Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-964-800/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-21Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
e2-964-800/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24361-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
I. Z.
Atsakovas
A. Z.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Kristina Česnauskienė, Giedrius Ulinskas
Civilinė byla Nr. e2-964-800/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24361-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.;3.1.7.8.;3.1.7.12.;3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovei I. Z., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei

atsakovui A. Z., jo atstovui advokatui Giedriui Ulinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu, kurį 2017-07-07 patikslino prašo: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp I. Z. ir A. Z., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl A. Z. kaltės; 2) nutraukus santuoką I. Z. palikti santuokoje įgytą – Z., pavardę, A. Z. – Z., pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina I. Z.; 4) priteisti iš A. Z. nepilnamečių vaikų: N. Z. ir M. Z. išlaikymą kiekvienam vaikui po 230 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti I. Z., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti I. Z. iš A. Z., išlaikymo sūnui N. Z. ir dukrai M. Z. įsiskolinimą 2025 Eur; 6) Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: I. Z. priteisti automobilį - OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ automobilio - OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės piniginę kompensaciją 794 eur, ½ automobilio - VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės piniginę kompensaciją 1433,50 eur, ½ A. Z. asmeninėse banko sąskaitose esančių lėšų, ½ įmonės UAB (duomenys neskelbtini), akcijų vertės piniginę kompensaciją 1448 eur; A. Z. priteisti: automobilį - VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ A. Z. banko sąskaitose esančių lėšų, įmonės (duomenys neskelbtini), akcijas; 7) priteisti I. Z. iš A. Z. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė kartu su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus N. Z.; (duomenys neskelbtini) dukra M. Z., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai, gyvena su mama. Kartu sutuoktiniai pragyveno apie dešimt metų. Jų santykiai atšalo tuomet, kai ieškovė sužinojo apie vyro neištikimybę. Nuo to laiko atsakovas nesirūpina šeimos gerove, santarve, nebeliko pas jį suprantingumo, noro puoselėti šeimos vertybes. Dėl atsakovo neištikimybės šeimoje atsirado nesutarimai, konfliktai. Sužinojusi neištikimybės faktą bandė susitaikyti su sutuoktiniu, atleisti, tačiau atsakovas nurodė, kad nori skirtis. Kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2016-04-12. Santuoką nutraukti dėl atsakovo, kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nuo 2016-04-12, kuomet išėjo iš namų, atsakovas faktiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, apmokėjo tik dukters darželio mėnesinius mokesčius. Šiek tiek pradėjo teikti išlaikymą 150 Eur mėnesiui iki 2017 01 01. Atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos , demonstravo savo aroganciją, egoizmą, nuolat žemino, įžeidinėjo, moraliai nerėmė, darė nuolatinį psichologinį spaudimą. Duros M. Z. ir sūnaus N. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, I. Z.. Iš atsakovo vaikų išlaikymui prašo priteisti po 230,00 Eur per mėnesį. Sūnui N. Z. yra 10 m., dukrai M. Z. yra 5 metai, todėl jiems būtina sudaryti visas sąlygas visapusiškai vystytis, dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jų amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Sūnui būtina užklasinė veikla - būreliai, kuriuos vaikas lankė ir iki šiol, t. y. robotikos būrelis - 40 Eur/mėn., break dance šokių būrelis - 25 Eur/mėn., gitaros pamokos - 25 Eur/mėn., šachmatų būrelis - 15 Eur/mėn. Lėšos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, mokyklinėms prekėms, vaistams, vitaminams, būreliams, laisvalaikiui kas mėnesį sūnui sudaro vidutiniškai 455 Eur. Dukra lanko darželį, nuo rudens pradės lankyti mokyklą. Šiuo metu dukra lanko šokius - 25 Eur/mėn. Lėšos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, mokyklinėms prekėms, vaistams, vitaminams, būreliams, laisvalaikiui kas mėnesį dukrai sudaro vidutiniškai 405 Eur. Jos mėnesinės pajamos yra mažos ir ji viena nėra pajėgi išlaikyti abu vaikus ir patenkinti jų specialiuosius poreikius. Atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė. Jis dirba ne tik pagal darbo sutartį, bet ir pagal verslo liudijimą treneriu bei turi šaudyklą, veda (duomenys neskelbtini) treniruotes Lietuvoje, Latvijoje, seminarus Estijoje. Praėjusiais metais A. Z. mėnesinės pajamos siekė apie 3000 Eur. Atsakovas nuo 2016 m. balandžio 15 mėn. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovo taip pat priteistinas įsiskolinimas už praėjusius 5 mėnesius, t. y. nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo mėn. 15 d. (2016 m.: 5 mėn. x 300 Eur (kiekvienam vaikui po 150 Eur x 2 = 300 Eur) = 1500 Eur), taip pat įsiskolinimas nuo 2016 rugsėjo 15 d. iki 2017 sausio 1 d., kuomet A. Z. vaikų išlaikymui skyrė tik 150 Eur kas mėnesį (2016 m. 3,5 mėn. x 150 Eur = 525 Eur), todėl viso ieškovei atsakovas skolingas 2025 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo: abu su sutuoktiniu gyvendami santuokoje įgijo: automobilius OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1033 Eur; OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1588 Eur; UAB (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini) - įstatinio kapitalo dydis - 2896,20 Eur, 100 vnt. akcijų, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė - 28,96 Eur, viso 2896 Eur; lėšas, esančias A. Z. banko sąskaitose - 198,03 eur; lėšas, esančias A. Z. kariuomenės taupomojoje sąskaitoje Izraelyje.

Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium atsakovas be jos sutikimo pardavė automobilį - OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1588 eur), taip sumažindamas bendrą sutuoktinių turtą ir iš santaupų įsigijo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė kaina 2867 Eur. todėl už ½ automobilio OPEL ZAFIRA-A ir ½ automobilio VOLVO V70 priteistina kompensacija, o atsakovui priteistas VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra.

Iš viso santuokos metu įgyto turto vertė 8582,03 Eur, ½ dalis turto sudaro 4291,00 Eur. Opel Zafira perleista, todėl jai priteistina ½ dalis piniginė kompensacija. Ieškovei priteistina turto viso už 4807,00 Eur. A. Z. priteistino turto vertė yra 5862 Eur.

Dėl (duomenys neskelbtini): atsakovas įsteigė įmonę UAB (duomenys neskelbtini) santuokos metu ir iš įmonės buvo gaunamas pelnas, kuris laikui bėgant didėjo, ieškovei priklauso ½ įmonės. Tikslinga atsakovui priteisti turtą, o I. Z. - piniginę kompensaciją, nes faktiškai ieškovė neturi galimybės vystyti verslą.

Dėl lėšų, esančių A. Z. banko sąskaitose: atsakovas Lietuvos ir Latvijos banko sąskaitose laiko sukauptas lėšas, kurios buvo gautos iš jo darbinės veiklos, kurios yra laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Dėl šios priežasties priteistina ½ dalis sąskaitose esančių lėšų, Lietuvos ir užsienio sąskaitose.

Dėl atsakovo kaltės ne tik iširo šeima, tačiau dėl jo neištikimybės taip pat patirti dideli išgyvenimai, stresas, įtampa, nepatogumai, negalėta normaliai, pilnavertiškai gyventi. A. Z. savo amoraliu elgesiu negerbė jos, netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Išsikraustęs iš šeimos būsto, neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nesirūpino vaikų interesais. Dėl vyro kaltės patyrė didelius išgyvenimus, kuriuos vertina 2000,00 Eur neturtine žala.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės, nes jis buvo neištikimas. Pokalbių metu vyras šį faktą buvo pripažinęs pats, nors vėliau tai neigė. Jokių įrodymų patvirtinančių vyro neištikimybę neturi. Vyras vėlai grįždavo, pasiteisindamas užimtumu darbe, neskirdavo pakankamai dėmesio nei jai, nei vaikams, dėl visko nuolatos jai priekaištaudavo. Jiems pradėjus gyventi atskirai vyras mažai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo, nors apmokėdavo už būrelius, mokėjo ir už jos, bei sūnaus telefonus. Šiuo metu jos pajamos yra 647,00 Eur, bei iš vyro gauna 300,00 Eur vaikų išlaikymui. Gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Moka komunalinius mokesčius, tačiau kiekvieną mėnesį taupo pinigus, kadangi ketina ateityje įsigyti savo nekilnojamąjį turtą, todėl turi turėti santaupų. Šiuo metu prie jos ir vaikų išlaikymo taip pat prisideda tėvai, kurių dėka ji galinti taupyti pinigus. Mano, kad atsakovas uždirba daugiau negu nurodo, todėl prie vaikų išlaikymo gali prisidėti didesne negu 150,00 Eur suma. Atsakovas bendrauja su vaikais ir juos vedasi į kavines, perka žaislus, todėl mano, kad finansinė padėtis yra geresnė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad nesutinka su ieškovės išsakyta pozicija, nepripažįsta jog buvo sutuoktinei neištikimas ir, kad neprisideda prie šeimos išlaikymo. Vaikais visuomet rūpinosi ir su jais bendrauja. Vežioja vaikus kasdien į mokyklą (darželį) ir iš mokyklos (darželio). Pagal galimybes laisvadieniais pasiima vaikus. Tik iš jo pajamų visuomet buvo ir iki šiol yra apmokamas dukros darželis, sūnaus mokykla, būreliai ir kitos su mokymu bei ugdymu susijusios išlaidos ir įmokos. Mano, jog santuoka iširo tik dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl atsiradusių tam tikrų aplinkybių. Nurodė, jog tuo metu 2006-03-04 susituokė Lietuvoje, abu sutuoktiniai bendrai sutarę dėl ateities planų, išvyko gyventi į Izraelį. Ten susilaukė pirmojo vaiko, t. y. sūnaus N. Z.. Praėjus nepilnai dviem metams, ieškovė pareiškė, kad ji išvykstanti su vaiku iš Izraelio į Lietuvą, kur saugiau gyventi. Tai buvo didelė staigmena, kadangi prieš tai abu siejo savo ateities planus su Izraelio valstybe, nes abu yra žydų tautybės. Ieškovė visuomet žinojo, kad jis išvykti su ja kartu į Lietuvą negalės, nes jį siejo karo tarnybos karininko sutartis su Izraelio kariuomene ir jis privalo likti Izraelyje. 2008 m. ieškovė išvažiavo su sūnumi į Lietuvą. Prašė ieškovės pasilikti gyventi kartu, tačiau ji ignoravo prašymus. Jam buvo sunku ištverti tiek psichologiškai tiek fiziškai dėl išsiskyrimo su sutuoktine bei sūnumi, ir tuomet jis patyrė didelį diskomfortą bei išgyvenimus. 2009 metais prieš laiką savo iniciatyva nutraukė karo tarnybą Izraelio kariuomenėje, ir iš karto atvyko į Lietuvą, į savo šeimą, taip siekdamas rūpintis ir išsaugoti šeimos santarvę. Tuomet Lietuva jam buvo visiškai svetima šalis, jis nemokėjo lietuvių kalbos, neturėjo jokių kitų socialinių - kultūrinių ir giminystės ryšių Lietuvoje, tačiau visomis išgalėmis siekė pritapti Lietuvoje. 2010 metais gimė antras vaikas - dukra M. Z.. Santuoka pradėjo iširti nuo to momento, kai ieškovė 2008 m. sugrįžo su sūnumi į Lietuvą ir apsigyveno bute pas savo tėvus. Jam tai nepatiko, jis visuomet skatino ieškovę gyventi atskirai, be tėvų daromos neigiamos įtakos santuokai, taip siekdamas pasirūpinti šeimos gerove, tačiau ieškovė su tuo niekuomet nesutiko. Ieškovės gyvenimas kartu su tėvais ir ypatingas prisirišimas prie tėvų privedė prie santuokos iširimo, kuomet 2016 m. balandžio 12 d. atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš šeimos gyvenamosios vietos - ieškovės tėvų namų. Mano, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutinka, kad nepilnamečių vaikų N. Z. ir M. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama.

Dėl prašomos priteisti sumos vaikų išlaikymui po 230 Eur periodinėmis išmokomis nesutinka. Mano, kad jos akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos. Atsižvelgiant į turtinę padėtį būtų protinga ir teisinga mokėti po 150 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui per mėnesį, įvertinti jo papildomą vaikų rėmimą pinigais, daiktais, periodinėmis įmokomis už darželį bei mokyklą ir kt., Jo pajamos (atskaičius nuomos mokesčius, kuro išlaidas) iš trenerio veiklos dirbant pagal verslo liudijimą treniruojant privačius asmenis tik Kaune, sudaro maždaug apie 500- 600 Eur, bei iš darbo sutartinių santykių darbovietėje Vilijampolės globos namuose dar papildomai uždirba apie 70 Eur (dirba 0,2 etato). Nesutinka su ieškovės pateikta poreikių lentele, kurioje nurodomos vaikų išlaidos siekiančios net 405 Eur per mėnesį. Ieškovė nepagrįstai ir užaukštintai nustatė tokias išlaidas bei nepateikė įrodymų, kuriuose būtų protingai pagrindžiamas šių išlaidų apskaičiavimas. Vertinant ieškovės pateiktą poreikių lentelę kurioje numatytos vidutinės išlaidos vaikams, nėra pateikta jokių dokumentų pagrindžiančių turėtas išlaidas, kurios skiriamos vaikams gydyti (pvz. vaistams po 10 Eur už kiekvieną vaiką), o taip pat nėra nurodyta ar vaikai privalo vartoti tokius vaistus ir ar jie yra jiems būtini. Nesutinka ir dėl išlaidų paskaičiavimo pagrindų už komunalinius buto mokesčius dydžio. Butas kuriame ieškovė gyvena su vaikais priklauso jos tėvams. Nesutinka su šiais ieškovės argumentais ir atkreipia dėmesį, jog ieškovė grįsdama savo poziciją dėl negalėjimo išlaikyti abiejų vaikų, nepateikia pagrįstų įrodymų apie nuomos sutartį bei mokamus nuomos mokesčius. Mano, jog nėra pagrindo priteisti ieškovės naudai jos nurodomas, dar tik ateityje būsimas vaikų išlaidas (pvz. ieškinyje nurodoma, kad dukra dar tik pradės lankyti dailųjį čiuožimą kurio mėnesinis mokestis bus 40 Eur) ir kurias (išlaidas) ieškovei galbūt dar tik teks patirti ateityje. Be atsakovo kas mėnesį ieškovei pervedamų 150 Eur, jis papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo nupirkdamas jiems ir rūbų, avalynę, leidžia pinigus jų pramogoms bei duoda kišenpinigių maždaug po 5,00 Eur į savaitę (20 Eur į mėn.). Liepos mėnesį atidarė asmeninę sąskaitą sūnui N. Z. DNB banke, sūnaus smulkioms finansinėms išlaidom, kuriomis jis gali disponuoti. Papildomai per mėnesį be jau paminėtų apmokamų būrelių (apie 100 Eur) darželio ir mokyklai skirtinų išlaidų apmoka ir ieškovės bei vaikų mobilaus ryšio bei interneto patiriamas išlaidas (apie 25- 30 Eur), bei vaikų draudimo išlaidas (apie 44 Eur). Bendrai į mėnesį papildomai išleidžia nuo 100 iki 150 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo – sutinka iš dalies. Izraelio banke pinigines lėšas sudaro - 435 Eur, Lietuvos DNB banke sudaro - 198,03 Eur, daugiau asmeninių sąskaitų bankuose neturi. Sutinka su ieškovės prašymu dėl santaupų padalinimo po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2016-09-27, pradėjęs gyventi skyrium nuo 2016-04-12, kuomet išėjo atskirai gyventi. Prašo šį automobilį pripažinti asmenine jo nuosavybe ir padalijant turtą jį priskirti jam be jokios kompensacijos ieškovei, kadangi jis įgytas iš jo asmeninių lėšų.

Ieškinio reikalavimą dėl kompensavimo ieškovei piniginėmis lėšomis dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų atmesti ir įmonės akcijas padalinti po lygiai ½ dalimi.

Ieškinio reikalavimą dėl automobilio OPEL ZAFIRA - A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1588 Eur vertės kompensavimo piniginėmis lėšomis tenkinti iš dalies, padalinant automobilio vertę po ½ dalį ir priteisti ieškovei 794 Eur kompensaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jokios neištikimybės nėra. Buvo pareigūnas, todėl retai buvo namuose, šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos, nes jis buvo kariškis. Apsigyvenus Lietuvoje buvo sunku adaptuotis, nes nemokėjo kalbos, buvo sunku rasti darbą. Būtent darbo specifika lėmė, kad jam tenka užsibūti darbe, nes dirba su individualiais klientais prie kurių tenka derintis. Grįžti į namus nenorėdavo ir dėl jaukumo namuose trūkumo, taip pat vykdavo konfliktai, todėl apsisprendė skirtis. Su vaikais bendrauja ir prie vaikų išlaikymo prisideda. Šiuo metu gyvena netoli nuo vaikų gyvenamosios vietos juos nuveža ir parveža iš mokyklos, kelis kartus per savaitę leidžia su vaikais laisvalaikį. Ieškovės prašoma priteisti pinigų suma yra per didelė. Jis kaip tėvas neturi likti be pajamų ir visus pinigus skirti jų išlaikymui. Mano, kad dalis jo uždirbamų pinigų turi likti ne tik jo asmeninių poreikių patenkinimui, tačiau ir vaikų poreikių patenkinimui, vaikams leidžiant su juo laisvalaikį, pramogaujant, tenkinant kitus vaikų poreikius. Gaunamos mėnesinės pajamos atskaičius privalomus mokesčius per mėnesį sudaro apie 700,00 Eur. Dirbdamas jis suteikia daug nemokamų paslaugų ir apie tai ieškovei yra gerai žinoma. Mankštino ir fiziškai sustiprino cerebraliniu paralyžiumi sergančio vaiko sveikatą globos įstaigoje, kurioje dirba. Mano, kad vaikų išlaikymui atsižvelgiant ir į jo indėlį priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Įmonė kurią įkūrė neveikia, jokio pelno neduoda, todėl ji dalintina po ½ dalį abiems, automobilį Volvo įsigijo iš asmeninių lėšų, todėl jis nedalintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo esant šalių kaltei.

Byloje pateiktas įrodymas – santuokos liudijimas (el. b. l. 13, t. 1) patvirtina, jog ieškovės I. Z. ir atsakovo A. Z. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo A. Z. kaltės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo A. Z. kaltės, t.y. pastarajam buvus neištikimam.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nors ieškovė ieškinyje akcentavo faktą, jog atsakovas buvo neištikimas, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys atsakovo neištikimybės faktą šalims gyvenus santuokoje. Dėl šių priežasčių teismas neturi galimybės daryti išvados, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo neištikimybės. Teismas išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui. Nors ieškovė kaltina atsakovą, tačiau darytina išvada, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas yra Izraelio armijos kariškis, todėl turės tam tikrų asmeninių savybių, kaip valdingumas, noras dominuoti, nustatyti tam tikras gyvenimo taisykles, tačiau tai nesutrukdė ieškovei susituokti. Suprantama ir atsakovo pozicija dėl iškilusių sunkumų adaptuojantis svetimoje šalyje, nemokant kalbos, bei stengiantis įsilieti į darbo rinką, siekiant uždirbti pajamas šeimos išlaikymui. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nesusitvarkė su juos išklupusiomis problemomis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas.

Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, atmestinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, todėl teismas, nustatęs, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmeta ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Byloje pateikti įrodymai – šalių vaikų gimimo liudijimai (el. b. l. 18, 19) patvirtina, jog santuokos nutraukimo metu ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė 2017-10-16 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove I. Z..

Nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo gyvens jų nepilnamečiai vaikai, ieškovei ieškiniu prašant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Z., nepilnamečių vaikų N. Z. ir M. Z. išlaikymui kiekvienam vaikui po 230,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų motinai I. Z..

Atsakovas nesutiko su ieškovės ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, nurodė, jog pagal gaunamas pajamas ir paties atsakovo apmokamas nepilnamečių vaikų išlaidas, gali skirti kiekvienam vaikui po 150,00 Eur per mėnesį periodines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo motyvavo tuo, jog pagal ieškovės paskaičiavimus per mėnesį nepilnamečio sūnaus N. Z., kuriam yra 11 metų išlaikymui reikia 455,00 Eur. Į sūnaus išlaidas įeina: maistui – 100,00 Eur, drabužiams – 50,00 Eur, avalynei – 50,00 Eur, laisvalaikiui – 30,00 Eur, higienos ir švaros prekėms – 20,00 Eur, komunaliniams buto mokesčiams – 30,00 Eur, išlaidos mobiliajam telefonui ir internetui – 10,00 Eur, vaistams ir maisto papildams – 10,00 Eur, lavinimo ir mokyklinėms prekėms – 30,00 Eur, būreliams – 105,00 Eur, netikėtoms išlaidoms – 10,00 Eur, mokyklos mėnesio mokestis – 10,00 Eur. Nepilnametės dukters M. Z., kuriai yra 7 metai išlaikymui reikia 405,00 Eur. Be visų būtinųjų išlaidų, kurias nurodė sūnaus N. Z. išlaikymo išlaidose, dukrai M. Z. turi skirti pinigines lėšas šokių būreliui – 25,00 Eur per mėnesį, taip pat planuoja leisti dukrą į dailiojo čiuožimo treniruotes, kurios kainuos 40,00 Eur per mėnesį.

Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog vaikai lanko papildomus užsiėmimus – šokius, už kuriuos mokama apie 24,00 Eur per mėn. (el. b. l. 187), šokius mažiesiems, už kuriuos yra sumokėta po 22,00 Eur per mėnesį (e. b. l. 188). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad sūnus lanko 2 būrelius, o dukra vieną būrelį.

Atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, po 230,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, į jo turtinę padėtį ir geranoriškai nuolat vaikų poreikiams skiriamas lėšas, ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymui gali būti priteista ne daugiau nei 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Nesutikimą su prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu atsakovas motyvavo tuo, kad jo gaunamos pajamos už darbą per mėnesį sudaro apie 600,00 Eur (el. b. l. 169, t. 1). Šios aplinkybėms pagrįsti į bylą atsakovas pateikė mokesčių deklaracijas (el. b. l. 159-166), kuriose nurodomos atsakovo iš individualios veiklos gaunamos pajamos per 2016 metus – 6000,00 Eur, per 2015 metus – 150,00 Eur. taip pat nurodė, kad kaip tėvas nori prisidėti ir prisideda papildomai prie vaikų poreikių patenkinimo. Atsakovo A. Z. banko sąskaitos išrašas (el. b. l. 38 ) patvirtina, kad atsakovas kiekvieną mėnesį moka mokesčius (duomenys neskelbtini) gimnazijai už M. Z. ugdymą, mėnesio įmoka apie 12,00 Eur. Taip pat iš A. Z. piniginių lėšų yra mokama už interneto paslaugas – 28,29 Eur per mėnesį (el. b. l. 77-82), už šeimos civilinės atsakomybės ir būsto draudimą (el. b. l. 157-157), už sūnų N. Z. yra mokama po 25,00 Eur per mėnesį (el. b. l. 49), nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio mokamas išlaikymas vaikams į I. Z. sąskaitą, apmokamos sūnaus telefoninio ryšio paslaugos. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, jog jis atidarė sūnui N. Z. banko sąskaitą, jam išduota banko kortelė, į kurią pervedami pinigai smulkioms sūnaus išlaidoms (el. b. l. 25, t. 2). A. Z. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog jis nuolat moka privalomojo socialinio draudimo mokesčius, pajamų mokesčius, nuomos mokesčius už patalpas, kuriose vykdomos treniruotės, nuomos mokestį už nuomojamą būstą Jotvingių g. 2-66, Kaune (170,00 Eur per mėnesį).

Ieškovės I. Z. į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovas A. Z. nuolat pervesdavo ieškovei pinigines lėšas vaikų išlaikymui, iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas ieškovei pervesdavo 150,00 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui, o nuo nutarties dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo priėmimo atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei moka po 300,00 Eur dydžio išlaikymą vaikams (po 150,00 Eur kiekvienam vaikui (el. b. l. 171-179).

Teismas analizuodamas šalių materialinę padėtį nustatė, kad ieškovės I. Z. sąskaitoje nėra duomenų, kad ieškovė mokėtų nuomos mokestį už būstą arba komunalinius mokesčius. Pateikti komunalinių mokesčių kvitai patvirtina, jog būstą, kuriame gyvena ieškovė ir nepilnamečiai šalių vaikai išlaiko, mokesčius moka D. G. (ieškovės tėvas), ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prie jos ir vaikų išlaikymo prisideda tėvai, todėl ji gaunamą darbo užmokesčio dalį turi galimybę taupyti.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 650,00 Eur ( 2 t. el. b. l. 169). Atsakovo pajamos taip pat sudaro apie 600-700 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų materialinė padėtis yra panaši. Esant nurodyto dydžio pajamoms, darytina išvada, jog nepilnamečių vaikų M. Z. ir N. Z. tėvai turi skirti pajamas vaikų išlaikymui proporcingai jų gaunamoms pajamoms per mėnesį, todėl didesnės nei 340,00 Eur sumos kiekvienam vaikui (po 170,00 Eur iš kiekvieno kiekvienam vaikui) skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui neatitiktų nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, atsižvelgiant į tai, jog jokie specialūs nepilnamečių vaikų poreikiai ar ypatingi gabumai nėra nustatyti. Darytina išvada, jog aprūpindama nepilnamečius vaikus ieškovė turi vadovautis ekonomiškumo principu, neišlaidauti, gali skirti mažesnes lėšas tokioms nepilnamečių vaikų išlaidoms, kaip pramogoms ( šiuo metu skiria 30 Eur per mėnesį), aprangai ir avalynei ( šiuo metu nurodo skirianti po 100,00 Eur per mėnesį) 4 būreliams (105,00 Eur per mėnesį). Ieškovė visiškai nepagrindė išlaidų lentelėje nurodytų kaip mokyklos mėnesinis mokestis, arba lavinimo ir mokyklinės prekės 30 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, teismas ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo tenkina iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. Z. ir M. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą – 2025,00 Eur. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016-04-15 iki 2016-09-15 visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo nesutiko. Nurodė, jog nuolat duodavo pinigų šeimos išlaikymui, tiek kiek reikėdavo šeimai išlaikyti, be to jis apmokėdavo visas išlaidas vaikų ugdymui.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas nuo 2016-04-15 visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Iš pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas mokėdavo mokesčius už dukros mokyklą (darželį), už ryšio paslaugas, internetą, apmokėdavo civilinės atsakomybės ir būsto draudimo išlaidas. Taip pat nustatyta, jog atsakovas mokėjo mokesčius už vaikų papildomą ugdymą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas teikė lėšas, būtinas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti pagal savo galimybes. Byloje nenustatyta, jog iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui buvo iškilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepateikti įrodymai, jog atsakovo teikto išlaikymo būtų nepakakę nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Šalims pripažinus, jog atsakovas šeimos poreikių tenkinimui nuolat skirdavo lėšas, nesant įrodymų, jog skiriamų lėšų nebūtų užtekę nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė dalinant santuokoje įgytą turtą: I. Z. priteisti automobilį - OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ automobilio - OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės piniginę kompensaciją 794 eur, ½ automobilio - VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės piniginę kompensaciją 1433,50 eur, ½ A. Z. asmeninėse banko sąskaitose esančių lėšų, ½ įmonės UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų vertės piniginę kompensaciją 1448 eur; A. Z. priteisti: automobilį - VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ A. Z. banko sąskaitose esančių lėšų, įmonės UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijas.

Atsakovas su prašomu santuokoje įgyto turto padalinimo būdu sutiko iš dalies, nurodė, kad automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas po santuokos faktiško iširimo iš asmeninių jo lėšų, todėl turi būti jam asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant kompensacijos ieškovei. Prašė ieškinio reikalavimą dėl kompensavimo ieškovei piniginėmis lėšomis dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atmesti ir įmonės akcijas padalinti po lygiai ½ dalimi.

Pažymėtina, jog atsakovas priešieškinio dėl santuokos nutraukimo su reikalavimais dėl turo padalinimo byloje nepateikė.

Iš byloje esančių įrodymų – juridinių asmenų registro išrašo (el. b. l. 8 – 9), steigimo akto (el. b. l. 68-69) nustatyta, kad santuokos metu 2014-06-25 buvo įregistruota uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu yra atsakovas A. Z.. Byloje pateikti duomenys (el. b. l. 70-74) patvirtina, kad įmonė veikė nuostolingai ir šiuo metu jokios veiklos nevykdo, atsakovas užsiima trenerio veikla pagal verslo liudijimą (el. b. l. 75-76). Atsižvelgiant į tai, jog santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas natūra, nesant duomenų, jog šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) vykdytų veiklą tik dėl atsakovo A. Z. interesų, santuokoje įgytas turtas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų santuokos nutraukimo metu dalinamos abiem sutuoktiniams po ½ dalį akcijų (t. y. po 50 akcijų), kurių vertė santuokos nutraukimo metu yra 2896,20 Eur.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog santuokos nutraukimo metu atsakovas sąskaitoje Izraelio banke turėjo 435,00 Eur piniginių lėšų. Taip pat atsakovo sąskaitoje AB DNB banke buvo 198,00 Eur lėšų. Viso lėšos banko sąskaitose sudaro 633,00 Eur, kurios dalinamos po ½ dalį (316,50 Eur) ieškovei ir atsakovui.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų (el. b. l. 10-11) nustatyta, kad santuokos metu šalys buvo įgiję automobilį OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2015-08-12. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog minėtą automobilį atsakovas A. Z. pardavė 2016-08-02 už 1500,00 Eur (t. 2, el. b. l. 26). Kadangi automobilio pardavimo metu šalys faktiškai negyveno, ieškovei ir atsakovui privalo priklausyti po 750,00 Eur parduoto automobilio vertės (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys patvirtina, jog santuokos metu šalys taip pat įgijo automobilį OPEL ASTRA, registracijos data 2014-05-29 (el. b. l. 17). Šį automobilį, kurio vertė 1033,00 Eur ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai. Byloje nekilo ginčo dėl nurodyto automobilio priteisimo ieškovei, todėl reikalavimas dėl automobilio priteisimo ieškovei tenkintinas, ieškovei priteistinas automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant ½ automobilio vertės kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Iš pateikto registracijos liudijimo (el. b. l. 83) nustatyta, jog atsakovas 2016-09-27 savo, kaip savininko, vardu įregistravo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo prašymas priteisti automobilį jo asmeninėn nuosavybėn, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už automobilį, atmestinas, kadangi nustatyta, jog atsakovas automobilį įsigijo iš karto po to, kai buvo parduotas automobilis OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog atsakovas automobilį įgijo ne iš asmeninių, o iš santuokoje įgytų lėšų. Nesant galimybės automobilį padalinti šalims natūra, atsakovui po santuokos nutraukimo priteisiamas automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė www.autoplius.lt duomenimis yra apie 2500,00 Eur, ieškovei sumokant ½ automobilio vertės kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo (el. b. l. 12).

Padalijus šalių santuokoje įgytą turtą, nustatyta, jog ieškovei I. Z. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 3547,50 Eur (1448 + 750 + 1033 + 316,50 = 3547,50), atsakovui A. Z. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 5054,50 Eur (1448 + 750 + 2500 + 316,50 = 5054,50).

Kadangi po santuokos nutraukimo atsakovui tenkančio turto vertė yra didesnė, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo priteistina kompensacija ieškovei už didesnę turto dalį – 753,50 Eur (5054,50 - 3547,50 = 1507 ÷ 2 = 753,50).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (ieškovui) – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas daro išvadą, jog šioje byloje ieškinys yra tenkintas patenkinant 50 procentų ieškinio reikalavimų (atmesti reikalavimai 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą, 3) priteisti neturtinę žalą, 4) iš dalies atmestas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams), todėl iš ieškovės atsakovui yra priteisiama 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteisiama 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų valstybei, kadangi ieškovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atsakovas byloje pateikė jo patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 300,00 Eur (el. b. l. 192, t. 1). Remiantis aukščiau nurodytomis procesinės teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 50 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistinos iš ieškovės – 150,00 Eur.

Ieškovės atstovė nepateikė teismui valstybės patirtas išlaidas už ieškovės atstovavimą teisme patvirtinančių dokumentų, todėl šiuo sprendimu iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nurodytos išlaidos gali būti priteisiamos pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstaigai pateikus patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 15,50 Eur (50 procentų mokėtinos sumos), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 92,00 Eur.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei I. Z. palikti santuokoje įgytą pavardę - „Z.“, atsakovui A. Z. palikti pavardę „Z.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. Z., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-11-29) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje I. Z. ir A. Z. įgytą turtą:

nustatyti, kad ieškovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka: ½ A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėse banko sąskaitose esančių lėšų (316,50 Eur), 50 vnt. įmonės UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų (vertė 1448,00 Eur), automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1033,00 Eur), ½ parduoto automobilio OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (750,00 Eur); nustatyti, kad atsakovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka: ½ A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėse banko sąskaitose esančių lėšų (316,50 Eur), 50 vnt. įmonės UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų (vertė 1448,00 Eur), automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2500,00 Eur), ½ parduoto automobilio OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (750,00 Eur).

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensaciją už didesnę atitekusio turto dalį – 753,50 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Priteisti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 107,50 Eur (vieną šimtą septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminį mokestį valstybei būtina sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė