Kauno apylinkės teismo sprendimas

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras A. V. J.. Po A. V. J. mirties jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: J. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Po A. V. J. mirties paveldimą turtą sudarė nekilnojamasis turtas: gyvenamojo namo dalis, ūkio pastatas, dalis kitų statinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kurie pagal testamentą palikti R. M., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas į testamente nurodytą turtą nėra išduotas.

Po vyro A. V. J. mirties pareiškėja gyveno ir dabar gyvena jai ir jos vyrui priklausančiame name, tvarko ir prižiūri visą nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius, jai visą laiką padeda jos pusbrolis Vytautas, kuris yra jos kaimynas.

Palikėjo A. V. J. mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes ji palikėjo mirties dieną buvo pensinio amžiaus, jos gaunamos pajamos buvo 246,51 Lt per mėnesį, kitų pajamų neturėjo, palikimo atsiradimo metu jos finansinė padėtis buvo prasta ir jai buvo reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsniu, ji turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.

2021 m. balandžio 9 d. pareiškėja kreipėsi į Jonavos (duomenys neskelbtini) biurą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. 2021 m. gegužės 6 d. Jonavos (duomenys neskelbtini) biuro notaras Z. B. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, todėl ji priversta kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo – išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, kad A. V. J. mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, siekiant paveldėti privalomąją palikimo dalį.

Kadangi jo santykiai su mirusiojo A. V. J. sutuoktine R. J. buvo giminiški ir nuoširdūs, nes jie yra pusbrolis ir pusseserė, jam už nuolatinę pagalbą R. J. jo naudai buvo sudariusi testamentą, jis neskubėjo persirašyti paveldėto po A. V. J. mirties nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savo vardu. Pokalbių su R. J. metu ne vieną kartą aptardami dokumentų sutvarkymo klausimą, jie kalbėjo apie tai, kad jis neregistruos paveldėto po A. V. J. mirties nekilnojamojo turto savo vardu, nes tai, kaip jam buvo sakiusi notarė, nėra privaloma. Su R. J. kalbėjo, kad viskas išliks registruota R. J. vardu, o jau po R. J. mirties, jis visą turtą iš karto užregistruos savo vardu. Po A. V. J. mirties ne tik jis, bet ir R. J. žinojo, kad jam pagal testamentą priklauso dalis A. V. J. mirties dieną priklausiusio nekilnojamojo turto ir šiuo klausimu jie kartas nuo karto pakalbėdavo.

Pareiškėja R. J. po A. V. J. mirties priėmė palikimą pagal įstatymą ir kaip vienintelė įstatyminė paveldėtoja (sutuoktinė) po sutuoktinio A. V. J. paveldėjo mirusiojo sutuoktinio vardu registruotą (duomenys neskelbtini) individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, jai Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini).

A. V. J. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėja R. J. buvo ne tik pensininkė, tačiau kartu su sutuoktiniu valdė sutuoktinio vardu registruotą individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri, vadovaujant R. J., tęsė darbus ir po A. V. J. mirties. Mirus sutuoktiniui A. V. J., pareiškėja toliau tęsė tą pačią veiklą dar mažiausiai 5 metus, gaudavo atitinkamas pajamas, todėl ne tik sutuoktinio mirties dieną, bet ir vėliau pareiškėja nebuvo išlaikoma kitų asmenų, o išsilaikė pati, išlaikė ir jai priklausančią dalį nekilnojamojo turto bei gaudavo ne tik pensiją (vėliau ir našlės pensiją), bet ir papildomas pajamas iš verslo.

Testatorius A. V. J. visiškai nenušalino savo sutuoktinės pareiškėjos nuo palikimo, t. y. pareiškėjai atiteko kitas (nei nurodyta testamente) mirusiojo sutuoktinio A. V. J. turtas - (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikytina, kad pareiškėja paveldėjo visą jai kaip vienintelei įstatyminei įpėdinei sutuoktinei priklausantį palikimą, todėl ji negali pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, šią dalį prašant išskirti iš testamentu paveldimo turto.

A. V. J. mirties dieną (o taip pat ir šiuo metu), pareiškėjos turtinė padėtis nebuvo ir nėra bloga. Kadangi turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – žemės sklypas su statiniais buvo įgytas A. V. J. ir R. J. santuokos metu, todėl abiems sutuoktiniams jis priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, preziumuojant, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso 1/2 dalis turto. Atitinkamai po sutuoktinio A. V. J. mirties, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, pareiškėja tapo 1/2 dalies santuokoje įgyto turto savininke asmeninės nuosavybės teise (t. y. pareiškėjai R. J. galėjo būti išduotas dokumentas patvirtinantis jos nuosavybės teises į 1/2 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo ir kitų statinių). Taigi, šiai dienai pareiškėjai priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkio bei kitų statinių ir atitinkama žemės sklypo dalis, kuriais ji gali disponuoti savo nuožiūra, todėl jos turtinė padėtis tikrai nebuvo ir nėra tokia, kurią įstatymų leidėjas laikytų reikalinga papildomos apsaugos ir gynimo.

R. J., nors ir yra sudėtingo charakterio bei bendravimo būdo, tačiau visą laiką jis matė jos racionalumą, sąžiningumą, žodžio laikymąsi, gebėjimus pasirūpinti savimi ir savo turtu finansiškai, todėl yra keistas šis pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jos sutuoktinio A. V. J. mirties dieną ji buvusi priklausoma nuo sutuoktinio, ir tai leidžia daryti prielaidą, jog šiuo metu kažkas, siekdamas savanaudiškų tikslų, daro R. J. blogą įtaką ar net siekia ja pasinaudoti užvaldant pareiškėjos turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja R. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą praėjus 18 metų nuo teisės pareikšti atitinkamą pareiškimą dienos ir praėjus 15 metų nuo to momento, kai pareiškėjai R. J. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jos sutuoktinio A. V. J. turėtą turtą prašo taikyti senaties terminą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padalyti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-560-2009).

Suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo motyvus, prašė pareiškimą atmesti ir papildomai paaiškino, kad su pareiškėja jo santykiai buvo giminiški, nes jis ir pareiškėja yra pusbrolis ir pusseserė. Iki pareiškėjos vyro mirties, daugiausia prekes į kioską atveždavo jos vyras, o jis tik kartais padėdavo. Po pareiškėjos vyro mirties jis veždavo prekes į kioską, esantį prie pareiškėjos namų, derindavo su pareiškėja ką atvežti, o R. J. duodavo pinigų prekėms nupirkti. Nupirkęs prekes, jis pirkimo kvitus atiduodavo R. J.. Prekių atvežimas į kioską nebuvo jo verslas, jis ne kiekvieną dieną veždavo prekes. Tai buvo R. J. verslas. Kioske dirbdavo viena pardavėja. Nupirkus R. J. maisto produktų, už juos ji sumokėdavo jam pagal čekius. Už prekių vežimą į kioską R. J. pildavo kurą. Jis negali pasakyti, kiek po A. V. J. mirties kioskas dirbo. Santykiai su pareiškėja pablogėjo užpernai, kai jam paskambinus pareiškėjai, ši pasakė daugiau neiti pas ją. Pareiškėja žinojo, kad jos vyras parašė testamentą jo naudai, nes jie visi trys kartu buvo pas notarę. Po A. V. J. mirties jis kreipėsi pas notarę dėl palikimo, tačiau dokumentų iki pabaigos nesusitvarkė, nes R. J. sakė, kad jo naudai taip pat parašiusi testamentą, todėl galvojo, kad po R. J. mirties jis visus dokumentus susitvarkys. Po A. V. J. mirties jo žmonai išlaikymo nereikėjo, ji pati save išsilaikė, o jie tarpusavyje kalbėjosi, kad jei R. J. reikės pagalbos, jis padės jai finansiškai. Kai po vyro mirties R. J. susilaužė koją, kioske dirbo pardavėja, o jis tik pristatydavo į kioską prekes.

Suinteresuotas asmuo Jonavos (duomenys neskelbtini) biuro notaras Z. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad notaras šioje byloje neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl ir nuomonės dėl sutikimo/nesutikimo su pareiškimu nereiškia, prašo teismo bylą spręsti teismo nuožiūra. Pareikšti nuomonę dėl to, ar pareiškėjai R. J. jos sutuoktinio A. V. J. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas bei ar ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį, būtent į dalį gyvenamojo namo, dalį ūkio pastato, dalį kitų statinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos testamentu A. V. J. paliko R. M., notaras negali, nes pareiškime pareiškėja nenurodo visų faktinių aplinkybių, reikšmingų šio fakto nustatymui, išskyrus tai, kad ji buvo pensininkė ir jos pajamos siekė 245,51 Lt, o kitų pajamų neturėjo bei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip nustatyta notaro Z. B. (duomenys neskelbtini) nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pirmiau minėtas nekilnojamas turtas yra registruotas pareiškėjos vardu, tačiau nėra nustatyta palikėjo A. V. J. dalis šio turto bendrojoje nuosavybėje, t. y. pati pareiškėja turi nekilnojamo turto. Be to, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. J. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo (duomenys neskelbtini) individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Kokia pareiškėjos turimo minėto turto vertė nėra aišku, taip pat nėra aišku, ar paveldėta įmonė toliau veikė ir gavo pajamų ir pan.

Liudytojas E. M. teismo posėdyje parodė, kad jis su R. J. dabartiniu metu jokių santykių nepalaiko, ji yra jo tėvo antros eilės pusseserė. Santykiai su R. J. nutrūko po jos vyro mirties dėl jos nemokėjimo bendrauti. (duomenys neskelbtini), gyvena jo mama, todėl lankydamasis dažnai pas mamą, jis matydavo ir R. J.. Su R. J. jo santykiai buvo sudėtingi ir iki pareiškėjos vyro mirties. Su R. M. jo santykiai geri, jis tos pačios eilės giminaitis kaip ir R. J.. Jis mano, kad po A. V. J. mirties R. J. ekonominė padėtis nepasikeitė, nes (duomenys neskelbtini) turėjo prekybinį kioską, kuriame tuo metu prekiavo greitu maistu, gėrimais, cigaretėmis, tame kioske dirbdavo moterys, o jie kioską administruodavo. Ir po A. V. J. mirties niekas kioske nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) neturėjo vaikų ir buvo stiprūs finansiškai, jie skolindavo pinigus kitiems asmenims. R. M. kioske nedirbo, jis tik tiekdavo prekes. Jis žino, kad po vyro mirties R. J. buvo susilaužiusi koją.

Liudytoja D. M. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėja yra jos vyro giminaitė, kuri prieš (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie yra kaimynai. Po metų laiko nuo apsigyvenimo pradžios, ji bendravimą su pareiškėja nutraukė. Ji žino, kad iki A. V. J. mirties prie jų namo buvo kioskas, kuris dirbo dienom ir naktim, o dabartiniu metu kioskas uždarytas ir jį uždarė tada, kai nebuvo galima kioske prekiauti alumi ir alkoholiniais gėrimais. R. J. šiame prekybiniame kioske dirbo pardavėja dar iki tol, kol (duomenys neskelbtini) įsigijo šį gyvenamąjį namą. Ir ji tai žino, nes pati matė R. J. dirbančią tame kioske. Šis kioskas veikė ir po A. V. J. mirties dar keletą metų. Ji matė, kad R. M. atveždavo prekes į kioską, atveždavo prekes ir kiti tiekėjai, matė, kad prekyba kioske vyksta. Jos santykiai su R. M. nėra artimi. Iki A. V. J. mirties pas (duomenys neskelbtini) gyveno darbininkas, kuris gyvena ir dabar. Po A. V. J. mirties pareiškėja susilaužę koją ir gulėjo lovoje, negalėjo vaikščioti, tačiau kioskas dirbo, R. M. su drauge veždavo prekes į kioską, kioske dirbančios pardavėjos keitėsi.

Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai jis yra pusbrolis. R. J. su vyru gyveno (duomenys neskelbtini) ir turėjo pusę namo. Po vyro mirties jam tekdavo R. J. duoti po 50, 100 Eur, o gal ir mažiau, tačiau negali nurodyti, kaip dažnai tų pinigų duodavo, ar vieną kartą į mėnesį, ar du. Šių duotų pinigų jis nelaiko R. J. skola ir nereikalauja grąžinti, o jei R. J. reikės pinigų, jis dar duos. Jis R. J. nuveždavo ir parveždavo, kai jai reikėdavo apsipirkti ar pas gydytojus. Po vyro mirties R. J. apie (duomenys neskelbtini) pirko kitą pusę namo, todėl jis paskolino R. J. 25 000 litų, tačiau jokio paskolos raštelio nerašė. R. J. norėjo pigiai nupirkusi pusę namo, parduoti visą namą, bet jai kažkas nepavyko ir tada ji vėl pardavė tą namo pusę, kurią buvo nusipirkusi, ir atidavę jam skolą. Viskas čia vyko greitai. Dabartiniu metu R. J. turi tiek pat gyvenamojo namo, kiek ir turėjo gyvendama kartu su vyru. Po A. V. J. mirties likusioje įmonėje tvarkėsi R. M., o dirbo moterys. Ta įmonė kažkiek veikė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymomis apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatoma, kad 2003 m. birželio mėnesį pareiškėjai R. J. buvo išmokėta už 2003 m. gegužės mėnesį 251,12 Lt senatvės pensija, o 2003 m. liepos mėnesį buvo išmokėta už 2003 m. birželio mėnesį 251,12 Lt senatvės pensija ir 46,50 Lt našlių pensija, o 2003 m. rugpjūčio mėnesį už 2003 m. liepos mėnesį išmokėta 253,00 Lt senatvės pensijos ir 58,13 Lt našlių pensijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. vasario 1 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. V. J. už 2003 m. gegužės mėnesį buvo paskaičiuota 304,67 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija, o 2003 m. gegužės mėnesį buvo išmokėta už 2003 m. balandžio mėnesį 299,67 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas)

Pareiškėja po sutuoktinio mirties į Jonavos rajono notarų biurą kreipėsi 2003 m. birželio 26 d. ir tą patvirtina Jonavos rajono notarų biuro 2003 m. birželio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie turto įpėdinį. Pareiškėjos aktyvius veiksmus priimant palikimą ir būtinumą rūpintis (duomenys neskelbtini) individualia įmone „(duomenys neskelbtini)” ir ją administruoti patvirtina ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 26 d. nutartis dėl R. J. paskyrimo mirusiojo A. V. J. palikimo – (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratore.

Po sutuoktinio A. V. J. mirties pareiškėja R. J. kreipėsi į Jonavos rajono notarų biurą, kur jai 2005 m. gruodžio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas ir ji po A. V. J. mirties pagal įstatymą paveldėjo (duomenys neskelbtini) individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Byloje apklausti liudytojai yra giminės, tačiau jų tarpusavio santykiai yra komplikuoti. Liudytojai D. M. ir E. M., kurie bendrauja su R. M., ir nebendrauja su pareiškėja nurodė, kad R. J. išlaikymo nereikėjo, o V. M., kuris bendrauja su R. J., nurodė, kad jis jai duodavo pinigų ir dabar duoda, tik negali pasakyti kiek, todėl teismas šiuos liudytojų parodymus negali laikyti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nes šių liudytojų nurodytos aplinkybės skiriasi, o šių aplinkybių patvirtinimui šalys nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų..

Vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, atsižvelgdamas į teismų praktikoje akcentuojamą testatoriaus valios gerbtinumą, teismas laiko, kad pareiškėja R. J. neįrodė, kad jai palikėjo A. V. J. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo būtinas išlaikymas, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.