- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eA-2968-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04048-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- L. T., T. M., L. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. T. (L. T.), T. M. (T. M.), L. M. (L. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. T. (L. T.), T. M. (T. M.), L. M. (L. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai L. T., T. M., L. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-157 „Dėl prieglobsčio (papildomo statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas vertino byloje esantį įrodymą, jog pareiškėja kartu su vyru pasirašė 2020 m. balandžio 2 d. leidimą gaminti vaikams pasus ir išvykti iš šalies, kurį patvirtino notaras, dėl ko sprendė, kad yra tikėtina, jog pareiškėja iš anksto ruošėsi išvykti ir tai nebuvo „pabėgimas”, o vyro parašas patvirtina, kad ir jis sutiko išleisti pareiškėją, tačiau atsakovas neįvertino aplinkybių, kurioms esant pareiškėja bėgo iš savo šalies, ir to, jog pagal tarptautinės organizacijos Transparency International, kuri pristato korupcijos suvokimo indeksą pasaulyje, duomenis (duomenys neskelbtini) 2018 m. užėmė 152 vietą iš 180 pasaulio šalių. Toks aukštas korupcijos suvokimo lygis leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad pareiškėja bėgdama iš šalies, kurios valdžia nepasitiki, bijodama susidorojimo ir persekiojimo, galėjo sudaryti galimybes tokio pobūdžio dokumento parengimui ir nedalyvaujant jos vyrui A. M.
3. Pareiškėja nurodė, kad nesuprantami atsakovo motyvai dėl atsisakymo suteikti prieglobstį. Atsakovas neįsigilino į tikrąją situaciją, surinktus įrodymus įvertino paviršutiniškai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad jos nurodytos aplinkybės nėra išnykusios, tai nėra praeityje buvę įvykiai, kaip nurodo atsakovas. Pareiškėja būdama Lietuvoje taip pat patiria jos vyro spaudimą ir grasinimus ne tik per savo mamą, su kuria vyras bando susisiekti, bet ir tiesiogiai gaudama žinutes iš vyro. Todėl yra akivaizdu, kad nors, kaip teigė atsakovas, tai yra praeities įvykiai, jie turi tęstinumą ir yra aktualūs ypatingai šiai dienai. Pareiškėja patiria psichologinį smurtą net ir būdama toli nuo sutuoktinio, nekalbant apie realią grėsmę jos ir jos vaikų sveikatai ir / ar gyvybei susitikus su vyru.
5. Pareiškėja manė, kad atsakovo pateiktos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes atsakovas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, nevertinęs, netikrinęs ir nenagrinėjęs nurodytų aplinkybių priėmė nepagrįstą Sprendimą. Priimdamas Sprendimą atsakovas turėjo pareigą išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kurios iš jų nustatytos, kurios – ne, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių kaip neįrodytos atmetamos tam tikros aplinkybės ar jos nevertinamos kaip pagrindžiančios persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs visų pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Atlikdamas vertinimą atsakovas turėtų atsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad spręsdamas dėl prieglobsčio pareiškėjams suteikimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją bei atsižvelgė į jos individualią situaciją surinktos informacijos kontekste, be to, Sprendime detaliai nurodė, kodėl pareiškėjos teiginiai įvertinti kritiškai bei nelaikomi patikimais įrodymais, kad pareiškėjai grįžus į kilmės šalį A. M. prieš ją smurtaus, atims iš jos vaikus.
8. Migracijos departamentas teigė, kad neginčijant fakto, jog pareiškėja praeityje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje paskatins tokio pobūdžio smurto pasikartojimą ateityje. Prieglobsčio procedūra pagal savo esmę yra perspektyvinis rizikos vertinimas, kurio objektas yra grėsmės patirti persekiojimą ateityje tikimybė. Nagrinėjamu atveju buvo vertinta, ar pareiškėjai grižus į kilmės valstybę A. M. turės motyvą, tikslą ir galimybę smurtauti jos atžvilgiu ir (arba) atimti iš jos vaikus, bei ar kilmės valstybė pajėgi suteikti pareiškėjai veiksmingą apsaugą nuo tokių veiksmų. Departamentas įvertino aplinkybes, kurioms esant pareiškėja bėgo iš savo kilmės valstybės. Departamento manymu, išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybės neturi „pabėgimo“ nuo smurtaujančio sutuoktinio požymių – pareiškėja kelis mėnesius planavo išvykimą iš kilmės valstybės, tam nuosekliai ruošėsi, kartu su A. M. tvarkė reikiamus dokumentus.
9. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, jog ji iki šiol patiria vyro spaudimą ir grasinimus, atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos pateiktame pranešime nėra nurodyta, kad jis buvo adresuotas būtent pareiškėjai, taip pat šis pranešimas nepatvirtina fakto, kad jį būtų siuntęs būtent pareiškėjos vyras. Be to, pateiktame pranešime gavimo data įrašyta ranka, kas nepatvirtina fakto, kad šis pranešimas buvo gautas pareiškėjai būnant Lietuvoje, o ne iki išvykimo iš kilmės valstybės.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, skunde teigdama, kad turėjo būti taikyta abejonės privilegija, nedetalizavo, kokiai konkrečiai pasakojimo daliai ji turėjo būti taikyta. Pareiškėjos teiginiai, kad jos vyras, kuris buvo dingęs nuo 2017 m., sugrįžo į pareiškėjos kilmės valstybę ir nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieško jos, norėdamas atimti vaikus ir grasindamas susidoroti, buvo išnagrinėti sprendžiant dėl prieglobsčio jai ir jos vaikams suteikimo taikant bendruosius patikimumo vertinimo principus, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant, be kita, ko, pareiškėjos profilį bei aktualią kilmės valstybės informaciją individualių aplinkybių kontekste. Buvo įvertinta ne tik informacija, pateikta paskesniame prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog po Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo įvyko pasikeitimai, kurie savaime pablogintų pareiškėjos individualią padėtį.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
Šalies argumentai
12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. liepos 5 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog yra persekiojama ir negali naudotis savo kilmės šalies gynyba, kad jos vyras A. M. prieš du metus išvyko iš šalies ir šiuo metu jai nežinoma jo buvimo vieta. Dėl šios priežasties jai ir jos šeimai tenka patirti kilmės valstybės specialiųjų tarnybų prievartą. Milicijos ir saugumo darbuotojai nuolat atvyksta į namus, atlikinėja kratas. Pareiškėja buvo kviečiama pokalbiams, kurių tikslas – įbauginti ją ir sužinoti, kur yra jos vyras. Išnagrinėjęs šį prašymą Migracijos departamentas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-167, kuris yra įsiteisėjęs, atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
13. Pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. pateikė dar vieną prašymą, atsiradus naujoms aplinkybėms, suteikti prieglobstį, kurį grindė tuo, kad jos vyras A. M., kuris buvo dingęs nuo 2017 m., sugrįžo į pareiškėjos kilmės valstybę ir nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieško jos, norėdamas atimti vaikus ir grasindamas susidorojimu; apie vyro sugrįžimą pareiškėją informavo mama; pareiškėjos kilmės valstybėje smurtas prieš moteris yra toleruojamas valstybės ir dalies visuomenės; pareiškėja ne vieną kartą yra patyrusi vyro smurtą bei kreipusis į valdžios institucijas (policiją ir teismą), tačiau jai buvo pasakyta vykdyti vyro valią ir būti nuolankiai. Pareiškėjos teigimu, jos vyras yra pažeistos psichikos ir grasina ją nužudyti.
14. Išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso. Sprendime nustatyta, kad nėra pagrindo prielaidai, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja būtų priversta gyventi kartu su A. M. ir tvarkyti su juo bendrą ūkį, jog ji būtų priklausoma nuo jo. Taip pat nėra pagrindo prielaidai, jog A. M. prieštaravo jo vaikų gyvenimui su motina ir (arba) jų išvykimui iš kilmės šalies kartu su motina, jog jis siektų, kad vaikai gyventų su juo. Nenustatyta realios rizikos, jog pareiškėjai grįžus į kilmės šalį A. M. prieš ją smurtaus, atims jos vaikus. Neginčijant fakto, jog pareiškėja praeityje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje paskatins tokio pobūdžio smurto pasikartojimą ateityje. Pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta. Taip pat nuspręsta, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad atsakovas neįvertino aplinkybių, kurioms esant pareiškėja bėgo iš savo kilmės valstybės. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos išvykimas iš šalies neturi pabėgimo nuo smurtaujančio sutuoktinio požymių – pareiškėja kelis mėnesius planavo išvykimą, tam nuosekliai ruošėsi, kartu su A. M. tvarkė reikiamus dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos pateiktas notaro patvirtintas „pareiškimas (sutikimas)“, sudarytas 2019 m. balandžio 2 d., kuriame nurodoma, kad pareiškėja ir A. M. sutinka, kad jų nepilnamečiams vaikams būtų pagaminti užsienio pasai ir kad vaikai išvyktų iš (duomenys neskelbtini) ir grįžtų atgal lydimi vieno iš tėvų nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 2 d. Pareiškimą (sutikimą) pasirašė A. M. ir pareiškėja, o notaras savo parašu ir herbiniu vardiniu spaudu patvirtino, jog parašai yra tikri bei padaryti nurodytų asmenų, kurių asmens tapatybė patvirtinta, jo akivaizdoje 2019 m. balandžio 2 d. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo abejoti minėto dokumento autentiškumu, kadangi pareiškėja apklausų metu nenurodė jokių argumentų dėl jo suklastojimo. Departamentas įvertino ir tą aplinkybę, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji yra susituokusi su A. M.. 2019 m. balandžio 2 d. „pareiškime (sutikime)“ A. M. ir pareiškėjos registruotų gyvenamųjų vietų adresai nurodyti skirtingi.
16. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 4 d. užsienio pasą gavo ir pati pareiškėja. 2019 m. balandžio 29 d. jai buvo išduotas „pakartotinis“ gimimo liudijimas. 2019 m. birželio 19 d. pareiškėja su vaikais lėktuvu išvyko iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini), iš ten – į (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 21–24 dienomis bandė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įleista. Pareiškėja 2019 m. liepos 1 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris parengė raštišką prašymą suteikti jai prieglobstį, surašytą lietuvių kalba. 2019 m. liepos 5 d. pareiškėja su vaikais atvyko į Medininkų pasienio kontrolės postą bei pateikė minėtą prašymą pasienio pareigūnams. Teismo vertinimu, įvykių chronologija pagrindžia prielaidą, jog pareiškėja kelis mėnesius planavo išvykimą iš kilmės valstybės, tam nuosekliai ruošėsi, tvarkė reikiamus dokumentus. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos vaikų tėvas dalyvavo tvarkant dokumentus, būtinus vaikų išvykimui į užsienį, bei į tai, jog 2019 m. balandžio 2 d. „pareiškimo (sutikimo)“, kurį jis pasirašė, paskirtis buvo patvirtinti, jog neprieštaraujama vaikų išvykimui lydint tik vienam iš tėvų, tikėtina, kad jam buvo žinoma apie pareiškėjos planus išvykti su vaikais bei jis tam neprieštaravo.
17. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjos paskesniame prašyme nurodytos aplinkybės, kad vyras grįžo 2019 m. gruodį, sutapo su atsakovo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimu, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos pirmasis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, kurį ji motyvavo jos persekiojimu dėl vyro išvykimo.
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apklausų metu išsamiai ir detaliai pasakojo, kaip vyras ją mušė, kaip ji krito ir susitrenkė galvą, gulėjo ligoninėje, dėl vyro smurto parašė pareiškimą milicijai, tačiau nagrinėjant pareiškėjos pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja analogišką epizodą siejo su milicijos pareigūnų veiksmais. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjos pasakojimo detalumą, nepaisydamas to, kad pasikeitė smurto vykdytojas, padarė išvadą, jog pareiškėja iš tikrųjų praeityje patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau atsakovui įvertinus visą pateiktą informaciją nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje paskatins tokio pobūdžio smurto pasikartojimą ateityje.
19. Teismo vertinimu, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo prielaidai, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja būtų priversta gyventi kartu su A. M., jog ji būtų priklausoma nuo jo. Taip pat nėra pagrindo prielaidai, jog A. M. prieštaravo jo dukrų gyvenimui su motina ir (arba) jų išvykimui iš kilmės šalies kartu su motina, jog jis siektų, kad dukros gyventų su juo. Todėl pagrįsta atsakovo išvada, kad realios rizikos, jog pareiškėjai grįžus į kilmės šalį A. M. prieš ją smurtaus, atims jos vaikus, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje paskatins tokio pobūdžio smurto pasikartojimą ateityje.
20. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad ji iki šiol patiria vyro spaudimą bei grasinimus, vyras bando su ja susisiekti, teismas nurodė, jog šiam teiginiui pagrįsti pareiškėja pateikė pranešimą, kuris nepatvirtina fakto, kad jį siuntė būtent pareiškėjos vyras ir kad jis adresuotas būtent pareiškėjai. Pranešime jo gavimo data įrašyta ranka, kas nepatvirtina fakto, kad šis pranešimas buvo gautas pranešėjai būnant Lietuvoje, o ne iki išvykimo iš kilmės valstybės. Be to, Migracijos departamento darbuotojams 2020 m. spalio 12 d. apklausos metu paklausus, ar vyras bandė su pareiškėja susisiekti elektroniniu paštu ar telefonu jai būnant Lietuvoje, pareiškėja nurodė, kad jis nežino nei jos telefono, nei elektroninio pašto adreso. Ši aplinkybė sustiprina abejones dėl pareiškėjos patikimumo bei pasakojimo tikrumo.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, jog atsakovas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, nenurodo, kokiai konkrečiai pasakojimo daliai turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos sprendžiant dėl prieglobsčio jai ir jos vaikams suteikimo, taikant bendruosius patikimumo vertinimo principus, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant, be kita, ko, pareiškėjos profilį bei aktualią kilmės valstybės informaciją individualių aplinkybių kontekste. Departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, ją įvertino individualių aplinkybių kontekste. Pareiškėja po paskesnio prašymo pateikimo buvo net du kartus apklausta Migracijos departamento darbuotojų, vertinant pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus buvo įvertinta ne tik informacija, pateikta paskesniame prašyme suteikti prieglobstį, bet taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog po Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo įvyko pasikeitimai, kurie savaime pablogintų pareiškėjos individualią padėtį. Todėl, teismo vertinimu, deklaratyvūs skundo teiginiai, jog pareiškėjos pasakojimui turėjo būti taikoma abejonės privilegija, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu.
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nenurodžius kitų aplinkybių dėl kilmės valstybėje jai ir jos nepilnamečiams vaikams kylančios grėsmės, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
III.
23. Pareiškėjai L. T., T. M., L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas pilnai neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismo sprendimas ir jame išdėstyti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nepateikė savo argumentų ir neatliko vertinimo, iš esmės pakartodamas atsakovo Sprendime ir atsiliepime nurodytą informaciją. Dėl to akivaizdu, kad teismas netyrė ir nevertino pareiškėjų pateiktų argumentų, papildomų dokumentų ir pareiškėjų atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu. Perrašydamas atsakovo argumentus teismas pažeidė esminį principą, kad teisingumą vykdo tik teismas. Teismas nesivadovavo pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
24.2. Teismas ir atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos išvykimas iš šalies neturi pabėgimo nuo smurtaujančio sutuoktinio požymių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Be kita ko, vyro pranešimas trumpąja žinute pareiškėjai turėtų būti vertinamas vadovaujantis įrodymų tikėtinumo principu. Atsakovas neneigia, kad pareiškėja patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tačiau vėliau pasisako priešingai, o teismas vertina šias aplinkybes kaip tinkamas ir teisingas.
24.3. Teismas netinkamai įvertino 2019 m. balandžio 2 d. notaro patvirtintą sutikimą. Pareiškėja apklausos metu atsakovui ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas šis dokumentas, t. y. pareiškėjos vyrui nedalyvaujant, susitariant su notaru. Aukštas korupcijos lygis pareiškėjos kilmės valstybėje leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad žmogus, bėgdamas iš šalies, kurios valdžia nepasitiki, bijodamas susidorojimo ir persekiojimo, galėjo sudaryti galimybes tokio pobūdžio dokumento parengimui ir nedalyvaujant A. M. Nesuprantama, kodėl apie tai nebuvo pasisakyta ginčijamame Sprendime ir kodėl teismas nevertino šių paaiškinimų.
24.4. Kritiškai turėtų būti vertinami teismo ir atsakovo teiginiai, kad pareiškėja neįrodė santuokos sudarymo su grėsmę keliančiu asmeniu, nepateikė santuokos liudijimo. Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai turėtų būti vertinami susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Pareiškėja bėgo iš kilmės valstybės persekiojant ją ir jos nepilnamečius vaikus, smurtaujant ir grasinant susidorojimu, taigi akivaizdu, kad dalies dokumentų pareiškėja neturėjo ar galėjo neturėti, nes jie buvo atimti ar ne jos žinioje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, akcentuojama, kad:
25.1. Dėl šios nutarties 24.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų: nustatyta, jog yra tikėtina, kad praeityje pareiškėja patyrė smurtą artimoje aplinkoje bei nesulaukė tinkamos pagalbos ir apsaugos iš valstybės institucijų. Tačiau prieglobsčio procedūra pagal savo esmę yra perspektyvinis rizikos vertinimas, kurio objektas yra grėsmės patirti persekiojimą ateityje tikimybė. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes nustatyta, jog labai tikėtina, kad prieš išvykstant iš kilmės valstybės pareiškėja nebegyveno su A. M. Jie buvo registruoti skirtingais adresais, po 2017 m. pareiškėjos istorijoje A. M. nebefigūruoja, iš kilmės valstybės pareiškėja su vaikais išvyko be A. M. ir jau antrus metus gyvena Lietuvoje. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog ji yra susituokusi su A. M. Nustatytų aplinkybių kontekste neatmestina, jog santuoka jau yra nutraukta. Nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog A. M. buvo žinoma apie pareiškėjos planus išvykti su vaikais bei jis tam neprieštaravo. Pareiškėja kelis mėnesius planavo išvykimą iš kilmės valstybės, tam nuosekliai ruošėsi, kartu su A. M. tvarkė reikiamus dokumentus.
25.2. Dėl šios nutarties 24.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų: 2019 m. balandžio 2 d. „pareiškime (sutikime)“ aiškiai nurodoma, kad parašai yra tikri bei padaryti nurodytų asmenų notaro akivaizdoje 2019 m. balandžio 2 d. Savo parašu ir herbiniu vardiniu spaudu notaras tvirtina būtent dokumentą pasirašiusių asmenų (įskaitant A. M.) parašų tikrumą. 2020 m. spalio 30 d. vykusios apklausos metu pareiškėja negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu būdu 2019 m. balandį (kai jos vyras buvo tariamai dingęs) A. M. kartu su ja lankėsi pas notarą bei pasirašė „pareiškimą (sutikimą)“, bei nuosekliai tvirtino, jog į notarą 2019 m. kreipėsi viena. Šiuo klausimu pažymėtina, jog tokio „pareiškimo (sutikimo)“ paskirtis yra patvirtinti, jog vieno iš tėvų kreipimuisi dėl kelionės dokumento išdavimo vaikui ir išvykimui su šiuo vaiku neprieštarauja kitas iš tėvų, taigi tik vieno iš tėvų kreipimasis dėl tokio „pareiškimo (sutikimo)“ sudarymo ir savo valios patvirtinimas parašu nėra suderinamas su dokumento paskirtimi bei yra betikslis. Atsižvelgus į tai bei pirmenybę teikiant dokumentiniams įrodymams, pareiškėjos paaiškinimai dėl 2019 m. balandžio 2 d. „pareiškimo (sutikimo)“ sudarymo aplinkybių vertintini kritiškai bei nepaneigia to, jog 2019 m. balandžio 2 d. pareiškėja ir A. M. notaro akivaizdoje pasirašė minėtą dokumentą. Pareiškėjos pasakojimas teismo posėdžio metu, kad šis dokumentas buvo sudarytas jai susitarus su notaru, jos vyrui nedalyvaujant, ir nesant jokių šiuos teiginius galinčių atvirtinti įrodymų, yra tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai.
25.3. Dėl šios nutarties 24.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų: 2019 m. balandžio 2 d. „pareiškime (sutikime)“ nėra nurodyta, jog A. M. ir pareiškėja yra sutuoktiniai, tik nurodoma, jog jie yra nepilnamečių vaikų tėvai, jų registruotų gyvenamųjų vietų adresai dokumente nurodyti skirtingi, o kitų dokumentų, patvirtinančių, jog jie yra susituokę, prieglobsčio prašytoja nepateikė. Be to, ginčijamas Sprendimas nebuvo priimtas tik dėl to, kad pareiškėja nepateikė bylai reikšmingų dokumentų, neįrodė santuokos sudarymo fakto. Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą, įvertino su A. M. susijusią grėsmę (nepriklausomai nuo to, ar santuoka yra sudaryta, ar ne) bei visą kitą turimą informaciją kilmės valstybės kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
3. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-167, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenustačius realios rizikos pareiškėjai patirti persekiojimą dėl jos nurodytų priežasčių. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
4. 2020 m. birželio 11 d. pareiškėja pateikė paskesnį prašymą, atsiradus naujoms aplinkybėms, suteikti prieglobstį. Paskesnį savo prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė tuo, kad jos vyras A. M., kuris buvo dingęs nuo 2017 m., sugrįžo į pareiškėjos kilmės valstybę ir nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieško jos, norėdamas atimti vaikus ir grasindamas susidorojimu. Apie vyro sugrįžimą ją informavo mama. Pareiškėjos kilmės valstybėje smurtas prieš moteris yra toleruojamas valstybės ir dalies visuomenės. Pareiškėja ne vieną kartą yra patyrusi vyro smurtą, kai kreipėsi į valdžios institucijas (policiją ir teismą), jai buvo pasakyta vykdyti vyro valią ir būti nuolankiai. Anot pareiškėjos, jos vyras A. M. yra pažeistos psichikos ir grasina ją nužudyti.
5. Išnagrinėjęs pareiškėjos paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Migracijos departamentas 2020 m. lapkričio 20 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-157 „Dėl prieglobsčio (papildomo statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.
6. Ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų.
7. Siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, smurto artimoje aplinkoje rizika turi būti įvertinta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjos prašymą.
8. Šiuo atveju, vertindamas atsakovo argumentus, kuriais paneigtos pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kuriomis jie grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, pirmosios instancijos teismas tyrė ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalimi, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei dėl jų sprendime išdėstė motyvus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstomis pripažino atsakovo padarytas išvadas bei atsakovo pateikiamą aplinkybių vertinimą, negali būti teisiniu pagrindu išvadai, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (ABTĮ 56 str.). Pažymėtina, kad teismas, atlikdamas teisminę administracinio akto pagrįstumo kontrolę, privalo įvertinti aplinkybes, kurios sudarė faktinį sprendimo priėmimo pagrindą, inter alia (be kita ko) įrodymų liečiamumo, pakankamumo, leistinumo aspektais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių vertinimo ir nepažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų paneigė pareiškėjų teismui teiktų argumentų pagrįstumą.
9. Dėl abejonės privilegijos, taikomos įrodinėjimo procesui šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punkto nuostatomis (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5033-525/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).
10. Taikant Aprašo 116 punktą pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.
11. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 5 d. pateikdama prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pareiškėja nurodė, kad ji yra persekiojama ir negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Prašyme nurodė, kad jos vyras A. M. prieš du metus išvyko iš šalies ir šiuo metu jai nežinoma jo buvimo vieta. Dėl šios priežasties jai ir jos šeimai tenka patirti kilmės valstybės specialiųjų tarnybų prievartą. Milicijos ir saugumo darbuotojai nuolat atvyksta į namus, atlikinėja kratas. Ji buvo kviečiama pokalbiams, kurių tikslas įbauginti ją ir sužinoti kur yra jos vyras. 2019 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-167, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenustačius realios rizikos pareiškėjai patirti persekiojimą dėl jos nurodytų priežasčių. 2020 m. birželio 11 d. pareiškėja pateikdama paskesnį prašymą, jį grindžia aplinkybėmis, kad jos vyras A. M., kuris buvo dingęs nuo 2017 m., sugrįžo į pareiškėjos kilmės valstybę ir nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieško jos, norėdamas atimti vaikus ir grasindamas susidorojimu. Esminiai pareiškėjos pozicijos pokyčiai nurodant kitokius pagrindus prieglobsčiui suteikti, kai vienais, anksčiau nurodytais, pagrindais toks prašymas atmetamas, liudija pareiškėjos siekį savo situaciją pateikti kiek įmanoma labiau palankiai teisiniam vertinimui, reikšmingam teigiamai sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo, o tai suponuoja, kad pareiškėjos nurodoma ir tikroji reikalų padėtis neatspindi egzistuojančios tikrovės, todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės vertintinos kritiškai ir darytina išvada, kad atsakovas teisėtai jų nepripažino įrodytomis.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia pripažinti tikimybę, kad pareiškėja praeityje patyrė smurtą artimoje aplinkoje bei nesulaukė tinkamos pagalbos ir apsaugos iš valstybės institucijų. Tačiau perspektyvinis rizikos patirti persekiojimą vertinimas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kurie leidžia manyti, kad: dar prieš išvykstant iš kilmės valstybės pareiškėja nebegyveno su A. M.; jie buvo registruoti skirtingais adresais; iš kilmės valstybės pareiškėja su vaikais išvyko be A. M.; pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog ji yra susituokusi su A. M.; faktinės aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog A. M. buvo žinoma apie pareiškėjos planus išvykti su vaikais bei jis tam neprieštaravo; pareiškėja kelis mėnesius planavo išvykimą iš kilmės valstybės, tam nuosekliai ruošėsi, kartu su A. M. tvarkė reikiamus dokumentus, realiai tikėtinų pareiškėjos nurodomų grėsmių nepatvirtina. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo įrodytomis pripažinti ir pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl 2019 m. balandžio 2 d. „pareiškimo (sutikimo)“ sudarymo. Šis dokumentas patvirtintas notaro. Tam, kad būtų pripažįstamos įrodytomis pareiškėjos nurodomos dokumento sudarymo aplinkybės ir tuo pačiu paneigtas tokio dokumento teisėtumas, nepakanka vien pareiškėjos teiginių apie tai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokius faktus pripažinti įrodymais būtų pagrindas tuomet, jei byloje būtų ir kitų įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju taip nėra, todėl remtis vien pareiškėjos teiginiais ir pripažinti aplinkybę įrodyta nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 56 str. 6 d.).
13. Paminėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą, individuliai vertino pareiškėjai galinčių kilti grėsmių realumą tiek dėl A. M. smurto veiksmų tikimybių, tiek ir kitos informacijos kilmės valstybės kontekste. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti ginčijamo atsakovo sprendimo.
14. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. T. (L. T.), T. M. (T. M.), L. M. (L. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.