- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- ATP-754-458/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01866-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo panaikintas 2016 m. balandžio 1 d. priimtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas, kuriuo R. B.-Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį paskirta 130 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant R. B.-Š. veikoje teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2016-04-01 nutarimu R. B.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jai už šio pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad ji 2016 m. sausio 23 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „JEEP WRANGLER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė kelyje ant automobilio priekio užlipusį asmenį, tuo sukeldama pavojų kito asmens sveikatai ir gyvybei.
Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta R. B.-Š. jį apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Skundžiamu 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B.-Š. skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2016-04-01 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant R. B.-Š. veikoje teisės pažeidimo sudėties, numatytos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (laikytina, jog skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida ir norėta nurodyti Klaipėdos rajono apylinkės teismą) 2016-11-10 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant R. B.-Š. už ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimą 130 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. B.-Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nors Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad R. B.-Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. tyčios sukelti pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, tačiau M. M. įsikibus į priekinę automobilio dalį, R. B.-Š. nesustabdė automobilio, o pavojingai vežė asmenį ant kapoto. Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016-02-06 medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog nebuvo tikslo įbauginti, sužaloti ar kitaip sutrikdyti pareiškėjos R. B.-Š. sveikatos, viso vaizdo įrašo metu nesimato, kad kas nors būtų nukreipęs ginklą į vairavusią moterį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjos R. B.-Š. atstovas advokatas Marius Navickas prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir šioje administracinėje byloje 2016-11-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Dėl apeliaciniame skunde suformuotų reikalavimų: apeliantas nors ir neprašo panaikinti ar pakeisti paties apelianto 2016-04-01 administracinėje byloje priimto nutarimo, tačiau apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo paskirti visiškai kitą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu pats apeliantas pripažįsta, kad 2016-04-01 nutarimu buvo paskirta įstatymo reikalavimų neatitinkanti (2 kartus viršijanti maksimalų terminą) nuobauda.
Dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-40-976/2015), yra išaiškinęs, kad taikant atsakomybę už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, pareiškėjos neva padaryta veika neatitinka nė vieno iš alternatyvių ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, t. y. pareiškėja pirmiausia traukiama administracinėn atsakomybėn tik dėl vieno neva padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (pirmoji šio straipsnio dispozicijos dalis reikalauja bent kelių), taip pat nėra kaltinama sukėlusi pavojingą situaciją, t. y. privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (M. M. jokių veiksmų nesiėmė, priešingai, konstatuojama, kad šią situaciją sukėlė ir ant automobilio užlipo pats). Taigi, nenustačius pareiškėjos veiksmuose nė vieno iš kelių būtinų ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų požymių, administracinė byla pareiškėjai R. B.-Š. (net nebevertinant faktinių įvykio aplinkybių bei jame dalyvavusių agresyviai nusiteikusių asmenų veiksmų, privertusių R. B.-Š. elgtis būtent tokiu būdu) galėtų būti nutraukta ir šiuo savarankišku pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pažeidimo sudėtis priežastiniu ryšiu yra susijusi su Kelių eismo taisyklių 9 punktu. Tačiau asmens veiksmai gali būti traktuojami kaip KET 9 punkto pažeidimas tik tokiu atveju, jeigu iš jo galima buvo reikalauti tokio elgesio ir nėra numatytos išimties, įtvirtinančios eismo dalyvio teisę elgtis kitaip, jeigu dėl to galėjo kilti pavojus kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos. Būtent tokios aplinkybės yra nustatytos šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Pats M. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 131 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad eidamas kelio viduriu, sukėlė pavojingą situaciją (2016-02-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje M. M. nustatytos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, kad pats pareiškimą parašęs M. M. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojingą situaciją, privertusią R. B.-Š. imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti.
Dėl apeliaciniame skunde keliamų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių: atsiliepime atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad pagal R. B.-Š. pareiškimą policijos priimtame nutarime buvo konstatuotas (įvykio vietoje) medžiotojų paleistas šūvio garsas. Taip pat šį nutarimą priėmęs pareigūnas, medžiotojų veiksmuose nustatęs administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių, administracinio teisės pažeidimo medžiagą nuspendė perduoti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK VPS, Klaipėdos AVPK VTT Licencijavimo skyriui bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūrai.
Nurodoma, kad apeliantas skunde remiasi Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016-02-06 priimtu nutarimu, akcentuodamas tai, kad šioje medžiagoje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau vien ta aplinkybė, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ar ta aplinkybė, kad iš vaizdo įrašo (kuris, beje, kaip pažymėta, filmuojamas buvo tik tiesiai) nesimato, jog kas nors būtų tiesiogiai taikęs į R. B.-Š., savaime nepagrindžia jos veiksmų neteisėtumo ir nepaneigia, kad buvo kilęs pavojus jos gyvybei. Atsiliepime pažymima, kad pavojus gali kilti tiek dėl tyčinių, tiek dėl neatsargių veiksmų, o vien šūvis arti esant pašaliniams asmenims greta gyvenvietės, jau nekalbant apie paties ant kapoto užsilipusio asmens (kurio ginklas, beje, buvo ne nulenktas, kaip to reikalauja taisyklės, o paruoštas šaudymui) veiksmus, akivaizdu, kad sukėlė baimės atmosferą bei nesaugumo jausmą. Taigi R. B.-Š. savo veiksmais galbūt išvengė didesnės grėsmės.
Anksčiau aptartos aplinkybės įrodo, jog pareiškėja nesiekė savo veiksmais sukelti pavojingos situacijos, priešingai, siekė išvengti pavojaus savo sveikatai dėl agresyviai nusiteikusių neteisėtus veiksmus atlikusių ginkluotų asmenų veiksmų. Taigi pareiškėjos R. B.-Š. veiksmuose nėra vieno pagrindinių būtino ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, t. y. siekio savo veiksmais sukelti pavojingą situaciją. Būdama visiškai įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu bei jausdama tiesioginę grėsmę savo saugumui R. B.-Š., pamačiusi neteisėtus ją bandžiusių stabdyti ginkluotų asmenų veiksmus, nedelsiant pradėjo juos fiksuoti telefone esančia vaizdo kamera, iš įvykio vietos nenuvažiavo (neįskaitant saugaus 1 km atstumo, kuriuo ji buvo nutolusi nuo ginkluotų asmenų grupės), nedelsiant paskambino policijai bei iškvietė pareigūnus į įvykio vietą, paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes bei nurodė pažeidimo padarymo vietą, o pareigūnams nurodžius, kad ji turinti pirmadienį (sausio 25 d.) atvykti į komisariatą ir parašyti dėl įvykio pareiškimą, tą ir padarė. Visi šie aptarti teisėti pareiškėjos veiksmai eliminuoja galimybę R. B.-Š. veiksmus laikyti atitinkančius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. B.-Š. nepadarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta pagrįstai.
ATPK 124² straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodomas tik vienas kelių eismo taisyklių pažeidimas – R. B.-Š., vairuodama automobilį, vežė kelyje ant automobilio priekio užlipusį asmenį (b. l. 12). Tuo tarpu įstatymo normoje yra tiksliai eksplicitiškai numatyta, kad vienu metu arba paeiliui turi būti padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, t. y. daugiau nei vienas, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pirmosios instancijos teismo nutarime, taip pat apie tokias aplinkybes negalima spręsti ir iš kitos rašytinės bylos medžiagos.
Papildomai pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tačiau toje pačioje normoje yra numatyta taisyklės išimtis, taikoma tais atvejais, kai dėl prieš tai aptartų eismo dalyvių veiksmų kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu atveju 2016-02-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo surašytas M. M., asmeniui, kurį, užlipusį ant automobilio priekio, vežė R. B.-Š., kadangi jis ėjo kelio viduriu, taip priversdamas R. B.-Š., vairuojančią transporto priemonę, sustoti, ir sukėlė pavojų, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 2 dalyje (b. l. 13). Byloje yra užfiksuotas vaizdo įrašas (b. l. 11), kuriame matyti, kaip ginkluotas vyras atsistoja priešais automobilio priekį, vairuotojas toliau laiko įjungtą garsinį signalą, o vyriškis toliau stovi įsirėmęs į automobilio priekį. Matosi ant peties uždėtas ginklas, kurio vamzdis yra nukreiptas į viršų. Vairuotojas automobiliu važiuoja toliau įjungęs garsinį signalą, o vyriškis tebėra įsirėmęs į automobilio priekį. Po to girdėti garsas, panašus į šūvį (00.07 min.). Girdisi, kad moteris pasako: „čia medžiotojai“, o vyras toliau laikosi įsirėmęs į automobilio priekį. Moteris važiuodama vėl sako: „čia medžiotojai mane užpuolė“. Matosi, kad pravažiuoja pakelėje išsirikiavusius medžiotojus. Tokias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi akivaizdu, jog savo veiksmais M. M. pats pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (taisyklių 62 p. yra numatyta, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas tik perlaužus), taip pat vaizdo įrašas leidžia tvirtinti, kad M. M. pats užlipo ant R. B.-Š. vairuojamo automobilio, kol buvo vežamas neprieštaravo, neatrodė išsigandęs. Tuo tarpu susidariusi situacija transporto priemonės vairuotojai R. B.-Š. tikrai turėjo kelti baimę – įvykio vietoje buvo grupė ginkluotų medžiotojų, pasigirdo šūvis, vienas medžiotojas užlipo ant jos automobilio, tuo metu ginklą laikydamas taip, jog pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B.-Š. veiksmai buvo nulemti susidariusios pavojingos situacijos ir jais buvo siekiama išvengti didesnės žalos nei buvo padaryta.
Iš viso to, kas aptarta, matyti, jog R. B.-Š. atliko veiksmus, kurie formaliai atitinka Kelių eismo taisyklių pažeidimą, siekdama išvengti, jos manymu, galimo realaus pavojaus savo gyvybei ar sveikatai. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. B.-Š. suvokė, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jos veiksmai sukels neigiamas pasekmes, ir to siekė, t. y. kad jos veikoje buvo tiesioginė tyčia. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. B.-Š. veikoje nėra vieno pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, t. y. siekio savo veiksmais sukelti pavojingą situaciją. Tiesa, kad R. B.-Š., ant jos automobilio užlipus M. M., transporto priemonės nesustabdė, tačiau į priekį pavažiavo tik saugiu atstumu, kol nutolo nuo kitų ginkluotų asmenų. M. M., automobiliui sustojus, nuo jo nulipo pats ir, kaip matyti iš vaizdo įrašo, ramiai nuėjo tolyn. Taigi visa situacija rodo, kad kilusį pavojų turėjo jausti vairuotoja R. B.-Š., o ne ginkluotas pėsčiasis M. M. Tuo labiau, jog po įvykio R. B.-Š. nepasišalino iš įvykio vietos ir, manydama, jog pažeidimas buvo padarytas jos atžvilgiu, iškvietė policijos pareigūnus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B.-Š. veikoje nėra visų ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, apeliacinio skundo argumentai dėl R. B.-Š. kaltės neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.