- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-439-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22029-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- M. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. N. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Teismo 2024 m. lapkričio 4 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, atsakovui nustatytas terminas atsiliepimui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės I. N. prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. N. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nutraukė.
Atsakovas pateikė teismui prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą ir priteisti iš ieškovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme pažymėta, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktu ieškiniu, 2024 m. lapkričio 29 d. su advokatu pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 024/054 dėl atsiliepimo į ieškinį ir atsakovo atstovavimo teisme ir sumokėjo 484,00 Eur už teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. papildoma nutartimi prašymą tenkino. Priteisė atsakovui M. N. iš ieškovės I. N. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie numatomą bylos nagrinėjimo pabaigą teismui priėmus ieškinio atsisakymą, dėl ko jis neturėjo galimybės iki bylos pabaigos pateikti teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo apriboti atsakovo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsisakė ieškinio nedetalizuodama konkrečių to priežasčių, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, atsakovo išlaidų advokato pagalbai patyrimą nulėmė ieškovės pateiktas ieškinys teismui, kadangi atsakovas pasinaudojo teise vesti bylą per atstovą, 2024 m. lapkričio 29 d. jis pasisamdė advokatą bei patyrė realių išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės procesinio elgesio – kreipimosi į teismą, todėl yra pagrindas atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolai – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (484 Eur) neviršija maksimalaus užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, sprendė, kad atsakovo prašymas tenkintinas ir atsakovui iš ieškovės priteistinas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 277 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: priimti papildomą sprendimą – atsakovo M. N. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės I. N. netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB/24-11-23, kurioje nurodytas paslaugų pavadinimas – „Avansas už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės I. N. ieškinį civ.byla Nr. e2-32780-1195/2024“. Tačiau atsakovas ar jo atstovas į bylą nėra pateikęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį, t. y. advokatas nėra suteikęs išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APB/24-11-23 nurodytų paslaugų. Prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo atsakovo atstovas pateikė tik 2024 m. gruodžio 6 d., t.y. tuomet, kai atsakovas jau buvo gavęs teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį dėl atsisakymo nuo ieškinio priėmimo ir bylos nutraukimo. Todėl pirmosios instancijos teismas papildoma nutartimi nesant teisinio ir faktinio pagrindo priteisė atsakovui iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios atsakovui realiai taip ir nebuvo suteiktos. Atsakovas turi teisę reikalauti grąžinti savo sumokėtą avansą už advokato paslaugas, kurios jam realiai nebuvo suteiktos, o ne prašyti tokių išlaidų atlyginimo iš ieškovės.
2. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
3. Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei su šalių nepilnamečiais vaikais persikėlus gyventi Vilnių, ieškovė patyrė ženklaus dydžio būsto nuomos ir sūnaus ugdymo išlaidas, kas sąlygojo būtinybę teikti teismui ieškinį dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, kadangi atsakovas geranoriškai neteikia didesnio išlaikymo. Po bylos iškėlimo pasikeitė faktinės aplinkybės – ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais 2024 m. lapkričio 29 d. grįžo gyventi į Šiaulių rajoną, dėl ko nebėra patiriamos būsto nuomos ir šalių nepilnamečio sūnaus ugdymo išlaidos. Pasikeitus šioms aplinkybėms, ieškovė iškart, t. y. siekdama minimalių bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasi proceso operatyvumo principu, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teismas šį atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
4. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis šioje byloje naudojosi sąžiningai, laikėsi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Šios aplinkybės papildoma nutartimi nebuvo vertintos ir lemia papildomos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Be to, papildomos nutarties priėmimas ieškovei sukels ir itin neigiamas pasekmes. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina jos sudėtingą turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus, vykdomųjų bylų skaičių ir išieškomas sumas.
Atsiliepimu į atskirąjį atsakovas prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5. Teismas atsižvelgė į šalių lygiateisiškumą, ir visiškai pagrįstai vertino, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovės procesinio elgesio. Ieškovė, teikdama atsisakymą nuo ieškinio, jame nenurodė jokių argumentų ir motyvų dėl ko ji atsisako ieškinio. Ieškovės dabar teikiamas motyvas, kad ji atsisako ieškinio dėl to, kad teikiamas išlaikymas vaikams mokant į mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui yra nepakankamas yra visiškai nelogiškas, jeigu išlaikymas yra nepakankamas, tai ieškovė neturėtų atsisakyti ieškinio, o tęsti pradėtą bylinėjimosi procesą. Ieškinio atsisakymas sukelia tam tikra teisines pasekmes, o būtent, kad ieškovė nebeturi teisės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko reikšti reikalavimo. Atsakovas tinkamai vykdo taikos sutartį ir visada laiku moka išlaikymą vaikams. Teismas šiuo atveju negalėjo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo priimdamas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl bylinėjimosi vertinti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės ar netinkamo elgesio.
6. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš savo atstovo advokato, kad jis grąžintų sumokėtus pinigus už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį parengimą. Advokatas savo darbą atliko, o būtent susipažino su gautais iš teismo ir pateiktas dokumentais: ieškiniu ir jo priedais, kurie buvo gauti su ieškiniu ir pagal pateiktus dokumentus advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį ir jį perdavė. Tačiau atsiliepimo į ieškinį teismui į bylą atsakovas nebeteikė, nes teismas jau buvo civilinę bylą nutraukęs. Be to, terminas atsiliepimui į ieškinį dar nebuvo pasibaigęs, atsiliepimą atsakovas turėjo pateikti per 15 dienų nuo teismo pranešimo gavimo, o pranešimas gautas 2024 m. lapkričio 28 d. Prisijungti prie civilinės bylos advokatui reikėjo tik dėl to, kad buvo gauta nutartis ir reikėjo parengti procesinius dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, kurie buvo teikti teismui. Kad atsiliepimas į ieškinį iš tikro buvo parengtas, atsakovas teikia jį su šiuo atskiruoju skundu, kaip įrodymą, kad advokatas savo darbą atliko.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikiamas atsiliepimas į ieškinį, kuris, kaip matyti iš dokumento parametrų, yra sukurtas 2024 m. gruodžio 23 d. 12 val. 19 min. 14 sek., t. y. tiek jau įsiteisėjus 2024 m. gruodžio 2 d. teismo nutarčiai nutraukti civilinę bylą Nr. e2-32780-1195/2024, tiek pasibaigus terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti, tiek teismui priėmus ir išsiuntus ieškovės atskirąjį skundą. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, savo veiksmais (honoraro mokėjimu advokatui už nesuteiktas paslaugas, vėliau - šių paslaugų atlikimo imitavimu) pats dirbtinai siekia sukurti situaciją, kad iš ieškovės jo naudai būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovui skirtina CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Šiuo atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildoma nutartis, kuria tenkintas atsakovo M. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nutraukė. Atsakovas pateikė teismui prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą ir priteisti iš ieškovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi 2024 m. lapkričio 29 d. su advokatu pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 024/054 ir sumokėjo 484,00 Eur avansą už atsiliepimo parengimą.
Skundžiama papildoma nutartimi, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą ir priteisė iš ieškovės 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildoma nutartimi.
Dėl nutarties (ne) teisėtumo
CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas).
Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju konstatavo, kad atsakovo išlaidų advokato pagalbai patyrimą nulėmė ieškovės pateiktas ieškinys teismui, kurio vėliau ji atsisakė nenurodydama jokių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kitokio atsakingos už bylinėjimosi išlaidų susidarymą šalies vertinimo nesuponuoja ir apeliantės atskirajame skunde dėstomos aplinkybės lėmusios ieškinio pateikimą bei jo atsisakymą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė tiek ieškinio pateikimą, tiek jo atsisakymą sieja su savo gyvenamosios vietos pasikeitimu, t. y. ieškovei persikėlus į kitą miestą vaikų išlaikymo išlaidos padidėjo, todėl ji kreipėsi su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo, atitinkamai nusprendus grįžti į ankstesnę gyvenamą vietą minėtos išlaidos išliko nepakitusios, todėl ji priėmė sprendimą atsisakyti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tiek ieškinio pateikimo, tiek jo atsisakymo atveju išimtinai yra sąlygotos ieškovės asmeninių sprendimų ir niekaip nepriklausė nuo atsakovo valios bei nėra susijusios su kokiais nors atsakovo veiksmais.
Apeliantė akcentuoja, kad ji procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, laikėsi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, kas nebuvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, jog ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir ji naudojosi jai įstatyme numatytomis teisėmis, tačiau atsižvelgiant į ankščiau minėtą priežasties teoriją, vertintina, kad bylinėjimosi išlaidų našta tenka ieškovei, kuri yra atsakinga tiek už proceso inicijavimą, tiek už jo užbaigimą, neišnagrinėjus ginčo iš esmės.
Kitas esminis apeliantės argumentas yra tai, jog atsakovas ar jo atstovas į bylą nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, t. y. advokatas nėra suteikęs išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APB/24-11-23 nurodytų paslaugų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jų priteisti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2024 m. lapkričio 28 d. Atsakovas sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu pasirašė 2024 m. lapkričio 29 d. Byloje pateikta sąskaita – faktūra Nr. APB/24-11-23 484 Eur sumai, kurioje numatytas avansas už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės I. N. ieškinį civ. byla e2-32780-1195/2024. Atsakovas taip pat pateikė grynųjų pinigų priėmimo kvitą minėtai sumai, pasirašytą atsakovo. Apeliantė pažymi, kad atsakovo atstovas tik 2024 m. gruodžio 6 d., t. y. po bylos nutraukimo pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui buvo įteiktas ieškinys su priedais, todėl atsakovo atstovas turėjo visas galimybes rengti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė ir 2024 m. gruodžio 2 d. (tos pačios datos kaip ir ieškovės atsisakymas nuo ieškinio) atsiliepimą į ieškinį. Nors apeliantė akcentuoja, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas į bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma pozicija, kad atsiliepimo pateikimas į bylą, kuri yra nutraukta nebuvo tikslingas ir nebūtų priimtas teismo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į atsiliepimo parengimo datą, pateiktų įrodymų pagrindžiančių atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą visumą (procesinių įvykių chronologiją) sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas nebeteikė parengto atsilepimo į bylą, kuri paaiškėjo yra nutraukta atsakovei atsisakius nuo ieškinio, savaime nereiškia, kad faktiškai šios paslaugos nebuvo suteiktos ir išlaidos už šio procesinio dokumento parengimą nebuvo patirtos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, faktiškai patirtos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstai priteistos iš ieškovės.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir baudos skyrimo
Ieškovė po atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikiamas atsiliepimas į ieškinį, kuris, kaip matyti iš dokumento parametrų, yra sukurtas 2024 m. gruodžio 23 d. 12 val. 19 min. 14 sek., t. y. tiek jau įsiteisėjus 2024 m. gruodžio 2 d. teismo nutarčiai nutraukti civilinę bylą Nr. e2-32780-1195/2024, tiek pasibaigus terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti, tiek teismui priėmus ir išsiuntus ieškovės atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina atsiliepimo rengimo datos ir nėra pagrindas paneigti nutarties 21-22 punkte išdėstytų argumentų visumą, kadangi ieškovės aptariami dokumento parametrai gali rodyti paskutinę failo redagavimo (pvz.: konvertavimo į pdf failą) datą, o ne faktinio jo sukūrimo datą.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes ir skirti atsakovui baudą, atmestinas.
Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atmetus atskirąjį skundą atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 181,5 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0.4. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2024 m. gruodžio 23 d., mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. II ketvirtį buvo 2196,40 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į atskirąjį skundą išlaidų suma – 878,56 Eur. Atsakovo patirtos 181,5 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovo naudai iš apeliantės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,5 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.