Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato A. J. skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo patraukti V. J. administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J., teismo posėdyje skundą palaikė, bei teigė, kad medžioklės lapas buvo surašytas pagal taisykles, pažeidimai nurodyti protokole yra nereikšmingi. Šie lapai galioja iki kovo 31 d.. Ankstesnio patikrinimo metu buvo lapai surašyti, irgi kažkas buvo negerai, jam paaiškino J. L., kuris tikrino lapus, kad lapo galiojimo datos nereikia rašyti, nes jie galioja iki kovo 31 d. Kai lapas užbaigiamas, galima įrašyti galiojimo datą, arba ne, nes lape surašomos medžioklės datos. Nesuprantama, kaip toks lapas gali negalioti. Jis tikrai jokių pranešimų negavęs, apie jokius kvietimus, nurodytus atsiliepime, jis nieko nežino. Jis sužinojęs, kad buvo surašyti protokolai, paskirtos baudos, tik iš mokesčių inspekcijos, kai pareikalavo mokėti baudas. Tai rado buhalterė, atsidariusi jo buhalterinius dokumentus, radusi baudas, ir jis pradėjęs aiškintis iš kur jos. Jis turintis elektroninį paštą, jungiasi buhalterė, kiti darbuotojai, jis neišmanantis, kai prijungia, tada jis skaitantis. Minimą el. paštą jis nurodęs VMI. Jis nurodęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten negavęs jokio laiško. Ten pasikeitęs adresas, buvo (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini). Jis direktorius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Turi jo telefono numerį, kodėl negalima paskambinti, parašyti, kviesti. Jo tel. Nr. nuo 1993 m. (duomenys neskelbtini), jam niekas neskambino. Jis medžioklės lape surašantis medžioklės valandas, datas, parašus padedantis. Jis nesuprantantis, kad reikalingas medžioklės lapo galiojimo laikas. Su tuo pačiu lapu galima medžioti kelias dienas, rašyti tiek medžioklių, kiek telpa, kai pasibaigia vieta, rašomas kitas lapas. Kai lapą pabaigi, tada ir įrašai datą, kada baigėsi jis, bet galima ir nerašyti. Kovo 31 d. yra sezono pabaiga, lapas negali baigtis kitą dieną. AAD motyvuoja, kad yra grafa ir ją reikia užpildyti, bet tai nesukelia jokių pasekmių. Jam tos datos įrašymas nėra reikšmingas, todėl gal nekreipęs dėmesio, ir neužrašęs kai kuriuose medžioklės lapuose (2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 2 sek.--- 23 min. 29 sek.). Jis nerašydavo lape galiojimo laiko, nes nežinodavęs, kuriam laikui jo užteks, pradžia būdavo nurodoma. Galiojimo datą anksčiau įrašydavęs, bet kai L. pasakė nerašyti, tai nerašydavęs. Jis nežinantis kiek išdavęs medžioklės lapų kitiems asmenims (2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 39 min. 24 sek.---41 min.53 sek.).

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovas advokatas A. J. teismo posėdyje skundą palaikė, bei paaiškino, kad medžioklės lapo galiojimo laiko įrašymas nėra esminis medžioklės datos nurodymas. Medžioklės taisyklės nurodo, kad nurodoma medžioklės lapo galiojimo data negali būti ilgesnė negu kovo 31 d., t. y. jis negali būti naudojamas ilgiau. Medžioklės lape buvo įrašyta 16 eilučių, nurodytos datos, kada buvo medžiojama, apėmė laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 27 d.., tai jis nebuvo išduotas ilgesniam laikui negu leidžiama. Galima daryti išvadą, kad nenurodžius galiojimo datos, jis galioja iki kovo 31 d., kaip minėjo pareiškėjas J. L. jam nurodė, kad datos nereikia nurodyti. Datos nenurodymas ar gali būti laikomas tokiu pažeidimu, kad kiltų administracinė atsakomybė, nes visi reikšmingi duomenys apie medžioklę nurodyti. Pareiškėjas nebuvo nusiteikęs specialiai pažeisti medžioklės taisykles ir neįrašyti datos, koks to tikslas. Pareiškėjui vienu metu buvo surašyti keli protokolai, priimti keli nutarimai skirtingose bylose, ką nurodę skunde. Iš esmės paskirtos nuobaudos už tuos pačius veiksmus, objektyvusis veiksmas iš esmės tas pats, subjektas tas pats asmuo V. J.. Pati institucija yra pasisakiusi, kad pažeidimas padarytas bendra tyčia nuo lapo išdavimo iki jo naudojimo pabaigos. Asmuo negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, abu nusižengimai turi būti nagrinėjami iš esmės vienoje byloje. ANK nenumato galimybės sujungti administracinio nusižengimo bylas, tai gali padaryti institucija, priimdama nutarimą. Abi bylos turėtų būti gražintos institucijai svarstyti tą klausimą, arba kažkuri turi būti nutraukta, nes turėtų būti dvigubas baudimas. Dalis buvo subendrinta, kita ne, iškeltos dvi bylos, vietoje vienos, dubliuojami pažeidimai, siekė padaryti jų daugiau. Dėl kito nutarimo byla nagrinėjama pas teisėją Petraitį. Jie neįžvelgiantys veikos pavojingumo, tai greičiau rašymo apsirikimo klaida, neturėtų užtraukti atsakomybės. Atsakomybė už konkrečias veikas nenumatyta, nukreipiama į teisės aktus, bet koks nukrypimas, yra Medžioklės taisyklių pažeidimas, kad ir mažiausias pažeidimas. Nemanantis, kad toks pažeidimas daro medžioklės lapą negaliojančiu, nes numatyta galiojimo data įstatyme, jo pratęsti negalima, be to jame nurodoma medžioklės data ir laikas. Toks pažeidimas neturėtų sukelti administracinės atsakomybės (2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 23 min. 50 sek.--- 39 min. 20 sek.). J. L. kalba viena, o daro kitą, jis sakė, kad galiojimo datos medžioklės lape nereikia nurodyti, o po to jį nubaudė po mėnesio. Kad jam prirašyta įspėjimų, jis turėjęs protokolus, nubaustas už nepasirašymą, už datos neįrašymą (2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 12 min. 15 sek.---1 val. 13 min. 40 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

III. Skundo tenkinimo iš dalies pagrindai ir motyvai.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio sudėtis yra blanketinė, nukreipianti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Veika yra formali, padariniai nėra būtini, t. y. taikoma už bet kokį medžioklę reglamentuojančių minėtų teisės aktų pažeidimą.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad, būdamas medžioklės vadovu, laikotarpiu nuo 2023-06-03 21.00 val. iki 2022-06-03 23.59 val., nuo 2023-06-04 00.00 val. iki 2022-06-04 9.00 val., nuo 2022-06-05 5.00 val. iki 2022-06-05 10.00 val., nuo 2023-06-09 21.00 val. iki 2022-06-09 23.59 val., nuo 2022-06-10 00.00 val. iki 2022-06-10 7.00 val., nuo 2022-06-25 20.00 val. iki 2022- 06-25 23.59 val., nuo 2022-06-26 5.00 val. iki 2022-06-26 8.00 val., ir nuo 2022-06-27 21.00 val. iki 2022-06-27 23.59 val., t. y. 8 kartus, organizavo ir vykdė medžiokles, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, kadangi medžioklės lape Nr. 2 buvo nenurodyta iki kada galioja medžioklės lapas, kai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Medžioklės taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš medžioklės taisyklių 19.1-19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu, o medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklės, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės taisyklių 16.2 papunktį, 20 punktą ir 24.1 papunktį.

Medžioklės taisyklių 19.3 papunktyje nustatyta, kad medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką; medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai); pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama. Kadangi šioje teisės normoje nurodyta, kad medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d., reiškia, kad ši galiojimo data turi būti nurodoma bet kuriuo atveju, nors taisyklėse ir nustatyta, kad jis gali galioti tik iki kovo 31 d.. Tų pačių Medžioklės taisyklių 20 straipsnyje nustatytos teisinės pasekmės už aukščiau paminėto taisyklių papunkčio pažeidimą, t. y. jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu; medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti medžioklę ir medžioti. Medžioklės taisyklių 16.2 papunktyje nustatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti tarp kitų dokumentų galiojantį medžioklės lapą. 17 punkte nustatyta, kad medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės taisyklių 20 straipsnyje taip pat nustatyta, kad duomenis medžioklės lape rašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 24.1 punkte taip pat nustatyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo); medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, (toliau - Institucijos) pateiktu Medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 1 d. įgaliojimu nustatyta, kad klubo prezidento A. B. pasirašytu įgaliojimu V. J. kaip klubo narys įgaliotas išrašyti medžioklės lapus, organizuoti medžioklę, laikantis Medžioklės taisyklių, įgaliojimas galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. arba iki atskiro šio įgaliojimo atšaukimo (b. l. 38), kas reiškia, jog V. J. jam inkriminuojamų Medžioklės taisyklių pažeidimo metu, būdamas medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ nariu turėjo teisę išrašyti medžioklės lapus ir organizuoti medžioklę, t. y. būti medžioklės vadovu. 2022 m. birželio 3 d. medžioklės lapu nustatyta, kad jame nurodyta, kad medžioklės lapas galioja nuo 2022 m. birželio 3 d. , galiojimo data nenurodyta, jis išduotas medžioklės vadovui V. J. organizuoti medžioklę klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, pasirašęs jį medžioklės vadovas V. J., jame likę tik dvi neužpildytos eilutės .

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Institucijos pateiktu administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad V. J. 2022 m. kovo 31 d. nutarimais (iš viso priimti 6 nutarimai) buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas galiojančio medžioklės lapo organizavo ir vykdė medžioklę, nes medžioklės lape nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas, jam skirti įspėjimai, skyrė J. L. (b. l. 47 -67). ANK 674 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant, ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. V. J. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2022 m. birželio mėn., todėl darytina išvada, kad jis padarytas 1 metų laikotarpyje po administracinių nuobaudų jam už ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrimo ir įvykdymo, dėl ko jam inkriminuojamas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį kaip padarytas pakartotinai.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad V. J. minėtais nutarimais buvo baustas iš esmės už tapačios veikos padarymą, t. y. už tai, kad neturėdamas galiojančio medžioklės lapo organizavo ir vykdė medžioklę, nes medžioklės lape nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas, jam nutarimus surašė ir nuobaudą skyrė inspektorius J. L., kas rodo, jog jis žinojo, jog būtina medžioklės lape nurodyti jo galiojimo datą. Tai rodo, jog jo kaltė yra tyčinė, ir jis pats iš esmės teismo posėdyje paaiškino, kad galiojimo datos neįrašė sąmoningai, kas rodo jo tyčią. Teigė, kad galiojimo datos nenurodė, kadangi nežinojo, kiek kartų medžios tuo pačiu medžioklės lapu, kad nereikėtų išrašinėti naujo medžioklės lapo, be to jo nuomone galiojimo datos nereikia nurodyti, nes yra nustatyta Medžioklės taisyklėse data iki kovo 31 d, noras jau buvo už tai baustas, kas rodo jo tyčios buvimą, be to tai paneigia jo teiginį teismo posėdžio metu, kad J. L. jam sakė, kad datos nurodyti nereikia. Iš V. J. Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis nuo 2019 metų ne kartą baustas už besikartojančius Medžioklės taisyklių, kurios nėra didelės apimties, pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargus, o yra tyčinis, padarytas mažų mažiausia netiesiogine tyčia, nes jis jį darydamas be abejonės suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teismas nesutinka su atstovo pozicija, kad ši veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, kadangi įvairių taisyklių pažeidimai paprastai gali būti padaromi įvairiomis kaltės formomis, tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (analogiškai ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kitų taisyklių pažeidimai). ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Be to V. J. yra medžiotojas, įgijęs medžiotojo bilietą, suteikiantį teisę medžioti, išlaikydamas atitinkamą egzaminą, dėl ko preziumuojama, kad jam Medžioklės taisyklės yra žinomos, jas jis privalo besąlygiškai žinoti ir jų laikytis.

Tiek skunde, tiek paaiškindamas žodžiu teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovas teigė, kad V. J. padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad turėtų jam būti taikoma administracinė atsakomybė, nes galiojimo laiko neužpildymas medžioklės lape nesukėlė jokių pasekmių, bendras medžioklės lapo galiojimo terminas iki kovo 31 d. nebuvo pažeistas; medžioklės lapo trūkumas nustatytas po beveik vienerių metų. Teismas su tuo nesutinka, nes tam tikrų taisyklių pažeidimas ne visada sukelia kokius nors padarinius, tačiau jų laikymasis būtinas užtikrinti teisinės sistemos funkcionavimą, šiuo atveju medžioklės tvarkos laikymąsi, kad būtų užtikrinta gyvosios gamtos apsauga. Be to ANK 290 straipsnio 1 ir 2 dalies sudėtys yra formalios, jokių padarinių nereikalaujančios. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje V. J. inkriminuotas ne medžioklės lapo galiojimo laiko neįrašymas, o organizavimas ir vykdymas medžiokles, neturint galiojančio medžioklės lapo, kadangi medžioklės lape Nr. 2 buvo nenurodyta iki kada galioja medžioklės lapas. Pažymėtina, kad iš medžioklės lapo matyti, kad dviejose medžioklėse buvo sumedžioti gyvūnai, formaliai vadovaujantis medžioklės taisyklėmis, galima būtų teigti, kad šie gyvūnai buvo sumedžioti neteisėtai, nes medžioklės metu nebuvo galiojančio medžioklės lapo, dėl ko pati medžioklė neteisėta ir joje gyvūnas sumedžiojimas neteisėtai, ir asmuo tokiu atveju turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, už kurį numatyta žymiai griežtesnė bauda nuo 800 iki 1800 Eur , tačiau kaip minėjo institucijos atstovė, institucija vadovavosi teisingumo, protingumo principais, bei nebaudė už medžioklę, neturint galiojančio medžioklės lapo kaip už neteisėtą medžiojimą, kas daro pagrindą teigti, kad visai netaikyti jokios administracinės atsakomybės, ją vertinti kaip nepavojingą ar mažareikšmę nėra pagrindo, nes į veikos mažesnį pavojingumą jai buvo atsižvelgta kvalifikuojant administracinį nusižengimą.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, tačiau tik esant nurodytiems administraciniams nusižengimams pagal atitinkamus ANK straipsnius, tarp kurių ANK 290 straipsnis nėra įtrauktas, kas reiškia jog Medžioklės taisyklių pažeidimas negali būti laikoma mažai pavojinga, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo vertinti padarytus medžioklės taisyklių pažeidimus kaip nepavojingus, ar mažai pavojingus. Be to ANK 290 straipsnio konstrukcija išskiria atvejus, kai Medžioklės taisyklių pažeidimai yra labiau pavojingi, ir už tai numatyta žymiai griežtesnė atsakomybė, negu 290 straipsnio 1 dalis, kuri numato įspėjimą ir baudą nuo 30 iki 90 Eurų, kas tikrai nėra laikytina griežta atsakomybe. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad padaryta veika nėra pavojinga, dėl ko nelaikytina administraciniu nusižengimu, dėl ko skundas šioje dalyje netenkinamas.

Skunde taip pat teigiama, kad V. J. taip pat buvo patrauktas atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK 23214257224, kurioje inkriminuojamas iš esmės tas pats pažeidimas, nes iš esmės sutampa aplinkybės ir veiksmai, dėl kurių asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, dėl ko jie turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. atžvilgiu kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23214257224 priimtas nutarimas jį pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis Vilkaviškio rajono sav., Medžioklės plotų vienetas (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 3 d. 21 val. 00 min. iki 2022 m. birželio 3 d. 23 val. 59 min. 2023 m. liepos 10 d. atlikus medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. PA-3176), nustatyta, kad V. J., būdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, išduodamas 2022/2023 metų medžioklės sezono medžioklės lapą Nr. 2, suteikiantį teisę V. J. organizuoti medžioklę ir medžioti Vilkaviškio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, medžioklės lape nenurodė medžioklės lapo galiojimo laiko (nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas), tuo V. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Medžioklės taisyklės) 19.3 p. reikalavimą, už ką atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje, kaip už pakartotinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 2 dalyje.

Institucija su šiuo skundo argumentu nesutiko, teigdama, kad abu administracinius nusižengimus padarė nors ir tas pats fizinis asmuo, tačiau veikdamas kaip atskiri subjektai, atsakingas asmuo ir medžioklės vadovas, nes atsakingo asmens visai kitokie įgalinimai, galimybių apimtys, visai kitos apimtys yra medžioklės vadovo; priešingai, vertinant jo veiksmus kaip vieno subjekto fizinio asmens, o ne skirtingų subjektų, kas aiškiai matyti, gautųsi, kad galima daryti administracinių nusižengimų kiek norima, kaip norima, bus nubausta tik kaip vienas fizinis asmuo.

Medžioklės taisyklių 17 punkte nustatyta, kad medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. 19 punkte toks asmuo įvardinamas, kaip Medžioklės lapą išduodantis asmuo. 19.1 papunktyje nurodyta, kad toks asmuo medžioklės lape turi įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę; 19.4 papunktyje, kad privalo nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas jį turi). 220 punkte nustatyta, kad Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį užpildytą, nesilaikant 19 punkto reikalavimų, medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti medžioklę ir medžioti. Šios taisyklės pateikia dvi sąvokas -medžioklės lapą išduodantis atsakingas asmuo ir medžioklės vadovas. Medžioklės taisyklių 76 punkte nurodyta, kad asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Medžioklės taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo).

ANK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Teismas sutinka su institucijos teiginiu, kad šiuo atveju negalima teigti, kad buvo padarytas administracinis tęstinis nusižengimas. Nesutiktina su skundo argumentu, kad V. J. už visus administracinius nusižengimus turi būti baudžiamas vienoje administracinio nusižengimo byloje, kadangi nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė kaip vienas specialusis subjektas – medžioklės vadovas, medžiodamas be galiojančio medžioklės lapo, šio nusižengimo sudėtis yra formali, pažeidė vienas medžioklės taisykles, o išrašydamas medžioklės lapą be galiojimo datos, galimai pažeidė kitas taisykles, kaip kitas subjektas – atsakingas asmuo, nes medžioklės vadovas nebūdamas atsakingu asmeniu neturi teisės išrašyti medžioklės lapo. Medžioklės lapas turi būti išrašomas ne medžioklės metu, o prieš ją, t. y. jau organizuojant ir važiuojant į medžioklės vietą su ginklais. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad skiriasi subjektas, pažeidimų laikas, pažeistos skirtingos Medžioklės taisyklės, pačios veikos, dėl ko nėra pagrindo pripažinti V. J. veiksmų kaip tęstinės veikos. Be to toks traktavimas iškreiptų administracinė atsakomybės esmę, nepasiektų jos tikslų, kadangi pažeidus vieną Medžioklės taisyklių normą, galima būtų pažeisti daug kitų taisyklių, tikintis vienos nuobaudos už jų visų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje atmestinas.

Skunde taip pat nurodoma, kad V. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn jo atžvilgiu priimant nutarimą ir skiriant administracinę nuobaudą jam tinkamai neįteikus administracinio nusižengimo protokolų. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolai V. J. buvo įteikti jo VMI sistemoje nurodytu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai išnaudojus galimybes šaukimus ir protokolus įteikti paštu, bei išsikviesti telefonu, ką patvirtina institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo bylos kopijoje esantys rašytiniai įrodymai: vyriausiojo specialisto J. L. tarnybiniai pranešimai (b. l. 39,78); fotolentelė apie atliktus skambučius (b. l. 40-42), šaukimai (b. l. 42-77).

ANK 537 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta, t. y. nustato kelis dokumentų įteikimo būdus. Nurodyta, kad registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Taip pat nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Įstatymas nenustato prioriteto kuriam nors vienam įteikimo būdui, tačiau institucijos paprastai vadovaujasi ekonomiškumo principu, todėl teismo vertinimu įteikimas el. paštu yra tinkamas. Teismas vertina kritiškai skundo vertinimą, kad dėl savo amžiaus V. J. nesugeba prisijungti prie elektroninio pašto, kadangi amžius nėra proto rodiklis, el. paštas Lietuvoje naudojamas jau daugiau kaip 25 metai, jis yra ilgametis verslininkas, prisijungimas prie el. pašto yra visiškai paprastas, todėl teismo vertinimu logiška, kad jis gali prie jo prisijungti ir pasitikrinti el. paštą, o kad jis tai nedarė, nėra pagrindo daryti išvados, kad toks įteikimo būdas nėra tinkamas, ypač įvertinant, kad prieš tai buvo išnaudoti kiti įteikimai: siunčiama registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bandant išsikviesti telefonu, tam kad įteikti šaukimus, protokolus ir kitus dokumentus. Be to 537 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, kas reiškia, jog išsiuntimas el. paštu laikomas tinkamu įteikimu, neatsižvelgiant, ar asmuo perskaitė, ar ne. ANK 608 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. ANK 616 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Atsižvelgiant į paminėta, darytina išvada, kad institucija priėmė skundžiamą nutarimą laikydamasis visų administracinės bylos nagrinėjimo procesinių normų, dėl to šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti skundo.

Teismas, įvertindamas virš paminėta, daro išvadą, kad skundas, jame nurodytais pagrindais ir motyvais netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato A. J. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2023 (ROIK: 23214260657), nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovui advokatui A. J., administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J., institucijai, atlikusiai admninistracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.