- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-10448-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01159-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. M. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), bei po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Jie turėjo du vaikus: pareiškėją, t. y. J. M. ir pareiškėjo seserį V. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tėvai turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2017 metais padovanojo jiems su seserimi. Todėl tėvams dar esant gyviems, visas jų nekilnojamasis turtas buvo perleistas pareiškėjui ir jo seseriai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. M.. Po jo mirties liko palikimas, transporto priemonės: traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos tėvo vardu. Ryšium su tuo, kad minėtos transporto priemonės buvo įsigytos tėvų santuokos metu, todėl priklauso jiems abiem bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, preziumuojama, kad lygiomis dalimis, po 1/2 dalį.
3. Nurodė, kad mirus tėvui, visas išvardytas transporto priemones faktiškai pasiėmė sau pareiškėjas. Iškart po tėvo mirties prižiūrėjo ir tvarkė jo transporto priemones kaip savo, saugojo jas, rūpinosi, važinėjo jomis. Todėl, po tėvo mirties likusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Į notarą paveldėjimo tikslu pareiškėjas nesikreipė, nes nemanė, kad tai būtina, kadangi jokio nekilnojamojo turto miręs tėvas neturėjo. O apie tai, kad pas notarą būtina paveldėti jo transporto priemones, pareiškėjas nežinojo. Nurodė, kad jis (pareiškėjas), kaip mirusiojo sūnus, yra paveldimo turto įpėdinis pagal įstatymą. Po J. M. mirties pareiškėjas pradėjo rūpintis jo turtu kaip savo: tvarkė jo transporto priemones: traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojo jas, važinėjo jomis. (duomenys neskelbtini), t. y. po tėvo mirties Lietuvos draudime vienerių metų laikotarpiui savo vardu įsigijo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko mirusio tėvo automobiliui privalomąją techninę apžiūrą. Pareiškėjui, kaip tėvą laidojančiam asmeniui, buvo skirta išmokėti išmoka mirus senatvės pensijos gavėjui, t. y. pareiškėjo tėvui J. M.. Pareiškėjas savo sąskaita ir lėšomis palaidojo tėvą. Niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, J. M. palikęs testamento nebuvo.
4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. M.. Nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog kadangi tiek tėvas, tiek motina savo turėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjui su sese, jokio kito paveldimo nekilnojamojo turto nėra, todėl neprivalo niekur kreiptis dėl palikimo priėmimo. Niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, M. M. palikusi testamento nebuvo. Paaiškino, kad sesuo (suinteresuotas asmuo V. M.) neprieštarauja pareiškimui, kadangi žino, kad būtent pareiškėjas naudojosi ir iki šiol naudojasi tėvo transporto priemonėmis (el. b. l. 1-4).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjų J. M. ir M. M. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjo prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. b. l. 39-41).
6. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja (el. b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
7. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju po tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), bei po motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16, 18) pareiškėjas paveldėjo sprendimo 2 punkte nurodytą pareiškėjo tėvams priklausantį kilnojamąjį registruotiną turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Palikėjai J. M. ir M. M. testamento nepaliko; testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 9-14). Turėtą nekilnojamąjį turtą palikėjai dovanojimo sutarties pagrindu perleido 2017 m. lapkričio 8 d. Dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjui J. M. ir suinteresuotam asmeniui V. P. (el. b. l. 25-28).
12. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. P. yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. M. ir M. M. mirties (CK 5.11 straipsnis).
13. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 11 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po tėvų mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. prižiūrėjo ir remontavo, naudojosi likusiomis transporto priemonėmis. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai: AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninių reikalavimų įvertinimas; kiti pateikti dokumentai (el. b. l. 19-24). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiųjų turtą ir pradėjo jį valdyti.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 13 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas prižiūri ir rūpinasi likusiu kilnojamuoju registruotinu turtu – transporto priemonėmis, naudojasi jomis. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
15. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. M. priėmė palikimą po savo tėvo J. M. ir motinos M. M. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. M. ir M. M. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Šioje byloje teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs J. M. priklausiusį turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs M. M. priklausiusį turtą faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. M. ir M. M. mirties, paveldėjimo.
Priteisti iš pareiškėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.