- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- eI1-591-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01822-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Advokatai
- Rytis Čėsna
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir Pataisos įstaiga) priteisti 139 629 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde nurodo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Paaiškina, kad patalynė į kamerų tipo patalpas (toliau – KTP) nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pažeidė jo teises. Todėl dienos metu jam reikėdavo sėdėti arba gulėti ant šaltų gultų. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra pašalintas kairysis inkstas, todėl sėdėjimas ar gulėjimas ant metalinio gulto, yra ypatingai žalingas jo sveikatai. Pažymėjo, kad pataisos įstaiga į gydytojo rekomendacijas suteikti pareiškėjui tinkamas poilsio sąlygas neatsižvelgė. Pareiškėjas atsisakė naudoti patalynę, bet iš jo vistiek buvo reikalaujama pasiimti patalynę ir minkštąjį inventorių nakties laikui. Jam atsisakius tai daryti, kiekvieną kartą buvo surašomi tarnybiniai pranešimai dėl pareigūnų įsakymų nevykdymo. Pareiškėjas nuolat gyveno baimėje, nes bijojo, kad gaus drausminę nuobaudą.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpyje nuo 2018-05-29 iki 2019-02-15 buvo sudaužytas langas ir neužsidarinėjo, vėliau užsidarinėjo nesandariai. Pataisos įstaiga netvarkė lango, nurodydama, kad neturi sandarinimo putų. Pareiškėjas norėjo įsigyti sandarinimo putas už savo lėšas, tačiau jam to padaryti nebuvo leista. Pravieniškių PN – AK netvarkė sulūžusio lango, o atėjus šaltajam metų laikui, jį sutvarkė tik sutvirtindama medvaržčiais.
Kamerų tipo patalpose buvę langai neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis buvo užstatytas dviaukšte lova, todėl į kamerą nepateko natūralus apšvietimas. Kamerų tipo patalpose Nr. 11 langas neatsidarė, buvo nesandarus, praleido šaltį, todėl pareiškėjas ne vieną kartą buvo peršalęs. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad Pravieniškių PN-AK netvarkė nesandarių langų, ir neleido pačiam pareiškėjui jų susitvarkyti savo lėšomis, pažeidė jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas nurodo, jog reikėdavo nešti saugoti patalynę į tam nepritaikytą patalpą. Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN – AK administraciją, siekdamas sužinoti, ar kas nors dezifenkuoja patalpą, kurioje laikoma patalynė, bet į jo kreipimąsi nebuvo atsakyta. Pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 18 d. atsisakė naudoti patalynę. Pareiškėjo teigimu, todėl jis gaudavo drausmines nuobaudas. Pareiškėjas visas nuobaudas yra skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau atsakymo negavo. Kalėjimų departamentas jo skundus persiųsdavo nagrinėti Pravieniškių PN – AK. Todėl pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. gavo 29 nuobaudas, taigi, pablogėjo jo teisinis statusas. Jam buvo uždrausta apsipirkinėti parduotuvėje, todėl jis patyrė didelių nepatogumų, jis negalėjo nusipirkti maisto.
2019 m. vasario 7 d. pareiškėjas buvo pervežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – Lukiškių TI–K) atlikti paskirtos nuobaudos kamerų tipo patalpose. Dėl to pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Nurodo, kad jam atvykus į Lukiškių TI–K, jis buvo nepagrįstai perkeliamas iš kameros į kamerą, tekdavo dažnai keisti gyvenamąją patalpą, todėl prarado dalį savo daiktų ir dalį dokumentų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad yra Islamo religinės konfesijos narys ir jam negalima maistui vartoti kiaulienos, tačiau kalinimo įstaigų valgiaraštis nepritaikytas islamą išpažįstantiems asmenims. Pareiškėjo vertinimu, jis buvo diskriminuojamas dėl religijos, nes norėdamas nevartoti kiaulienos, kitus maisto produktus jis turėdavo pirkti maisto prekių parduotuvėje už savo lėšas. Pareiškėjas nurodo, jog nepaisant to, kad buvo priimtas Bausmių vykdymo kodekso papildymas, įpareigojantis tiekti maistą nuteistiesiems pagal religinius įsitikinimus, Kalėjimų departamentas šio įstatymo įgyvendinimo neužtikrina. Nurodo, kad pataisos įstaigos nuteistiesiems siūlo maitintis pagal vegetarinio maitinimosi racioną, tačiau toks maisto racionas neatitinka fiziologinių poreikių. Pareiškėjas paaiškina, kad maitinosi vegetariniu maistu, kuris buvo tiekiamas vienkartiniuose induose iš putoplasto, todėl greit atšąla ir jam teko valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjui atsisakius vegetariško maisto, nuo 2019 m. sausio jam buvo tiekiamas veganišakas maistas, bet sriuboje buvo aptinkami sugedę maisto produktai, maisto racionas buvo nepilnavertis. Nurodo, kad veganiškame maisto racione netiekiant pieno produktų, neįtraukiami jokie alternatyvūs maisto produktai, turintys baltymų. Pareiškėjo vertinimu, jam patiekiamas maistas neatitiko fiziologinių normų, nebuvo suderintas atsižvelgiant į jo išpažįstamą religiją.
Pareiškėjo vertinimu, tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis įtvirtina nuteistųjų nemokamą maitinimą, o jam norint, išvengti kiaulienos produktų tekdavo pirktis maisto produktus iš savo lėšų, yra akivaizdi diskriminacija religijos pagrindu.
Pasak pareiškėjo, jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti vieną kartą per savaitę po dušu, todėl kad nebuvo karšto vandens ir nebėgo vanduo. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Pataisos įstaigos administraciją ir gavo atsakymą, kad dušas yra tvarkingas ir veikiantis. Pareiškėjas atsisakė visai eiti į dušą, nes jo vertinimu, praustis apskritai buvo neįmanoma. Todėl buvo pareiškėjas turėjo būti visai nesiprausęs, todėl dingo pareiškėjo pasitikėjimas savimi.
Kamerų tipo patalpose nebuvo įrengta kirpykla, o į Pataisos įstaigos kirpyklą pareiškėjo nevedė, todėl jis neturėjo galimybės apsikirpti nuo rugpjūčio mėnesio iki gruodžio mėnesio, todėl jautė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas, kad ateitų kirpėjas jį apkirpti, nes bus teismo posėdis vaizdo konferencijos būdu. Tačiau į šį pareiškėjo prašymą niekas nesuregavo, apsikirpti pareiškėjui galimybė nebuvo suteikta.
Šalies argumentai
Pažymi, kad būnant KTP nuteistiesiems neorganizuojamas pozityvus užimtumas. Jiems draudžiama dalyvauti bendrosiose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, mokytis, dalyvauti bendrose pamaldose. Pabrėžė, kad su skundu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, bet jam atsakymas nebuvo pateiktas.
Pareiškėjas nuolat baiminosi dėl savo saugumo, todėl kreipėsi su prašymu, į pataisos įstaigos administraciją, kad būtų izoliuotas, tačiau jo prašymai buvo atmesti.
Pareiškėjas 7 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK ir ten dirbo. Vėliau buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus dėl Pravieniškių PN-AK renovacijos darbų. Pasak pareiškėjo, taip buvo pažeista jo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę vienoje vietoje. Pareiškėjui nebuvo leista grįžti į Pravieniškių PN-AK, todėl jam nebuvo užtikrinta teisė atlikti bausmę izoliacijoje dėl jo paties saugumo, dėl religinių įsitikinimų. Jis buvo priverstas atlikti laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose.
Pasak pareiškėjo, tai kad į KTP draudžiama pasiimti būtiniausių daiktų, išskyrus nutarimo skirti nuobaudą kopiją, prilygo kankinimams. Nurodo, kad nutarimą atlikti nuobaudą galima skųsti per mėnesį, o izoliacija kamerų tipo patalpose būna skiriama 15 parų, todėl pasak pareiškėjo tokią nuobaudą galima apskųsti tik atlikus ją, o tai yra teisių suvaržymas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nuolat patiriamo streso turi problemų su oda, taigi būtiniausių priemonių draudimas kamerų tipo patalpose taip pat yra žalingas.
Nurodo, kad kasdieninis nuobaudų skyrimas turėjo įtakos tam, kad jis buvo pervežtas atlikti nuobaudos į kamerų tipo patalpas Lukiškių TI-K. Pareiškėjui pablogėjo sveikata, kilo neigiamų išgyvenimų. Pasak pareiškėjo to nebūtų buvę, jei laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. sausio 14 d. jam nebūtų skiriamos nepagrįstos nuobaudos. Nesutikdamas su nuobaudomis, pareiškėjas jas skundė Kalėjimų departamentui, tačiau pasak pareiškėjo, jos nebuvo panaikintos todėl, kad Kalėjimų departamentas jo skundus siųsdavo nagrinėti atgal Pravieniškių PN–AK.
Pareiškėjas skundžia Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymą Nr. R1-213. Skundžiamame įsakyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, tik sukelia nepataisomą žalą nuteistiesiems. Skundžiamu įsakymu apribota teisė turėti norimus kiekių produktų, pažeidžia pareiškėjo pasirinkimo teisę ir laisvę. Jis negali įsigyti maisto pagal savo fiziologinius poreikius, pagal savo religinius įsitikinimus ir rūpintis savo sveikata. Pasak pareiškėjo maisto produktus gamina nuteistieji, kurie neturi jokios kvalifikacijos tokiam darbui atlikti. Todėl maistas nuolat būna netinkamai pagamintas, pervirtas.
Pažymėjo, jog per metus Lietuvoje keitėsi minimalaus mėnesio atlyginimo dydis, socialinių išmokų dydžiai, augo bendras vidaus produktas, brango maisto produktai, tačiau nuteistiesiems leidžiama išleisti pinigų suma nepakito.
Nurodo, kad jam būnant Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje jį terorizavo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, ir VST) pareigūnai. KTP Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai lankėsi kiekvieną dieną, atsivesdavo šunis, nuolat apžiūrėjo ar pareiškėjas nieko neturi. Anot pareiškėjo, pareigūnai nuteistuosius spardė ir mušė. Pasak pareiškėjo, jis buvo mušamas 2018 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas nuolat girdėjo kaip buvo mušami kiti kaliniai, todėl jam pasireiškė nerimas, panika, depresija. Kreipėsi su skundu į prezidentūrą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam būnant Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, nevyko riaušių ar neramumų. Akcentavo, kad jis nedalyvavo jokiuose bendruose nuteistųjų veiksmuose ar riaušėse.
Pasak pareiškėjo, 2018-05-29 iš jo buvo paimti daiktai (televizorius „Samsung“, ausinės „Sony“, USB talpa „Range“ (32GB), pledas, keptuvė su dangčiu, lėkštė, du dubenys ir rankinė), kurie turėjo būti saugomi sandėlyje. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kad pastaroji patvirtintų jo daiktų saugojimo faktą, tačiau pažymos apie saugomus daiktus neišdavė, nes daiktai buvo nerasti. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, bet Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl daiktų vagystės, nes pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos bausmių kodekse įtvirtinta nesikreipė į Kalėjimų departamentą. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir gavo atsakymą, kad jo daiktai saugomi sandėlyje, tačiau pareiškėjui nebuvo leista tuo įsitikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019-02-14 turėjo būti etapuotas į Lukiškių TI-K ir prašė leisti patikrinti saugomus daiktus, ir buvo informuotas, kad jam bus tai leista padaryti prieš pat išvykimą. Išvykimas buvo atidėtas 2019-02-15, būtent tada pareiškėjui buvo grąžinta rankinė, bet joje buvo ne visi pareiškėjo daiktai, o kai kurie rankinėje buvę daiktai priklausė ne pareiškėjui. Pareiškėjui priklausę daiktai buvo apgadinti. Pareiškėjas atsisakė paimti ne jam priklausančius daiktus, ir sugadintus savo daiktus. Pasak pareiškėjo, visi jam priklausę daiktai turėjo būti užregistruoti asmens byloje, be to, joje yra Alytaus pataisos namų pažyma, kurioje užregistruoti daiktai, kuriuos pasiėmė pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK. Pasak pareiškėjo, jo daiktais galimai naudojosi kiti asmenys, todėl jis patyrė neturtinę žalą, nes niekas nepadėjo jam rasti galimai dingusių jo daiktų. Pažymi, kad pasibaigus paskirtos nuobaudos laikui, jis negalėjo naudotis nuosavais daiktais, kurių dalis buvo dingę, o kita dalis – sugadinta.
Pareiškėjas visus patirtus nepatogumus vertina 139 629 Eur neturtine žala, o skunde turtinę įvardija siekdamas pabrėžti jo patirtos neturtinės žalos mastą ir dydį, ir neprašo priteisti turtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde reiškia prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 teisėtumo ištyrimo, kiek tai susiję su šia byla. Teigia, kad turi teisę prašyti kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį teismą dėl teisės akto ištyrimo teisėtumo. Cituoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus ir pažymi, kad norminiai administraciniai aktai priimami centrinių viešojo administravimo subjektų, šiuo atveju Teisingumo ministro, privalo atitikti nurodytų principų turinį, o neatitinkantys turi būti pripažinti neteisėtais. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, nustatantį, kad įgyvendindamas savo teises ir laisves asmuo privalo laikytis įstatymų, nevaržyti asmens teisių ir laisvių.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad po atvykimo į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pradėjo piktybiškai elgtis, pažeidinėti nustatytą tvarką. Atsakovės atstovas nurodo, jog pareiškėjui 2018-06-04 už nepaklusimą teisėtiems įstaigos administracijos reikalavimams buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į KTP 7 paroms; 2018-06-12 už pataisos įstaigos administracijos privalomų teisėtų reikalavimų nevykdymą jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į KTP 14 parų; 2018-06-27 už analogišką pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į KTP 14 parų; 2018-07-10 paskirta nuobauda - drausmės grupę 8 mėnesiams. Nepaisydamas jam skirtų nuobaudų, pareiškėjas elgėsi įžūliai, ignoravo ir piktybiškai pažeidinėjo nustatytą režimą, už tyčinius nustatyto režimo pažeidinėjimus jam buvo skiriamos nuobaudos patalpinimas į KTP, kuriose jis buvo laikomas iki 2019-02-15, kol buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Nurodė, kad beveik visą perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudos laiką nuo 2018-06-25 iki 2019-02-15 pareiškėjas atliko kameroje Nr. 11.
Dėl patalynės paėmimo, Pravieniškių PN-AK paaiškina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – PĮVTT), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016-03-31 įsakymu Nr. V- 145 buvo patvirtinta Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, dienotvarkė, kurioje nustatytas miego laikas yra nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, iš pareiškėjo atliekančio bausmę kamerų tipo patalpose, nustatyta tvarka patalynę ne miego metu Pravieniškių PN-AK privalėjo paimti ir saugoti atskiroje įrengtoje patalpoje. Atsakovės atstovo teigimu, nesant gydytojo pažymos, patvirtinančios, kad pareiškėjui dėl ligos skiriamas lovos režimas, nėra pagrindo netaikyti teisės aktuose nustatytų apribojimų naudotis patalyne. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2018-11-19, išreikšdamas protestą dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo pakeitimo, pats savo noru visiškai atsisakė patalynės, pridavė į sandėlį čiužinį, antklodę, pagalvę bei atidavė du komplektus užvalkalų, t. y. pats atsisakė paimti ir naudotis patalyne. Nurodo, kad Pravieiškių PN-AK pirmojo sektoriaus KTP įrengta patalpa ne miego metu patalynei laikyti ir saugoti. Patalpoje įrengtos lentynos, pertvaromis atskirti langeliai (skyreliai) kiekvienam patalynės komplektui padėti, taip užtikrinant, kad skirtingos patalynės nesiliestų. Langeliai pažymėti kamerų numeriais ir lovų numeriais. Pagal nustatytą tvarką nuteistieji, pakelti iš miego 6.00 val. ryto, patys susitvarko patalynę ir prižiūrimi pareigūno, patalynę nuneša į tam skirtą patalpą ir padeda į jiems priskirtą langelį. Prieš miegą, 22.00 val. nuteistieji patys pasiima ir į kamerą atsineša savo patalynę. Patalynei skirta patalpa, jos lentynos periodiškai dezinfekuojamos, nei Pataisos įstaigos darbuotojai, nei kiti nuteistieji prie patalynės neprisiliečia.
Dėl kirpyklos įrengimo paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje patalpoje. Patalpoje yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti, bei kėdė kerpamajam atsisėsti. Paviršiai yra lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Kirpimui naudojami įrankiai ir būtinos priemonės: 5 akumuliatorinės kirpimo mašinėlės, plastikinės šukos, apdangalai, popierinės kaklajuostės. Į kamerų tipo patalpų kirpyklos patalpas kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešamos sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa atitinka higienos normų reikalavimus. Kirpėjais dirbo nuteistieji, turintys didesnį nei vienerių metų praktinio darbo patirtį ir sveikatos patikrinimo pažymas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtintoje „Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas, ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarka“ (toliau – Išvedimo į dušą ir kirptis tvarka) tvarkoje nustatyta, kad nuteistieji uždarojoje zonoje kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais, kirptis išvedami tik nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesių. Toje pačioje tvarkoje nustatyta, kad norintys apsikirpti nuteistieji gali būti apkerpami prieš išvedant į dušą, kirptis išvedama po vieną nuteistąjį, nuteistieji kerpami uždaros zonos kirpykloje, stebint prižiūrėtojui.
Dėl naudojimosi dušu Pravieniškių PN-AK paaiškina, kad Išvedimo į dušą ir kirptis tvarkoje nustatyta, kad nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, į dušą išvedami šeštadieniais ir sekmadieniais. Pareiškėjas beveik visą nuobaudos laiką atliko kameroje Nr. 11, todėl praustis duše turėjo galimybę kiekvieną sekmadienį. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats savo noru atsisakė eiti į dušą, o Pravieniškių PN- AK neturi įgaliojimų prievarta prausti pareiškėją duše. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės naudotis dušu, o jis jomis nesinaudojo savo paties sprendimu.
Dėl kameros Nr. 11 įrengimo atsakovės atstovas paaiškina, šioje kameroje yra įmontuotas skaidraus stiklo plastikinis langas, kurio dydis yra 800mm x800mm, iš kurio 800mmx300mm atidaroma dalis, per kurią galima papildomai vėdinti patalpą. KTP esantys langai tvarkingi, sandarūs, tinkamai užsidarinėjo, atsidarinėjo. Nuteistųjų išdaužti ar sugadinti langai nedelsiant keičiami naujais. Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, ir turimas lėšas. Pravieniškių PN-AK neturi pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie paprastuosius remontus, todėl negali pateikti informacijos apie atliktus remontus. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus KTP kamera Nr. 11 baldais ir inventoriumi buvo aprūpinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir atitiko jų keliamus reikalavimus.
Dėl nuobaudų skyrimo ir perkėlimo į Lukiškių TI-K paaiškina, kad vadovaujantis teisės aktais gali būti skiriamos nuobaudos nuteistiesiems. Kadangi pareiškėjas atsisakė pasiimti patalynę ir ja naudotis, atsisakė eiti į dušą, atsisakė maisto, atsisakė dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, atsisakė vykdyti beveik visus teisėtus pataisos įstaigos administracijos nurodymus, todėl pataisos įstaigos administracija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą skirti jam nuobaudas. Atsakovės atsovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas per visą teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2010 metų iki 2019-07-15, atlikdamas bausmę visose pataisos įstaigose, į kurias buvo paskirtas, sistemingai tyčia pažeidinėjo Bausmės vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytas nuteistojo pareigas, nustatytą bausmės vykdymo režimą, ir padarė 114 pažeidimų, už kuriuos jam buvo skiriamos nuobaudos ar kitaip į juos reaguojama. Skiriant nuobaudas per pareiškėjo nurodytą ginčijamą laikotarpį pataisos įstaigos administracija atsižvelgė ir į pareiškėjo anksčiau padarytus pažeidimus. Visos nuobaudos pareiškėjui buvo skiriamos laikantis BVK reikalavimų, pataisos įstaigos direktoriaus ar tam įgalioto pareigūno įsakymais arba nutarimais. BVK nustato laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų, paskirtų nuobaudų apskundimo tvarka. Sprendimus paskirti nuobaudas pareiškėjas turėjo teisę per vieną mėnesį apskųsti Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmus ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo galėjo skųsti apygardos administraciniam teismui. Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-02-07 įsakymu Nr. NN-87 pareiškėjui buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda - pervežimas į Lukiškių TI-K 2019-02-15. Pažymėjo, kad perkėlimas į kitą pataisos įstaigą pagal BVK nėra laikomas nuobauda. Pagal BVK nuostatas perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-02-07 įsakymas Nr. NN-87 dėl pareiškėjo perkėlimo į Lukiškių TI-K nuo 2019-02-15 priimtas vadovaujantis įstatymu, motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Dėl maitinimo paaiškina, kad BVK nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Nuo 2019-01-18 jo paties prašymu buvo paskirtas veganinis maitinimas. Pagamintas maistas į KTP kamerų tipo patalpas pristatomas termo dėžėse ir termo krepšiuose. Į šias talpas pagaminti patiekalai sudedami tik prieš juos išnešant. Maistas dalinamas nustatytu pusryčių, pietų, vakarienės maitinimo laiku. Pravieniškių PN-AK teisės aktų nepažeidė. Jokie teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai sudaryti valgiaraštį pagal asmeninį nuteistojo pageidavimą, ir pataisos įstaigos tokios paslaugos neteikia. Į visus pareiškėjo skundus dėl maitinimo sąlygų pataisos įstaiga motyvuotai atsakė teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus nuteistiesiems 2018 – 2019 metais maitinimo paslaugą teikė VšĮ „Bruneros“ („Kretingos maistas“). Dietinis maitinimas iš virtuvės į KTP pristatomas šilumą palaikančiuose termosuose, dietinis maistas iš konvekcinės krosnelės sudedamas į termo krepšius, temperatūra fiksuojama prieš pateikiant maistą. Pagal 2016-01-26 Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.738/76-12, sudarytą tarp VšĮ „Kretingos maistas“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, įstaigos nuteistiesiems maitinimą teikė VšĮ „Kretingos maistas“. Esant sutartiniams nuteistųjų maitinimo paslaugos santykiams, pagal sutarties įsipareigojimus atsakomybė už netinkamą maitinimo paslaugos teikimą nuteistiesiems tenka ne tik Atsakovės atstovui, bet ir nuteistųjų maitinimo paslaugos teikėjui VšĮ „Bruneros“ (ankstesnis pavadinimas VšĮ „Kretingos maistas“).
Dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo sužalojimo paaiškina, kad BVK nustato, kad jeigu pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. Pagal Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pasitelkimo laisvės atėmimo vietų apsaugai ir tvarkai jose palaikyti susidarius ypatingai situacijai taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101/1 V-l 19 Viešojo saugumo tarnybos pajėgos siunčiamos likviduoti ypatingą situaciją tik vidaus reikalų ministro įsakymu, o neatidėliotinais atvejais, kai ypatingos situacijos metu gali įvykti (vyksta) pogromai, padegimas, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, dėl kurių gresia pavojus asmenų sveikatai ar gyvybei, gali būti sunaikintas valstybės turtas, kyla laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos grėsmė, Viešojo saugumo tarnybos pajėgos siunčiamos likviduoti ypatingą situaciją žodiniu vidaus reikalų ministro pavedimu, kuris nedelsiant įforminamas įsakymu. Įsakymo 10 punkte nustatyta, kad ypatingos situacijos laisvės atėmimo vietoje, išskyrus atvejus, nustatytus šių taisyklių 14 punkte ir 15 punkto pirmajame sakinyje, likvidavimui vadovauja Viešojo saugumo tarnybos vadas ar jo įgaliotas pareigūnas. Pasak Pravieniškių PN-AK kadangi pareiškėjas skunde nesuformulavęs reikalavimo ištirti vidaus reikalų ministro įsakymo dėl Viešojo saugumo tarnybos tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei jo neginčija, todėl pareiškėjo reikalaujami duomenys yra pertekliniai ir nėra teisinio pagrindo juos pateikti į bylą. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK neatsako už veiksmus, kuriuos atlieka VST pareigūnai, vadovaujami Viešojo saugumo tarnybos vado ar jo įgalioto pareigūno. Atsakovo atstovas neneigia, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu Vidaus reikalų ministro įsakymu į Pravieniškių PN-AK buvo atsiųstos VST pajėgos. Šių pajėgų naudojimo konkretūs tikslai, įgaliojimai ir funkcijos numatytos Vidaus reikalų ministro 2018 metų įsakyme. Pažymėjo, kad be Vidaus reikalų ministro sutikimo Pataisos įstaiga šio įsakymo kopijos pateikti į bylą negali ir negali komentuoti ar kitaip pasisakyti dėl šio įsakymo teisėtumo ar pagrįstumo, kaip ir dėl VST pareigūnų veiksmų teisėtumo. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dieną jį sumušė VST pareigūnai nepagrįsta. Pabrėžė, kad pareiškėjas pats dėl sumušimo į Pravieniškių PN-AK pareigūnus nesikreipė. Galimo pareiškėjo sumušimo pataisos įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriuje tyrimas buvo pradėtas ne pareiškėjo iniciatyva, o gavus Pataisos įstaigos V. S. 2018-09-14 tarnybinį pranešimą, kuriuo jis informavo Pataisos įstaigos direktorių apie tai, kad KTP, kameroje Nr. 11 pareiškėjas buvo pastebėtas su nubrozdinimais rankų plaštakų srityje, buvo iškviesta gydytoja, suteikta medicininė pagalba. Nors pareiškėjas apklausiamas paaiškino, kad du pareigūnai, dėvintys kaukes, jį mušė ir spardė, tačiau pareiškėjas pats prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo ir rašyti pareiškimą ar skundą atsisakė. Atliktos kratos protokole pareiškėjas parašė, kad dėl kratos pretenzijų nebeturi ir pasirašė. Be to, tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją kas nors sumušė ir sužalojo, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra neteisingi. Šį sprendimas buvo tikrintas prokuratūros, ir buvo konstatuota, kad nutarimas atsisakyti padėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopija buvo įteikta pareiškėjui, bet jis šio nutarimo nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad su juo sutiko. Atsakovės atstovas nurodo, kad nepateiks nesutikimo argumentų apie viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmus, todėl kad pareiškėjas skundo argumentų būtent šiuo aspektu neindividualizavo.
Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad nediskriminuoja nuteistųjų dėl jų religijos išpažinimo. Todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė nei vieno asmens, kuris žodžiu ar veiksmu galimai išreiškė kokią nors nepagarbą pareiškėjui ar jo išpažįstamos religijos atžvilgiu.
Dėl galimai dingusių daiktų nurodo, kad pareiškėjas 2017-2018 metais daug kartų buvo konvojuojamas į kitas pataisos įstaigas, kartu su juo konvojaus automobiliais buvo pervežami ir visi jo daiktai, įskaitant ir televizorių ir kitus daiktus. Neatmeta galimybės, kad pareiškėjui būnant KTP, kuomet iš jo televizorius būdavo paimamas, be to, konvojaus automobiliais jį transportuojant galėjo būti apgadintas pervežimų metu. Nesutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent Praviniškių PN-AK televizorius buvo apgadintas, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokie duomenys. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, du kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl daiktų vagystės, bet Vilniaus apylinkės prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl laiko, kad daiktų vagystės faktas paneigtas prokurorų procesiniais sprendimais. Kadangi pareiškėjas savo daiktų prieš etapavimą į Lukiškių TI-K nepaėmė, Pravieniškių PN-AK pareigūnai visus jo nepaimtus daiktus perdavė saugoti į pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose esančią nuteistųjų daiktų saugojimo patalpą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2019-04-11 iš Lukiškių TI-K buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių, kuriame atlieka bausmę, todėl turėjo teisę savo daiktus pasiimti. Pažymėjo, kad atvykęs iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių pareiškėjas pažeidinėjo nustatytą režimą, nevykdė administracijos teisėtų nurodymų, už ką jam 2019-04-15 jam buvo pareikštas papeikimas, 2019-04-16 buvo svarstytas drausmės komisijoje, 2019-04-18 skirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešioms paroms, 2019-04-24 buvo perkeltas į drausmės grupę dešimčiai mėnesių, 2019-04-25 perkeltas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Pareiškėjo daiktų Pravieniškių PN-AK ir jos darbuotojai nepasisavino, nepavogė, tyčia nenaikino ir negadino, jais nesinaudojo.
Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus KTP per tą patį laikotarpį nuo 2018-06-04 iki 2019-02-15 pareiškėjas jau anksčiau - 2019 m. vasario 19 d. – yra kreipęsis į teismą su panašiu skundu. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas skundė kalinimo buitines sąlygas per tą patį laikotarpį toje pačioje įstaigoje, tačiau savo skunde nekėlė jokių reikalavimų ir nenurodė jokių aplinkybių nei dėl patalynės, nei dėl kirpyklos, nei dėl lango kameroje Nr. 11, nei dėl dingusių ar sugadintų daiktų, nei dėl netinkamo maitinimo, nei dėl neteisėtai paskirtų nuobaudų, nei dėl kūno sužalojimo, nei dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, nei dėl jo diskriminacijos dėl religijos, nors šios aplinkybės jam buvo žinomos ir galėjo būti ginčijamos. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019-05-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3967-279/2019 pareiškėjo skundas tenkintas dalinai - teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2018-06-04 iki 2019-02-15, neužtikrinant pareiškėjui teisės naudotis įrengtu sanitariniu mazgu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovės atstovo vertinimu, sužinojęs apie jam nepalankų teismo sprendimą pareiškėjas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir teise kreiptis į teismą, siekdamas gauti piniginę kompensaciją už tariamai padarytą neturtinę žalą, pareiškėjas kreipėsi į teismą tuo pačiu pagrindu, t.y. skųsdamas jo kalinimo sąlygas per tą patį laikotarpį, nurodydamas papildomas jo paties išgalvotas, bet realiai neegzistuojančias aplinkybes dėl tariamų jo teisių pažeidimų.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Iš pareiškėjo skundo esmės matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas norminio teisės akto – Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. R1-213 teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovė daro išvadą, kad skundžiamas norminis aktas neprieštarauja Bausmių vykdymo normoms ir pareiškėjo skunde nurodytoms Konstitucijos normoms, bei Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsniui, ir plačiau nepasisako dėl pareiškėjo skundo argumentų šiuo klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir akcentavo, jog neužsandarintas langas buvo sutvarkytas tik 2018-12-12, iki to laiko jis buvo priverstas kentėti šaltį.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas įvertino 139 629 Eur ir teigia patyręs laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-02-15 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, be to, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 teisėtumo patikros.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-ąjį sektorių atvyko 2018-05-29 iš Alytaus pataisos namų. Laikotarpyje nuo 2018-05-29 iki 2019-02-15 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje, 2019-02-15 išvyko į Lukiškių TI-K, laikotarpyje nuo 2019-04-11 iki 2019-04-17 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje, laikotarpyje nuo 2019-04-17 iki 2019-04-24 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje, laikotarpyje nuo 2019-04-24 iki 2019-05-09 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje, laikotarpyje nuo 2019-05-09 išvyko į Vilniaus pataisos namus, į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių atvyko 2019-06-25.
Atsakovė nurodo, kad po atvykimo į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pradėjo piktybiškai elgtis, tyčia pažeidinėti nustatytą tvarką. 2018-06-04 už nepaklusimą teisėtiems pataisos įstaigos administracijos reikalavimams jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms; 2018-06-12 už pataisos įstaigos administracijos privalomų teisėtų reikalavimų nevykdymą jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 14 parų; 2018-06-27 už analogišką pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 14 parų; 2018-07-10 paskirta nuobauda – drausmės grupę 8 mėnesiams. Pareiškėjas vistiek elgėsi įžūliai, ignoravo ir piktybiškai pažeidinėjo nustatytą režimą, už tyčinius nustatyto režimo pažeidinėjimus jam buvo skiriamos nuobaudos patalpinimas į kamerų tipo patalpas, kuriose jis buvo laikomas iki iki 2019-02-15, kol buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Beveik visą perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudos laiką (nuo 2018-06-25 iki 2019-02-15) pareiškėjas atliko kameroje Nr. 11.
Dėl patalynės paėmimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš jo dienos metui laikui buvo paimama patalynė, dėl to sutriko jo sveikata.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas (Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
Ši nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atsirado pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 20 d., iki tol Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte jos nebuvo.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje nustayta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Iš šios nuostatos matyti, kad patalynei priskiriama ir antklodė, čiužinys ir pagalvė. Be to, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ patalynei yra priskiriami šie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis.
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatą iš perkeltų į kamerų tipo patalpas nuteistųjų rytais paimama ir antklodė, čiužinys, pagalvė, t. y. minkštasis inventorius (kas yra minkštasis inventorius, šiuo metu galiojančiose teisės normose nėra apibrėžtas, tačiau iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minkštajam inventoriui priskiriama antklodė, čiužinys ir pagalvė).
Pareiškėjas nesutikdamas su tokia tvarka, visai atsisakė naudoti minkštąjį inventorių, todėl jam buvo skiriamos nuobaudos, kurias jis skundė Kalėjimų departamentui ir pasak pareiškėjo, jo skundai nebuvo nagrinėjami. Teismas nevertins pareiškėjo skunde abstrakčiai minimų pareiškėjui skirtų nuobaudų, nes ginčo laikotarpyje jis jų neskundė, nedėsto nesutikimo motyvų su jomis ir nagrinėjamu atveju.
Pareiškėjo argumentus, jog jo priduota saugoti patalynė galėjo liestis su kitų nuteistųjų patalyne teismas vertina kritiškai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizuoja aplinkybių dėl to, jog miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo nešvari, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, t. y. pareiškėjas neteikia konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo nešvari, kada tai buvo ir pan., o tik išreiškia abejonę, kad patalynė laikoma neaiškiomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovės atstovas detaliai atsiliepime nurodė patalynės saugojimo tvarką, t. y., kad patys nuteistieji ryte patalyę nusineša į jos saugojimo patalpą, pasideda į jiems skirtą vietą, o vakare patys ją pasiima. Iš to seka, jog patalyne buvo rūpinamasi tinkamai ir ji neturi sąlyčio su Pataisos įstaigos darbuotojais ar kitų nuteistųjų patalyne. Darytina išvada, jog vien tik pareiškėjo teiginių apie tai, dėl to, kokiomis sąlygomis laikoma miego laikui išduodama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, žalos atlyginimui nepakanka, o atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog patalynės saugojimui yra įrengta atskira patalpa, kurioje atskirai laikoma kiekvieno nuteistojo patalynė, jos yra atskirtos sienelėmis. Bet to, Pataisos įstaigos pareiga yra aprūpinti nuteistuosius patalyne, nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne, tačiau naudotis ja atsisakė. Į bylą pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gydytojas dėl ligos pareiškėjui būtų skyręs lovos režimą ar draudęs sėdėti ant šalto paviršiaus. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepatvirtino ir pats pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui netaikyti teisės aktuose nustatytų apribojimų naudotis patalyne. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentai, kad iš jo paimta patalynė buvo saugoma netinkamai, kad jis nebuvo aprūpinamas patalyne ar iš jo apskritai neturėjo būti paimama būti patalynė, neturi pagrindo ir yra atmestini.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog, 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo ministro įsakymu nustačius teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, teismas pažymi, kad nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad kamerų tipo patalpose buvo nesandarus langas, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų apšvietos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kuri nenustato konkrečių natūralaus apšvietimo reikalavimų kamerų tipo gyvenamosioms patalpoms. Higienos normos 134:2015 15 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 valandas, o tos pačios higienos normos 21.2. papunktis nustato privalomą natūralaus apšvietimo įrengimą tik nuteistųjų mokymo klasėse. Atsakovės atstovas tiek atsiliepime, tiek teikdamas papildomus duomenis 2019-08-30 raštu Nr. S-1208 nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus KTP visų kamerų, įskaitant kameras Nr. 11 ir Nr. 12 langai yra vienodo dydžio – lango aukštis 80 cm, plotis 80 cm. Taigi, KTP langai įrengti. Minėta, kad teisės aktai nenustato kokio dydžio langai turi būti įrengti kamerų tipo patalpose. Taigi, darytina išvada, jog gyvenamosiose KTP patalpose turi būti įrengta bet kokio intensyvumo natūrali apšvieta, t. y. teisės aktai nenustato kokio dydžio langas turi būti kameroje. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada buvo sutvarkytas sugedęs langas, o pareiškėjas skundėsi, kad jam buvo nuolat šalta dėl netvarkingo lango. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų (prastos būklės) gyvenamosios patalpos langų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus (tinkamos temperatūros, vėdinimo neužtikrinimas ir pan.), teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas.
Dėl kirpyklos paslaugų
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinamos kirpyklos paslaugos, todėl jautėsi nepatogiai, patyrė nepatogumus, nes negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui vaizdo konferencijos būdu.
Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019-07-16 pažymoje „Apie nuteistojo S. S. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK yra kerpami pagal nustatytą grafiką. Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje. Šioje patalpoje yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamajam atsisėsti. Paviršiai yra lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Kirpimui naudojami irankiai ir būtinos priemonės: 5 akumuliatorinės kirpimo mašinėlės, atitinkančios gamintojo MOSER ir PANASONIC standartinius techninius reikalavimus; plastikinės šukos (komplekte prie kiekvienos kirpimo mašinėlės kartu su kirpimo antgaliais), apdangalai (palerinos), popierinės kaklajuostės. Į KTP kirpyklos patalpas kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešami sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plus“ po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa atitinka higienos normų reikalavimus.
Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose, naudojimosi kirpyklos paslaugomis tvarką nustato Išvedimo į dušą ir kirptis tvarka nustato, kad nuteistieji uždarojoje zonoje kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais, kirptis išvedami tik nuteistieji, perkelti į KTP patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. (pastaba: pareiškėjas patenka į šių nuteistųjų kategoriją). Tvarkoje taip pat nustatyta, kad norintys apsikirpti nuteistieji gali būti apkerpami prieš išvedant į dušą, kirptis išvedama po vieną nuteistąjį, nuteistieji kerpami uždaros zonos kirpykloje, stebint prižiūrėtojui. Įmonės vidiniai važtaraščiai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo išduota naudojimui 5 akumuliatorinės plaukų kirpimo mašinėlės, atitinkančius gamintojo MOSER ir PANASONIC standartinius techninius reikalavimus; kaklajuostės, instrumentų valymo ir dezinfekavimo priemonė „Instrusept Plus“.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-05-08 patikrinimo akte Nr. (2-22-4.80) PA-2604, nurodyta, kad patikrinimas buvo atliktas 2018-05-04 ir konstatuota, kad pirmojo sektoriaus KTP patalpoje, kurioje kerpami į šias patalpas patalpinti nuteistieji, yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamam nuteistajam atsisėsti. Paviršiai yra lygūs, tinkamai valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Patalpose švaru. Taip pat yra plautuvė rankoms nusiplauti ir tiekiamas šaltas vanduo. Ši patalpa nėra traktuojama kaip kirpykla, todėl HN 134:2015 22 punkto nuostatos dėl kirpyklų įrengimo jai netaikomi. Kirpimui būtinos priemonės (apdangalai ir popierinės servetėlės) bei kirpimo mašinėlė ir žirkles į KTP atsinešamos sandariai uždengiamoje talpykloje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami 1 sektoriaus kirpykloje“. Pažymėtina, jog patikrinimo akto išvadose nėra konstatuota jokių higienos normų reikalavimų pažeidimų uždarosios zonos kirpyklos patalpose kerpant nuteistuosius.
Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų. Pravieniškių PN-AK 2019-02-19 raštu Nr. 7-849 „Dėl atsakymo į skundus pateikimo“ (e. l. b. 1 t. l 149) atsakė, kad Pataisos įstaiga užtikrina kirpėjo paslaugų teikimą, o nuteistieji kerpami pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Pataisos įstaigos Pirmojo sektoriaus nuteistųjų, laikomų KTP patalpose naudojimosi kirpyklos paslaugomis tvarką nustato „Nuteistųjų perkeltų į 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarka“, patvirtinta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016-07-05 įsakymu Nr. V-306. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo teiginius apie kirpimo paslaugų neužtikrinimą atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas niekaip nepagrindė savo teiginių.
Dėl galimybės nusiprausti po dušu
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Jam galima buvo praustis tik vieną kartą per savaitę 15 minučių, vieną kartą nuėjus praustis, buvo dingęs vandens spaudimas. Pareiškėjas atsisakė naudotis dušu apskritai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtintų taisyklių 258 punktas, o taip pat Higienos normos HN 134:2015 44 punktas įtvirtina, kad kalinčiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamai veikiančio dušo. Pravieniškių PN-AK 2019-02-19 raštu Nr. 7-849 „Dėl atsakymo į skundus pateikimo“ (e. l. b. 1 t. l 149), pareiškėjui atsakė, jog buvo užkalkėjęs karšto vandens šilumokaitis, dėl to buvo sumažėjęs vandens spaudimas. Pravieniškių PN-AK, reaguojant į iškilusią problemą paruošė šilumokaičio praplovimo paslaugai gauti reikalingus dokumentus. Taigi matyti, kad iš tikrųjų šilumokaitis buvo sugedęs, tokiu būdu nebuvo užtikrinama galimybė pareiškėjui nusiprausti po šiltu vandeniu. Taigi, konstatuotini Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 ir 44 punktų pažeidimai, kol tinkamai neveikė šilumokaitis, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų.
Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, jog teisė naudotis dušu pareiškėjui buvo užtikrinta pagal nuteistųjų maudymosi grafikus. Išvedimo į dušą ir kirptis tvarka nustato, kad nuteistieji, perkelti į KTP, į dušą išvedami šeštadieniais ir sekmadieniais. Kadangi pareiškėjas beveik visą nuobaudos laiką atliko kameroje Nr. 11, todėl praustis duše turėjo galimybę kiekvieną sekmadienį. Pravieniškių PN-AK sudarė galimybes pareiškėjui naudotis dušu, tik pareiškėjas minėta galimybe nesinaudojo savo paties sprendimu. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, suteikdamas galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė. Ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu gali būti įvertinta kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 str. pažeidimą (žr. Lietuvos administracinio teismo 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016) konstatavus ypač prastas kalinimo sąlygas, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl naudojimosi dušu dažnumo pakeitimo įvertinant individualią jo situaciją (žr. Lietuvos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. A-4468-520/2018). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę palaikyti asmeninę higieną. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Dėl pareiškėjui teikto maitinimo
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pilnai maitintis pagal jo religinius įsitikinimus, tiekiamas veganinis maistas neatitiko fiziologinių normų, nebuvo pasiūlyta alternatyvų iš raciono išimtiems produktams.
Teismas pažymi, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalis). Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Kalėjimų departamento direktorius 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtino: Valgiaraštį dirbantiems vyrams; Valgiaraštį nedirbantiems vyrams; Valgiaraštį dirbančioms moterims; Valgiaraštį nedirbančioms moterims; Valgiaraštį nepilnamečiams; Valgiaraštį nėščioms moterims; Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms); Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); Dietinio maitinimo valgiaraštį; Valgiaraštį veganams; Skiriamų maisto produktų vidutinį kiekį vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą.
Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas buvo maitininimas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintu valgiaraščiu, o nuo 2019-01-18 pareiškėjo prašymu, jam buvo paskirtas veganinis maitinimas. Pareiškėjas nurodo, kad veganinio maitinimo raciono normas yra skurdus, jam nebuvo teikti alternatyūs maisto produktai.
Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti neturi pagrindo. Vertinant fiziologines mitybos normas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatyta, kad dirbantiems vyrams energetinė maisto vertė vienam asmeniui per parą yra 3 301 kcal, nedirbantiems vyrams – 2 298 kcal. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintas valgiaraščio normas veganams matyti, kad vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2 367 kcal, per 31 dienos laikotarpį vidutinis gaunamų baltymų kiekis yra 72,5 g., riebalų – 72,9 g., angliavandenių 355 g. Taigi, veganų valgiaraščio maistinė vertė panaši į nedirbančių vyrų valgiaraščio maistinę vertę. Vertinant veganinį valgiaraštį nustatyta, kad maisto davinys pagal valgiaraštį veganams susideda iš ruginės ir kvietinės duonos, džiūvėsėlių, kruopų (kviečių, avižų, grikių, miežių, perlinių kruopų, ryžių, manų), žirnių, makaronų, miltų, pupelių, margarino, aliejaus, bulvių, kopūstų, burokėlių, morkų, svogūnų, agurkų, pomidorų, prieskonių, citrinos, česnako, džiovintų vaisių, obuolių, rūgštynių, druskos, cukraus, pomidorų padažo. Vertinant šiuos duomenis matyti, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, kurie nevalgo mėsos ar gyvulinės kilmės maisto kaip alternatyvą gali pasirinkti maitinimą pagal veganų valgiaraštį. Byloje nėra ginčo, kad pats pareiškėjas pasirinko veganininį maitinimą. Taigi, veganų maisto valgiaraštis sudarytas atsižvelgiant į Fiziologines mitybos normas, jas atitinka. Valgiaraščiai patvirtinti įtraukiant į juos pakankamai skirtingų maisto produktų. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų/suimtųjų asmenų grupės maitinimą, kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus, todėl teismo vertinimu veganiškas valgiaraštis iš esmės yra minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali/nenori valgyti mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų. Nors pareiškėjas teigia, kad yra veganinis valgiaraštis yra skurdus, netiekiama pakankamai baltymų, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas prisiima veganiško valgiaraščio pasirinkimo pasekmes, o tiekiami produktai parenkami pagal jų cheminę sudėtį ir maistinę vertę. Todėl darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė savo pareigas ir užtikrino pareiškėjo teisę maitintis pagal jo paties pasirinktą racioną.
Dėl pareiškėjo sužalojimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo sužalotas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, pastariesiems atliekant kratą jo kameroje taip pat prašo nurodyti kuo vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atvyko jo kamerą.
BVK 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. Minėto straipsnio nuostatatas detalizuoja Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pasitelkimo laisvės atėmimo vietų apsaugai ir tvarkai jose palaikyti susidarius ypatingai situacijai taisyklės, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101/1 V-l 19. Pataisos įstaiga VST pareigūnus gali pasitelkti vykdant prevencines priemones pataisos įstaigose tais atvejais, kai yra pagrįsta informacija, jog gali kilti nuteistųjų masinės riaušės, masinio nepaklusnumo ir protestų akcijos, siekiant užkirsti kelią galimiems neteisėtiems nuteistųjų veiksmams. Kaip nurodė atsakovo atstovas, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pasirašę 2010-09-16 Susitarimą dėl bendradarbiavimo, pagal kurio 5.1.1 punktą Viešojo saugumo tarnyba, Kalėjimų departamento prašymu sustiprina laisvės atėmimo vietų pajėgas ir padeda atlikti pavestas funkcijas vykdant bendras tikslines ir prevencinio pobūdžio priemones (operacijas). Todėl Kalėjimų departamento direktorius, įvertinęs situaciją Pravieniškių PN-AK, 2018-08-01 raštu Nr. 1S-2655 kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą, dėl galimybės sustiprinti viešojo saugumo tarnybos budinčias pajėgas, kurios esant poreikiui galėtų operatyviai atkurti Laisvės atėmimo vietų įstaigose kriminogeninę situaciją. Todėl Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje 2018-09-13 atliekant kratas buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Viešojo saugumo pareigūnai naudojo smurtą, būdamas kameroje jis girdėjo kaip kitų asmenų atžvilgiu buvo vartojamas smurtas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo ir rašyti pareiškimą ar skundą atsisakė. Atliktos kratos protokole pareiškėjas parašė, kad dėl kratos pretenzijų nebeturi ir pasirašė. Be to, tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją kas nors sumušė ir sužalojo, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką nepasitvirtino. Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą tikrino prokurorės R. J., A. P., ir konstatavo, kad nutarimas atsisakyti padėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Iš pareiškėjo skundo teiginių matyti, kad pareiškėjo prašomi liudytojais apklausti asmenys, nebūtų galėję nurodyti aplinkybių, susijusių konkrečiai su pareiškėju, nagrinėjama byla ir galimai pažeistomis pareiškėjo teisėmis. Prašydamas juos apklausti, pareiškėjas nurodė, kad šie asmenys asmenys galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su pareigūnų veiksmais jų pačių atžvilgiu, o tai nėra susiję su nagrinėjama byla ir galimai pažeistomis pareiškėjo teisėmis.
Dėl dingusių daiktų
Pareiškėjas nurodo, kad jam būnant Pravieniškių PN-AK dingo dalis jo asmeninių daiktų, o jam priklausantis televizorius buvo apgadintas.
Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK pareigūnams neleidus pareiškėjui, 2019-02-14 įsitikinti savo daiktų saugojimu, jis nerado dalies savo daiktų, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti. Pagal teismų praktiką teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai arba kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas pažymi, kad objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, atvykęs turėjo televizoriaus anteną su laidu, neapgadintą televizorių, religinį atributą, kokius tiksliai indus pareiškėjas turėjo, byloje nėra, rašytiniais duomenimis tai neužfiksuota. Iš pateikto Pravieniškių PN-AK 2019-01-24 rašto Nr. 7-397 matyti, kad Pravieniškių PN-AK buvo saugomi pareiškėjui priklausantys televizorius „Samsung“ USB atmintinė „Range“, antena, indai, pledas, prailgintuvas, kabelis, ausinės „Sony“ su prailgintoju. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad į jo skundus buvo nereaguojama, jam buvo nepateikiami atsakymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamentas 2019-03-19 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl daiktų dingimo, nesant duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką. Kalėjimų departamento 2019-03-07 nutarime Nr. M-2-03-00142-19 ištyręs pareiškėjo pranešimą, nustatė, kad pareiškėjo teiginiai apie dingusius daiktus nepagrįsti faktiniais duomenimis. Tiriant pareiškėjo pranešimą apie dingusius daiktus Kalėjimų departamentas nustatė, jog pareiškėjui 2018-05-29 į Pravieniškių PN-AK, jo asmeniniai daiktai, kurių pareiškėjas negalėjo turėti KTP buvo palikti saugojimui Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriuje. 2019-02-15 pareiškėjui išvykstant į Lukiškių TI-K, jo daiktai buvo jam grąžinti ir dėl grąžintų daiktų pareiškėjas pretenzijų nereiškė, pasirašė 2019-02-14 pažymoje Nr. 41-2283, ir savanoriškai paliko daiktus Pataisos įstaigoje. Medžiagoje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų užvaldę pareiškėjui priklausiusius daiktus. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl daiktų dingimo ar sugadinimo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip lakoniškus ir nepagrįstus. Į bylą pareiškėjas pateikė įvairių institucijų raštų, tačiau jų teisėtumo ir pagrįstumo neginčija. Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pridėtų raštų neginčija, nenurodo nesutikimo su jais motyvų, be to, kai kurie pridėti raštai, todėl teismas nepasisako apie kiekvieno prie skundo pridėto rašto teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl pareiškėjo perkėlimo į Lukiškių TI-K
Pareiškėjas skunde reiškė nepasitenkinimą dėl jam skirtų nuobaudų, taip pat dėl jo perkėlimo į Lukiškių TI-K.
BVK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo priede – Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo formoje nurodyta, kad, vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, šis Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nėra duomenų, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento nutarimą dėl jo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą būtų skundęs, taip pat nėra duomenų, kad nutarimas būtų panaikintas, todėl konstatuotina, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo
Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo teisėtumo.
Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).
ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu. Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo adminstracinio teismo 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryšium su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Pažymėtina, kad administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Taigi, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr., pvz., LVAT 2009-02-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).
Teismas įvertinęs pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, turinį konstatuoja, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Be to, teismas gali kreiptis dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo kai nagrinėjamoje byloje jis yra taikomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikdamas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukėlė jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl prašymas kreiptis dėl norminio administracinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ įsakymo ištyrimo, netenkinamas.
Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią EŽTT ir LVAT praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas dėl netvarkingo kameros lango ir kurį laiką netiekto šilto vandens duše galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo I. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.