Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1852-859/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-24
Bylos Nr.: 2-1852-859/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33909-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vladimir Berezovskij
Ieškovas: S. M.
Atsakovas: UAB „Alfa media“
Advokatai: Kęstutis Petrauskas, Viktorija Budreckienė

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2-1852-859/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33909-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.9.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

atsakovo UAB „Alfa media“, j.a.k 123405717, atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,

trečiojo asmens nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo S. M., teismui pareikštą ieškinį, atsakovas UAB „Alfa media“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje T. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo reikalauja: 1) įpareigoti atsakovus UAB „Alfa Media“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą bei reputaciją informaciją apie ieškovą, tai yra nemokamai paskelbti paneigimo tekstą be komentarų toje pačioje vietoje, lietuvių kalba ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo būti tokio pat šrifto, dydžio bei formos kaip ir Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbto straipsnio pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?". Paneigimo pavadinimas: „S. M. garbę ir orumą žeminančios tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. straipsnyje pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ teiginiai: - „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“; - „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“; - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“; - „M. paleido R.“; - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“; - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą m prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „Boslitos“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“; - „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?"; - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „ Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik % perdavus kitam prokurorui“; - „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą į nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“, neatitinka tikrovės, žemina S. M. garbę ir orumą. Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią bei S. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją“; 2) Priteisti iš atsakovo UAB „Alfa media“ 8 (aštuonis) EUR neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ (tinklalapio leidėjas UAB „Alfa media“), 2016 m. gegužės 9 d. buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“. Šiame straipsnyje UAB „Alfa Media“ darbuotojas T. D. pateikė ir betarpiškai ieškovą liečiančią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jo garbę ir orumą bei reputaciją. Ieškovas surašė ir 2016 m. birželio 3 d. Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjui UAB „Alfa Media“ išsiuntė paneigimą su reikalavimu šį paneigimą nemokamai paskelbti tame pačiame Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“, tačiau Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjas UAB „Alfa Media“ 2016 m. birželio 17 d. atsisakė paskelbti ieškovo paneigimą. Mano, kad atsakovas UAB „Alfa Media“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Paskelbtu straipsniu ieškovui yra priskiriami neteisėti, negarbingi ir nusikalstami poelgiai, jis yra kaltinamas atlikęs įvairius teisės ir moralės normų pažeidimus. Šios žinios yra žeminančios asmens garbę ir orumą bei reputaciją, nepagrįstai formuoja neigiamą skaitytojų požiūrį į ieškovą. Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjas - atsakovas UAB „Alfa Media“ - aršiai kritikavo ieškovą, tačiau nesuteikė jam jokios galimybės atsakyti. Taip viešosios informacijos skleidėjas ne tik paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Atsakovas UAB „Alfa Media“ privalo savo lėšomis minėtus teiginius paneigti atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.

1.1. Straipsnių antraštės: 1) „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?"; 2) „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Teiginiai iš dalies suformuluoti klausiamo forma, tačiau analizuojant juos sistemiškai su tolimesniais publikacijos teiginiais akivaizdu, kad yra paskelbti konstatuojamo pobūdžio teiginiai, kurie laikytini žinia, kad kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai ketina pasodinti į aukštus postus sau palankius prokurorus ir tokiu būdu užvaldyti Generalinę prokuratūrą. Iš tolimesnės publikacijos loginės analizės yra akivaizdu, kad tokiais nusikalstamo pasaulio atstovams savais prokurorais nėra nei publikacijoje minimi prokuroras I. M., nei buvęs prokuroras S. S., nes jie publikacijoje tiesiogiai įvardinti kaip „kovotojai“ su organizuotu nusikalstamumu ir kitokiomis negerovėmis Generalinėje prokuratūroje. Todėl iš tolimesnės publikacijos loginės analizės yra akivaizdu, kad nusikalstamo pasaulio atstovams savais yra kiti publikacijoje įvardinti prokurorai - prokuroras V. K., prokuroras R. V. ir ieškovas. Tai nėra nuomone. Žinios skleidėjai nepateikia jokių įrodymų, kad kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai siekė pasodinti ieškovą į kokius nors postus ar kad ieškovas tarėsi su kokiais nors nusikalstamo pasaulio atstovais dėl kokių nors postų užėmimo ar dalybų, ar kad kokie nors nusikalstamo pasaulio atstovai jam yra savi, ar kad ieškovas dalyvavo kokiuose nors rezgamuose Generalinės prokuratūros užvaldymo planuose;

1.2. Straipsnio „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“ dalies antraštėje įteikiama žinia, kad ieškovas supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Toliau publikacijoje rašoma tik apie tam tikrus ieškovo veiksmus. Šis teiginys yra tik apie ieškovą, o ne ką nors kitą. Žinios skleidėjai nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas yra supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Joks viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimas ieškovo veiksmuose niekada nebuvo konstatuotas nei Prokurorų etikos komisijos, nei kokios nors kitos kompetentingos institucijos. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius surinko duomenis apie publikacijoje minimas aplinkybes, tačiau padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo net pradėti tarnybinį patikrinimą dėl ieškovo veiksmų, kurią patvirtino Generalinis prokuroras E. P.. Mano, kad akivaizdu, jog šios visuomenės informavimo priemonės paskelbtos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovas UAB „Alfa Media“ nurodo, kad šis teiginys - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, yra Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko - atsakovo V. G. citata, tačiau ją paneigti privalo ją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė, o atsakovas V. G. privalo tik atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo teiginiu ieškovas yra kaltinamas neetišku ir prieštaraujančiu moralės normoms poelgiu, tai yra kad jis, būdamas prokurorų atrankos komisijos nariu, neteisėtais būdais siekė pašalinti kitus pretendentus, kaip galima suprasti iš publikacijos, vėlgi tuos pačius I. M. ir S. S., iš pretendentų į Generalinės prokuratūros Vyriausiųjų prokurorų pareigas su tikslu pačiam laimėti atranką. Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra tikrovės neatitinkanti žinia. Kai vyko atranka į Vyriausiųjų prokurorų pareigas, ieškovas pats net nedalyvavo atrankoje, todėl ir negalėjo nei laimėti jos, nei lipti karjeros laiptais. Nors publikacijoje ieškovas yra kaltinamas siekęs pašalinti konkurentus, tačiau tiek I. M., tiek ir S. S. tos atrankos, kurioje pats ieškovas nedalyvavo, metu buvo atrinkti ir pasiūlyti Generaliniam prokurorui kaip tinkami kandidatai į Generalinės prokuratūros Vyriausiųjų prokurorų pareigas. Kadangi pretendentai į Vyriausiųjų prokurorų pareigas buvo skelbiami viešai, tai tiek visuomenės informavimo priemonei - atsakovui UAB „Alfa Media“, tiek ir atsakovui V. G. buvo ar turėjo būti žinoma, kad ieškovas toje atrankoje nedalyvavo, todėl ir negalėjo nei laimėti, nei lipti karjeros laiptais. Todėl atsakovai UAB „Alfa Media“ ir V. G. tikrovės neatitinkančias ir žeminančias ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją žinias paskleidė tyčia, puikiai suvokdami, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia ieškovo teises ir to aktyviai siekdami.

1.4. Straipsnio dalies antrašte „M. paleido R.“, ir teiginiu - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“, ieškovas yra kaltinamas netinkamai organizavęs ikiteisminį tyrimą, netgi neprieštaravo V. R. išvykimui į Rusiją ir dėl to nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė V. R.. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą griežtai laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, gerbiant asmens teises ir laisves, kadangi toje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti V. R. kokius nors apribojimus, kardomąsias priemones, o be pagrindo pritaikyti apribojimai būtų pažeidę ne tik V. R. teises ir laisves, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso normas. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo priemonės paskleista žinia, kad ieškovas netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, neprieštaravo, kad V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą, tai yra netinkamai vykdė savo pareigas, ir dėl to nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė V. R., žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Ieškovas, kaip bylą kontroliuojantis prokuroras, nebuvo gavęs jokio V. R. prašymo išvykti į Rusiją, todėl jokio V. R. prašymo nesprendė ir negalėjo nei prieštarauti, nei neprieštarauti jo išvykimui į Rusiją. Mano, kad pati teiginio konstrukcija „prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai“ suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovo darbuotojas T.D. nesiekė informuoti visuomenės apie svarbius įvykius, bet tyčia siekė pasityčioti iš ieškovo ir pažeminti jo garbę ir orumą bei reputaciją. Pažymėjo, kad 213-04-29 - 2013-05-03 dienomis (t.y. tuo laiku, kaip pas V. R. buvo atlikta krata ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, po ko jis ir pasislėpė), ieškovas apskritai atostogavo ir jokių sprendimų, susijusių su kardomosios priemonės paskyrimu įtariamajam, jo sulaikymu ar leidimu išvykti, priimti net negalėjo, o tai turėjo padaryti jį pavadavęs prokuroras.

1.5. Teiginiu - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „Boslitos“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“, ieškovas yra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, tai yra „skandalingai“ nutraukė ikiteisminį tyrimą „Boslitos“ vadovo G. S. atžvilgiu. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas priėmė procesinį sprendimą griežtai laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, kadangi tuo metu nepakako duomenų pagrįsti įtarimams, kad jis būtų įvykdęs nusikalstamą veiką „dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“. Žurnalistas T.D. pateikė neteisingą žinią, kad ieškovas, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tai yra netinkamai atliko savo pareigas, kadangi jo pateikiama sakinio konstrukcija „skandalingai nutraukė“ gali būti suprantama tik vienareikšmiškai - kaip neteisėtas veiksmas ir netinkamas savo pareigų vykdymas. Žurnalistas nesiekė informuoti visuomenės apie svarbius įvykius, bet tyčia siekė pažeminti ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Mano, kad visiškai akivaizdu, jog visuomenės informavimo priemonės paskleista žinia žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją, kadangi nėra jokių įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas buvo „skandalingas“.

1.6. Straipsnio dalies antraštė - „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“, nors iš dalies suformuluota klausiama forma, yra konstatuojamo pobūdžio teiginys, kuriame pateikiama žinia, kad ieškovą su kažkokiais advokatais siejo „tamsūs“, tai yra neteisėti ar nusikalstami ryšiai. Su toliau publikacijoje minimu advokatu J. E., kuris ieškovo žiniomis, yra publikacijos autoriaus tame pačiame straipsnyje išgirto prokuroro S. S. buvęs bendramokslis, ieškovo nesiejo jokie asmeniniai (nei tamsūs, nei šviesūs) ryšiai, su juo ieškovas yra susidūręs tik kaip su įtariamojo G. S. gynėju, jokio kito bendravimo su šiuo advokatu nėra buvę. Žurnalistas T.D. pateikia neteisingą žinią, kad ieškovą ir kažkokius advokatus, galimai advokatą J. E., siejo kažkokie neteisėti, galbūt net nusikalstami ryšiai, kadangi jo pateikiama žodžių konstrukcija „tamsūs ryšiai“ gali būti suprantama tik vienareikšmiškai - kaip neteisėti ryšiai.

1.7. Teiginiu - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“, ieškovas yra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, tai yra jį vilkino. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas ikiteisminį tyrimą atliko griežtai laikydamasis visų Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų procedūrų, tame tarpe ir terminų. Ieškovas šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo tik iki 2013 m. gruodžio mėnesio, kai tuo metu dar nebuvo gautos būtinos specialistų išvados, todėl iki to laiko, kol jam vadovavo ieškovas, pabaigti ikiteisminio tyrimo nebuvo jokių objektyvių galimybių. Tačiau T.D. pateikia neteisingą žinią, kad ieškovas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl „Vilniaus energijos“, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tai yra netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi jo vartojamas žodis „vilkino“ gali būti suprantama tik vienareikšmiškai - kaip neteisėtas procesinis veiksmas. Ši paskleista žinia žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Pažymėjo, kad šioje publikacijoje minimas prokuroras S. S., kurį ieškovas tariamai norėjo pašalinti iš atrankos, tiesiogiai turėjo kontroliuoti ikiteisminio tyrimo terminus ir kad ikiteisminis tyrimas dėl „Vilniaus energijos" nebūtų vilkinamas. Žurnalistas T.D. publikacijoje nutyli šią reikšmingą aplinkybę. Mano, kad tai akivaizdžiai įrodo, kad jis kryptingai, tendencingai ir tyčia stengėsi apšmeižti būtent Ieškovą ir pažeminti jo garbę ir orumą bei reputaciją.

1.8. Teiginiu - „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“, ieškovas yra tiesiogiai kaltinamas tuo, kad padarė tarnybinį nusižengimą arba nusikaltimą, kadangi darė spaudimą kitam pareigūnui neteisėtai nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą. Sakinio konstrukcija „darė spaudimą“ negali būti suprantama kaip nors kitaip, kaip tik neteisėtas veiksmas, kurį atlikęs pareigūnas turėtų būti patrauktas teisinėn atsakomybėn už tarnybinį pažeidimą ar net nusikaltimą. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas dėl tariamai daryto spaudimo nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn, be to Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyrius, atlikęs publikacijoje nurodytų duomenų atitikimo faktinėms aplinkybėms patikrinimą, nerado jokio teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą ar ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo priemonės ši paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją.

II. Atsiliepimai į ieškinį

2. Atsakovas UAB „Alfa media“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, todėl jo garbės ir orumo galimo pažeidimo nustatymas turi būti vykdomas vadovaujantis specifiniais principais. Straipsnis neabejotinai yra parengtas itin aktualia visai visuomenei tema. Tokio pobūdžio informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir profesinės veiklos prigimtimi nulemtą pareigą pateikti visuomenei. Todėl atsakovas turi būti laikomas veikęs sąžiningai, o visi informacijos netikslumai (jei tokių būtų nustatyta), taip pat nuomonės paskelbimas, privalo būti vertinami tokio atsakovo sąžiningumo kontekste.

2.1. Straipsnio antraštės: „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“, „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“, pateikiamos klausimo forma - sakinių pabaigoje matomas klaustuko („?") skyrybos ženklas. Klausimas, natūraliai kilęs straipsnio autoriui, yra subjektyvus pasvarstymas, neturintis konstatuojamojo pobūdžio. Tai patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje: jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris i faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Juolab, ta aplinkybė, kad subjektyviems Straipsnio autoriaus svarstymams buvo pagrindas, atspindi po kiekviena iš antraščių paskelbtas tekstas. Straipsnio antraštės atveju pagrindą jai atspindi viso straipsnio tekstas. Atsakovui nesuprantama, kuo remdamasis ieškovas daro išvadą, kad tai yra konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, o ne subjektyvūs straipsnio autoriaus svarstymai, dvejonės - jam kilę klausimai. Atkreiptinas dėmesys i Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tai, kad ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

2.2. Sakinys „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, nėra straipsnio autoriaus teiginys. Tai yra Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko V. G. pasisakymo citata. Ši aplinkybė akivaizdžiai matoma straipsnio tekste - citata pateikiama kabutėse, tad aiški tiek jos pradžia, tiek pabaiga. Be to, citatos pabaigoje po kabučių nurodoma, kas yra šio pasisakymo autorius Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. G. nėra ir nebuvo atsakovo darbuotojas. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti tokias pareigas užimančio asmens išsakytų teiginių atitikimu tikrovei. Kaip minėta, skelbiant minėtą sakinį, visuomenė yra informuojama, kas paskleidė atitinkamą informaciją - sakinys nebuvo paskelbtas anonimiškai. Kita vertus, atsakovo vertinimu, atsakovo V. G. cituojamo pasisakymo pirmasis sakinys yra subjektyvus jo asmeninis vertinimas, atsakovas neturėjo pagrindo neigti kito asmens nuomonę, nes toks nuomonės paneigimas savaime galėtų savaime būti laikomas asmens teisių pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad minėtam sakiniui netrūksta pagrindo - tokia išvada yra natūrali ir negali būti laikoma neatitinkančia tikrovės - nesant konkurentų užimti trokštamas pareigas, būti į jas paskirtam yra tikrai lengviau. Tad atsakovui nesuprantama, kodėl šis sakinys ieškovo laikomas neatitinkančiu tikrovės.

2.3. Dėl teiginių - „M. paleido R.“, „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“. Straipsnio 3 dalies antrašte trumpai apibendrinamas šios dalies turinys - aplinkybė, kad buvo nuspręsta V. R. nesulaikyti. Ši aplinkybė atitinka tikrovę, todėl UAB „Alfa media“ neturėtų būti laikoma pažeidusią ieškovo teisę į garbę ir orumą. Sakinio turinys - tai, kad V. R. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir kad jam prokuroras nebuvo skyręs kardomosios priemonės, atitinka tikrovę. Ta aplinkybė, kad V. R. galėjo išvykti dėl to, kad jam prokuroro nebuvo pritaikytos atitinkamos kardomosios priemonės taip pat atitinka tikrovę. Straipsnio autoriaus vartojamas žodis „dėka“ yra literatūrinė išraiškos priemonė, panaudota pažymint, kad prokuroras šių priemonių netaikė, o jų nepritaikius V. R. turėjo teisę išvykti iš šalies. Ši literatūrinė išraiškos priemonė paįvairina kalbą, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas ar netinkamai vykdęs savo pareigas. Ieškinyje nurodyti teiginiai, neva straipsniu paskelbta, kad ieškovas padėjo pasislėpti V. R., yra subjektyvus ir nieko nepagrįsti. Turi būti atsižvelgta į tą aplinkybę, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikšti neigiamą nuomonę, kritikuoti bei pasirinkti literatūros priemones, kuriomis naudosis savo autoriniame kūrinyje (šiuo atveju - straipsnyje). Žurnalisto teisė naudoti tokias priemones pripažįstama ir kasacinio teismo: „Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003). Todėl neturėtų būti pripažinta, kad Straipsnio 3 dalies antraštės ir Sakinio 2 paskelbimu buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.

2.4. Dėl sakinio „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą m prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „Boslitos“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“. Sakinio turinys - tai, kad ieškovas Ūkio banko byloje buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš G. S., atitinka tikrovę. Aplinkybė, kad šis ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nėra neigiama. Ieškinyje ši aplinkybė net yra patvirtinta (citata: „Griežtai laikydamasis šio bei kitų norminių aktų reikalavimų, aš ir nutraukiau ikiteismini tyrimą dėl G. S. veiksmų, kadangi tuo metu nepakako duomenų pagrįsti įtarimams, kad jis būtų įvykdęs nusikalstamą veiką „dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R."). Tačiau ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad Sakiniu 3 paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus: „<...> netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą <...> nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tai yra netinkamai atliko savo pareigas...“. Tokios informacijos nei minėtame sakinyje, nei straipsnyje nėra paskelbta. Žodis „skandalingai“ jokiais būdais nereiškia, kad skaitytojai buvo informuoti apie neva neteisėtas ieškovo veikas ar netinkamą pareigų vykdymą. Pati žodžio kilmė vienareikšmiškai aiški ir ja tik pabrėžiama, kad tokie procesiniai sprendimai visuomenėje sukėlė daug diskusijų ir buvo vertinami nevienareikšmiškai. Taigi, ieškinyje nurodytas teiginys, kad minėtu sakiniu paskelbta informacija apie S. M. padarytą teisės aktų pažeidimą, yra tik subjektyvus Ieškovo (jo atstovų) vertinimas, kuriam neabejotinai trūksta faktinio pagrindo. Savo ruožtu, nėra pagrindo dalyti išvadą, kad sakiniu paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija.

2.5. Dėl sakinio „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „ Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik % perdavus kitam prokurorui“. Aplinkybė, kad sakinyje 4 nurodomas tyrimas užtruko ir vėliau buvo perduotas tirti, atitinka tikrovę. Ieškinyje nurodomas teiginys, kad straipsniu neva paskelbta, jog buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio reikalavimai per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir ieškovo atžvilgiu buvo konstatuotas pažeidimas, yra tik paties ieškovo subjektyvus sakinio vertinimas. Ta aplinkybė, kad pavartotas žodis „vilkinti“ nereiškia, kad Sakiniu 4 paskelbta, jog padarytas nusikaltimas ar nusižengimas, kurio buvimas nustatytas teisės aktuose nurodyta tvarka. Pabrėžtina, kad Straipsnio autorius nėra teisininkas, o Straipsnis nėra procesinis dokumentas ar kitas teisinio turinio dokumentas. Dėl šios priežasties negali būti teigiama, kad minėtu sakiniu paskelbta žinia apie teisės aktuose nustatyta tvarka konstatuotą ieškovo padarytą pažeidimą. Kaip minėta, teisė suteikia žurnalistui (kaip ir kitokio pobūdžio autoriui) teise tekste naudoti literatūros išraiškos priemones, įskaitant ir hiperbolizavimą, žodžių vartojimą perkeltine prasme, alegorijų vartojimą. Be to, Europos Teisingumo teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad informacijos apie teisės akto pažeidimą skleidimas galimas ne tik turint įsiteisėjusį nuosprendi, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014, pabrėžė, kad „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT pasirodė nepriimtina nacionaliniu teismu praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese (žr. Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovu prokuroru elgesio ar daryti jų likimą priklausoma nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą (žr. ten pat). Kaip jau pirmiau nurodyta, situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti ir žurnalistas diskutuoja apie “tikrą“ viešąjį visuomenini interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. mutatis mutandis cituotą Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41).

2.6. Dėl sakinio „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“. Tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, minimas Sakinyje 5, atitinka tikrovę. Generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. panaikino nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšio. Byla generalinio prokuroro pavaduotojo nurodymu perduota Kauno apygardos prokuratūros kontrolei. Ieškovas Straipsniu nebuvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas ar netinkamai vykdęs savo pareigas. Straipsnyje vartojamas žodžių junginys „darė spaudimą" nevertintinas taikant baudžiamosios teisės kategorijas, nes Straipsnio autorius nėra teisininkas, o pats Straipsnis - ne teisinio pobūdžio tekstas. Dėl jau anksčiau nurodytų argumentų, pagrįstų nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, Straipsnio autorius turėjo teisę parinkti vartojamus žodžius. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas neturėtų būti laikomas pažeidęs ieškovo teisę į garbę ir orumą.

2.7. Dėl neturtinės žalos. Ieškovas privalo įrodyti, kad neturtinė žala yra padaryta - patirtas realus reputacijos sumenkėjimas. Net ir nustačius, kad asmens teisės buvo pažeistos, vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys. kaltė bei žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ne tik dėl argumentų, nurodytų ankstesnėse šio atsiliepimo į ieškinį dalyse, tačiau ir dėl tos priežasties, kad ieškovas neįrodė patirtos realios neturtinės žalos - asmens garbės ir orumo sumenkėjimo ir priežastinio ryšio tarp sumenkėjimo bei Atsakovo paskelbtų Straipsnio sakinių (jų dalių). Ieškinyje ieškovas tik deklaratyviai nurodė teisės normą, kurioje numatyta bet kurio asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kai pažeidžiama jo garbė ir orumas, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo ar argumento, patvirtinančių žalos, kaltės ir priežastinio ryšio egzistavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmeniui, kurio veikla ,“normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikia visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Atsižvelgiant į šioje atsiliepimo į ieškinį dalyje nurodytus argumentus, turi būti pripažinta, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą neturtinę žalą. Atsakovas nepadarė ieškovo teisių pažeidimo, tad negali būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

3. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė ieškinį netenkinti. Nurodė, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus.

III. Dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimai

4. Ieškovas ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. kovo 30 d. buvo paskirtas eiti Klaipėdos vyriausiojo prokuroro pareigas. Iki tol dirbo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros BPD prokuroru. 2014 m. liepos mėnesį atostogaudamas sulaukė S. S. skambutį. Pokalbio metu buvo paklaustas apie jo apsilankymo prezidentūroje priežastis, t.y. ką darė prezidėtūroje. Tuo metu generalinis prokuroras D. V. buvo nušalintas nuo pareigų dėl autoįvykio ir buvo kalbų, kad jis nebegrįš. Juokais darbe buvo kalbama, kad jis gali tapti generaliniu prokuroru. Jis buvo pateikęs skundą dėl vyriausiojo prokuroro I. M. nutarimo nutraukti bylą („VP market“ byloje, Numavičiaus atžvilgiu). Jo kolega buvo nutraukęs ir kitą, t.y. „Neapolio“ bylą. Atsakovas išspausdino straipsnį, kurį pamatė savaitgalį. Straipsnyje pasisakė ir V. G.. Buvo labai susijaudinęs dėl tokios informacijos. Tuo metu atostogavo. 2015 m. vasario mėnesį generalinis prokuroras panaikino nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą „Neapolio“ byloje. Vėl buvo pateikti V. G. pasisakymai apie tai, koks jis korumpuotas ir panašiai. 2015 m. birželio mėnesį baigėsi generalinio prokuroro kadencija. Laikraščiuose blogai buvo minimas tiek jis, tiek N. M.. Automatiškai Alfa portale buvo paskelbtas septintas straipsnis. V. G. jau pasisakė dėl parlamentinės kontrolės. 2015 m. rugsėjo 5 d. straipsnyje įvardijamas S. S. kaip generalinis prokuroras, bet buvo paskirtas kitas. Mano, kad siekta jį apjuodinti. Tuo metu vyko atranka į generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro vietą. Buvo 8 kandidatai, tačiau iš jų nebuvo atrinktas nei vienas. Todėl jis pasiūlė savo kandidatūrą, nors manė, kad dar jam anksti užimti tokias pareigas. Kaip ir dabar, tuo metu jis buvo atrankos komisijos narys. Nenusišalino. Reikėjo. Grįžęs iš atostogų – parašytas skundžiamas straipsnis, kuriame pateikiama kurie geri, o kurie blogi. Pašalinus konkurentus yra lengviau siekti karjeros. Grįžęs iš atostogų, nusišalino iš atrankos komisijos nario. Tai reglamentuota ir Komisijos nuostatuose. Be to, nenorėjo, kad būtų dergiama prokuratūra. 58 p. nuostatos reglamentuoja. Nusišalino nuo visų atrankų dėl straipsnyje paminėtų asmenų. Kreipėsi į atsakovą dėl paneigimo. Atsakovas turi paaiškinti, kaip jis galėjo įtakoti atranką, nes visi pretindentai turėjo vienodas teises. Dėl „R. paleidimo“. Nors nurodoma, kad jis paleido Romanovą, tačiau tuo metu jis dirbo su 7 didelėm bylom. Jam buvo duota tirti Ūki banko bylą. Buvo tik 5 pareiškimo lapai. Suformuluoti įtarimą nebuvo kaip iš gautos informacijos. Nuspręsta su S. „migdyti“ R. neva jis liudytojas ir rinks būtinus įrodymus. Darbas vyko pilnu tempu. 2013 m. rugpjūčio 2 d. straipsnis, kad R. 2014 m. balandžio 22 d. per Ryga pabėgo iš Lietuvos. Pavartojo žodį pabėgo, bet iš tiesų jis eilinį kartą išvyko. Nuo 29 d. jis atostogavo dvi savaitės. Romanovas 29 netikėtai grįžo. Jo pačio nebuvo, o be jo žinios kardomąją priemonę paskyrė tyrėjas. S. S. turėjo užtikrinti ikiteisminio tyrimo veiksmus kai jis atostogavo. Gal supainiojo atsakovas kas realiai atsakingas. 2014 m. liepos 4 d. paskirta kardomoji priemonė, išduotas EAO, viskas vyko labai greitai. Nurodyta, kad jis neva atskleidė informaciją R., kad pabėgo. R. nuolat teikdavo pranešimus dėl gydymosi Rusijoje. Žiniasklaidoje buvo spaudimas dėl tyrimo. Valdžia skambindavo. L. (R. gynėjas) siūlė tartis. Rusija nebebendradarbiavo. Buvo nuspręsta nebeslėpti informacijos. M. K., iš Alfa Medijuos, viską papasakojo dėl to, kad vyksta paieška. Alfa Media pateikė, kaip jo korupcinius veiksmus, kad padėjo slapstytis R.. Kyla klausymas, ar tai nėra dalis šmeižto kompanijos prieš jį. Dėl „Boslitos“ ir G. S.. LAT jau pasisakė, kad nebuvo jokio sukčiavimo. Skola atiduota. G. S. pats ieškojo R. Apie tai žinojo tiek jis su G. S., tiek S. Dėl advokatų ir slaptų ryšių. Advokato J. E. nepažinojo. Šis advokatas, pasirodo, mokėsi vienoje grupėje su S. S., kuris primygtinai reikalavo nutraukti ikiteisminį tyrimą S. atžvilgiu, nes šis įtariamasis žinomas ir pan. Jis buvo trys metus įtariamasis. Šio įtariamojo parodymai buvo naudingi bylai, dėl R. paieškos ir Ūkio banko turto iššvaistymo. Vilniaus energijos byla. Iš jo buvo paimta S. S.. Byloje nebebuvo ką daryti. Kaip jis galėjo ją vykdyti, jeigu nekontroliavo joje ikiteisminio tyrimo. „Neapolio byla“. Klaipėdoje kalbama, kad tai užsakomoji byla, organizuota tam, kad bankroto procedūroje būtų pastumtas vienas bankroto administratorius, o paskirtas kitas. Ši informacija negalėjo likti be jo, kaip vyriausiojo prokuroro dėmesio. Vienas įtariamųjų parašė pareiškimą, kurį jis asmeniškai ištyrė. Atmetė prašymą. Bylos tyrimas jau trūko daugiau kaip 2 metus. Tyrimas buvo tęsiamas formaliais pagrindais.. Konstatuodamas pažeidimus, nusprendė pats kontroliuoti ikiteisminio tyrimo terminus. Atvyko STT vadovas su tyrėjais. Atidėjo pasitarimą termino ribose. Po savaitgalio pamatė, kad byla nutraukta. Kaip jis įtakojo šiam tyrimui, nežino. Gal atsakys atsakovas. Nusišalino nu šios bylos. Perimta generalinės prokuratūros. Žino, kad jis yra viešas asmuo, kad jam taikomi kiti standartai. Ilgai mąstė apie tai, ar kreiptis su ieškiniu.

Atsiliepimas

5. „Alfa media“ (atstovė) ieškinio nepripažino, prašė jo netenkinti. Palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad atsižvelgiant į informacijos svarbą, į vykusias atrankas, buvo svarbu informuoti visuomenę apie viešus asmenys, kurie, turėtų būti pakantesni kritikai. Teiginiai su klaustukais buvo žurnalisto klausimai, kurie buvo keliami pagrįstai vykdant žurnalistinį tyrimą. Svarbu nustatyti, ar tai, kas nurodoma publikacijoje po teiginių, atitinka teiginių ir keliamus klausimus. Pirmoje dalyje savo poziciją pateikia buvęs STT aukštas pareigūnas ir politikas P. U., kurio ieškovas atsakovu netraukė. Kėlė klausimą dėl interesų painiojimo natūralu, kad kilo dvejonių iš minėtų asmenų, be kita ko, ir generalinio prokuroro, pasisakymų. Dėl R. paleidimo. Visuomenės nariams, žurnalistams buvo mažiau matoma, nei dabar nagrinėjama teisme. Visuomenė žinojo apie tyrimą po Snoro banko, kurioje du pagrindiniai asmenys buvo jau pasislėpę. Natūralu, kad ir R. byloje žurnalistui kilo klausimas dėl to, kodėl R. nebuvo sulaikytas ir buvo suteikta galimybė išvykti į valstybę, kuri pagal praktiką tokių asmenų paprastai neišduoda. Ieškovas atostogavo tik 5 dienas, bet tyrimas buvo atliekamas ir planuojamas iki tol. Dėl G. S. – ieškovas patvirtino, kad tyrimas buvo nutrauktas ir toks sprendimas priimtas dėl naudingos informacijos. Tačiau, žurnalistai apie tai nežinojo, jie mato tik tai, kad tyrimas buvo nutrauktas. Straipsnis yra literatūros kurinis, todėl jame nevartojamos baudžiamojo proceso kategorijos ir terminai. Apie Vilniaus Energijos bylą – žurnalistas pasakojo, kad tyrimas vyksta bet apie jį nieko negirdi. Byla perduodama kitam prokurorui. Ieškovas patvirtina, kad buvo užverstas darbu, ir pilnai tuo tiki, tai gal dėl to nebuvo atliekamas tyrimas. Bet žurnalistai to nemato, todėl ir kyla jame nurodomi klausimai. Pažymėjo, kad straipsnį apie ieškovą, R. pabėgimą ir pan. rašė 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir ne tik pateiktame ieškinyje. Skandalingai nutraukė – tai tiesiog žurnalisto naudojama žodžio išraiška.

6. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų iki jo įtraukimą į procesą buvo apklaustas liudytoju atsakovo prašymu. Paaiškino, kad jis yra žurnalistas, rašo Alfa Media portalui. Daug dėmesio skiria straipsniams apie nusikalstamas veikas, todėl domėjosi ir prokurorų, teisėjų skyrimu, nes yra daug asmenų, kurie suinteresuoti tam tikrų prokurorų skyrimu. Be to, Seimo narys U. kalbėjo apie tam tikras tendencijas. Todėl išdėstė savo poziciją straipsnyje. „M. paleido R.“ – aiškindamasis kaip taip atsitiko, kad R. pabėgo, kai buvo jau kiti atvejai su Snoru, bendravo su FNTT vadovais. Paleido – sinonimas suteikti laisvę, duoti pasitraukti. Su M. bendravo kitas žurnalistas. J. M. buvo nutekinęs informaciją, gal neatsargiai prasitaręs, bet jis nebuvo žurnalistų šaltinis. Tai buvo R. byla, jis dažnai vykdavo į Rusiją. Turint pavyzdį su Snoro byla, A. - Rusijoje, ir siūlymas R. ateiti į apklausą, kai jis sako, kad vyks į Rusiją, ir nieko nesiėmė.... Boslitos akcininkas yra S. G., kuris siejamas su D. grupuote, D. I. ir jie su R. išvedė pinigus iš Ūkio banko. Jis pats pasakojo kaip veikė su R. Byla buvo svarbi, o aukštesnio prokuroro buvo panaikintas, kas patvirtina prokuroro priimto nutarimo neteisėtumą. Boslitos advokatas E. susitikinėdavo su M., todėl domėjosi, kodėl byla nutraukta, su kuria susijęs ir advokatas. Buvo ir kitų bylų, kurios susijusios su advokatu ir po to M. priimdavo nutarimus nutraukti tyrimus arba ilgai bylose neatlikdavo veiksmų. Vilniaus Energijos byla nejudėjo ilgai kol kontroliavo M., o jam išvykus į Klaipėdą, pajūdėjo. Taip ir dėl 9 punkto – STT pranešė per spaudą apie didžiausią istorijoje kyšį. Paskyrus M. vyriausiuoju prokuroru, jis pradėjo daryti ONKTS prokurorams spaudimą, ko pasekoje vyriausiasis prokuroras kreipėsi dėl spaudimo į generalinę prokuratūrą. Nutraukė bylą. Generalinis prokuroras tokį nutarimą panaikino ir perdavė bylą į Kauną. Buvo ir laidą apie nutrauktą bylą per TV (2014 m. gruodžio 22 d. Pirma laida – Ilga prokurorų ranka, o 2015 m. vasario 4 d. tęsinys per TV. Po to straipsnis. Apie M. rašė straipsnius nuo 2014 m. kadangi prokuroras vadovavo arba darė spaudimą labai rezonansinėse bylose – Ūkio banko byla, Boslitos aspektu buvo minimas ir M., po to didžiausio kyšio byla ir atliekų byla, kuriai vadovauja B., o I. V., kuriam skirta kardomoji priemonė, vyko žvejoti į Norvegija su aukštais pareigūnais, tarp kurių ir M. R. siūlė M., būdamas komisijos pirmininku. Viskas taip ir susidėliojo. Pažymėjo, kad ne vien M. minimas straipsnyje, o ir kiti. Apie R. rašė ir anksčiau. Apie M. ir E. susitikimus tiek prokuratūroje, tiek kituose vietose minėjo kiti prokurorai.

7. Liudytojas M. I. paaiškino, kad pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovą, tiek D., kaip žurnalistą, daugiau kaip 10 metų. Teko dalyvauti jo laidose, atsakydavo tam tikrus oficialius paklausimus. Jeigu advokato padėjėjas klausia apie D. bylą ir kyšį Klaipėdoje, jis nieko apie šią bylą D. nebuvo pasakojęs. Žino, kad byla buvo tiriama Klaipėdoje, tyrimui vadovavo Klaipėdos ONKTS prokuroras. Buvo gavę kažkurio Klaipėdos ONKTS prokuroro tarnybinį pranešimą dėl tam tikrų M. veiksmų. Bylą pareikalavo bet po kurio laiko generalinis prokuroras panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perdavė Kauno prokuratūrai. Šia informacija dalinosi tik su generalinės prokuratūros darbuotojais. Jo iniciatyva nebuvo nei užsakomi, nei spausdinami jokie straipsniai.

8. Liudytojas S. S. paaiškino, kad D. žino kaip žurnalistą, davė kelis interviu laidose, susitikimai buvo ir dėl prokuratūros reformos. Apie R. (Ūkio banko) bylą ir Vilniaus Energija nebendravo. Tik apie sausio 13osios bylą. Advokatą E. žino, su juo studijavo vienus metus, buvo grupiokai. Artimų santykių nėra palaikę, nebendravo apie jokias bylas. Kelis kartus matė M. kabinete, bet tai nieko esminio. Dalyvaudavo pasitarimuose apie bylas R. ir Vilniaus Energijos, nes šios bylos buvo rezonansinės. Kaip Departamento vadovas turėjo 4 pavaduotojus, vienas jų Z. B.. Ar tęsdavo bylos tyrimą, neatsimena, galimai tęsė Z. B.. Su M. draugais nebuvo. Laisvalaikio kartu neleisdavo. Konfliktų asmeniškų neturėjo. Įsakymas dėl atostogų buvo, todėl atsakingas buvo pakaitinis prokuroras, kas - eatsimena. Kalbant apie R. pabėgimą, klausimai apie tai, kada reikia įteikti pranešimą apie įtarimą ir kitas tyrimo kryptis, buvo ne kartą aptarti. Neįvertino R. pabėgimo rizikos. R. buvo iškviestas apklausai, ir neatvyko. Pasakyti kategoriškai, ar reikėjo elgtis kitaip, negali. Dapkus ir apie jį rašė neigiamai ir labai blogai, prieš kelis metus. Taip, tai spaudimas, bet prokuroras privalo atsilaikyti. Prokuroras nėra toks pažeidžiamas. Nuo V. prasidėjo tai, kad prokuratūra nebetūrėjo stuburo. Tai buvo V. pozicija. Kiekvienas turėjo gintis pats. Nieko neprašė rašyti apie ieškovą ar kitus pretendentus atrankose. kai jis dalyvavo atrankoje M. nedalyvavo. Interviu BNS yra davęs dėl to, kad jis nusprendė trauktis iš antankos, kurioje užėmė pirmą vietą. Generalinis prokuroras nurodė, kad visi kandidatai stiprūs, todėl galimai tai trukdo kitiems norintiems dalyvauti atrankoje. Dėl to jis ir nebematė galimybės dirbti su dabartine valdžia prokuratūroje. M. nutraukė S. bylą, o jis ją atnaujino. Klausimas buvo dėl pinigų pervedimo sandorį. Nieko slapto joje nėra. Priekaištavo prokurorui M. dėl tyrimų. Jis ne kartą pasisakydavo spaudoje apie tyrimo aplinkybes, net pažeidžiant kartais nekaltumo prezumpcijos principus. Tačiau tyrimai nebūdavo užbaigiami greitu laiku. Priekaištavo ir dėl R. pabėgimo. Dėl Vilniaus energijos bylos ne kartą klausė ieškovą dėl tyrimo eigos, ar nereikia pagalbos. Perdavimas bylos buvo dėl to, kad jis laimėjo atranką į Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas. Todėl norėjo, kad jis supažindintų su šia byla kitą prokurorą. Priekaištavo ne kartą ir dėl šios bylos eigos. Buvo prokuroro sprendimų savalaikiškumo klausimas. Dėl R. – K. pasakė, kad M. atskleidė jam apie tai, kad buvo išduotas Europos arešto orderis. Minkevičius neigė šias aplinkybes, jis jam patikėjo. Dėl atrankos. Atrankoje vertinami subjektyvus ir objektyvus kriterijai. Lemiantis veiksnys yra subjektyvus vertinimas, nes daugelių kandidatų yra panaši padėtis. Kandidatas gali gauti informaciją tik apie save, o komisijos narys žino viską, tiek kandidatų raštus, tiek pasisakymus ir atsakymus į klausimus. Todėl tokią informaciją gavęs atrankos komisijos narys neturėtų dalyvauti atrankoje. Tai viešų ir privačių interesų pažeidimas. Atranka yra tęstinė. Ta pati komisija iš principo ir tas pats klausimynas, kuris parengiamas kiekvienai atrankai atskirai. Naujo klausimyno neberuošė. Kiekvienas komisijos narys vertina atskirai, nesitariant.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

9. Byloje kilo ginčas asmens garbės ir orumo gynimo srityje dėl visuomenės informavimo priemonėje paskleistų duomenų, šių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

10. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau sprendime – Konvencija) 10 straipsnis apibūdina asmens saviraiškos laisvę kaip kiekvieno asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t.y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Tokių nuostatų laikosi Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

11. Visuomenės informavimo įstatyme pateikta nuomonės ir žinios sąvokos. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 86 dalis).

12. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

13. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau sprendime – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Žemesnės instancijos teismas

14. Asmens teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau sprendime – CK) 2.24 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.

Motyvuojamoji dalis

15. Byloje nustatyta, kad ieškovas, 2016 m. birželio 3 d. surašęs paneigimą, pareikalavo, kad visuomenės informavimo priemonė – atsakovas, savo leidžiamame internetinio tinklapyje www.alfa.lt, per dvi savaites nuo paneigimo gavimo, jį nemokamai paskelbtų (1 T., b.l. 18-23). Atsakovas atsisakė vykdyti ieškovo reikalavimą paskelbti paneigimą. Patvirtino, kad T. D. yra ALFA MEDIA darbuotojas ir autorius, rengiantis straipsnius (1 T., b.l. 24-29). Todėl ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pareiškiant ieškinį visuomenės informavimo priemonei – atsakovui. Tai atitinka suformuotai teismų praktikai, kad esant reikalavimui paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, kurias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, atsakovė visada yra ir visuomenės informavimo priemonė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011). Nors minėtoje nutartyje išaiškinimai pateikti civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama, inter alia, dėl pareigos ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka asmens garbės ir orumo bylose, Kasacinis teismas pasisakė, kad jie aktualūs ir byloje, kurioje ieškovas atsakovui (žinių skleidėjui) reiškia reikalavimą paneigti per visuomenės informavimo priemonę paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Ieškinys atmestinas.

16. Ieškovas nurodo, kad visuomenės informavimo priemonės straipsnyje, pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?", jo antraštėse „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, „M. paleido R.“, „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“ ir teiginiuose „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“, „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „Boslitos“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“, „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“, „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“, paskleista tikrovės neatitinkanti, ieškovo garbę, orumą ir reputaciją žeminanti žinia.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas nustatė, kad atsakovo internetiniame tinklapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. buvo paskelbtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, straipsnis – „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“, kuriame išdėstytos straipsnių antraštės: 1) „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, „M. paleido R.“, „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“, „Glaudūs ryšiai su įtariamaisiais?“, „Šmeižto kampanija prieš aukštus prokurorus“, „Nusispjauta į laisvės gynėjų kraują“, „Korupcija įtariami veikėjai: atleiskite M.!“ ir „U.: nusikalstamas pasaulis tiesia rankas į ONKTD“ (1 T., b.l. 12-17).

17.1. Straipsnio „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ pirmoje dalyje pateikta žinia apie generalinio prokuroro paskelbtą papildomą atranką į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (toliau sprendime - BPD) ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau sprendime – ONKTD) vyriausiųjų prokurorų pareigas, apie generalinio prokuroro siekį, kad konkurse dalyvautų daugiau prokurorų. Straipsnio autorius kelia klausimą dėl papildomos atrankos, pateikia Seimo nario nuomonę dėl nusikalstamo pasaulio siekių į ONKTD pastatyti sau lojalų prokurorą.

17.2. Iškeltas klausimas dėl atrankos nagrinėjamas straipsnio antraštėje - „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, kuriame pateikiama žinia apie papildomą atranką, keliamas klausimas dėl generaliniam prokurorui netikusių pirminės atrankos laimėtojų ir apie tai, kad atrankos komisijos nariu buvo ir ieškovas, kuris, paskelbus papildomą atranką, nusprendė joje dalyvauti. Pateikiamos Seimo narų nuomonės: dėl viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymių; apie iš anksto numatytą asmenį, kuris turi laimėti šią atranką; apie paprastesnį lipimą karjeros laiptais kai pašalinami konkurentai, ir žinia apie generalinio prokuroro pasisakymą, kad dėl šių dalykų bus sprendžiama – „Patikėkit, spręsim dar, <...> galbūt bus pareikšta nušalinimų“.

17.2.1. Byloje esantys ir generalinės prokuratūros interneto svetainėje (http://www.prokuraturos.lt/lt/komisijos/vyriausiuju-prokuroru-atrankos-komisija/komisijos-sudetis/4447 ) skelbiami vieši duomenys patvirtina, kad ieškovas yra Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau sprendime - Komisijos) narys, kuris 2016 m. gegužės 10 d. atšaukė savo kandidatūrą į pretendentus į Generalinės prokuratūros BPD vyriausiojo prokuroro pareigas. Be to, siekdamas išvengti abejonių dėl nešališkumo ir objektyvumo, nusišalino ir nuo Komisijos nario pareigų atrankose į BPD ir PNKTD vyriausiojo prokuroro pareigas (1 T., b.l. 92). Šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas ieškovas.

17.2.2. Prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų (toliau sprendime - Nuostatos), patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-286, 21 dalis nustato atrankos komisijos nariui pareigą nusišalinti tais atvejais, kai jo dalyvavimas atrankoje gali kelti pagrįstų abejonių dėl nešališkumo ir objektyvumo. 22 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariui nusišalinus, jis nebegali dalyvauti atrankoje ir vertinti nei vieno pretendento. 58 dalyje nustatyta, kad papildomą atranką vykdo tokios sudėties Komisija, kurios atliko pirminę atranką. Papildomos atrankos metu vertinami tik pirminėje atrankoje nedalyvavę pretendentai. Jei susirinkti tokios pačios sudėties Komisijai nėra galimybės, naujos sudėties Komisija vertina visus pretendentus (1 T., b.l. 116-124).

17.3. Dėl Seimo nario V. G. išsakytos nuomonės apie tai, kad „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, kuri pateikta straipsnio pirmoje antraštėje „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, ieškovas, buvusio atsakovo V. G. atžvilgiu, reikalavimų byloje atsisakė. Nurodė, kad pastarojo teiginiai buvo bendro pobūdžio, o ne apie ieškovą. Paneigti tokius V. G. paaiškinimus ieškovas įrodymų neturi. Civilinė byla šioje dalyje nutraukta 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi (2 T., b.l. 39, 40-41).

17.4. Straipsnio antraštėje „M. paleido R.“ pateikiama žinia apie ieškovo kontroliuotą ir vadovautą ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusio Ūkio banko, kurio didžiausią įstatinį kapitalą valdė akcininkas V. R., kuris „<...>iš teisėsaugos gniaužtų paspruko <...>“. Pasisakoma apie „Snoro“ bylą, kurios akcininkai nuo teisėsaugos pasislėpė Londone, o vėliau Maskvoje ir apie visuomenės lūkesčius, kad teisėsauga pasimokys iš to pasimokė. Pateikiama žinia, kad – „<...> prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugus Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą. <...>“. Pateikiama žinia apie ieškovo kitą nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

17.4.1. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. imtinai ieškovas (4 dienos), 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-127, buvo išleistas kasmetinių atostogų (1 T., b.l. 114).

17.4.2. Atsakovo portale buvo pateiktas straipsniai, kuriuose aptariamas V. R. pabėgimas iš Lietuvos: a) 2015 m. sausio 21 d. straipsnyje „Dešimčių milijonų vertės schemos: kaip šokdinama apvogta valstybė“, kurio antraštėje „Įtariamojo glaudūs ryšiai FNTT ir VSD“ nurodoma ir apie ieškovą – „<...> Tuo metu prokuroras S. M. neužtikrino, kad V. R. būtų skirta efektyvi kardomoji priemonė. <...> prokuroras taip pat nesiėmė būtinų priemonių informacijos apsaugai, mažai to, tiesiogiai atsakingas už šios informacijos viešą atskleidimą. Tai įrodo ir prokuroro uždaras susirašinėjimas socialiniuose tinkluose“. Antraštėje „Bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės“ pateikiami duomenys apie tai, byla dėl Ūkio banko turto iššvaistymo, ją perėmus kitam prokurorui, iš esmės pajudėjo tik po to, kai ieškovas buvo paskirtas Klaipėdos vyriausiuoju prokuroru (1 T., b.l. 129-131); b) 2015 m. kovo 9 d. straipsnyje „Kas leido pabėgti stambiausiomis aferomis įtariamiems veikėjams?“, antraštėje „Pabėgo ir kitas prieštaringas bankininkas“ pateikiami duomenys apie V. R. išvykimą iš Lietuvos 2013 metų gegužės mėnesį. Pateikta Seimo nario V. G. nuomonė, kad – „konkrečiam asmeniui pabėgti iš Lietuvos ir pasislėpti nuo teisėsaugos saugiai Maskvoje padėjo konkretus vienos iš Lietuvos apygardos prokuratūrų vadovas <...>“, „Pabėgimą sąlygojo neadekvatūs ir nekompetentingi prokuroro sprendimai <...>“ (1 T., b.l. 136-137, 138-139); c) 2015 m. rugpjūčio 11 d. straipsnyje „R. pabėgimas – korumpuotos teisėsaugos organizuota nusikalstama operacija?“ keliamas klausimas dėl prokurorų atsakomybės už įtariamųjų Snoro ir Ūkio banko bylose išvykimą iš šalies ir ieškovo, kuris vadovavo Ūkio banko ikiteisminiam tyrimui - „<...>-skandalingiausias pavyzdys. <...>2013 m. balandžio 29 dieną V. R. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai, kur jam turėjo būti pateikti įtarimai. Tačiau žlugusio Ūkio banko akcininkas pasiprašė išvykti į Maskvą tik garbės žodžiu užtikrinęs, kad grįš. Nors viešoje erdvėje tuo metu buvo daug nuogąstavimų, kad V. R. paseks „Snoro“ banko akcininkų pėdomis ir spruks nuo baudžiamojo persekiojimo į užsienį, bylai vadovavęs prokuroras S. M. neskyrė kardomosios priemonės ir leido jam išvykti <...>“. pateikta Seimo nario V. G. nuomonė (1 T., b.l. 140-141).

17.5. Straipsnio antraštėje „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“ pateikiama Seimo nario nuomonė dėl sutapimų, kad ieškovo pavardė figūravimo bylose, kuriuose priimti palankūs sprendimai arba V. R., arba jo aplinkai. Pateikiama žinia apie tai, kad ieškovas vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, kuri į teismą buvo perduota kito prokuroro - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“. Nurodoma, kad – „Abiejose bylose įtariamuosius gina advokatas J. E..“. Pateikiama žinia apie ieškovo darytą spaudimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl didžiausio šalies istorijoje kyšio, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba - „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“.

17.5.1. Aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo ir galimo nesutarimo patvirtino byloje apklaustas liudytojas M. I. (ONKTD prokuroras). Nurodė, kad kyšio byla buvo tiriama Klaipėdoje, tyrimui vadovavo Klaipėdos ONKTS prokuroras. Buvo gavę kažkurio Klaipėdos ONKTS prokuroro tarnybinis pranešimas dėl tam tikrų ieškovo veiksmų. Byloje buvo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ji perduota Kauno prokuratūrai (sprendimo 7 pastraipa).

17.5.2. Bylos duomenimis apie rekordinę šalies istorijoje kyšio bylą Klaipėdoje atsakovo portale buvo publikuota: a) 2014 m. gruodžio 22 d. straipsnyje “Ilga prokurorų ranka: skandalingai žlugo byla dėl rekordinio 6 mln. litų kyšio“, kuriame pasisakoma dėl „Neapolio“ bylos, apie tai, kad ieškovą paskyrus Klaipėdos vyriausiuoju prokuroru „<...>Byla pradėjo strigti, o galiausiai tyliai nutraukta.“. Straipsnyje kelti klausimai: „Naujasis prokuratūros vadovas žlugdė bylą?“; „Netikėtas posūkis – spaudimo pasekmė?“; „M. ginasi esąs niekuo dėtas“; „Abejotini vyriausiojo prokuroro tyrimai“ (1 T., b.l. 125-128); b) 2015 m. vasario 4 d. straipsnyje „Skandalingai sužlugdyta rekordinio kyšo bylą liepė tirti iš naujo“, kuriame pateikiami duomenys apie ieškovo, kaip Klaipėdos vyriausiojo prokuroro pareigas einantį prokurorą ir priimtus sprendimus ikiteisminiame tyrime dėl kyšio. Pateikiami duomenys, kad ieškovą paskyrus Klaipėdos vyriausiuoju prokuroru, - „<...>Netrukus byla pradėjo strigti“. Aptariamas ieškovo priimtas sprendimas byloje, dėl kurio Klaipėdos ONKT skyriaus prokurorai skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris panaikintas, o byla perduota Kauno apygardos prokuratūrai (1 T., b.l. 132-135).

17.6. Straipsnio antraštėje „Glaudūs ryšiai su įtariamaisiais?“ pateikiama žinia apie tai, kad yra aiškinamasi dėl ieškovo ir kitų aukštų pareigūnų išvyką žvejoti su įtariamaisiais finansinėmis aferomis atliekų tvarkyme į Norvegiją. Pateiktas Kriminalinės policijos biuro viršininko pasisakymas dėl tyrimo – „Kol kas atliekam vidinį vertinimą ir sprendžiam, ar atlikti tarnybinį patikrinimą <...>“. Byloje ieškovo pateikta vidinio tyrimo išvadą, kurioje nurodoma, jog ieškovas nežinojo apie tai, kad kažkuriam iš kartų vykusių asmenų buvo įteikti pranešimai apie įtarimą. Sąsajų tarp ieškovo ir ikiteisminio tyrimo, kuriame minimas asmuo yra įtariamasis, nebuvimą patvirtino ir kiti vidinio tyrimo metu gauti duomenys. Konstatuotas teisinio pagrindo inicijuoti tarnybinį patikrinimą nebuvimas (1 T., b.l. 30-31).

17.7. Straipsnio antraštėje „Šmeižto kampanija prieš aukštus prokurorus“ pateikiama žinia apie tai, kad buvę DPD ir ONKTD vadovai buvo šmeižiami anoniminiais skundai generaliniam prokurorui. Nurodyta, kad – „Įtarimai telkiasi ir virš dabar į departamentų vadovų pareigas kandidatuojančių prokurorų.“. Pateikiamas generalinio prokuroro atsakymas ir duomenys apie prokurorą V. K., kuris siekė užimti BPD vyriausiojo prokuroro pareigas. Apie ieškovą jokių duomenų šioje straipsnio dalyje nepateikiama.

17.8. Straipsnio antraštėje „Nusispjauta į laisvės gynėjų kraują“ „Korupcija įtariami veikėjai: atleiskite M.!“ pateikiami duomenys apie kitą prokurorą. Apie ieškovą jokių duomenų nepateikiama.

17.9. Straipsnio antraštėje „U.: nusikalstamas pasaulis tiesia rankas į ONKTD“ pakartojama Seimo nario nuomonė dėl nusikalstamo pasaulio siekio pastatyti savo tiesiogiai kontroliuojamą prokurorą vadovauti ONKTD vietoje iki šiol jam vadovavusio I.M.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

19. Sprendimo 17 pastraipoje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad:

19.1. Straipsnio „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?" pavadinimas, kaip ir pastraipa „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, suformuluotas klausiamąja forma ir sąlygotas straipsnyje pateikta kalbintų Seimo narių nuomone dėl vykusios atrankos į aukštas generalinės prokuratūros pareigas. Straipsnyje keliami klausimai dėl atrankos ir galimų viešųjų ir privačiųjų interesų nesuderinamumo, kadangi būdamas Komisijos nariu ieškovas tuo pačiu pretendavo į BPD vyriausiojo prokuroro pareigas. Pats ieškovas susidariusią situaciją paaiškino tuo, kad Generalinėje prokuratūroje nebuvo praktikos tokiais klausimais. Tačiau pateiktos Nuostatos patvirtina, kad ieškovui, nusprendusiam pretenduoti į vieną iš paskelbtų atrankų, konkrečiu atveju – į papildomą atranką, jis privalėjo vadovautis Nuostatų 21 dalimi ir nusišalinti. Todėl akivaizdu, kad buvo pagrindas kelti klausimus dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo (sprendimo 17.1. – 17.2. pastraipos).

19.2. Dėl straipsnio pastraipoje „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“ esančios ieškinyje nurodytos Seimo nario V. G. nuomonės - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“ plačiau nepasisakoma, kadangi ieškinys pastarojo atžvilgiu ieškovo atsisakytas (sprendimo 17.3. pastraipa).

19.3. Straipsnio antraštėje „M. paleido R.“ ir teiginiu „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“ pateikiama straipsnio autoriaus nuomonė (sprendimo 17.4. pastraipa), kurią pastarasis ne kartą yra pateikęs ir ankstesniuose savo straipsniuose, bei po ginčijamo straipsnio (sprendimo 17.4.2. pastraipa). Iš bylos duomenų, pačio ieškovo nurodytų teisme aplinkybių, nustatyta, kad ieškovas, iki buvo paskirtas į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas, dirbo Generalinės prokuratūros BPD prokuroru ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą Ūkio banko byloje. Tokia prokuroro pareiga numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau sprendime - BPK) 170 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. Ieškovas teismui patvirtino, kad V. R. ne kartą buvo išvykęs iš Lietuvos, bet visuomet grįždavo. Liudytoju apklaustas buvęs ieškovo vadovas S. S. patvirtino, kad klausimai apie tai, kada reikia įteikti pranešimą apie įtarimą V. R. ir kitas tyrimo kryptis, buvo ne kartą su ieškovu aptarti, tačiau jie neįvertino V. R. pabėgimo rizikos. R. buvo iškviestas apklausai, ir neatvyko. Tuo metu ieškovas buvo atostogose, todėl atsakingas buvo pakaitinis prokuroras, kas - neatsimena (sprendimo 8 pastraipa). Straipsnio autorius T. D. (trečiasis asmuo), teismui paaiškino, kad jis žinojo, jog ikiteisminiam tyrimui vadovavo ieškovas, todėl apie tai ir parašė, įvertinęs ir banko „Snoras“ akcininkų pabėgimą. Šie duomenys patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ieškovas nebuvo nusprendęs kreiptis į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, ar dėl kitos griežtos priemonės parinkimo, atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį ir pobūdį. Kaip pats nurodė teisme, nebuvo pasiruošęs įteikti pranešimą apie įtarimą V. R., o buvo nuspręsta jį „migdyti“ neva jis liudytojas ir rinks būtinus įrodymus. Kaip žinia, įtariamasis V. R. šia situacija pasinaudojo ir, kaip paaiškino ieškovas, jam, atliktos kratos metu įteikus pranešimą apie įtarimą, jis pasinaudojo teise neduoti parodymus, o šaukiamas į prokuratūrą nebeatvyko. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis tuo metu, kai buvo atliekama krata, 4 dienas atostogavo, nereiškia, kad straipsnio autorius negalėjo susidaryti nuomonės dėl to, kodėl V. R. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir galimai teismo, kurią, kaip minėta, buvo pateikęs ir ankstesniuose straipsniuose. V. R. pabėgo ir slapstosi patvirtina jo atžvilgiu išduotas EAR. Pažymėtina, kad straipsnio autorius nebuvo informuotas apie prokurorų atostogas ir pavadavimą. Todėl, vertinant straipsnyje išdėstytą informaciją laikytina, kad taip buvo pateikta žurnalisto nuomonę apie vykusius ir šio žurnalisto stebimus procesus minėtoje byloje, kurie galimai dėl neturimo teisinio išsilavinimo trečiojo asmens buvo leistinu laipsnio perdėti (hiperbolizuoti) (sprendimo 10 pastraipa).

19.4. Straipsnio antraštės „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“, „Glaudūs ryšiai su įtariamaisiais?“, taip pat pateikiamos klausimų forma. Pirmoje antraštėje „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“ dėstoma Seimo nario nuomonė dėl kai kurių ieškovo priimtų sprendimų. Taip pat pateikiama straipsnio autoriaus nuomonė, kad „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“, bei dėl galimo spaudimo tyrimą kontroliuojančiam prokurorui kyšio byloje, kai ieškovas pradėjo dirbti Klaipėdos apygardos prokuratūroje (sprendimo 17.5. ir 17.6. pastraipa). Antroje antraštėje „Glaudūs ryšiai su įtariamaisiais?“ nuomonė pateikiama remiantis Kriminalinės policijos biuro viršininko pasisakymais. Pats ieškovas nepaneigė, kad galėjo būti situacija, kurią išdėstė ginčijamame straipsnyje trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų. Priešingai, pateikti duomenys – ieškovo paaiškinimai, kai buvo atliekamas vidinis tyrimas, kad jis vyko žvejoti į Norvegiją ir nežinojo, kad kažkuriam iš kartu vykusių asmenų buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Dėl šios straipsnio buvo atliktas patikrinimas ir generalinėje prokuratūroje, o 2016 m. birželio 9 d. pateikta informacija, kad nėra teisinio pagrindo inicijuoti tarnybinį patikrinimą (sprendimo 17.6. pastraipa).

20. Dėl nustatyto šio sprendimo 10-19 pastraipose teismas sprendžia, kad Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbto straipsnio pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?", išdėstyti sakiniai: - „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“; - „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“; - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“; - „M. paleido R.“; - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“; - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą m prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „Boslitos“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“; - „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?"; - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „ Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“; - „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą į nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“, vertinant viso straipsnio kontekstą ir, kaip prašė ieškovas, ir kitų straipsnių kontekstą, vertintini kaip straipsnį paruošusio žurnalisto nuomonė, kurią pastarasis susidarė stebėdamas vyksiančius procesus ir, kaip nurodė, atlikdamas žurnalistinį tyrimą dėl vykusių tikrų įvykių. Minėta, kad nuomonė pagrįsta pateiktais faktais ir argumentais, tačiau ji yra subjektyvi straipsnio autoriaus nuomonė, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (sprendimo 11 pastraipa). Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (sprendimo 10 pastraipa). Minėta, kad vietomis straipsnio autoriaus pateikta nuomonė buvo nežymiu laipsniu hiperbolizuota per pastarojo subjektyvią disponuojamų duomenų vertinimo prizmę. Tačiau tai nedaro šios nuomonės neatitinkančia esminiams faktams ir vertintina kaip pagrįsta ir objektyvi kritika (straipsnio 13 pastraipa). Nenustatyta, kad nuomonės forma išreikšta kritika buvo netinkama, įžeidžiančio pobūdžio. Ja siekta išryškinti ieškovo galimus darbinės veiklos trūkumus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, o viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privatus asmuo galėtų vertinti kaip garbės ir orumo pažeidimą. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę - koliziją, pirmenybė teikiama pastarajai. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi (Obursehlich v. Austria, 1991 m. ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad spauda turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę apie vienus ar kitus įvykius, taip pat ir apie jo dalyvius. Šios visuomenės informavimo priemonių teisės ribojimas, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, reikštų grėsmę demokratinei santvarkai. Kaip jau buvo minėta, žurnalistinės veiklos netikslumus ir reiškiamą kritiką ar vertinimus turi pateisinti ir toleruoti asmenys, kurių veikla yra viešojo pobūdžio ir dėl savo padėties šie asmenys labiau pastebimi visuomenėje. Tai turi būti iškilesnė visuomenės dalis, kuri pati rodytų pavyzdį, jog suvokia šiuolaikinį spaudos ir kitų informacijos skleidėjų vaidmenį kuriant ir palaikant demokratinės visuomenės modelio veiksmingumą ir pranašumą. Tokios nuostatos yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose, taikant Konvencijos 10 straipsnį, pavyzdžiui, 1985 m. kovo 25 d. Basthold bylos sprendime (serija A Nr. 90) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Analogiškos pozicijos laikomasi ir šiuometinėje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

21. Dėl nustatyto, ieškovas neįrodė, kad Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?" buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys. Todėl ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimtas atsakovo naudai. Todėl spręstinas klausimas pagal atsakovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

23. Atsakovo atstovas pateikė prašymą atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas už pagalbą advokatui, priteisiant iš ieškovo 1158, 42 EUR (758,42 + 400). Pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (2 T., b.l. 1-4, 2 T., b.l. 42-45). Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir įrodymai dėl jų dydžio atsakovas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Alfa media“, j.a.k 123405717, naudai 1158, 42 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai, 42 ct.) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij