Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2216-1128/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
1-2216-1128/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24912-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
I. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2216-1128/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24912-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajai I. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. 2022 m. liepos 5 d., apie 22 val. 30 min., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Saltoniškių g. 9, Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 23.18 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. po darbų važiavo į sporto klubą, sportavo. Tada buvo nevalgiusi, nuvažiavo pas drauges apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini). Ten išgėrė dvi taures raudono vyno ir tuo metu paskambino mama. Mama buvo susijaudinusi, apsiverkusi ir pasakė, kad šeimoje konfliktas. Ji sustresavo, sėdo į automobilį ir važiavo link (duomenys neskelbtini) pas mamą. Norėjo degalinėje nusipirkti vandens ir sukant į degalinę nuslydo jai vairas ir ji atsitrenkė į bortą. Pamatė, kad nukrito posparnis, todėl paėmė jį, kad netrukdytų pravažiuoti kitiems, įsidėjo į bagažinę. Neradusi degalinėje „Viada“ laisvos vietos, apsisuko ir sustojo Saltoniškių g., kitoje pusėje aikštelėje. Tuo metu pastebėjo, kad privažiavo automobilis ir ten buvo lyg keturi vaikinai ir jie pasakė, kad iškvietė policiją. Tuo metu ji laukė. Atvyko policija, patikrino jos blaivumą, buvo nustatytas girtumas. Tuo metu nurimo, matyt stresas, pajuto, kad yra stipriai apsvaigusi. Sutinka, kad pripūtė 1,79 promiles. Automobilis yra registruotas A. Z. vardu, kai jai buvęs vyras padovanojo dar prieš laikantis teises, 2017 m., ir jis buvo pirktas už V. Z. pinigus, tai jai dovana, o kad būtų pigesnis draudimas, jie užrašė ant A. Z. Tuo automobiliu ji visą laiką važinėdavo. Savo elgesį vertina labai blogai, nuoširdžiai nori pasidžiaugti, kad niekas nenukentėjo, tai tikrai jai didelė pamoka, nepateisina savo elgesio.

Galima laiduotoja I. I. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jų santykiai su I. L. labai artimi, dažnai bendrauja, jeigu kas atsitinka, visą laiką paskambina ir taip kiekvieną dieną susiskambina. Sesuo atvažiuoja pas ją į sodybą, padeda darbuose, dalyvauja visose šeimos šventėse. Apie įvykį sužinojo, kai sesuo paskambino, kai turėjo atvažiuoti policija, tuo metu vaikus migdė, nes buvo vėlus jau vakaras. Po to dar kalbėjo apie įvykį ir pyko, nesuprato, kas įvyko. Ji paaiškino visą situaciją. Jos daug kalbėjosi, sakė, kad ją visą laiką palaikys ir prašė jos klausyti, o jeigu kas atsitinka, jai skambinti, stengsis atvažiuoti ir padėti. Tikisi, kad ji ją išgirdo. Mano, kad ateityje nepasikartos toks įvykis, nes jos daug kalbasi, pokalbiai būna labai gilūs ir prasmingi, ji tikrai jos klauso ir mato, kad daro jai įtaką. Būdavo situacijos, kai reikdavo patarti ir sveikatos klausimais, mitybos klausimais, sporto, kartu dirbo viename darbe, padėjo mokytis. Tikrai ja rūpinasi ir stengsis rodyti geresnę gyvenimo pusę. Toks įvykis buvo pirmas ir daugiau nepasikartos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padarius labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu I. L. parodė, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užrašytas jos buvusio vyro V. Z. tėčio A. Z. vardu. Tačiau šį automobilį pirko V. Z. 2017 m. žiemą už savo pinigus ir padovanojo jai. Automobilis buvo užrašytas ant A. Z., kadangi draudimas buvo pigesnis. Nuo to laiko, kai V. Z. jai padovanojo šitą automobilį juo naudojosi tik ji, jis priklauso jai. Stovėjo jis visada prie jos namų, kieme. Juo naudojasi kiekvieną dieną, važinėja į darbą, vežioja vaiką į darželį ir pan. (duomenys neskelbtini), jie su vyru V. Z. išsiskyrė ir bendru sutarimu minėtas automobilis liko jai. 2022 m. liepos 5 d. po darbo, nuvažiavo į sporto klubą ir pasportavus maždaug apie 21 val. ji savo automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas savo draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) į svečius. Jos su draugėmis buvo trise ir gėrė raudoną vyną. Ji išgėrė dvi taures vyno ir kaip tik jai paskambino jos mama. Ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, verkė ir jai papasakojo, kad susipyko su savo vyru. Ji labai išsigando dėl mamos, sustresavo ir norėjo nuvažiuoti pas ją. Todėl ji viena įsėdo į savo minėtą „Honda Civic“ automobilį ir išvažiavo link mamos. Ji jautėsi gerai, nesijautė apgirtusi. Galbūt dėl streso nepajautė. Jai važiuojant link mamos namų, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pakeliui, Saltoniškių gatvėje buvo „Viada“ degalinė. Pagalvojo, kad reiktų sustoti ir nusipirkti vandens. Jai bandant pasukti į dešinę pusę, į degalinės stovėjimo aikštelės įvažiavimą, jai nuslydo vairas ir ji su kairės pusės priekiniu ratu atsitrenkė į gatvės bortą (šaligatvį). Tuomet išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad nukrito posparnio dalis. Ji ją paėmė, įdėjo į bagažinę ir toliau sėdo į automobilį. Apvažiavusi ratu „Viada“ degalinės automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė, kad nėra laisvos vietos, kur galėtų priparkuoti automobilį, todėl išvažiavo iš „Viada“ degalinės teritorijos ir kaip tik kitoje gatvės pusėje buvo kita automobilių stovėjimo aikštelė, prie „Panorama“ prekybos centro. Ji nuvažiavo į tą aikštelę ir sustojo. Kaip tik tuo metu jai už galo privažiavo kažkoks automobilis, iš kurio išlipo, jei gerai prisimena, keturi vaikinai ir pribėgo prie jos. Jie jai pasakė, kad iškvietė policiją. Po maždaug 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Kol laukė policijos pareigūnų, alkoholio nevartojo. Ji jiems prisipažino, kad išgėrusi vairavo automobilį. Jie alkotesteriu du kartus patikrino jos girtumą. Pirmą kartą įpūtė 1,86 promiles, o antrą kartą 1,79 promiles. Jie jai įteikė šaukimą atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Nori paminėti, kad dėl savo tokio poelgio labai nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad pasielgė tikrai neteisingai. Taip pat nori paminėti, kad automobilis „Honda Civic“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Jį jai vyras nupirko jos naudojimui, o savininką bei valdytoją nurodė jos vyro tėvą A. Z., kadangi jos vardu draudimas būtų brangesnis. Daugiau niekas šiuo automobilio nesinaudojo. Iki įvykio, ji kiekvieną dieną juo važinėjo. Todėl šis automobilis priklauso jai (b. l. 45, 65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. apie 22.20 val. adresu tarp Saltoniškių g. 9/9a, jam stovint, pamatė, kaip Saltoniškių g. važiavo automobilis Honda valst. Nr., kuris suko į dešinę pusę link Saltoniškių g. 12 esančio pastato ,,VIADA“ ir jau įsukus į įvažiavimą kaire automobilio puse užkabino įvažiavime esantį kelio bortą. Automobilis sustojo. Iš vairuotojo pusės išlipo moteris apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 1,65 cm ūgio, buvo su akiniais. Moteris automobilyje buvo viena. Išlipusi iš automobilio moteris nuo kelio susirinko automobilio lūžusias dalis. Pastebėjo, kad iš anksčiau minėto automobilio išlipusi moteris svirduliavo, jos judesiai jam pasirodė nekoordinuoti, kas sukėlė jam įtarimą, kad moteris, vairuotoja, yra galimai neblaivi. Moteris susirinkusi automobilio dalis atsisėdo atgal į automobilį ir pradėjo važiuoti. Dėl to, kad automobilio vairuotoja yra galimai neblaivi, jis su savo automobiliu pradėjo važiuoti jai iš paskos ir paskambinęs pagalbos telefonu 112 pranešė apie galimai neblaivią vairuotoją. Jam važiuojant iš paskos moters, ši sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje Saltoniškių g. Jis priėjo prie moters vairuojamo automobilio. Moteris nuleido automobilio vairuotojo pusės langą. Jis paklausė moters, ar viskas jai gerai, ar ji gerai jaučiasi. Moteriai atsakinėjant, jam į jo užduodamus klausimus jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paklausė moters, ar ši vartojo alkoholinius gėrimus ir ši atsakė jam, kad taip. Jis nurodė jai, kad yra iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams šie alkoholio matuokliu jai nustatė daugiau, kaip 1.5 prom. girtumą. Kol moteris vairavo, dingusi iš jo akiračio nebuvo, jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Anksčiau moters matęs nėra ir nepažįsta (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 6 d. jam dirbant kartu su kolega vyriausiuoju patruliu O. A., apie 23 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Saltoniškių g. 12, Vilniuje, „Viada“ degalinės teritorijoje automobilis „Honda Civic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šaligatvį, o jo vairuotoja galimai neblaivi. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad minėtas automobilis stovi priešais degalinę, kitoje gatvės pusėje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Saltoniškių g., prie pastato, pažymėto Nr. 9, (PC „Panorama“ prekybos centras). Šalia jo stovėjo kitas automobilis (markės ir valstybinių numerių, neprisimena), šalia kurio stovėjo keli asmenys. Priėjus prie jų, vienas iš jų buvo pranešėjas M. V., kuris jiems nurodė, kad jam su draugais stovint prie „Viada“ degalinės, adresu Saltoniškių g. 12, pastebėjo, kaip į „Viada“ degalinės teritoriją norėjo įsukti minėtas „Honda Civic“ automobilis, tačiau jis su ratu kliudė šaligatvį. Keletą automobilio detalių nukrito ant žemės. Iš automobilio išlipo moteris, kuri atrodė neblaivi. Ji susirinko detales ir vėl įsėdo į savo automobilį. Toliau pradėjo važiuoti į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje. Pranešėjas su draugais važiavo paskui ją, o jai sustojus jie prie jos priėjo. Pastebėjo, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas. Toliau jie su kolega priėjo prie moters, kuri tuo metu sėdėjo savo automobilyje „Honda Civic“, vairuotojo pusėje. Ji atrodė labai pasimetusi, apsiverkusi. Ji pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir jie nustatė, kad vairuotoja yra I. L. Paklausus, kada ji paskutinį kartą gėrė alkoholį, ji nurodė, kad maždaug prieš valandą. Moteris prisipažino, kad vairavo automobilį. Jie alkotesteriu patikrino jos neblaivumą. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 1.86 prom. neblaivumas, o antru pūtimu, po maždaug 20 min. jai buvo nustatytas 1,79 prom. neblaivumas. Apžiūrėję automobilį, pamatė, kad jo priekis yra apgadintas. Pasižiūrėjus automobilio dokumentus pamatė, kad automobilio savininkas yra A. Z. Jie jam paskambino, tačiau jis nurodė, kad automobilio atvažiuoti šiuo metu pasiimti jis negali. Vairuotojai įteikė šaukimą kitą dieną atvykti į policijos komisariatą. Buvo supildytas eismo įvykis, kadangi automobilio savininkas pageidavo, kad būtų supildytas eismo įvykis. Todėl eismo įvykį užregistravo eismo įvykio informacinėje sistemoje. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užrašytas jo vardu. Jį pirko jo sūnus V. Z. 2016 metais, gruodžio mėnesį, savo tuometiniai žmonai I. L. Jie šį automobilį užrašė jo vardu, kadangi I. L. tik buvo išsilaikiusi teises ir draudimas jai buvo brangesnis. Dėl to užrašė jo vardu, kad būtų pigesnis draudimas. Šiuo automobiliu naudojosi I. L., ji vežiojo vaiką į darželį, važinėjo į darbą. Automobilis visą laiką stovėjo jos kieme. Raktai būdavo pas I. L., nebent jis iš jos pasiskolindavo automobilį, kai jo automobilis sugesdavo. Sutinka, kad automobilį atsiimtų ir saugotų I. L. (b. l. 38).

2022 m. liepos 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. L. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 11). Patikrinimo alkotesteriu 2022 m. liepos 5 d. 22.59 val. metu pirmuoju tikrinimu nustatytas 1.86 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 23.18 val. – 1.79 promilių neblaivumas (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Honda Civic, valst. nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. Z. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodyta, kad automobilio Honda Civic 2.21 CDTi kaina be PVM 2 741,30 Eur, kaina su PVM – 3 470,00 Eur (b. l. 22).

2022 m. liepos 7 d. nutarimu I. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 48-49).

2022 m. liepos 7 d. nutarimu A. Z. turtui – automobiliui Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas visiškas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 7 d., turto saugotoju paskiriant I. L. (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog I. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios I. L. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamoji I. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. L. parodė, kad nuvažiavo pas drauges, ten išgėrė dvi taures vyno ir tuo metu paskambino susijaudinusi, apsiverkusi mama. Ji susijaudino, sėdo į automobilį ir važiavo pas mamą. Policija patikrino jos blaivumą, buvo nustatytas girtumas. Tuo metu nurimo, pajuto, kad yra stipriai apsvaigusi. Sutinka, kad pripūtė 1,79 promiles.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 8), tarnybinis pranešimas (b. l. 10), vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 14-15), liudytojų parodymai. I. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

I. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas I. I. K. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad ją ir I. L. sieja ne tik giminystės ryšys, tačiau ir nuo pat gimimo jos palaiko artimus santykius, nuolat bendrauja gyvai ir telefonu, jas sieja bendros veiklos ir pomėgiai. Yra jos vyresnioji sesuo, kuri darys teigiamą įtaką bei skatins daugiau nenusižengti, priimti sprendimus apgalvotai ir nekenkti sau bei visuomenei (b. l. 100).

Prokuroras prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl I. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

I. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji bausta administracine tvarka už tai, kad 2022 m. liepos 5 d. apie 22.30 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 12 vairuojant automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 1.79 promilių girtumas, dėl savo neatsargumo užvažiavo ant gatvės borto taip apgadindama kitam asmeniui priklausantį turtą (b. l. 72), anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta (b. l. 70), dirba (b. l. 73). I. L. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Ji savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jos padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad I. L. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

I. I. K. yra kaltinamosios vyresnioji sesuo, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jos santykiai su I. L. yra labai artimi, dažnai bendrauja, jeigu kas atsitinka visą laiką paskambina ir taip kiekvieną dieną susiskambina. Sesuo atvažiuoja pas ją į sodybą, padeda darbuose. Toks įvykis buvo pirmas ir ateityje nepasikartos, nes jos daug kalbasi, ji tikrai jos klausosi ir mato, kad daro jai įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. L. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai teisės reikalingos, nes dirba (duomenys neskelbtini). Visgi, I. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigus nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Tai, kad kaltinamosios darbas yra susijęs su vairavimu, jai buvo žinoma ir prieš padarant nusikalstamą veiką, tačiau tai jos nesulaikė nuo vairavimo esant neblaiviai. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 7 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso A. Z., t. y. kaltinamosios buvusio sutuoktinio tėvui, tačiau automobilis buvo perduotas jį faktiškai valdyti I. L. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu I. L. nurodė, kad automobilis „Honda Civic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Jį jai vyras nupirko jos naudojimui, o savininką bei valdytoją nurodė jos vyro tėvą A. Z., kadangi jos vardu draudimas būtų brangesnis. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodė, kad automobilį pirko jo sūnus V. Z. 2016 metais, gruodžio mėnesį, savo tuometiniai žmonai I. L., jie šį automobilį užrašė jo vardu, kadangi I. L. tik buvo išsilaikiusi teises ir draudimas jai buvo brangesnis, visą laiką automobilis stovėjo jos kieme, ji juo naudojosi. Taigi, nors darant nusikalstamą veiką panaudotas automobilis formaliai registruotas A. Z. vardu, tačiau matyti, kad faktiškai automobiliu naudojosi I. L., todėl teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Kiti klausimai

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2022 m. liepos 7 d. nutarimu laikinai, nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 7 d. apribojo A. Z. nuosavybės teises į automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, turto saugotoju paskiriant I. L. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu I. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir I. L. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos, perduotinas į VĮ „Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. I. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti I. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jos valstybės nuosavybėn automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. Z. vardu registruotą automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

I. L. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o I. L. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. L., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. I. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas