Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui M. T. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

13. Apeliantas M. T. su atskiruoju skundu pateikė į bylą kredito grąžinimo grafikus, išrašą iš AB SEB bankas el. puslapio apie sudarytą kredito kortelės sutartį laikotarpiu 2025 m. spalio 1 d. – 2026 m. sausio 7 d. bei AB SEB bankas 2026 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymo kopiją 150 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto pateikti įrodymai priimami.

14. Trečiasis asmuo I. T. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą 2025 m. sausio 7 d. mediacijos pažymą, 2026 m. sausio 15 d. Artea banko sąskaitos išrašą, Artea banko sąskaitos išrašą laikotarpiu 2024 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. lapkričio 8 d., 2025 m. lapkričio 14 d. pažymą už privalomąją mediaciją, 2022 m. lapkričio 22 d. I. T. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, Artea banko sąskaitos išrašą laikotarpiu 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d., 2024 m. sausio 1 d. – 2025 m. sausio 1 d., 2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su trečiojo asmens pateiktais naujais įrodymais sprendžia, kad 2025 m. sausio 7 d. mediacijos pažyma, 2025 m. lapkričio 14 d. pažyma už privalomąją mediaciją, 2022 m. lapkričio 22 d. I. T. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją nėra reikšmingi byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl šie įrodymai nepriimami. Tuo tarpu byloje teikiami aukščiau paminėti Artea banko išrašai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus priima.

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. T., gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. T. bei trečiojo asmens I. T. dukra. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-389-877/2019, nusprendė patvirtinti pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, pagal kurias M. T. įsipareigojo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai J. T. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė I. T..

16. 2025 m. gruodžio 29 d. ieškovė J. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo M. T. 420 Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol ieškovė J. T. mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vėliau iki jai sueis 24 metai. Taip pat prašo priteisti ieškovei J. T. iš atsakovo M. T. išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovės pilnametystės, t.y. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos 5 364 Eur.

17. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo M. T. dukros J. T. naudai laikiną išlaikymą/materialinę paramą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 350 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

18. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. T. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai J. T. po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. gruodžio 28 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1358-584/2026 priėmimo dienos. Likusią prašymo dalį atmetė.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas M. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo pareigos mokytis vykdymą (mokslo pažangą), apie mokslo užimtumą (studijų intensyvumą), kad ji bandė susirasti darbą. Apelianto teigimu, priimant ginčijamą nutartį teismas įvertino tik atsakovo gaunamas pajamas, bet visiškai neįvertino atsakovo įsipareigojimų dydžio. Taip pat nurodo, jog byloje nėra faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas šiai dienai teikia paramą pilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

22. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sąlyga, leidžianti tęsti mokymąsi bei užtikrinti būtinuosius poreikius.

23. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys galėtų būti patenkintas.

24. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad, teismui vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.

25. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

26. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

27. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar jų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina, tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas spręsti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų apie savo pareigos mokytis vykdymą (mokslo pažangą), apie mokslo užimtumą (studijų intensyvumą), apie tai, kad ji bandė susirasti darbą, todėl neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti jai laikiną išlaikymą, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-236/2021).

29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima suprasti, kad atsakovas neteikia išlaikymo pilnametei dukrai bei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant galimybių patikrinti, ar ieškovės nurodyta poreikių suma yra pagrįsta, bei į tai, ar ieškovė gali išlaikyti save nors iš dalies pati, į tai, kokios atsakovo galimybės teikti prašomą išlaikymo dydį, darė išvadą, jog laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui dydį iki sprendimo priėmimo tikslinga nustatyti po 300 Eur kas mėnesį (CPK 145 straipsnio 1 dalis 11 punktas, 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog neturi duomenų apie priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti savo pilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi atsakovas pats atskirajame skunde nurodo, kad ieškovei tapus pilnametei atsakovas nustojo jai mokėti teismo priteistą išlaikymą iki jos pilnametystės. Nors atsakovas teigia, kad dėl tolimesnės pagalbos teikimo buvo sutarta žodžiu, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog ieškovei teikiama parama buvo nereguliari ir kintamo dydžio, o byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo priteisimo, tik patvirtina, jog tokia atsakovo parama neužtikrina ieškovės būtinų poreikių patenkinimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats faktas, jog ieškovė yra įstojusi mokytis į aukštąją mokyklą (studijų pakopa: bakalauro, studijų forma: nuolatinė, studijų programa: menų istorija, kritika ir medijos), leidžia pagrįstai pareziumuoti, kad ji siekia įgyti išsilavinimą ir šiuo metu pajamų negauna, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus galimai neužtikrinti minimalūs ieškovės poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo studijuojančiai dieniniame skyriuje ir neturinčiai savarankiškų pajamų dukrai.

31. Nors apeliantas nurodo, kad priimant ginčijamą nutartį teismas įvertino tik atsakovo gaunamas pajamas, bet visiškai neįvertino atsakovo įsipareigojimų dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pačios savaime nepatvirtina apelianto negalėjimo teikti ieškovei išlaikymą, kadangi vertinant apelianto turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąją (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat kitas pajamas.

32. Iš Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-389-877/2019 duomenų matyti, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi taip pat nustatyta, jog atsakovo pajamos per mėnesį siekia vidutiniškai 2 657 Eur (priskaičiuotinai), taip pat jis gauna socialinio draudimo išmoką 574,19 Eur bei yra vienos transporto priemonės savininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir preliminariai įvertinus duomenis apie apelianto turimą turtą ir gaunamas pajamas, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis nėra pajėgus teikti dukrai 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės bei nesudaro pagrindo sumažinti ieškovei priteisto laikino išlaikymo sumą iki apelianto prašomo 150 Eur dydžio.

33. Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad priimant ginčijamą nutartį teismas įvertino tik atsakovo gaunamas pajamas, bet visiškai neįvertino atsakovo įsipareigojimų dydžio, jog atsakovas asmeniškai vykdo įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį bei būsto remonto kredito sutartį, prie atskirojo skundo atsakovas pateikia kredito grąžinimo grafikus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nepasisakė dėl atsakovo turimų įsipareigojimų dydžio, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą nutartį neteisėta ar nepagrįsta, kadangi laikino išlaikymo taikymo stadijoje nėra atliekamas išsamus visų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, o sprendimas grindžiamas tikimybių principu bei būtinybe nedelsiant užtikrinti pilnamečio vaiko būtinus poreikius, atsakovo turimų įsipareigojimų dydžio vertinimas bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.