- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-12-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01012-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. atstovo advokato M. Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas V. V. atstovo advokato M. Martinaičio skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2017-09-21 nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal ANK 417 str. 8 d. įspėjimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2017-09-21 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 str. 8 d. už tai, kad jis 2017-09-12 apie 05.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „MAN 12.225“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir vykdė krovos darbus tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui, nuleidęs liftą, kuris nebuvo paženklintas ir išlindo iš transporto priemonės gabaritų daugiau kaip vieną metrą, ko pasekoje kitas automobilis, sukdamas į kairę, atsitrenkė į pakrovimo liftą. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 210 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi V. V. atstovo advokato M. Martinaičio skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad V. V. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, kad automobilį „MAN 12.225“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ties išvažiavimu iš įmonės teritorijos, automobilio hidraulinis keltuvas (liftas) buvo nuleistas, išsikišęs už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m, tačiau jis nebuvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais, liudytojo D. B. parodymais, kad minėtas automobilis stovėjo visiškoje tamsoje, variklis buvo išjungtas, vairuotojo sunkvežimyje nebuvo, automobilio liftas buvo nuleistas žemai, nebuvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais, dėl ko jis nepastebėjo esančios kliūties ir atsitrenkė į krovininio automobilio liftą, taip pat jo kaltė įrodyta pirmine eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio fotonuotraukomis, filmuota medžiaga. Teismas konstatavo, jog V. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, savo veiksmais sudarė kliūtį jų eismui, nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių, ir tuo pažeidė KET 9, 210 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. atstovas M. Martinaitis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 str. 8 d. nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad V. V. padarė nusižengimą, numatytą ATPK 417 str. 8 d., ir nepagrįstai paliko galioti paskirtą nuobaudą. Teigia, kad teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismų praktikoje laikoma, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.
Pažymi, jog kelių eismo saugumo taisyklių bylose turi būti tiksliai nurodyti KET pažeidimo punktai, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Bylų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo specifika yra ta, kad galimi atvejai, kai KET pažeidžia vienas eismo dalyvis, kitais atvejais KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismų sprendimuose turi būti nurodyti kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tai yra preliminari sąlyga spręsti priežastinio ryšio klausimams tarp eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, Nr.2K-47-696/2017 ). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Taigi, pažeidėjo atstovo manymu, teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui šioje byloje buvo svarbu nustatyti, vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje į šį svarbų klausimą neatsakyta ir nepagrįstai paliktas galioti institucijos priimtas nutarimas, visiškai neatsižvelgus V. V. žodinius bei rašytinius paaiškinimus, filmuotą medžiagą ir kt. duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį į tai, kad pats administracinis kaltinimas yra suformuotas neteisingai bei klaidinančiai, t. y. visų pirma eismo įvykio metu krovos darbai buvo laikinai sustabdyti ir transporto priemonė „MAN“ buvo laikinai patraukta apie 8 metrus nuo sandėlio rampos, kadangi pagal nustatytą grafiką buvo būtina pakrauti kitą krovinį vilkiką. Sunkvežimis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas teritorijoje prie išvažiavimo į kelią, t. y. STOP linijos ir arčiau dešiniojo kelkraščio. Be to, visa teritorija bei įvažiavimas iš kelio buvo apšviestas dirbtiniu apšvietimu (sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų), todėl matomumas buvo puikus. Teigia, jog negalima sutikti su tuo, kad laikinai nuleistas liftas papildomai turėjo būti pažymėtas ar paženklintas, jei pastarasis yra išsikišęs apie 1 metrą už transporto priemonės gabaritų (KET 210 p.). Mano, jog apskritai nuoroda į KET 210 p. yra neteisinga bei nepagrįsta, kadangi šis punktas yra susijęs su krovinių vežimu ar gabenimu. Šiame punkte yra nurodyta, kad jeigu krovinys priekyje arba gale išsikišo už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikišo už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta KET 4 priede. Aptariamu atveju, sunkvežimio hidraulinis keltuvas (liftas) yra sudedamoji transporto priemonės konstrukcinė dalis ir jos negalima priskirti išsikišusiam kroviniui ir pan., bei reikalauti papildomo žymėjimo.
Be to, nesutinka ir su nutarime nurodytu KET 9 p. pažeidimu (bendrosios eismo dalyvių pareigos), numatančiu, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Po eismo įvykio V. V. nesutiko su savo kalte bei siūlė kviesti policijos pareigūnus, tačiau D. B. delsė ir pats siūlė užpildyti deklaraciją bei vengė, kad įvykio vietą atvyktų policija. Mano, jog pats D. B. vairuodamas savo transporto priemonę buvo neatsargus, neapdairus ir nerūpestingas, nes įvažiavęs į teritoriją, jis iš karto „nukirto“ važiavimo krypties kampą bei kliudė kitą transporto priemonę, tuo sukėlė eismo įvykį, kai prieš tai vienas sunkvežimis bei dvi lengvosios transporto priemonės sėkmingai apvažiavo aikštelės pakraštyje stovintį sunkvežimį „MAN“ (vaizdo įrašas nuo 4 min. 26 sek. iki 4 min. 32 sek.). Be to, pažeidėjo atstovas teigia, jog D. B. pažeidė ir KET 100 p., numatančio, jog priešingų krypčių eismo juostas važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, reikalavimus, kadangi judėjo ne dešine kelio puse, bet iš karto įvažiavęs į teritoriją „nukirto“ važiavimo kampą ir to pasekoje atsitrenkė į sunkvežimio konstrukcinę dalį. Teigia, jog toks neatsakingas bei neapdairus važiavimas yra susijęs ir su pastarojo padarytu pažeidimu, kuris numatytas KET 108 p., numatančiame, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Be to, mano, jog D. B. veiksmai yra susiję ir su KET 119 p. pažeidimu, numatančiam pareigą vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ko iš esmės nesilaikė vairuotojas, atlikdamas posūkio manevrą į kairę pusę teritorijos aikštelėje. Dėl to D. B. vairavimas yra vertintinas kaip rizikingas bei neatsakingas.
Pabrėžia, kad priežastinis ryšys nustatomas ne tarp vairavimo kaip veiksmo, kas, be abejonės, taip pat yra veika, o tarp tokių eismo dalyvių veikų, kurios įvertintos kaip KET pažeidimas, nurodant konkretų taisyklių punktą. Šioje byloje priežastiniam ryšiui tinkamai nustatyti yra reikšmingas D. B. padarytos veikos įvertinimas KET požiūriu dėl visumos anksčiau nurodytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio „MAN“ vairuotojo galbūt padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, t. y. ar yra priežastinis ryšys taip jo padaryto pažeidimo bei kilusių padarinių. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiamas klausimas, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė institucijos ir teismo kompetencija. Laiko akivaizdžiu, kad būtent D. B. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio bei važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojama automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, turėjo sulėtinti važiavimo greitį ir prireikus sustoti, jei pastebėjo „MAN“ sunkvežimį. Be to, specialisto išvada Nr. SPI-02(17) nustatyta, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo veiksmai – sukdamas kairėn iš įvažiavimo į aikštelę, judėjo tokia trajektorija, kad jo vairuojama transporto priemonė, prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, nepaliko iki kairėje stovinčios transporto priemonės iš šono tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į kitą transporto priemonę – prieštaravo saugaus eismo reikalavimams, buvo priežastiniame ryšyje ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nagrinėjamoje kelių eismo situacijoje sunkvežimio MAN 12.225 vairuotojo V. V. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Teismo posėdyje nukentėjusysis D. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtina, kad V. V. inkriminuotų KET pažeidimų nepadarė, nes jis jokio išsikišusio krovinio nevežė (KET 210 p.) ir bendrųjų eismo dalyvių pareigų nepažeidė (KET 9 p.), o pats administracinis kaltinimas suformuluotas netinkamai. Be to, apelianto teigimu, V. V. veiksmai su eismo įvykio kilimu priežastiniu ryšiu nėra susiję, ir nurodo, jog būtent D. B. padaryti KET 100 p., 108 p., 119 p. pažeidimai, kuomet jis nesilaikė pareigų judėti dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir sukti taip, kad jo transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, lėmė eismo įvykio kilimą. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl V. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, ir tinkamai neįvertino kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens veiksmų atitikties KET reikalavimams, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta. Be to, pažymėtina ir tai, jog tiek pažeidėjui surašytas protokolas, tiek ir Institucijos nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, neatitinka šiems procesiniams dokumentais keliamų reikalavimų.
Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
ANK 417 str. 8 d., dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo V. V. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus KET pažeidimus, taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 8 d., turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog V. V. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 210 p. reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog jis sustojo ir vykdė krovos darbus tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui, nuleidęs liftą, kuris nebuvo paženklintas ir išlindo iš transporto priemonės gabaritų daugiau kaip vieną metrą, dėl ko kitas automobilis, sukdamas į kairę, atsitrenkė į pakrovimo liftą. Visų pirma pastebėtina, jog iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad V. V. sustojimo vietoje jokių krovimo darbų nevykdė. Analizuojant vaizdo įrašą matyti, jog V. V. vairuota transporto priemonė 4.23.29 val. pajuda nuo krovinių pakrovimo/ iškrovimo rampos (b. l. 41), pavažiuoja tiesiai, sustoja ir jokių krovimo darbų nevykdo, nes tuo metu (4.25.40 val.) prie rampos privažiuoja kitas automobilis, o V. V. krovininis automobilis stovi tolėliau nuo pakrovimo vietos. Taigi, administracinio nusižengimo protokole ir institucijos nutarime neteisingai nurodyta aplinkybė, jog įvykstant eismo įvykiui V. V. vykdė krovos darbus, ir kad dėl to kitas automobilis, sukdamas į kairę, atsitrenkė į pakrovimo liftą – įvykio metu V. V. vairuota transporto priemonė tiesiog stovėjo šalikelėje su nuleistu pakrovimo liftu ir krovimo darbai nebuvo vykdomi. Administracinio nusižengimo protokole taip pat akcentuojama, kad pažeidimas padarytas tamsiu paros metu, tačiau tuo pačiu pažymima, kad jis padarytas esant dirbtiniam apšvietimui, tokiu būdu jau pačiame administracinio nusižengimo protokole keliamos abejonės dėl šiuo atveju itin svarbios aplinkybės – eismo įvykio vietoje buvusio matomumo, ir nenurodoma, kokį faktinį matomumą šios dvi aplinkybės (tamsus paros metas ir dirbtinis apšvietimas) lėmė eismo įvykio vietoje.
Be to, administracinio nusižengimo protokole ir institucijos nutarime nurodyta, kad buvo nuleistas liftas, kuris nebuvo paženklintas ir išlindo iš transporto priemonės gabaritų daugiau kaip vieną metrą, ir taip neva buvo pažeistos KET 210 p. nuostatos, tačiau apygardos teismas pažymi, jog KET 210 p. yra įtvirtintas KET 17 skyriuje, reglamentuojančiame krovinių vežimą, o pats taisyklių punktas inter alia numato pareigą vairuotojui pažymėti krovinį kaip nurodyta KET 4 priede tuo atveju, jei krovinys gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, V. V. transporto priemonėje jokių išsikišusių krovinių nebuvo, krovimo darbai nebuvo vykdomi. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir vaizdo įrašo, krovininio automobilio „MAN 12.225“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liftas yra ne krovinys ir net ne papildomai sunkvežimyje įrengta darbo įranga, o konstrukcinė kėbulo dalis – krovinių skyriaus durys, kurios atsidarydamos į apačią, gali atlikti ir keltuvo funkciją. Akivaizdu, jog nėra pagrindo teigti, jog vairuotojui, stovėjimo vietoje atidarius transporto priemonės krovinių skyriaus duris, remiantis KET 210 p., numatančiu reikalavimą pažymėti daugiau kaip vieną metrą išsikišusį krovinį, kyla pareiga jas pažymėti taip, kaip nurodyta KET 4 priede. Taigi, nors V. V. buvo inkriminuotas KET 210 p. pažeidimas, numatantis atsakomybę už netinkamą išsikišusio už transporto priemonės gabaritų krovinio ženklinimą, tačiau administracinio nusižengimo protokolu bei institucijos nutarimu aplinkybė, jog V. V. vairuotoje transporto priemonėje buvo prakrautas koks nors krovinys, kuris išsikišo už transporto priemonės gabaritų, nebuvo nustatyta, todėl šio pažeidimo padarymas jam inkriminuotas nepagrįstai.
Protokole ir institucijos nutarime nurodyta, kad V. V. savo veiksmais, t. y. palikdamas nuleistą krovininio automobilio liftą, padarė ir KET 9 p., inter alia numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, jog KET 9 p. įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turėjo laikytis tiek V. V., tiek į stovintį krovininį automobilį atsitrenkęs D. B., o siekiant nustatyti dėl ANK 417 str. 8 d. įtvirtinto pažeidimo kaltą asmenį, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuria pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Nustačius, jog be KET 9 p. pažeidimo, V. V. inkriminuotas KET 210 p. pažeidimas padarytas nebuvo, nes jokio krovinio V. V. įvykio metu pasikrovęs nebuvo, todėl jam nekilo pareiga būti tinkamai pažymėjus transporto priemonės krovinių skyriaus duris-liftą, administracinio nusižengimo protokole ir jam priimtame institucijos nutarime nelieka nei vienos pažeidėjui inkriminuotos specialiosios normos, kurią savo elgesiu būtų pažeidęs V. V..
Kita vertus, analizuojant administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime pateiktą V. V. pažeidimo esmę, matyti, jog jame nurodyta, kad V. V. neva padaryto KET 210 p. numatyto pažeidimo pasekoje kilo eismo įvykis, ir kitas automobilis, sukdamas į kairę, atsitrenkė į pakrovimo liftą. Reikia pastebėti, jog nuo 2017-01-01, įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 str. 2 d.). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju V. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už KET 210 p., numatančio vežamo krovinio žymėjimo taisykles, pažeidimą. Nustatant, jog buvo padarytas šis pažeidimas, reikia nustatyti tik tai, ar buvo vežamas krovinys, ar krovinys gale išsikišo už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 metrą, ir ar šis krovinys nebuvo pažymėtas, kaip nurodyta Taisyklių 4 priede. Šio pažeidimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo pažeistos vežamo krovinio žymėjimo taisyklės, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis. Taigi administracinio nesusižengimo protokole nurodytas ir Institucijos nutarimu nustatytas padarytos veikos požymis – „ko pasekoje kitas automobilis sukdamas į kairę atsitrenkė į pakrovimo liftą“ – yra perteklinis, ir išeina iš V. V. inkriminuoto KET 210 p. pažeidimo sudėties ribų.
Kita vertus, aplinkybė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje V. V. be pagrindo inkriminuotas KET 210 p. pažeidimo padarymas, pati savaime nereiškia, jog byloje apskritai nėra duomenų, kad jis nepadarė kitų KET pažeidimų, kurie galėjo lemti eismo įvykio kilimą. Analizuojant byloje surinktus duomenis, didžiausią abejonę kelia tai, ar V. V. tinkamai pastatė savo transporto priemonę, ir nepažeidė KET 143 p., kuriame nurodyta, jog neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų, taip pat ir tai, ar V. V. nepažeidė KET 148 p., draudžiančio atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Atsakomybė už šių KET pažeidimų padarymą numatyta ANK 417 str. 2 d., kuriame įtvirtinta, kad atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, taip pat ir važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Tačiau V. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole šios pažeidimo padarymo aplinkybės (sustojimas galbūt neleistinoje vietoje, galbūt neleistinas transporto priemonės durų atidarymas) ir atitinkami kelių eismo taisyklių punktai (KET 143 p., 148 p.) nebuvo inkriminuoti, o veika nebuvo kvalifikuota pagal ją atitinkančią ANK 417 str. 2 d., dėl šių veikų V. V. nebuvo nubaustas institucijos nutarimu. Apygardos teismas pažymi, jog teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 str.) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Pabrėžtina, kad protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, ANK 652 str. 2 d. inter alia numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šių priežasčių apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundą, neturi pagrindo savo iniciatyva V. V. veiksmuose nustatinėti kitų, jam neinkriminuotų įvykio aplinkybių ir kitų KET pažeidimų požymių, bei spręsti dėl galimybės jo veiklą perkvalifikuoti pagal kitus ANK straipsnius.
Didelė dalis apeliacinio skundo skiriama į stovinčią V. V. pastatytą transporto priemonę atsitrenkusio lengvojo automobilio vairuotojo D. B. galimai padarytų KET pažeidimų, kurie galimai lėmė eismo įvykio kilimą, analizei. Tačiau, net ir nustačius, jog D. B. galimai padarė KET pažeidimus prieš kylant eismo įvykiui, tai jokiu būdu savaime nepaneigtų aplinkybės, jog V. V. taip pat galbūt padarė anksčiau aptartus pažeidimus prieš eismo įvykį. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastimi ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017-01-01 buvo numatyta ATPK 127 str. 2 d., nebenumato. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas tik V. V. atsakomybės klausimas dėl KET 210 p. įtvirtinto formalaus pažeidimo (dėl netinkamai pažymėto krovinio), tačiau nenustatinėjama, ar šis, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą – tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013). Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje V. V. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama lengvojo automobilio vairuotojo D. B. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, įvertinant tai, jog būtent Institucija nesurašė tinkamo administracinio nusižengimo protokolo, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog V. V. vairuotame krovininiame automobilyje buvo pakrautas krovinys, kuris buvo išsikišęs virš 1 metro už automobilio gabaritų, ar kad V. V. eismo įvykio metu apskritai vykdė krovos darbus, t. y. jog jis pažeidė KET 210 p. reikalavimus ir padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą pažeidimą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad V. V. yra kaltas dėl Kelių eismo taisyklių 9 p., 210 p. reikalavimų pažeidimo ir ANK 417 str. 8 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, V. V. veikai neturint jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2017-09-21 nutarimą panaikinti, ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.