Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-11783-1030/2021, išnagrinėtoje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio šaltinis“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Medvedis“ 4 344 Eur skolą ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB ,,Pajūrio šaltinis“ naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

17. Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis sąlygų. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jeigu paslaugų gavėjas yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė tokį sutikimą yra pateikusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

22. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; kt.). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo.

23. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

24. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-125/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu procesinių dokumentų skolininkei įteikimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šios aplinkybės galėtų turėti reikšmės ir turėtų būti vertinamos tik svarstant prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti pagrįstumą.

26. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018). Taigi, šioje byloje vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. vertinama, ar priimant, o ne įteikiant, teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

27. Nors teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis), specifika bylų, kuriose priimami teismo įsakymai, reikalauja visais atvejais sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą įvertinti, ar kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkė prašė tik atnaujinti procesą byloje, nenurodė, kad kreditorės pareiškimas buvo aiškiai nepagrįstas ir teismo įsakyme buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (įsakymą), o atskiruoju skundu skolininkė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-11783-1030/2021 pareiškiant prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. T. y. skolininkė neprašo panaikinti teismo įsakymo, nenurodo, koks teismo sprendimas turėtų būti priimtas atnaujinus procesą bei panaikinus teismo įsakymą, nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie teismo padarytą teisės taikymo klaidą, lėmusią nepagrįstą teismo įsakymą, nenurodė jokios teisės taikymo klaidos, kuri galbūt lėmė nepagrįstą teismo įsakymą, kuriuo patenkintas kreditorės pareiškimas, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja neginčija priteistos skolos dydžio nei paties skolos fakto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. eL2-11783-1030/2021 procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

28. Teismo vertinimu, skolininkės siekis yra pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nes tokį tikslą ir nurodė atskirajame skunde. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

29. Apeliantei argumentuojant procesinių teisių pažeidimu, t. y. teismo įsakymo tinkamu neįteikimu jai, pažymėtina, kad CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

30. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Nurodyto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Tačiau sutiktina su apeliante, kad prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais.

31. Pagal CPK 438 straipsnį kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui. CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be šio Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

32. Teismo vertinimu, kai bylos nagrinėjimas vyksta dokumentinio proceso tvarka, t. y. neinformavus skolininko ar atsakovo apie priimtą pareiškimą, teismo požiūris į tinkamą procesinių dokumentų įteikimą turi būti ypač neformalus, nes priešingai egzistuoja grėsmė paneigti asmenų teisę į tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis).

33. Nustatyta, kad procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismas siuntė 2021 m. lapkričio 16 d. registruota pašto siunta skolininkės buveinės adresu, 2022 m. sausio 13 d. registruota pašto siunta skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Teismas procesinius dokumentus 2022 m. sausio 25 d. per elektroninį paslaugų portalą, prie kurio skolininkė yra prisijungusi ir pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP paskyroje, taip pat 2022 m. sausio 26 d. pakartotinai registruota pašto siunta buveinės adresu ir praėjus dešimčiai dienų laikė, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas įteikti procesinius dokumentus skolininkei asmeniškai ir nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas galėjo ir turėjo imtis dar kokių nors papildomų priemonių ir procesinių dokumentų siuntimo būdų.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, todėl juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Pažymėtina, jog ir prašyme dėl proceso atnaujinimo bei atskirajame skunde skolininkė taip pat nurodė tą patį savo buveinės adresą, kuris registruotas Juridinių asmenų registre ir kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė jai procesinius dokumentus.

35. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).

36. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Pagal Taisyklių 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Atsakovė – juridinis asmuo, kuris nėra CPK 175¹ straipsnyje nustatytas asmuo, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė yra EPP vartotoja ir patvirtino, jog jos paskyra visada buvo aktyvi. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Taigi skolininkė, prašydama aktyvuoti jos paskyrą, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises. Skolininkė, kaip paslaugų gavėja, privalo prisiimti atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 punktas).

37. Apeliantės teiginiai, kad elektroniniu paštu negavo pranešimo apie jos paskyroje gautus procesinius dokumentus, apie darbo krūvį ir kt., turėtų būti įrodyti leistinais įrodymais prie prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, jeigu tokį prašymą skolininkė teiks, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

38. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai. Taigi, vien aplinkybė, kad skolininkės atžvilgiu buvo priimtas teismo įsakymas ir jis jai įteiktas CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, skolininkei nenurodant jokių kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti teismo įsakymo neteisėtumą ir (ar) atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.