Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos L. R. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. K., P. Č., uždaroji akcinė bendrovė “G”, J. L. individuali įmonė, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinė riba yra pietinis kraštas neišlikusio kelio, įrodomo 1930 m. Planu, 1999 m. projektu, Melioracijos planu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. R. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja jau kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų sutikslinimo bei nustatymo ir savininkės teisių gynimo šalinant pažeidimus civilinėje byloje Nr. e2-114-474/2016, kurioje 2016-09-05 Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu atsisakė tenkinti ieškinį. 2017-01-26 Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėja, teikdama prašymą, siekia tokio paties rezultato, išspręsti tuos pačius reikalavimus, kaip ir išnagrinėtoje byloje. Sprendė, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs pareiškėjai teisinių padarinių. Nurodė, kad pareiškėja pareiškime kelia ginčą dėl matininkų atliktų veiksmų, be to, iš pareiškimo matyti, kad tarp sklypų savininkų kadastro Nr. 2604/0004:113 ir kadastro Nr. 5604/0004:44 yra ginčas dėl sklypo ribų, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingos teisenos tvarka.Įvertinęs aplinkybes ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme nesant CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pareiškėja pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-1677-824/2017, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-l14-474/2016 siekia to paties rezultato - apginti savo turtines teises, tačiau minėtose bylose buvo ar yra prašoma dėl skirtingų dalykų. Nagrinėjamu atveju nurodomas visiškai kitas teisinis pagrindas. Civilinėje byloje Nr. e2-1677-824/2017 jokio ginčo nėra, nes pareiškėja disponuoja nors nepanaudotu šių dienų viešajame registre esančių įrašų sudarymui Planu, tačiau esančiu akivaizdžiu pirminiu prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto įrodymų šaltiniu. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukeltų pareiškėjai teisę neprarandant turimos nuosavybės įgyti nuosavybės teises į naują papildomą nemažą žemės plotą, pasikeistų pareiškėjos teisinis statusas įgytinos žemės atžvilgiu. Pareiškėja neturi šiuo metu galiojančio dokumento, kuris patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat pareiškėja kitokia nei teismo tvarka negali atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015). Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.) Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Z. K., tretiesiems asmenims P. Č., K. Č., UAB „V“, VĮ K. dėl žemės sklypų ribų sutikslinimo ir nustatymo, savininko teisių gynimo. Teismas ieškinį, kurio vienas reikalavimų buvo nustatyti 21,68 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 113) (pagal 1999 m. kadastrinius reikalavimus) ribas, atmetė (civilinė byla Nr.e2-114-474/2016). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-176-777/2017).Šioje civilinėje byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinė riba yra pietinis kraštas neišlikusio kelio, įrodomo 1930 m. Planu, 1999 m. projektu, Melioracijos planu. Įvertinus nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, siekia to paties rezultato, t. y. išspręsti tuos pačius reikalavimus kaip ir išnagrinėtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal jos pareikštą reikalavimą nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas sukurtų jai teisines pasekmes, tačiau pažymi, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėja nesutinka ir ginčija matininkų atliktus veiksmus. Taip pat tiek iš pareiškimo turinio, tiek iš prie pareiškimo pridėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 1SS-1335-19.5 matyti, kad tarp gretimų sklypų savininkų nėra sutarimo dėl sklypų ribų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.