- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- eI2-6355-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01289-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. DV_S-9575 dalį, kurioje atsakovas iš pareiškėjo išskaičiavo 15,48 Eur sumą iš permokos; 2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3664; 3. Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Mažeikių skyrius) sprendimą Nr. DV_S-9575, kuriuo Mažeikių skyrius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą (administracinė byla Nr. eI2-1755-362/2020) bei tenkindamas 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjo prašymą, turėjo pareiškėjui grąžinti 40,55 Eur, tačiau vietoj to papildomai priėmė naują administracinį aktą, kuriuo iš pareiškėjo išskaičiavo 15,48 Eur palūkanų, kurios buvo susidariusios prieš pareiškėjui iškeliant fizinio asmens bankrotą ir kurios buvo nurašytos fizinio asmens bankroto byloje 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pagal 2017 m. spalio 6 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjas apskundė Mažeikių skyriaus sprendimo dalį dėl išskaičiuotos 15,48 Eur sumos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), tačiau ši 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3664 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas mano, jog atsakovas nepagrįstai priskyrė priskaičiuotas įstatymines palūkanas iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirmos eilės kreditoriniams reikalavimas, kurie po fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo nenurašomi, be jokio teisinio pagrindo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas baigtinis pirmos eilės reikalavimų (prievolių) sąrašas ir jis negali būti aiškinamas plečiamai, priešingai aiškinant šią nuostatą bet kurią išvestinę prievolę galima būtų priskirti pirmos eilės kreditoriniams reikalavimas ir tokiu būdu būtų pažeistas Fizinių asmenų bankroto įstatymo instituto objektas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad 15,48 Eur įstatyminės palūkanos priskirtinos antros eilės kreditoriniams reikalavimams pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir kurių atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kadangi jos yra nurašytos fizinio asmens bankroto byloje 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pagal 2017 m. spalio 6 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismui, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis pareiškėjo Š. S. skola sudaro 625,16 Eur neišmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir 13,84 Eur palūkanų. 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iškėlė Š. S. fizinio asmens bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugsėjo 5 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) pateikė prašymą bankroto administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ įtraukti Fondo administraciją į kreditorių sąrašą, nurodydama, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis Š. S. įsiskolinimas sudaro 640,64 Eur, t. y. 625,16 Eur išmokėtų išmokų ir 15,48 Eur palūkanų. 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismui patvirtinus Š. S. kreditorinių reikalavimų sąrašą, pirmąja eile patvirtintas ir Fondo administracijos kreditorinis reikalavimas 640,64 Eur sumai. Paaiškino, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. Mažeikių skyriui pradėjus centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, 2018 m. kovo 30 d. Mažeikių skyrius pateikė kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, nurodant, kad 2018 m. kovo 30 d. Š. S. skola sudaro 893,86 Eur, iš jų: 864,34 Eur išmokėtų išmokų ir 29,52 Eur palūkanų. 2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas Mažeikių skyriaus 893,86 Eur kreditorinis reikalavimas, o 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi užbaigta fizinio asmens bankroto byla. Atsakovo nuomone, pareiškėjas po fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo iš esmės ginčija prievolę mokėti palūkanas, priskaičiuotas iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Mažeikių skyrius Š. S. prašymą „Dėl permokos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo“ tenkino iš dalies. Nurodė, jog netenkino pareiškėjo prašymo dalies dėl 15,48 Eur palūkanų, priskaičiuotų iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, grąžinimo, kadangi vaiko išlaikymas nėra tokia pati prievolė kaip trečiųjų asmenų piniginės prievolės, todėl išlaikymui negali būti taikomi tokie patys standartai, vertinant kreditoriaus teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą. Vaiko išlaikymo išieškojimo lėšos kaip kreditoriniai reikalavimai yra išieškomi pirmąja eile, privalomi vykdyti be išlygų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (4.2)D2-15307 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė informaciją apie pareiškėjo skolą valstybės biudžetui, kuri 2017 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis buvo 625,16 Eur išmokėtų išmokų ir 13,84 Eur palūkanų. 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (4.2)D2-17169 kreditorinis reikalavimas patikslintas, nurodant, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis išmokėtų išmokų suma sudaro 625,16 Eur ir 15,48 Eur palūkanų. Palūkanos nuo išmokėtų išmokų paskaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo. Teikdamas 2017 m. spalio 6 d. „Kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą“ pareiškėjas nurodė, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreditorinio reikalavimo suma yra 640,64 Eur (625,16 Eur išmokėtų išmokų ir 15,48 Eur palūkanų). Mažeikių skyrius 2018 m. kovo 30 d. pateikė 893,86 Eur (864,34 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 29,52 Eur palūkanų) kreditorinį reikalavimą pareiškėjui, kaip bankrutuojančiam asmeniui. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas klaidingai mano, kad nagrinėjamos palūkanos (pirmosios eilės reikalavimo dalis) patenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reglamentavimo sritį (antrosios eilės reikalavimai). Išskyrimas palūkanų, kurios yra pirmosios eilės reikalavimo sudedamoji dalis, ir priskyrimas prie antros eilės reikalavimo, iškreiptų reglamentavimo logiką ir nepagrįstai sulygintų palūkanų eiliškumą (svarbą) su palūkanomis, kurios yra priskaičiuojamos nuo pagrindinio antrosios eilės reikalavimo. Taigi, toks aiškinimas neatitinka siekiamo tikslo – tenkinti reikalavimus pagal įstatymo leidėjo nustatytą svarbą. Nagrinėjamos situacijos reglamentavimas nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (kas, tikėtina, suklaidino pareiškėją – etapus neteisingai sutapatino su eiliškumu). Pirmuoju etapu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Š. S. skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. DV_S-9575 „Dėl permokos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo“ dalies, kuria išskaičiuotos 15,48 Eur palūkanos, susidariusios iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3664 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Mažeikių skyrių su prašymu „Dėl permokos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo“. Pareiškėjas prašė grąžinti 29,30 Eur permoką bei 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 40,55 Eur). Mažeikių skyrius 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. DV_S-9575 pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė pareiškėjui grąžinti 25,29 Eur. Nesutikdamas su tokiu Mažeikių skyriaus sprendimu pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3664 nusprendė, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nuspręsta grąžinti 25,29 Eur, t. y. 11,25 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų ir 14,04 Eur (29,52 Eur – 15,48 Eur (apskaičiuotos bankroto bylos iškėlimo dienai) palūkanų.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus). Pirmuoju etapu pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile tenkinami: 1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 3) reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) (FABĮ 29 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
Vertinant aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas konstatuotina, jog palūkanos, susidariusios dėl laiku neįvykdytos prievolės išlaikyti vaikus, yra priskiriamos pirmos eilės kreditorių reikalavimas, tačiau išieškomos antruoju etapu, t. y. tik patenkinus pirmuoju etapu kreditorių reikalavimus, tenkinami pirmos eilės kreditorių reikalavimai, susiję su palūkanų išieškojimu.
Pareiškėjas teismui pateikė Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kurį patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. Minėtame plane I eilės kreditoriais nurodyti : Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (bendras reikalavimas 640,64 Eur) ir K. S. (reikalavimas 5 106,34 Eur). Plane numatyta, jog I etapu Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išieškoma – 625,16 Eur, II etapu – 15,48 Eur. Taigi, pirmosios eilės kreditorių II etapu tenkintinų reikalavimų suma iš viso sudarė – 15,48 Eur (palūkanos). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-33357-861/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18121-2017-2) patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinį 893,86 Eur reikalavimą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Bankroto administratorius UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ 2019 m. liepos 25 d. pateikė prašymą „Dėl asmens bankroto bylos baigimo“, kuriame nurodė, kad buvo atliktas paskutinis Asmens plane nustatytas mokėjimas, t. y. 2019 m. liepos 5 d. Š. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, yra įgyvendintas. 2019 m. liepos 17 d. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad kreditoriams buvo atlikti 6 ketvirtiniai mokėjimai, viso kreditoriams pervesta 6 242,76 Eur. Šia suma buvo pilnai patenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi baigė Š. S. bankroto bylą.
FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Minėto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, konstatuotina, jog fizinio asmens bankroto proceso metu buvo padengti I eilės kreditorių reikalavimai be paskaičiuotų palūkanų. Kitokių duomenų nei pareiškėjas, nei atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą tik dėl 15,48 Eur susidariusių palūkanų bankroto bylos iškėlimo dienai, byloje ginčo dėl kitų I eilės kreditoriaus reikalavimų nėra kilę.
Šiuo konkrečiu atveju, teisingam bylos išsprendimui, būtina įvertinti, ar palūkanos, susidariusios laiku negrąžinus išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas, yra prilyginamos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytoms išimtims, t. y. ar palūkanos priskaičiuotos už laiku negrąžintas vaiko išlaikymo išmokas, yra prilyginamos reikalavimui dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų).
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad vaiko išlaikymo lėšos – lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką palūkanų taikymo srityje nurodo, kad palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog palūkanos, priskaičiuotos už laiku negrąžintas išmokėtas vaiko išlaikymo išlaidas, yra kompensacinis kreditoriaus patirtų nuostolių už laikotarpį, kada jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis, mechanizmas, tačiau nėra lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti. Konstatuotina, kad palūkanos nepatenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytą išimtį, ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nėra išieškomos, t. y. nurašomos, kaip plane buvę ir nepatenkinti kreditorių reikalavimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartas įstatymo normas, konstatuoja, kad Mažeikių skyriaus skundžiamo 2020 m balandžio 29 d. sprendimo Nr. DV_S-9575 „Dėl permokos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo“ dalis, kurioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius iš pareiškėjo Š. S. išskaičiavo 15,48 Eur palūkanų yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyta Mažeikių skyriaus sprendimo dalis panaikinta, naikintinas ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-3664 „Skyriaus veiksmai teisėti ir pagrįsti“.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. birželio 30 d. atlikto Pervedimo išrašą Nr. 329727846, kuriuo pareiškėjas sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš atsakovo Mažeikių skyriaus pareiškėjui Š. S. priteistina 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (8.2E)DV_S-9575 „Dėl permokos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo“ dalį, kuria pareiškėjui Š. S. išskaičiuota 15,48 Eur suma iš grąžintinos permokos.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3664 „Skyriaus veiksmai teisėti ir pagrįsti“.
Priteisti pareiškėjui Š. S. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.