Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjai R. B. – Š, jos atstovui advokatui Mariui Navickui, institucijos priėmusios nutarimą – Klaipėdos AVPK KPB atstovei Erikai Kliaugienei, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos R. B. – Š skundą dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK priimto nutarimo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-13 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-04-01 Klaipėdos AVPK specialisto priimtą nutarimą byloje Nr. 30N-55933031-16 ir bylą, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundo pagrindu nurodė, jog pareiškėja atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį patraukta nepagrįstai, nesant pažeidimo sudėties, tai yra nesant jos veikoje tyčios sukelti pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Dėl pareiškimą parašiusio asmens ir su juo kartu buvusių medžiotojų agresyvaus elgesio, pareiškėja išsigando. Ginkluoto medžiotojo lipimas ant jos vairuojamo automobilio priekinės dalies, po to iš karto sekęs šalia buvusio kito medžiotojo šūvis, įbaugino pareiškėją, kuri savo noru užlipusį ginkluotą vyrą ant automobilio priekinės dalies, nuvairavo į saugią vietą. Neturėjo jokio tikslo, kitiems sukelti pavojingos situacijos (2-8 b. l.).

Stebint vaizdo įrašą nustatyta, kad filmuojama iš judančio automobilio. Link judančio automobilio prieina du medžiokliniais rūbais vilkintys vyrai, ant kurių pečių pakabinti medžiokliniai šautuvai. Ginklai yra nugaros pusėje, neperlaužti. Vyrai eina tiesiai į automobilį, o jiems visiškai priartėjus, automobilyje pasigirsta garsinis signalas. Automobilio vairuotojo įraše nematyti. Vyras su balta striuke pasitraukia į šalį, praeina pro automobilio kairįjį šoną, o kitas ginkluotas vyras atsistoja priešais automobilio priekį. Vairuotojas toliau laiko įjungtą garsini signalą, o vyriškis toliau stovi įsirėmęs į automobilio prieki. Matosi ant peties uždėtas ginklas, kurio vamzdis yra nukreiptas į viršų. Vairuotojas automobiliu važiuoja toliau įjungęs garsinį signalą, o vyriškis tebėra įsirėmęs į automobilio priekį. Po ko, girdėti garsas panašus į šūvį (00.07 min.). Girdisi, kad moteris pasako: „čia medžiotojai“, o vyras toliau laikosi įsirėmęs į automobilio priekį. Moteris važiuodama vėl sako: „čia medžiotojai mane užpuolė“. Matosi, kad pravažiuoja pakelėje išsirikiavusius medžiotojus. Vyras kažką rodo dešine ranka bei kažką sako, tačiau aiškaus teksto nesigirdi. Moteris klausia: ,,toli važiuosi?“. Moteris sako necenzūrinius žodžius ir šaukia. Matyti, kaip automobilis sustoja, vyriškis nulipa nuo automobilio priekio ir priėjės prie vairuotojo lango kažką pasako ir nueina.

Tyrimo metu V. F. paaiškino, jog 2016-01-23 d., apie 10.30 val., medžioklės metu Šiūparių kaimo miškų teritorijoje, stovint ant žvyrkelio kelio, pamiškėje kartu su kitais medžiotojais, pastebėjo atvažiuojantį automobilis ,,Jeep Wrangler”, kurį vairavo nepažįstama moteris. Vairuotoja pamačiusi medžiotojus pradėjo beperstojo signalizuoti garsiniu signalu bei nuvažiavusi prie miško gale stovinčio paskutinio medžiotojo apsisuko ir vėl sugrįžo. Privažiavusi prie M. M. vairuotoja stabtelėjo, jis stovėjo jai prieš automobilį. V. F. priėjo prie automobilio paprašė atidaryti langą. Po ko, vairuotoja pradėjo važiuoti bei kliudė priešais ją stovėjusį M. M., kuris nespėjęs pasitraukti, įsikalbino į automobilio bamperį. Moteris toliau signalizuodama M. M. vežė apie 1 km, po ko jai užsukus už posūkio, M. M. paleido. Šio įvykio metu vairuotojos niekas negąsdino, niekas iššovęs nebuvo ir jai negrasino, visi medžiotojai laikėsi nustatytų ginklo laikymo ir naudojimo taisyklių (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-03662-16, 12-13 b. l.).

Tyrimo metu M. M. paaiškino analogiškas aplinkybes kaip ir V. F.. Patvirtino, jog vairuotoja privažiavusi prie jo stabtelėjo, tuo metu jis stovėjo jai prieš automobilį, o V. F. priėjo prie automobilio, po ko vairuotoja pradėjo važiuoti. Kadangi nespėjo pasitraukti ir neturėdamas kur dingti, užsikabino už automobilio bamperio. Vairuotoja nesustodama vežė apie 1 km. Vairuotojai niekas iš medžiotojų negrasino, nešovė ir jos negąsdino (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-03662-16, 16-17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog 2016-04-01 Klaipėdos AVPK KPT specialistas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., ir paskyrė 130 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja 2016-01-23, 10.50 val., Klaipėdos r., Šiūparių k., vairuodama automobilį vežė kelyje ant automobilio priekio užlipusi asmenį, tuo sukeldama pavojų kito asmens sveikatai ir gyvybei, tuo pažeisdama KET 9 p. reikalavimus.

Šioje byloje pareiškėja yra traukiama atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą t.y. už tai, kad vairuodama automobilį „JEEP WRANGLER“,vežė kelyje ant automobilio priekio užlipusi asmenį, tuo sukeldama pavojų kito asmens sveikatai ir gyvybei, dėl ko pažeidė KET 9 p. reikalavimus.

Stebint vaizdo įrašą matyti, jog pats pareiškimą parašę asmuo M. M., laikydamas medžioklinį šautuvą ant peties (šaunamasis ginklas neperlaužtas) užlipo ant automobilio priekinės dalies. Kai tuo metu šalia buvęs kitas medžiotojas, taip pat laikydamas medžioklinį šautuvą ant peties (šaunamasis ginklas neperlaužtas) saugiai pasitraukė nuo garsinį signalą įjungtos privažiuojančios transporto priemonės. Be to, stebint vaizdo įrašą nustatyta, jog asmeniui užlipus ant automobilio priekinės dalies, pasigirsta garsas panašus į šūvį. Pareiškėja nurodžiusi, jog šalia buvę medžiotojai tyčia šovė, siekdami ją įbauginti. Teismas vertindamas šią įvykio situaciją pripažįsta, jog pareiškimą parašiusio asmens ir kartu su juo buvusių asmenų veiksmai, buvo nesaugūs bei provokuojantys. Toks jų elgesys nulėmė pareiškėjos baimę dėl savo saugumo, dėl ko pareiškėja šioje situacijoje, formaliai atliko neteisėtus veiksmus, tai yra ant savo vairuojamo automobilio priekinės dalies vežė iš dalies savo noru užlipusį asmenį. Tik nuvažiavus į saugią vietą, sustabdė automobilį ir apie šį įvykį informavo Bendrąjį pagalbos centrą.

Atkreiptinas dėmesys, jog analizuojant vaizdo įrašą matyti, jog pareiškimą parašęs asmuo M. M. važiuodamas ant automobilio priekinės dalies, jautėsi pakankamai saugiai, nešaukė pagalbos, o sustojus automobiliui ramiai nuėjo.

Vertinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos veiksmuose nėra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. pareiškėjos tyčios sukelti pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai bylą nutrauktina, nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėties.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog už pažeidimo numatyto ATPK 124² str. 1 d. padarymą numatyta, vairuotojams bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Kai, ginčijamame nutarime pareiškėja nubausta bauda su teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui.

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai bylinėjimo išlaidas iš nutarimą priėmusios institucijos.

Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK 279 str., kuris numato išlaidų priteisimą tik byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. ATPK normose nėra numatyta, jog neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos patirtos išlaidos. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimtose nutartyse (Nr. N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padaryta žala (LAT, 2012-11-26, nutartis Nr. 2AT-17-2012).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog asmuo, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti tokio pobūdžio reikalavimą, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalie 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. – Š skundą tenkinti iš dalies.

2016-04-01 Klaipėdos AVPK priimtą nutarimą byloje Nr. 30N-55933031-16, panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant R. B. – Š veikoje teisės pažeidimo sudėties numatytos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjos R. B. – Š prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.