Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pagal vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 14 straipsnio 1 punktą, FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1punktą, FABĮ 30 straipsnio 4 dalį, atsakovas turėjo pareigą pareiškėjui priskaičiuoti netesybas – 0,03% delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. (fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo įsiteisėjimo diena) iki 2019 m. rugsėjo 19 d. (prievolės įvykdymo diena) nuo pagrindinės prievolės (skolos) sumos 16,30 Eur, t. y. 46 dienos x 0,03% = 0,22 Eur. Pareiškėjas, norėdamas išvengti galimo delspinigių skaičiavimo, kuris padidintų pareiškėjo išlaidas iki galutinio ginčo išsprendimo, sumokėjo Fondo valdybai didesnę sumą, t. y. 45,82 Eur. Atsakovas iš sumokėtų 45,82 Eur turėjo atskaičiuoti 16,30 Eur skolą (pagrindinė prievolė), 0,22 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. (išvestinė prievolė) ir grąžinti pareiškėjui 29,30 Eur permoką (45,82-16,30-0,22=29,30 Eur). Tačiau atsakovas to nepadarė argumentuodamas tuo, jog turėjo tokią teisę – skaičiuoti delspinigius ir fizinio asmens bankroto proceso metu. Fondo valdyba taip pat netenkino pareiškėjo skundo argumentuodama, kad atsakovas turėjo tokią teisę, nors nepagrindė savo argumentų jokiu norminiu reguliavimu.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Mažeikių skyriui pradėjus centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininko, 2018 m. kovo 30 d. Mažeikių skyrius pateikė kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ nurodant, kad 2018 m. kovo 30 d. Š. S. skola sudaro 893,86 eurai, iš jų: 864,34 eurai išmokėtų išmokų ir 29,52 eurai palūkanų. Mažeikių skyrius atkreipia dėmesį, kad teikiant kreditorinį reikalavimą bankroto iškėlimo dienai, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., Š. S. skola buvo 640,64 eur., tačiau po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo tęsiami vaikų išlaikymo išmokų mokėjimai iki 2017 m. gruodžio 20 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. išmokėta 285,00 eurai išmokų bei einamiesiems mokėjimams paskaičiuotos palūkanos, todėl susidarė 939,68 eurų skola. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 22 d. buvo grąžinta 45,82 eurai, teikiant kreditorinį reikalavimą 2018 m. kovo 30 d. buvo įvertintas 45.82 eurų grąžinimas ir kreditorinis pateiktas 893,86 eurą sumai. 2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas Mažeikių skyriaus 893,86 eurų kreditorinis reikalavimas. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo užbaigta fizinio asmens bankroto byla, 2019 m. liepos 5 d. atlikus paskutinį plane numatytą mokėjimą. Mažeikių skyriui nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo grąžinta 848,04 eurai, todėl po bankroto bylos užbaigimo liko nesumokėtas 45,82 eurų skolos likutis. 2019 m. rugsėjo 18 d. Š. S. Mažeikių skyriui grąžino 45,82 eurus, todėl šiai dienai Š. S. skola pilnai padengta.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Mažeikių skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (8.2E)DV_S-33353 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-8184 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamame Mažeikių skyriaus sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 285,00 Eur skola atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl skolai buvo skaičiuojamos palūkanos. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2018 m. sausio 1 d. vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes įsigaliojus šiam įstatymui nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir VIFĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.

VIFĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyti trys pagrindai, kai Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas ir po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui buvo tęsiamas vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas pareiškėjo vaikui iki 2017 m. gruodžio 20 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. (įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą) iki 2017 m. gruodžio 20 d. buvo išmokėta 285,00 Eur išmokų bei šiai sumai paskaičiuotos palūkanos.

Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015).

FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. To paties įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.