- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-23383-955/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14925-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, J. K., A. S. K.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, J. K., A. S. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po mamos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė V. T.. Ji mirė našle, turėjo du vaikus - pareiškėjo motiną A. K. ir A. S. Trepkų. V. T. 1997 m. liepos 1 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko dukrai A. K.. Pareiškėjo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. K. ir suinteresuotas asmuo J. K.. Po palikėjos V. T. mirties dukra ir testamentinė įpėdinė A. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, bet aktyviais veiksmais palikimą per įstatyme nustatytus terminus priėmė, pradėjusi palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti ir šiuo turtu rūpinosi kaip savininkė. A. K. priėmė V. T. asmeninius daiktus, po mirties rūpinosi nuosavybės atkūrimo dokumentų tvarkymu. Nenustačius turinčio juridinę reikšmę fakto, pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir savo vardu įforminti paveldėto turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašoma pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys A. S. T. ir J. K. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. lapkričio 10 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas V. K. yra A. K., mirusios (duomenys neskelbtini) – sūnus. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą po A. K. mirties priėmė pareiškėjas V. K. ir suinteresuotas asmuo J. K., kiems 2018 m. gruodžio 14 d. yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. V. T., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjo motinos A. K. mama. V. T. 1997 m. liepos 1 d. sudarė testamentą, notarinio reg. Nr. 4VJ-2-809, kuriuo visą turtą paliko dukrai A. K.. Iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymos apie asmenį matyti, kad V. T. mirė būdama našle, duomenų apie jos šeiminę padėtį nėra, vaikai A. S. T. ir A. K.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų V. T. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) registruoti mirusiosios V. T. vardu.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Kaip Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinęs, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).
Po savo motinos mirties pareiškėjos mama A. K. priėmė V. T. palikimą, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu. Gyventojų registro pažymose nurodyta, jog V. T. gyvenamąją vietą 1989 m. rugpjūčio 28 d. deklaravo (duomenys neskelbtini) ir šiame bute buvo deklaruota iki mirties, A. K. šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2001 m. lapkričio 22 d. iki mirties. Šis butas priklausė V. T. ir vėliau buvo padovanotas dukrai A. K.. Iš pažymų apie asmens duomenis matyti, jog A. K. šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo iškarto po V. T. mirties, per įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno V. T., buvo laikomi V. T. asmeniniai daiktai, dokumentai, rūbai, baldai ir kt., kuriuos A. K. priėmė gyvendama bute. Priėmusi palikėjos asmeninius daiktus ir turtą, A. K. šiame bute gyveno iki mirties. Priimdama palikėjos bute buvusius asmeninius daiktus A. K. laikoma priėmusia palikėjos palikimą. Taip pat aplinkybę, kad A. K. faktiniu valdymu priėmė V. T. palikimą ir laikė save V. T. turto savininke, patvirtina tai, jog A. K. tvarkė ir po palikėjos mirties tęsė veiksmus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Kol V. T. buvo gyva, A. K. reikiamus veiksmus dėl nuosavybės į žemę atkūrimo atlikdavo V. T. išduoto įgaliojimo pagrindu. Po palikėjos mirties, A. K. tęsė reikalingų veiksmų atlikimą tam, jog būtų priimti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. birželio 16 d. sprendimai, t. y. A. K. pateikė prašymą Kauno raj. Babtų žemėtvarkos skyriuje, kuriame nurodė, jog: „Prašau už mano negrąžinamos žemės dalį, esančios Babtų seniūnijos Vazekonių kaime, kuri užimta Vazekonių kaimo žmonių asmeninio ūkio, suteikti žemės sklypą kitoje vietoje Panevėžiuko kadastrinėje vietoje“. Prašymas pasirašytas jau po palikėjos mirties. Iš prašymo turinio matyti, jog A. K. laiko atkuriamas žemes jos nuosavybe ir turtą įvardina kaip savo. Šie duomenys yra pakankami laikyti įrodytomis teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad po V. T. mirties palikimą, nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino, priėmė A. K..
Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).) po savo motinos V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini).), mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d.) priėmė palikimą po V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d.), mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.