Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. S., jo atstovui advokatui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovui R. S., trečiajam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į posėdį neatvyko trečiojo asmens atstovas, apie posėdį informuota.

Dėl kompensacijos už degalus

Dėl išlaidų automobilio remontui

Dėl kompensacijų už mobiliojo ryšio paslaugas

Motyvuojamoji dalis

Taigi, atsakovui R. S. už jo patirtas išlaidas mobiliojo ryšio paslaugoms buvo nepagrįstai kompensuota 1 002 Eur (914 Eur už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas ir 88 Eur už Telia Lietuva, AB paslaugas).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą atsakovui R. S., trečiajam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Prokurorė prašo priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 20 130,74 Eur, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo (2019-2023 m.) tarybos nariu, jos (duomenys neskelbtini) nariu (Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2019-04-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nepagrįstai gavo 20 130,74 Eur išmokų transporto ir mobiliojo ryšio išlaidoms kompensuoti.

Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-03-31) nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. T1-118 patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau - Reglamentas) 124 p. numatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti mokama iki 1,00 MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išmoka. Norėdamas gauti šią išmoką, Tarybos narys iki einamojo mėnesio 5 d. pateikia Savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai praėjusį mėnesį patirtų išlaidų sąrašą (pagal formą, 2 priedas), pateikdamas išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Apskaičiuota išmoka iki einamojo mėnesio 25 d. pervedama į Tarybos nario nurodytą sąskaitą. Reglamento 124.1 p. nustatyta, kad išmoka gali būti panaudota:

124.1.1. Tarybos nario telefonų nuomai, telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti;

124.1.2. pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti;

124.1.3. Tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui;

124.1.4. Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui;

124.1.5. kanceliarinėms prekėms įsigyti;

124.1.6. biuro patalpų nuomai apmokėti.

Reglamento 125 p. nurodyta, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal Mero potvarkį atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnis nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektas, įgyvendindamas savo teises ir atlikdamas pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, t. y. privalo elgtis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o CK 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Valstybės politikų elgesio kodekso, patvirtinto 2006-09-19 įstatymu Nr. X-8160, 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnį Tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai pirmajame tarybos posėdyje tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Prokurorė savo reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Iš bylos matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir pateikė Generalinei prokuratūrai 2024-01-05 audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita; R. S. suteiktas kodas (duomenys neskelbtini)). Iš šios Ataskaitos matyti, kad pirmasis Tarybos posėdis įvyko 2019-04-25. R. S. buvo (duomenys neskelbtini) nariu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. vyko 9 Tarybos posėdžiai ir 9 (duomenys neskelbtini) posėdžiai kontaktiniu būdu. 2020 m. 6 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 6 - nuotoliniu būdu; 7 (duomenys neskelbtini) posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 6 - nuotoliniu būdu. 2021 m. 5 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 7 - nuotoliniu būdu; 5 (duomenys neskelbtini) posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 6 - nuotoliniu būdu, 1 - mišriu būdu. 2022 m. 11 tarybos posėdžių vyko kontaktiniu būdu ir 4 - nuotoliniu būdu; 12 (duomenys neskelbtini) posėdžių vyko kontaktiniu būdu, 3 - nuotoliniu būdu, 1 - mišriu būdu. 2023 m. 5 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu; 3 (duomenys neskelbtini) posėdžiai vyko kontaktiniu būdu.

R. S. nedalyvavo 3 iš 53 Tarybos posėdžių: 2021-08-04 (kontaktiniu būdu), 2022-12-22 (kontaktiniu būdu), 2023-03-30 (kontaktiniu būdu). Ataskaitoje nurodyta, kad Tarybos nariui R. S. 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu buvo išmokėta 27 892,00 Eur išmokų. Pagal pateiktas ataskaitas tarybos narys turėjo 15 421,71 Eur išlaidų degalams (12 832,91 l degalų), 10 255,97 Eur - automobilio remontui, 2 403,86 Eur - telefonų nuomai, telefoniniams pokalbiams ir interneto paslaugoms bei 300,05 Eur kanceliarinėms prekėms.

Atsakovas neginčija, kad šią pinigų sumą gavo ir kad kiekvieną ketvirtį teikė Šilutės rajono savivaldybei išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla ataskaitas, pagrįsdamas pervestų pinigų tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą. Jis nesutinka su tuo, kad kompensuotos lėšos nėra susijusios su tarybos nario veikla.

Prokurorė ieškinį pareiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Teismų praktikoje yra išskirtos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visas išvardytas sąlygas. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Paminėtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti. Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

Vertinant byloje surinktus įrodymus galima teigti, kad prokurorė įrodinėjamas aplinkybes įrodė, tai yra, pateikė pakankamai duomenų, kad atsakovas R. S. praturtėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos sąskaita. Priešinga išvada darytina atsakovo atžvilgiu – laikytina, kad R. S. neįrodė, jog piniginę kompensaciją prokurorės nurodytoje dalyje jis gavo pagal galiojančias teisės normas.

Nagrinėjimo metu prokurorė išdėstė, jog didžiąją dalį atsakovui išmokėtos sumos sudaro kompensacija už degalus – 15 421,71 Eur. Ji pateikė duomenis kokiais laikotarpiais, kokius automobilius atsakovas naudojo, kokius atstumus nuvažiavo ir kokias turėjo išlaidas. Taip pat prokurorė atliko skaičiavimus, kuriais remiantis galima spręsti, jog atsakovas išnaudojo neadekvačiai didelį kiekį degalų. Pagal pateiktus kasos aparatų kvitus buvo kompensuota 15 421,71 Eur išlaidų už 12 832,91 l degalų. Už degalus jis apmokėjo banko kortele 3 480,25 Eur, grynaisiais pinigais - 11 941,50 Eur. Tarybos narys apmokėjo degalus 19 skirtingų banko kortelių, jam priklausančia kortele sumokėjo 765,65 Eur. Audito metu atsakovas sumokėjo į savivaldybės biudžetą 18,12 Eur už kitas prekes, pirktas kartu su degalais. Karantinų laikotarpiais (2020-03-16 - 2020-06-01, 2020-11-07 - 2021-06-01), R. S. buvo kompensuotos išlaidos kurui už 5 583,80 Eur.

Atsakovas audito metu nurodė, kad Tarybos nario veiklai naudojo automobilius Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visi automobiliai naudoja dyzelinį kurą.

VĮ Regitra duomenimis automobilis Toyota Corola Verso , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedalyvavo eisme šiais laikotarpiais:

- nuo 2019-07-30 iki 2019-10-01(dėl pasibaigusios transporto priemonės techninės apžiūros);

- nuo 2021-02-10 iki 2021-02-28 (dėl pasibaigusio civilinės atsakomybės draudimo);

- nuo 2021-10-01 automobilis Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedalyvauja eisme dėl pasibaigusios transporto priemonės techninės apžiūros (13 priedas ).

VĮ Regitra nurodė, kad atsakovui buvo atimta teisė vairuoti nuo 2022-02-23 iki 2022-05-22. Teisė vairuoti sugrąžinta 2022-05-26.

Pagal UAB „Transkona“ pateiktus duomenis R. S. naudotų automobilių tarybos nario funkcijoms vykdyti užfiksuotos tokios ridos:

1. Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 290 396 km (2019 m.);

2. Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 349 382 km (2022 m.), 326 900 km (2020 m. ), 316 496 (2019 m.);

3. Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 353 688 km (2022 m.), 313 422 km (2020 m.), 278 325 km (2018 m.).

Išanalizavus R. S. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus (degalinių kvitus, sąskaitas faktūras) ir pagal juos gautas išmokas matyti, kad dauguma išlaidų degalams kompensuota nepagrįstai, apmokėjimui pateikti kvitai nepatvirtina, kad Tarybos narys patyrė prašomas kompensuoti išlaidas. Pagal pateiktus registracijos dokumentus, atsakovui priklausantys automobiliai naudojo dyzeliną, tačiau atsakovas apmokėjimui pateikė čekius, patvirtinančius, jog patyrė išlaidas benzinui. Viso R. S. kompensuota už benziną 508,43 Eur.

- 2021 m. liepos 11 d. atsakovas kurą pylėsi 08:08 val. - 36,72 1, apmokėta 40,02 Eur; 10:17val. - 36,69 1, apmokėta 40,00 Eur; 11:06 val. - 38,46 1, apmokėta 41,92 Eur; 12:39 val. - 44,25 1, apmokėta 48,23 Eur; 17:21 val. - 63,99 1, apmokėta 69,75 Eur;

- 2021 m. gegužės 5 d. 08:20 val. - 48,54 1, apmokėta 50,00 Eur; 12:58 val. - 30,00 1, apmokėta 30,90 Eur; 18:58 val. - 3,9 1, apmokėta 4,44 Eur; 20:34 val. - 29,12 1, apmokėta 30,00 Eur;

- 2021 m. gegužės 28 d. 10:04 val. - 29,12 1, apmokėta 30,00 Eur; 15:34 val. - 29,14 1, apmokėta 30,01 Eur; 17:51 val. - 30,09 1, apmokėta 31,00 Eur; 17:53 val. - 34,28 1, apmokėta 35,31 Eur.

Taip pat iš bylos matyti, kad nustatyti nevienkartiniai atvejai, kuomet atsakovas kurą pildavosi 2-3 kartus per dieną.

Dažni (po kelis kartus per dieną) atsakovo kuro pylimo atvejai bei didesni vienu metu užpiltų degalų kiekiai nei atsakovo automobilio kuro bako talpa bei aplinkybė, jog atsakovas pateikė apmokėjimui sąskaitas faktūras už degalus, kuomet jam buvo atimta teisė vairuoti, kelia abejonę atsakovo sąžiningumu. Atitinkamai tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas realiai negalėjo patirti kompensuotas išlaidas.

Atsakovo automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galia 66 kW, kuro sąnaudos yra 6,2 1/100 km (fhttps://autogidas.lt/auto-katalogas/tovota/corolla/verso-2.0-d-4d-sol- 2002-2004-k44673). Automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galia 100 kW, kuro sąnaudos yra 6,4 1/100 km (https://autogidas.lt/auto-katalogas/toyota/corolla/verso-2.2-d-4d- sol-2007-2008-k70158).

Atsakovas audito metu nurodė, jog Tarybos nario kadencijos laikotarpiu naudojosi trimis automobiliais. Kaip matyti iš VĮ Regitra ir UAB „Transkona“ pateiktos informacijos, atsakovas automobiliu Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis nuo kadencijos pradžios 2019 m. kovo iki 2021 m. spalio 1 d., kuomet pasibaigė šio automobilio techninės apžiūros galiojimas, su pertraukomis nuo 2019-07-30 iki 2019-10-01 ir nuo 2021-02-10 iki 2021-02-28, kurių metu automobilis negalėjo dalyvauti eisme dėl pasibaigusių techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Taigi, šiuo automobiliu atsakovas galėjo naudotis beveik 29 mėnesius.

Nuo 2021 m. gruodžio R. S. naudojosi automobiliu Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis 2019-02-12 registruotas A. S. vardu.

Atsakovas negalėjo nurodyti, kokiais konkrečiais laikotarpiais naudojosi kiekvienu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiais automobiliais atsakovas naudojosi vykdydamas tarybos nario pareigas atskirais laikotarpiais bei tai, kad visų automobilių techninės charakteristikos iš esmės vienodos, skaičiuojant suvartotą degalų vidurkį, pagrįstai rėmėsi daugiausiai suvartojančio automobilio kuro sąnaudomis - 6,4 1/100 km. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta automobilio Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rida per vienerius metus, apskaičiuojant vidutiniškai per kadenciją sunaudotų degalų kiekį rėmėsi automobilio Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutine rida, kuri UAB Transkona duomenimis yra 11 241 km per metus (349 382 km - 326 900 km/2 =11 241 km). Per vienus metus atsakovo nuvažiuotam vidutiniam kilometražui (11 241 km.) realus sunaudotas degalų kiekis yra 719,424 1, per keturis metus - 2 877,696 1, t. y. daugiau nei 4 kartus mažesnis nei degalų kiekis, už kurį atsakovui yra kompensuota (12 832,92 1).

Vidutinė 1 litro degalų kaina, apskaičiuota pagal atsakovo pateiktus atsiskaitymo kvitus, yra 1,2 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau apskaičiuotą vidutinį sunaudotų degalų kiekį per metus (719,424 1), atsakovas degalams galėjo išleisti 863,30 Eur metams arba 3 453,20 Eur per 4 tarybos nario kadencijos metus. Atėmus išlaidas degalams 9 mėnesių laikotarpiui, kuomet Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti automobilis negalėjo būti naudojamas dėl judėjimo ribojimų, kurios sudaro 647,47 Eur, lieka 2 805,70 Eur. Šios išlaidos prokurorės nuomone, dalintinos per pusę, kadangi atsakovas automobilį naudojo ne tik tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir kitoms, tame tarpe - asmenimėms reikmėms. Manytina, kad su tokia prokurorės pozicija reikia sutikti. Todėl pagrįsta R. S. patirtų išlaidų suma degalams yra 1 402,87 Eur. Šią sumą atėmus iš jam už degalus išmokėtų 15 403,63 Eur (suma, gauta iš 15 421,75 Eur atėmus atsakovo audito metu grąžintus 18,12 Eur), laikytina, kad atsakovas jam kompensavus už degalus nepagrįstai praturtėjo 14 000,76 Eur ir ši suma turi būti iš atsakovo priteista.

Dėl išlaidų automobilių remontui

Iš bylos matyti, kad atsakovui už jo naudojamų automobilių remontą pagal pateiktas sąskaitas faktūras kadencijos laikotarpiu buvo kompensuota 10 255,97 Eur, iš jų remontui - 9 399,60 Eur, detalėms - 856,37 Eur. Iš Tarybos nario apmokėjimui pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog automobiliai buvo remontuojami (perkamos detalės) vidutiniškai kartą per mėnesį, remontuotos arba pakeistos pagrindinės automobilių detalės (pavarų dėžė, akumuliatorius, amortizatoriai, radiatorius), remontui vidutiniškai kas mėnesį išleista apie 300 Eur. Įvertindama remonto darbų dažnumą, jų pobūdį, kainą, prokurorė teigia, jog visos atsakovo naudotų automobilių remonto ir priežiūros išlaidos buvo kompensuojamos iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų. Šiuo atveju prokurorė taip pat laikosi pozicijos, jog remontuotais automobiliais atsakovas naudojosi ir savo reikmėms, todėl pagrįstomis išlaidomis ji prašo pripažinti pusę automobilių remontui ir priežiūrai kompensuotų išlaidų, tai yra 5 127,98 Eur. Manytina, kad toks prokurorės samprotavimas yra visiškai pagrįstas, su juo reikia sutikti, todėl jos prašoma suma iš atsakovo priteistina.

Dėl kompensacijų už mobiliojo ryšio paslaugas

Iš bylos matyti, kad atsakovui Tarybos nario kadencijos laikotarpiu telefoniniams pokalbiams ir interneto paslaugoms apmokėti buvo kompensuota iš viso 2 403,86 Eur. Iš atsakovo apmokėjimui pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, jog atsakovas naudojosi UAB „Bitė Lietuva“ ir Telia Lietuva, AB, mobiliojo ryšio paslaugomis. Atsakovas apmokėjimui pateikė šių bendrovių išrašytas sąskaitas faktūras, prašydamas kompensuoti sumas, sumokėtas už suteiktas paslaugas, kurios pateiktose sąskaitose-faktūrose nėra detalizuotos. Iš UAB „Bitė Lietuva“ ir Telia Lietuva, AB, pateiktų dokumentų - paslaugų teikimo sutartčių ir detalizuotų sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovas teikė išlaidų ataskaitas, prašydamas kompensuoti jo patirtas išlaidas mobiliajam ryšiui, internetui, matyti, jog ne visos atsakovo prašomos kompensuoti išlaidos yra susijusios su jo, kaip Tarybos nario, veikla ir jos nepagrįstai kompensuotos iš savivaldybės lėšų.

Pagal UAB „Bitė Lietuva“ pateiktus duomenis (sąskaitas) matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo iki 2019 m. gegužės (imtinai) telefonui Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio paslaugų planu Žalias. Nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. liepos atsakovas naudojosi planu LengviauNeribotai. Nuo 2020 m. liepos iki 2022 m. liepos atsakovas naudojosi planu Lengviau5. Nuo 2022 m. rugpjūčio iki kadencijos pabaigos atsakovas naudojosi planu LengviauNeribotai. Pagal šiuos planus pokalbiai ir SMS į visus Lietuvos tinklus bei mobiliojo interneto duomenys telefone yra neriboti.

Atsakovas savivaldybei teikiamose išlaidų ataskaitose kaip kompensuotiną dažniausiai nurodydavo sumą už visas UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas, kai kuriais atvejais prašydavo kompensuoti suteiktų paslaugų sumą be PVM. Tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio (imtinai) iki kadencijos pabaigos (2023 m. kovo) pagal detalias R. S. apmokėti teikiamas UAB Bitė Lietuva sąskaitas faktūras be mokėjimo planų mobiliajam telefonui Nr. (duomenys neskelbtini)ir mobiliajam internetui, buvo teikiama įvairių paslaugų - ARLO GB (planas skirtas įrenginio Arlo Go LTE Camera aptarnauti), televizija „Go3“, planas Neribotas laikrodžiams, 3 planai „Mobilusis neriboti GB“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), interneto paketas vartotojų grupės Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, jog tarybos nario funkcijoms vykdyti pakanka vieno mobiliojo telefono abonento ir vieno plano mobiliems duomenims, laikytina, kad R. S. pagrįstai galėjo būti kompensuojamos mobiliojo ryšio telefono išlaidos (mokėjimo planai) mobiliajam telefonui Nr. (duomenys neskelbtini)(telefono numeris, nurodytas kaip kontaktinis) ir vienam planui Neriboti GB (maršrutizatoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo - Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiantis UAB „Bitė Lietuva“ pateiktomis sąskaitomis, R. S. galėjo būti pagrįstai kompensuota: 2020 m. - 393,16 Eur, 2021 m. - 303,14 Eur, 2022 m. - 259,68 Eur, 2023 m. - 119,95 Eur išlaidų, kas sudaro 1 075,93 Eur. Tačiau už tuos metus atsakovui atitinkamai buvo kompensuota 472,64 Eur (2020 m.), 662,16 Eur (2021 m.), 702,87 Eur (2022 m.), 152,35 Eur (2023 m.), t. y. viso 1 990,02 Eur. Nepagrįstai atsakovui kompensuotų UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų suma yra 914 Eur.

Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. lapkričio atsakovui buvo kompensuotos jo apmokėjimui pateiktos išlaidos už Telia Lietuva, AB teiktas paslaugas. Pagal šios bendrovės pateiktas sąskaitas atsakovui kompensuota 88,01 Eur. Bendrovė nurodė, jog R. S. nuo 2014-02-24 iki 2022-05-05 buvo sudaręs sutartį dėl plačiajuosčio interneto paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų sąskaitų, atsakovas tuo pat metu naudojosi šios bendrovės mobiliuoju internetu. Atsakovo nurodytas gyvenamosios vietos adresas, kuriuo siunčiamos sąskaitos 2019-2020 m. ((duomenys neskelbtini), vėliau - (duomenys neskelbtini)), nesutampa su adresu, kuriuo buvo teikiamos Telia Lietuva, AB plačiajuosčio interneto paslaugos ((duomenys neskelbtini).). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, vykdydamas tarybos nario funkcijas, nepatyrė išlaidų, kurios kompensuotos pagal Telia Lietuva, AB pateiktas sąskaitas. Taigi, atsakovui R. S. už jo patirtas išlaidas mobiliojo ryšio paslaugoms buvo nepagrįstai kompensuota 1 002 Eur (914 Eur už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas ir 88 Eur už Telia Lietuva, AB paslaugas).

Prokurorė pagrįstai nurodė, kad atsakovui R. S., kaip ir kitiems asmenims, yra nustatyta ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y., ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Savaime suprantama, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Audito metu nustatyti degalų pylimai kelis kartus per dieną, degalų kiekiai, viršijantys jo naudotų automobilių kuro bako talpą, nepagrįstai didelis ir neprotingas prašomas kompensuoti degalų kiekis, degalų pirkimo dažnumas, 19 nuolaidų kortelių naudojimas, apmokėjimui pateiktų mobiliojo ryšio operatorių suteiktų paslaugų kiekis ir pobūdis šiuo atveju akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai ne tik patvirtina netinkamą atsakovo elgesį konkrečioje situacijoje, bet ir neginčijamai patvirtina jo nesąžiningą elgesį gaunant išlaidų kompensaciją.

Savivaldybės tarybos narys R. S., prašydamas kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė CK 1.5, 1.137 straipsnių reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje, Reglamento 124 punkte numatyta išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė - skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą.

Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu.

Neginčijama, kad R. S. turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant Tarybos nario tarybos nario funkcijas, tačiau nagrinėjimo metu nustatyta, kad realiai jam kompensuota kelis kartus daugiau, nei turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisės aktus. Taigi, pagrįstomis ir teisėtai kompensuotomis laikytinos Tarybos nario apmokėtos išlaidos už degalus ne karantino metu yra 1 402,87 Eur. Nepagrįsto praturtėjimo suma, kuri priteistina iš R. S. už degalus - 14 000,76 Eur. Pagrįstomis išlaidomis už automobilių remontą gali būti pripažinta pusė R. S. kompensuotos sumos, todėl 5 127,98 Eur laikytina nepagrįstu praturtėjimu. Nepagrįstu praturtėjimu pripažintina taip pat R. S. išmokėta 1 002,00 Eur kompensacija už mobiliojo ryšio operatorių paslaugas. Todėl bendra iš R. S. priteistina suma yra 20 130,74 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Teisės aktai numato išmokas savivaldybės tarybos nariams jų veiklos išlaidoms kompensuoti, tačiau neabejotinai, jos turi būti naudojamos protingai, teisingai ir skaidriai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai gautos ir naudojamos savivaldybės lėšos pažeidžia viešuosius interesus, nes tokiu būdu daroma žala savivaldybei. Šilutės rajono savivaldybės administracija neinicijavo teisminio proceso neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimui, todėl atsirado pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu. Laikytina, kad prokuroras įrodė įrodinėjamas aplinkybes, todėl ieškinys turi būti patenkintas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 453 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybės naudai 20 130,74 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-06-13 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš R. S. valstybės naudai 453 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.