Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-637-463/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-26
Bylos Nr.: eA-637-463/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06509-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Atsakovas: Neįgalumo
Pareiškėjas: V. G.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-637-463/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06509-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.4; 6.6 (S)

(N)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo, pareiškėjas V. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba, NDNT, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. S-89 „Dėl V. G. skundo“ vykdymo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Tarnybai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl negalios nustatymo remiantis jai nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais ir (ar) E. sveikatos paciento kortelėje identifikuota informacija, t. y. priimti sprendimą vadovaujantis faktiniais duomenimis, esančiais privalomai pateikiamuose dokumentuose, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Tarnyba yra ne asmens sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens negalios, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių (toliau kartu – ir negalios) nustatymą reglamentuojančiame tvarkos apraše įtvirtinta, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.

2.2. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iškilusius ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija, kuri yra ginčus dėl negalios ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Pastarajai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios nustatymo. Tarnyba ir Komisija yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta priimti viešojo administravimo sprendimus, numatytus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, o Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Ginčų komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus ir ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Ginčų komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

2.3. Ginčų komisija turi teisę tik įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant negalią, nustatytus vertinimo trūkumus arba įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl nustatytos negalios. Ginčų komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas ginčo atveju, viršija savo kompetenciją.

2.4. Šiuo konkrečiu atveju Ginčų komisija savo sprendimo rezoliucinėje dalyje Tarnybą tik įpareigoja pakeisti Tarnybos 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SS-575 „Dėl V. G. darbingumo lygio“ (toliau – ir 2023 m. vasario 22 d. sprendimas), tačiau sprendimo motyvacinėje dalyje pateikia konkretų nurodymą: ,,<...> Komisija konstatuoja, kad, vertinant darbingumo lygį, taikytinas mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.3 punktas, kai nustatomas didelis judesių apribojimas. <...> Komisija konstatuoja, kad, vertinant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) patologiją, taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.3 p., kai nustatoma didelė kontraktūra – didelis judesių apribojimas <...>.“ Toks sprendimas motyvuojamas pateikiant konkrečią išvadą: „Įvertinus medicininius duomenis ir vadovaujantis pirmiau išdėstytais faktais, nustatytinas mažiausias darbingumo lygis 50 proc., pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui taikytini koeficientai (0,9 ir 0,8) (atsižvelgiant į tai, jog kitos pareiškėjui nustatyto bazinio darbingumo vertės patenka į Kriterijų aprašo 6.1-6.4 punktuose nurodytą intervalą, taikytinas įtakos koeficientas)“. Taigi, nors Ginčų komisijai nėra suteikta teisė vertinti ir nustatyti asmens negalią, ginčijamame Komisijos sprendime ji nurodo ne tik taikyti konkrečius kriterijus, nors negalios vertinimo metu ir ginčo nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs duomenys apie asmenį neleidžia taikyti jos nurodytų kriterijų, taip pat aiškiai konstatuoja nustatomą bazinį darbingumą – 50 procentų.

2.5. Komisijos sprendime, įpareigojančiame atsakovą pakeisti priimtą 2023 m. vasario 22 d. sprendimą, turi būti suformuotos nuosekliai išplaukiančios išvados, nenutylint esminės informacijos ar jos dalies, tačiau skundžiamame sprendime Ginčų komisijos pateikti motyvai, išvados ir nurodymai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

2.6. Atliekant darbingumo lygio vertinimą viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių yra medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, kurie, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) (toliau – ir Kriterijų aprašas) 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Kita sudedamoji dalis yra asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, kurie, vadovaujantis, Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Šiuo atveju Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo dėl darbingumo lygio, atliko pakartotinį V. G. darbingumo lygio vertinimą. Pakartotinio vertinimo metu, pakeitęs Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 19 d. priimtą sprendimą Nr. STS-435 (tolai – ir 2023 m. sausio 19 d. sprendimas), Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad, atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą iš Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus (ligos, traumos ir kiti dėl išorinių priežasčių atsiradę padariniai), skirtingai nei nurodoma Komisijos sprendime, taikytas specializuotas papunktis, kuris, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, labiausiai atitinka dabartinį asmens sveikatos funkcijos sutrikimo sunkumą.

2.8. Vertinant asmens darbingumo lygį, Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.3 punktas (taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos sutrikimas, kai nustatytas stuburo juosmeninės dalies funkcijos sutrikimas, didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai (stuburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas – 10°/ išlenkimas – 10°, sukimas į dešinę – 10°/ į kairę – 10°, pasilenkimas į dešinę – 10°/ į kairę – 10°; stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas – 0°/ išlenkimas – 15°, sukimas į dešinę – 0°/ į kairę – 0°, pasilenkimas į dešinę – 0°/ į kairę – 0°) negali būti taikomas, nes siuntime ir su juo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad asmeniui būtų diagnozuotas didelis (duomenys neskelbtini) apribojimas. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 15 d. konsultacijoje gydytojas reabilitologas pažymėjo: (duomenys neskelbtini).

2.9. Sprendimų kontrolės skyrius taip pat konstatavo, kad, atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą iš Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus (ligos, traumos ir kiti dėl išorinių priežasčių atsiradę padariniai), skirtingai nei nurodyta Komisijos sprendime, taikytas specializuotas papunktis, kuris, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, labiausiai atitinka dabartinį asmens sveikatos funkcijos sutrikimo sunkumą.

2.10. Vertinant asmens darbingumo lygį, Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.3 punktas negali būti taikomas, nes siuntime ir su juo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad asmeniui būtų diagnozuota (duomenys neskelbtini), kadangi remiantis medicininių dokumentų duomenimis asmeniui (duomenys neskelbtini). Naujausioje 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodoma: (duomenys neskelbtini) yra tarp vidutinės ir nedidelės kontraktūros, todėl papildomai atsižvelgiant į objektyvios būklės aprašymą, mano, kad pagrįstai Tarnybos vertinta kaip nedidelė kontraktūra. Nepaisant to, Ginčų komisija nurodo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.3 punktą kaip didelę kontraktūrą, savo poziciją grindžia 2022 m. spalio 17 d. ortopedo traumatologo konsultacijos duomenimis, kurioje nurodomos (duomenys neskelbtini), kas atitiktų didelę kontraktūrą, tačiau jie visiškai ignoruoja, kad naujausioje 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodytos visai kitos (duomenys neskelbtini)judesių amplitudės.

2.11. Komisijos sprendime nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo tenkinimo pagrindą, nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu. Komisijos sprendime išdėstytais argumentais Komisija įpareigoja pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtą sprendimą, t. y. įpareigoja priimti neteisėtą ir medicininiais dokumentais nepagrįstą sprendimą.

2.12. Komisijos sprendimas priimtas pažeidus viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (lot. – neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš ne teisės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis 5 punktą, nustatantį, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normų pažeidimais.

II.

3. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Komisijos spendimą paliko nepakeistą.

4. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

4.1. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Krikščionių medicinos centro 2022 m. gruodžio 21 d. siuntimu (toliau – ir Siuntimas) pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą neįgalumo lygiui nustatyti. Siuntime išdėstyti pareiškėjo nusiskundimai, anamnezė, jo apsilankymų gydymo įstaigose istorija, atlikti tyrimai, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Siuntime taip pat nurodytas objektyvus būklės įvertinimas, fiziniai parametrai, judesių amplitudė ir. kt.

4.2. Siuntime nurodytos susijusios diagnozės remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM): (duomenys neskelbtini). Kartu su Siuntimu pateikti medicininiai dokumentai (VšĮ Antakalnio poliklinikos neurologo 2022 m. rugsėjo 27 d. konsultacijos išvada; VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ortopedo-traumatologo 2022 m. spalio 17 d. konsultacijos išvada; VšĮ Karoliniškių poliklinikos oftalmologo 2022 m. spalio 20 d. konsultacijos išvada; VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos reumatologo 2022 m. lapkričio 14 d. konsultacijos išvada; VšĮ Centro poliklinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo 2022 m. gruodžio 15 d. konsultacijos išvada).

Šalies argumentai

4.3. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti darbingumo lygį.

4.4. Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius 2022 m. gruodžio 22 d. – 2023 m. sausio 19 d. vertino V. G. darbingumo lygį, remdamasis Siuntime nurodytais duomenimis, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis.

4.5. Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyrius parengė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-5231 (toliau – ir Darbingumo lygio aktas 1) bei Specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SF-5231 (toliau – ir Specialiųjų poreikių aktas 1).

4.6. Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius priėmė 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. STS-435 „Dėl V. G. darbingumo lygio“, kuriuo nustatė V. G. 35 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 6 d., t. y., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o specialiųjų poreikių nenustatė.

4.7. Skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio: V. G. „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, dirbti su jonizuojančia spinduliuote; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais judesiais; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m“.

4.8. Pareiškėjas Teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 19 d. sprendimą apskundė Tarnybos direktoriui.

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 25 d. – 2023 m. vasario 22 d., remdamasis Siuntimo, pareiškėjo ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis, atliko pakartotinį V. G. darbingumo lygio vertinimą.

4.10. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius parengė 2023 m. vasario 22 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-232 (toliau – ir Darbingumo lygio aktas 2), kuriame nurodė pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, objektyvų būklės aprašymą bei diagnozes (TLK-10-AM kodai): (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygio akte 2 konstatuotas funkcijų sutrikimas: (duomenys neskelbtini).

4.11. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 7.1. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų G31.2, G62,1 (TLK-10-AM kodai) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo III skyriaus 29.1. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-1G-AM kodai) – 90 procentų bazinį darbingumą, Kriterijų aprašo XIV skyriaus 80.1.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) – 70 procentų bazinį darbingumą, Kriterijų aprašo XIV skyriaus 80.17.3.1. punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) – 75 procentų bazinį darbingumą, Kriterijų aprašo XIV skyriaus 80.17.3.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) – 75 procentų bazinį darbingumą, taikė įtakos koeficientą 0,81.

4.12. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankišku kriterijus, Darbingumo lygio akte 2 juos įvertino 33 balais, prilygino koeficientui 1.

4.13. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SS-575 „Dėl V. G. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė 2023 m. sausio 19 d. sprendimą ir pareiškėjui nustatė 55 procentų darbingumo lygį, 45 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2025 m. balandžio 6 d., t. y., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

4.14. V. G. 2023 m. kovo 20 d. kreipėsi į Ginčų komisiją su skundu dėl 2023 m. vasario 22 d. sprendimo.

4.15. Ginčų komisija priėmė 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. S-89, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo Tarnybą per 15 dienų pakeisti 2023 m. vasario 22 d. sprendimą. Teismas išsamiai išdėstė 2023 m. vasario 22 d. sprendime nurodytas aplinkybes.

5. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 13 dalimi, Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

6. Teismas įvertino Ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija), (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai) 7 ir 8.1 punktų nuostatas.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Ginčų komisija nenustatė pareiškėjo konkretaus darbingumo lygio, tačiau įvertino skundžiamo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl neįgalumo lygio nustatymo. Komisijos sprendimu Tarnyba įpareigota pakeisti 2023 m. vasario 22 d. sprendimą, Ginčų komisijai konstatavus Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus nuostatų taikymo pažeidimą nustatant pareiškėjo darbingumo lygį. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas atitinka Ginčų komisijos nuostatų 8.1.2 punkto ir Įstatymo 23 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatas.

8. Teismas įvertino Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 6, 7 ir 9 dalių, Kriterijų aprašo 3 ir 4 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

9. Teismas išdėstė Kriterijų aprašo 6.4 punkto ir Kriterijų aprašo 2 priedo, 11 punkto nuostatas.

10. Teismas nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjo darbingumo lygį. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nurodė, kad teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija, spręsdami dėl pareiškėjui darbingumo lygio nustatymo, laikėsi teisės aktų reikalavimų.

11. Teismas, remdamasis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateikti dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai (įrodymai), kuriais remiantis gali būti įvertintos bei nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens darbingumo lygio nustatymu.

12. Teismas pažymėjo, kad Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl, atlikdami vertinimą, Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens sveikatos funkcinius sutrikimus.

13. Teismas pabrėžė, kad, nustatant darbingumo lygį, vertinamos ne atskiros ligos, užšifruotos tam tikrais kodais, ir nustatomas ne sveikatos, o darbingumo lygis, kuriam įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto nustatomas darbingumo lygis.

14. Teismas nustatė, kad tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija, spręsdama pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimą, vadovavosi Siuntimo, prie jo pridėtų specialistų ir konsultantų išvadų, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančių medicininių dokumentų duomenimis bei papildomai gautais medicininiais dokumentais, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno rezultatais. Šiuo atveju ginčas kyla dėl Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto ir Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.1 punkto taikymo pagrįstumo.

15. Teismas nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų T91.1, M54.I5 (TLK-10-AM kodai) nustatė pareiškėjui 70 procentų bazinį darbingumą.

16. Teismas pažymėjo, kad Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punktas taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos sutrikimas. Pastaba: vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą stuburo funkcijos sutrikimas: kai nustatytas stuburo funkcijos sutrikimas, vidutinis judesių apribojimas (stuburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas – 20°/ išlenkimas – 20°, sukimas į dešinę – 30°/ į kairę – 30°, pasilenkimas į dešinę – 20° / į kairę – 20°; stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas – 10°/ išlenkimas – 30°, sukimas į dešinę –20°/ į kairę – 20°, pasilenkimas į dešinę – 10° / į kairę – 10°). Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju papunkčiu, yra įvertintas 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte.

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto taikymą grindė šiais 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, 2022 m. rugsėjo 27 d. neurologo konsultacijos, Siuntimo duomenimis: asmeniui diagnozuota būklė po (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad Ginčų komisija, tikrindama 2023 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumą, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1. punktas, kai nustatomas didelis judesių apribojimas: labai riboti judesiai (kai ištiesimas / išlenkimas 0/0/15°, sukimas D/K 0/0/0°, pasilenkimas D/K 0/0/0°). Ginčų komisija pareiškėjo byloje esančiais medicininiais duomenimis nustatė, kad: (duomenys neskelbtini). Gydytojai specialistai nurodo, kad pakitimai sukelia III klasės funkcijos nepakankamumą: (duomenys neskelbtini) (2022 m. gruodžio 15 d. VšĮ Centro poliklinikos FMR gyd., 2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos neurologo konsultacijų išvados, siuntimo duomenys). Judesių amplitudės (neutralaus 0 metodu): (duomenys neskelbtini).

19. Teismas pažymėjo, kad Ginčų komisijos nustatytas ir Komisijos sprendime nurodytas pareiškėjo sveikatos funkcinių sutrikimų mastas pagrįstas medicininiais dokumentais, todėl sutiko su Komisijos išvada, kad šiuo atveju turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.3 punktas, kai nustatomas didelis judesių apribojimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nurodytos judesių amplitudės (neutralaus 0 metodu) yra tarp vidutinio ir didelio apribojimo verčių, o juosmens sukimo ir pasilenkimo judesiai negalimi, kas patvirtina labai didelį apribojimą, todėl Ginčų komisija pagrįstai nustatė Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto taikymo pažeidimą, kurio pagrindu buvo neteisingai nustatytas bazinis darbingumas dėl diagnozių pagal T91.1, M54.I5.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba skunde teismui nenurodė, kokiems konkretiems bylos medicininiams dokumentams prieštarauja Komisijos išvados, ar kad Komisija netinkamai vertino atitinkamus medicininius duomenis. Teismas šią Komisijos sprendimo dalį laikė pagrįsta.

21. Teismas nustatė, kad, priimant 2023 m. vasario 22 d. sprendimą ir vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.1 punktu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos sutrikimas, kai nustatytas klubo sąnario funkcijos sutrikimas, nedidelė klubo sąnario kontraktūra: ištiesimas – 0° / išlenkimas – 90°, sukimas į išorę – 30°/ į vidų – 20°, atitraukimas – 15°/ pritraukimas – 10°, arba judesio amplitudė – 90°. Taikydamas minėtą punktą, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nustatė 75 proc. bazinį darbingumo lygį.

22. Teismas nurodė, kad Tarnyba, taikydama nurodytą Kriterijų aprašo punktą, rėmėsi 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, 2022 m. lapkričio 14 d. reumatologo konsultacijos ir Siuntimo duomenimis ir nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).

23. Teismas pažymėjo, kad Ginčų komisija, tikrindama 2023 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumą, remdamasi medicininiais dokumentais, nustatė, kad pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. sausio 11 d. rentgenogramų duomenys). 2022 m. spalio 17 d. ortopedo-traumatologo konsultacijos išvadoje nurodyta (duomenys neskelbtini).

24. Teismas pažymėjo, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuoti funkciniai sutrikimai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.1 punkto taikymo vertes. Ginčų komisijos sprendimo išvada, kad dėl (duomenys neskelbtini) negali būti taikoma mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta vidutinė (duomenys neskelbtini) kontraktūra: (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta.

25. Teismas nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), taip pat vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.1 punktu ir nustatė 75 proc. bazinį darbingumo lygį. Tarnyba rėmėsi 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, 2022 m. lapkričio 14 d. reumatologo konsultacijos ir Siuntimo duomenimis. Tarnyba nustatė, kad asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini).

26. Teismas nurodė, kad Ginčų komisija nesutiko su šiuo Tarnybos vertinimu, teigdama, kad šiuo atveju turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.3 punktas, taikytinas esant griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusiomis funkcijomis, kai asmeniui diagnozuojama klubo sąnario kontraktūra: didelė kontraktūra (ištiesimas – 0° / išlenkimas – 45°, sukimas į išorę – 10°/ į vidų – 0°, atitraukimas – 5°/ pritraukimas – 0°, arba judesio amplitudė – 45°).

27. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.3 punktas negali būti taikomas, nes Siuntime ir su juo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad asmeniui būtų diagnozuota (duomenys neskelbtini), kadangi, remiantis medicininių dokumentų duomenimis, asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini).

28. Teismas, įvertinęs medicininiais dokumentais nustatytą funkcinių sutrikimų mastą, padarė išvadą, jog Ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad, vertinant pareiškėjo (duomenys neskelbtini), taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.3 punktas, kai nustatoma didelė kontraktūra — didelis judesių apribojimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nustatyti judesių amplitudės dydžiai yra dar mažesni už Kriterijuose nurodomus didelio judesių apribojimo rodmenis: (duomenys neskelbtini).

29. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju rėmėsi naujausiais medicininiais duomenimis, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d. VšĮ Centro poliklinikos FMR gyd. konsultacijos išvada, tačiau jokiais skundo argumentais ir įrodymais nepaneigė kitų Ginčų komisijos nustatytų aplinkybių, reikšmingų funkcinių sutrikimų mastui nustatyti, nenurodė, dėl kokių priežasčių jais nėra pagrindo vadovautis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta sveikatos priežiūros įstaigų specialistų medicininių išvadų, kurios paneigtų Ginčų komisijos vertinimą apie pareiškėjo sveikatos būklę. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti administracinėje byloje esančiais medicininiais duomenimis bei pareiškėjui atliktų ir aprašytų medicininių tyrimų dokumentais, kuriuose nurodyta jo sveikatos būklė ir kuriais vadovavosi Ginčų komisija, priimdama ginčijamą sprendimą.

30. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas ne pagal byloje esančius dokumentų duomenis, jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (t. y. neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto ir XIV skyriaus 80.17.3.1 p.), todėl Ginčų komisija pagrįstai priėmė Komisijos sprendimą ir įpareigojo Tarnybą pakeisti 2023 m. vasario 22 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimtas laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos dokumentuose nurodytos aplinkybės, jis pagrįstas teisės aktais (Kriterijų aprašo nuostatomis), todėl jo naikinti nėra pagrindo.

31. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų.

III.

32. Atsakovas Tarnyba (teisių ir pareigų perėmėjas – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas

33. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

33.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vadovavosi ankstesniais teismų sprendimais panašaus pobūdžio bylose, kadangi ankstesnėse bylose teismai padarė išvadą, jog Ginčų komisija, priimdama sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes pati nustatė, koks konkrečiai nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas Kriterijų aprašo punktas ir įpareigojo Tarnybą priimti konkretų sprendimą.

33.2. Ginčų komisijos sprendimas traktuotinas tik kaip ginčas dėl teisės, jis negali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus ginčas dėl darbingumo lygio – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai, t. y. nustatomas kitoks darbingumo lygis, nei buvo nustatytas Tarnyboje.

33.3. 2022 m. gruodžio 21 d. VšĮ Krikščionių medicinos centro šeimos gydytojos J. V. medicinos dokumentų išraše yra nurodoma, kad 2022 m. lapkričio mėnesį pareiškėjui buvo taikomas reabilitacinis gydymas. Tačiau Ginčų komisija, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (viršydama savo kompetenciją) rėmėsi 2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos neurologo, 2022 m. spalio 17 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ortopedo-traumatologo konsultacijų duomenimis, t. y. medicininiais vertinimais iki 2022 m. lapkričio mėnesio asmens reabilitacinio gydymo, kuriuose yra aprašoma sunkesnė pareiškėjo sveikatos būklė. Nagrinėjamuoju atveju buvo neišnaudotos visos gydymo galimybės: nebaigtas gydymas, neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.

33.4. Tarnyba rėmėsi 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, 2022 m. lapkričio 14 d. reumatologo konsultacijų ir 2022 m. gruodžio 21 d. siuntimo į Tarnybą duomenimis, t. y. darbingumo lygio vertinimo metu, po reabilitacinio gydymo, esančiais naujausiais medicininiais įvertinimais.

33.5. Ginčų komisija, atliekant stuburo patologijos vertinimą, nurodė, kad juosmens judesių amplitudė (neutralaus 0 metodu): (duomenys neskelbtini) yra tarp vidutinio ir didelio apribojimo verčių, todėl nustatomas didelis judesių apribojimas. Tačiau 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodomi tik juosmens ištiesimo ir išlenkimo, bei pasilenkimo į dešinę ir į kairę duomenys, sukimo duomenų nėra, o tai, kad juosmens sukimo ir pasilenkimo judesiai negalimi yra nurodyti 2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos neurologo konsultacijoje, kurioje buvo įvertinta pareiškėjo būklė iki 2022 m. lapkričio mėnesio reabilitacinio gydymo. Tokiu būdu Ginčų komisija, netinkamai atlikdama (viršydama savo kompetenciją) pareiškėjo darbingumo lygio medicininės dalies vertinimą, suklaidino teismą.

33.6. Pagal nusistovėjusią Tarnyboje darbingumo lygio vertinimo praktiką, jeigu stuburo judesių amplitudės viršija vidutinį apribojimą, bet nesiekia didelio judesių apribojimo, taikomas vidutinis stuburo judesių apribojimas. Be kita ko, asmens būklė turi būti visiškai, o ne tik dalinai atitinkanti taikomos nuostatos reikalavimus.

33.7. Nuo 2024 m. sausio 1 d. išankstinės privalomo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka funkcijas iš Ginčų komisijos perėmė Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri savo sprendimuose akcentuoja, jog komisija turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir nėra kompetentinga spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.

33.8. Nagrinėjamu atveju Ginčų komisija atliko darbingumo lygio medicininės dalies vertinimą ir savo sprendime imperatyviai nurodė, kokius konkrečiai Kriterijų aprašo punktus Tarnyba turi taikyti, o teismas pripažino tokį vertinimą teisėtu ir pagrįstu. Iš Komisijos sprendimo neaišku, kaip Tarnyba turi pakeisti priimtą sprendimą, kokiomis gydytojų specialistų konsultacijomis turi vadovautis pakeičiant sprendimą ir ar privalo taikyti neteisingai Ginčų komisijos nustatytus Kriterijų aprašo punktus.

Žemesnės instancijos teismas

33.9. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas ne pagal byloje esančius dokumentų duomenis ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

34. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nurodo, kad jis neginčijo 2023 m. sausio 19 d. sprendimu jam nustatyto 35 proc. darbingumo, bet ginčijo 1 metų terminą nustatytam nedarbingumui. Pareiškėjas teigia, kad jam turi būti nustatytas 30 proc. darbingumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2023 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SS-575 „Dėl V. G. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pareiškėjas V. G. apeliacinės instancijos teismui teikė 2024 m. spalio 9 d., 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. spalio 11 d., 2024 m. spalio 14 d., 2024 m. spalio 22 d., 2024 m. lapkričio 19 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2025 m. vasario 11 d., 2025 m. vasario 17 d., 2025 m. vasario 20 d., 2025 m. balandžio 14 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. gegužės 2 d., 2025 m. gegužės 6 d., 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. birželio 17 d. ir 2025 m. birželio 18 d. raštus ir papildomus dokumentus.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.).

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo V. G. pateikta informacija ir prašomais pridėti prie bylos įrodymais, pažymi, kad pareiškėjo pateikti 2024 m. spalio 9 d., 2024 m. spalio 11 d., 2024 m. spalio 14 d., 2024 m. spalio 22 d., 2024 m. lapkričio 19 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2025 m. vasario 11 d., 2025 m. vasario 17 d., 2025 m. vasario 20 d., 2025 m. balandžio 14 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. gegužės 2 d., 2025 m. gegužės 6 d., 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. birželio 17 d. ir 2025 m. birželio 18 d. paaiškinimai ir dokumentai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku), be to, dalis šių dokumentų yra surašyti rusų kalba, todėl šie raštai ir / ar dokumentai nepridedami prie bylos. Pareiškėjo 2024 m. spalio 10 d. raštas (reg. Nr. 02-03-4377) (atsiliepimas) yra prijungiamas prie šios administracinės bylos ir vertinamas bendrai su kitais procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais ir įrodymais.

39. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Siuntimu pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą neįgalumo lygiui nustatyti, kartu su Siuntimu Tarnybai buvo pateikti medicininiai dokumentai. Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius priėmė 2023 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo nustatė V. G. 35 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 6 d., t. y., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o specialiųjų poreikių nenustatė. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. sprendimą apskundė Tarnybos direktoriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo įvertinimą ir priėmė 2023 m. vasario 22 d. sprendimą, kuriuo pakeitė 2023 m. sausio 19 d. sprendimą ir pareiškėjui nustatė 55 procentų darbingumo lygį, 45 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2025 m. balandžio 6 d.; Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. V. G. 2023 m. kovo 20 d. kreipėsi į Ginčų komisiją su skundu dėl 2023 m. vasario 22 d. sprendimo. Ginčų komisija priėmė 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. S-89, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo Tarnybą per 15 dienų pakeisti 2023 m. vasario 22 d. sprendimą.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad pareiškėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas ne pagal byloje esančius dokumentų duomenis, jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (t. y. neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto ir XIV skyriaus 80.17.3.1 punkto), todėl Ginčų komisija pagrįstai įpareigojo Tarnybą pakeisti 2023 m. vasario 22 d. sprendimą.

43. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad Ginčų komisija, priimdama Komisijos sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes Komisijos sprendimas negali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus ginčas dėl darbingumo lygio, t. y. nustatomas kitoks darbingumo lygis, nei buvo nustatytas Tarnyboje. Atsakovas taip pat pažymi, kad Komisija neįvertino naujausių pareiškėjo medicininių duomenų, todėl nepagrįstai konstatavo Tarnybos padarytą Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto taikymo pažeidimą.

Dėl Ginčų komisijos kompetencijos

44. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos. Pagal šio straipsnio 12 dalį, Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis, o pagal 13 dalį – Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

45. Skundų (prašymų) dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių, specialiųjų poreikių lygio, darbo asistento pagalbos poreikio nustatymo ir neįgaliojo aprūpintojo skyrimo padavimą, priėmimą, pasirengimą juos nagrinėti, nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, sprendimo vykdymą ir jo apskundimą skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu reglamentavo Ginčų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-17 (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 6 punktą, pareiškėjas turi teisę apskųsti Komisijai Tarnybos priimtus sprendimus, be kita ko, dėl neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino (6.1 p.); dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (6.2 p.).

46. Pagal Ginčų komisijos nuostatų 7 punktą, Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.

47. Pagal Ginčų komisijos nuostatų 8.1 punktą, Komisija, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, išnagrinėja skundą (prašymą), įvertina kartu su juo pateiktus dokumentus bei kitus jam nagrinėti būtinus dokumentus, prireikus papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

48. Nagrinėjamu atveju Ginčų komisija Komisijos sprendimu nusprendė pareiškėjo V. G. skundą tenkinti ir įpareigojo Tarnybą per 15 dienų pakeisti Tarnybos 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SS-575 „Dėl V. G. darbingumo lygio“.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pažymi, kad Komisija priėmė sprendimą savo kompetencijos ribose, jame atsakovui nėra nurodoma priimti konkretų sprendimą, todėl Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis atitinka Ginčų komisijos nuostatų 8.1.2 punkto ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Ginčų komisija nenustatė pareiškėjo konkretaus darbingumo lygio, tačiau įvertino skundžiamo Tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl neįgalumo lygio nustatymo ir konstatavo Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus atitinkamų punktų taikymo pažeidimą nustatant pareiškėjo darbingumo lygį.

Dėl medicininių dokumentų vertinimo

50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija, vertindama pareiškėjo turimą (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino pareiškėjo medicininius dokumentus ir pagrįstai konstatavo Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto taikymo pažeidimą.

51. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, o pagal 10 dalį – neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato Tarnyba. Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus (Įstatymo 19 str. 3 d.). Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru bei švietimo ir mokslo ministru (Įstatymo 19 str. 5 d.).

52. Pagal įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais <...> (20 str. 6 d.). Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (20 str. 9 d.).

53. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (1 p.). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (2 p.). Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, NDNT priima, įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) (3.1 p.); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) (3.2 p.).

54. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su Komisijos sprendime konstatuotu Kriterijų aprašo 80.1.2 punkto taikymo pažeidimu, sprendžiant dėl pareiškėjui diagnozuotų ligų (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad Ginčų komisija, vertindama pareiškėjo būklę, neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2022 m. lapkričio mėnesį pareiškėjui buvo taikomas reabilitacinis gydymas, ir rėmėsi iki reabilitacijos aprašyta pareiškėjo būkle. Atsakovas pažymi, kad jis, priimdamas 2023 m. vasario 22 d. sprendimą, rėmėsi 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, 2022 m. lapkričio 14 d. reumatologo konsultacijų ir 2022 m. gruodžio 21 d. siuntimo į Tarnybą duomenimis. Atsakovas teigia, kad Ginčų komisija, vertindama pareiškėjo stuburo patologiją, nurodė, jog juosmens judesių amplitudė (neutralaus 0 metodu): (duomenys neskelbtini) yra tarp vidutinio ir didelio apribojimo verčių, todėl nustatomas didelis judesių apribojimas. Atsakovas akcentuoja, kad 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodomi tik juosmens ištiesimo ir išlenkimo, bei pasilenkimo į dešinę ir į kairę duomenys, sukimo duomenų nėra, o tai, kad juosmens sukimo ir pasilenkimo judesiai negalimi, yra nurodyta tik 2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos neurologo konsultacijoje.

55. Kriterijų aprašo XIV skyriaus 80 punktas apibrėžia Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusias funkcijas ir jų sutrikimą. Kriterijų aprašo XIV skyriaus 80.1 punktas nurodo stuburo funkcijos sutrikimą: nedidelis judesių apribojimas (80,1,1); vidutinis judesių apribojimas (80.1.2 p.) ir didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai (80.1.3 p.). Stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): nedidelis judesių apribojimas: ištiesimas/išlenkimas sukimas D/K pasilenkimas D/K 20/0/50° 40/0/40° 20/0/20; vidutinis judesių apribojimas: ištiesimas/išlenkimas sukimas D/K pasilenkimas D/K 10/0/30° 20/0/20° 10/0/10; didelis judesių apribojimas: ištiesimas/išlenkimas sukimas D/K pasilenkimas D/K 0/0/15° 0/0/0° 0/0/0.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, jog teismas, atlikdamas teisminę administracinio akto pagrįstumo kontrolę, privalo įvertinti aplinkybes, kurios sudarė faktinį sprendimo priėmimo pagrindą, inter alia (be kita ko) įrodymų pakankamumo, leistinumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2968-415/2021). Vertindamas įrodymus, teismas yra saistomas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje išdėstytais imperatyvais, kuriuos savo praktikoje yra atskleidęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020).

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas paminėtas pareigas įvykdė tinkamai, skundžiamame sprendime tinkamai įvertino surinktus įrodymus, aptarė atsakovo ir Komisijos vykdytų procedūrų teisėtumą ir jų priimtų individualių administracinių aktų pagrįstumą.

58. Nagrinėjamu atveju Komisija nurodė, jog Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punktu, ir šią išvadą pagrindė pareiškėjo medicininių dokumentų (2022 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos neurologo, 2022 m. spalio 17 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ortopedo-traumatologo konsultacijų) analize. Nors atsakovas teigia, kad Komisija vadovavosi neaktualias (t. y. ne naujausiais) medicininiais įrašais apie pareiškėjo būklę, tačiau atsakovas pažymi, jog 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodomi tik juosmens ištiesimo ir išlenkimo, bei pasilenkimo į dešinę ir į kairę duomenys, sukimo duomenų nėra, t. y. patvirtina, kad minėtame dokumente nėra nurodyti visi reikalingi duomenys. Taigi nagrinėjamu atveju, 2022 m. gruodžio 15 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nesant pakankamai reikiamų duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė kitų Ginčų komisijos nustatytų aplinkybių, reikšmingų funkcinių sutrikimų mastui nustatyti, nenurodė, dėl kokių priežasčių jais nėra pagrindo vadovautis.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog tuo atveju, kai stuburo judesių amplitudės viršija vidutinį apribojimą, bet nesiekia didelio judesių apribojimo, taikomas vidutinis stuburo judesių apribojimas, nurodo, kad tokia išvada daroma pagal Tarnyboje nusistovėjusią darbingumo lygio vertinimo praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyta Tarnyboje nusistovėjusi darbingumo vertinimo praktika nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą, kad Komisija, nustačiusi, jog pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nurodytos judesių amplitudės (neutralaus 0 metodu) yra tarp vidutinio ir didelio apribojimo verčių, o juosmens sukimo ir pasilenkimo judesiai negalimi, kas patvirtina labai didelį apribojimą, pagrįstai nustatė Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punkto taikymo pažeidimą, kurio pagrindu buvo neteisingai nustatytas bazinis darbingumas dėl pareiškėjo diagnozių pagal T91.1, M54.I5.

60. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad Ginčų komisija Komisijos sprendime pagrįstai konstatavo Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.1 punkto taikymo pažeidimus, vertinant pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra pateikta sveikatos priežiūros įstaigų specialistų medicininių išvadų, kurios paneigtų Ginčų komisijos vertinimą apie pareiškėjo sveikatos būklę, be to, pažymėtina, kad aplinkybių, paneigiančių Komisijos konstatuotą Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.17.3.1 punkto taikymo pažeidimą, apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikiama.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

62. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasGintaras KryževičiusJolanta Malijauskienė