- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- I-3967-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00459-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovės atstovas), 1324 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-4).
Pareiškėjas skunde, skundo papildyme (b. l. 76-77) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-02-15 buvo kalinamas Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Teigė, jog kamerų sanitariniuose mazguose nėra įrengtų unitazų, o tik skylė grindyse, iš kurios nuolat sklido nemalonus kvapas. Skylę nuteistieji turėdavo uždengti plastikiniais indeliais, maišais ar kitais daiktais, kad nesklistų kvapas. Be to, pareiškėjui yra diagnozuota kelio sąnario liga, todėl jam sunku tupėti naudojantis tualetu. Pažymėjo, kad paviršius aplink tualeto skylę buvo šiurkštus, betoninis, todėl jo nuvalyti buvo neįmanoma. Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, jog į kamerų tipo patalpas jam nebuvo pristatoma spauda – laikraščiai, žurnalai. Dėl to pareiškėjas prarado galimybę šviestis, neturėjo kuo užsiimti, atitrūko nuo išorinio pasaulio, negalėjo dalyvauti Konstitucijos egzamine. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, fiziniais negalavimais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 20-28) nurodė, jog tupimo klozeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budintieji nuolat palaiko patalpų švarą, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Patalpos yra vėdinamos per atvirus langus. Jei nuteistieji tinkamai valytų bei vėdintų kameras, jose nesklistų nemalonus kvapas iš sanitarinių mazgų. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų apie kelio sąnario ligą, todėl šis argumentas nepagrįstas. Pravieniškių PN uždarosios zonos kamerose kalintiems nuteistiesiems periodinė spauda pateikiama kasdien, išskyrus pirmadienį. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN prenumeravo ir į kameras pristatydavo šiuos leidinius: „Vakaro žinios“, „Lietuvos rytas“, „Žmonės“, „Kauno diena“. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nuteistieji turi neribotą galimybę įsigyti spaudos leidinių už savo asmenines lėšas. Be to, pataisos namuose veikia biblioteka. Kamerų tipo patalpose veikia radijas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis atitrūko nuo pasaulio naujienų, yra nepagrįsti. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas turi būti atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-05-29 iki 2019-02-15.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas teigia, kad tualetai buvo įrengti netinkamai, t. y. tupimi, o ne sėdimi. Teigia, kad tualetas tebuvo skylė grindyse, iš kurios nuolat sklido nemalonus kvapas, o jos paviršių išvalyti buvo neįmanoma.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas nuo 2018-06-04 (b. l. 33).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte aiškiai nurodyta, jog laisvės atėmimo įstaigose įrengti tualetai gali būti ir tupiami. Teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti įrengtas kaip sėdimas, todėl šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas. Nors pareiškėjas pateikia duomenis, jog jam diagnozuota kairės kojos liga (b. l. 78) ir teigia, kad dėl to jam sunku tupėti, nei viename iš Pravieniškių PN administracijai teiktų prašymų pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl tupiamo tualeto, neprašė sudaryti jam galimybės naudotis sėdimu tualetu dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas 2018-03-12 pataisos namų administracijai teiktame prašyme užsiminė apie kelio sąnario uždegimą, tačiau jokių reikalavimų ar prašymų, susijusių su sanitariniu mazgu, neišreiškė (b. l. 6). Teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN neturėjo pagrindo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, juolab, kad tupimų tualetų įrengimas savaime neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo argumentų, jog tualetas tebuvo skylė grindyse, teismas pažymi, jog minėtame Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius, 2012) tualetas yra išvietė, o klozetas - išvietė su kriaukle. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (patvirtintoje 2001-11-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.7 punkte nurodoma, kad klozetas – išvietė su kanalizacijos įrenginiu. Pareiškėjas teigia, kad klozetas kamerose nebuvo įrengtas – tebuvo skylė grindyse. Šių pareiškėjo argumentų atsakovės atstovas nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis (fotonuotraukomis, patikrinimo aktais ar pan.), o tik deklaratyviai atsiliepime nurodė, jog kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Pravieniškių PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Pravieniškių PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė sanitariniame mazge naudotis klozetu (tupimu ar sėdimu). Pareiškėjo argumentai dėl tvyrančio nemalonaus kvapo bei sunkiai valomų paviršių laikytini neatsiejamai susijusiais su šioje byloje konstatuotu pažeidimu dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo.
Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, jog į kamerų tipo patalpas nebuvo pristatomi spaudos leidiniai, todėl jis neturėjo galimybės sekti naujienų, šviestis, neturėjo užimtumo.
BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą. To paties kodekso 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nuteistųjų teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (BVK 93 str. 2 d.). Jokiame teisės akte pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga nemokamai aprūpinti nuteistuosius laikraščiais, žurnalais ar kitais spaudos leidiniais, tačiau nutiestieji literatūrą gali įsigyti už asmenines lėšas. Nei viename iš byloje esančių pareiškėjo prašymų, kuriuos jis teikė Pravieniškių PN administracijai, nėra išreikštas pageidavimas leisti įsigyti spaudos leidinių (laikraščių, žurnalų) už pareiškėjo asmenines lėšas (b. l. 6-13, 79-100). Minėtuose prašymuose pareiškėjas tik reiškia pretenzijas, jog jam nėra pristatomi spaudos leidiniai. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nei viename prašyme neįvardijo, kokių konkrečiai dienraščių ar žurnalų pageidauja gauti.
Nors jokiame teisės akte Pravieniškių PN nėra įpareigota tiekti nuteistiesiems laikraščius, žurnalus ar kitus spaudos leidinius, atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu savo lėšomis prenumeravo ir nuteistiesiems kiekvieną darbo dieną (išskyrus pirmadienius) į kameras pristatinėjo šiuos leidinius: „Vakaro žinios“, „Lietuvos rytas“, „Žmonės“, „Kauno diena“ (b. l. 60). Be to, pataisos namuose veikia biblioteka, kurioje esanti literatūra taip pat išduodama kamerose kalintiems nuteistiesiems. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Vis dėlto, net jei pareiškėjui galimai nebuvo išduodami spaudos leidiniai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje, kadangi teisės aktuose tokia pareiga pataisos namams nenumatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisės normas, pareiškėjo skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės naudotis tinkamai įrengtu sanitariniu mazgu (tupiamu ar sėdimu klozetu).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo (skylės grindyse), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A143-1966/2008; byla Nr. A 502-734/2009, byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, nenustatęs, kad pažeidimas turėjo reikšmingą įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo I. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2018-06-04 iki 2019-02-15, neužtikrinant pareikėjo teisės naudotis tinkamai įrengtu sanitariniu mazgu.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.