų duomenis, jį padidinant 3 kartus.

40. Pažymėtina, kad iš miškininko J. A. pateiktos informacijos matyti, kad iš biržės brėžinio taip pat nebuvo atimtos elektros trasos, kurios turi įtakos tūrio paskaičiavimui. Miškininkas J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad elektros trasos nėra plačios ir neturėtų daryti didesnio negu 10 proc. poveikio apskaičiavimams. Taip pat pažymėtina, jog J. A. nevertino nekertamų medžių, augančių 5 m pločio juostoje nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto, nepaskaičiuotas nekertamų medžių, paliktų bioįvairovei tūris. Taigi J. A. duomenis nėra labai tikslūs, kad vien tik jais remiantis būtų galima nustatyti gamtai padarytos žalos dydį.

41. Kita vertus pastebėtina, kad miškininkas J. A. buvo nuvykęs į ginčo žemės sklypą ir, kaip nurodė teismo posėdžio metu – buvo suskaičiavęs kiekvieną ten augantį medį. Taigi jo apskaičiuoti medienos tūrio duomenys yra tikslesni, negu remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad nustatyti realų iškirstos medienos kiekio (tūrio) nėra objektyvios galimybės, kad duomenys apie medienos kiekį remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis nėra tikslūs, kad miškininko J. A. apskaičiavimai yra tikslesni, sprendžia esant pagrindą žalos dydį skaičiuoti remiantis miškininko J. A. medienos tūrio skaičiavimais. Kadangi, kaip minėta, į J. Ž. skaičiavimus nebuvo įtrauktas medienos kiekis (tūris), buvęs neteisėto kirtimo metu, nebuvo atimtos elektros trasos, nebuvo įvertinti nekertami medžiai, augantys 5 m pločio juostoje nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto, nepaskaičiuotas nekertamų medžių, paliktų bioįvairovei tūris, teisėjų kolegija vertina, esant pagrindui padidinti miškininko J. A. nustatytą medžių turį 1 ha nuo 70 ktm iki 140 ktm.

43. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis, žalos dydis turėtų sudaryti 5 257,46 Eur (140 ktm x 0,0933 ha x 115 Eur x (2 + 1,5)).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžia esant poreikiui pakeisti dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistos žalos dydį nuo 7 660,86 Eur iki 5 257,46 Eur. Pastebėtina, kad kitoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

47. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, apskaičiuodama sunaikintos medienos kiekį rėmėsi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis (taksoraščiu), kurie pažeidimo padarymo metu buvo galiojantis, skaičiavimus atliko tiksliai pagal metodikos reikalavimus. Žalos dydžio sumažinimą iš esmės lėmė tai, jog atsakovas įrodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype nustatant medienos kiekį (tūrį) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis nėra pakankamai tikslūs, kad miškininko J. A. nustatytas medienos kiekis yra tikslesnis. Byloje nenustatyta neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), nulėmusių mažesnės, negu apskaičiuota 2021 m. spalio 13 d. Žalos aplinkai apskaičiavime, žalos priteisimą arba valstybės įgaliotos institucijos netinkamas procesinio elgesio, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovo nepriteistinas.

49. CPK 96 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis sumažinamas nuo 172 Eur iki 119 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 257,46 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septinių eurų 46 ct) gamtai padarytos žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 257,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Luminor Bank, nurodant mokėjimo paskirtį: „žala“.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.