- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-574-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33909-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- UAB „Alfa media“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei UAB „Alfa media“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje T. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę UAB „Alfa Media“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą bei reputaciją informaciją apie ieškovą, tai yra nemokamai paskelbti paneigimo tekstą be komentarų toje pačioje vietoje, lietuvių kalba ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo būti tokio pat šrifto, dydžio bei formos kaip ir Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbto straipsnio pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“. Paneigimo pavadinimas: „S. M. garbę ir orumą žeminančios tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. straipsnyje pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ teiginiai: - „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“; - „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“; - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“; - „M. paleido R.“; - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“; - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „B.“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“; - „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“; - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“; - „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“, neatitinka tikrovės, žemina S. M. garbę ir orumą. Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią bei S. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją“; priteisti iš atsakovės UAB „Alfa media“ 8 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ (tinklalapio leidėjas UAB „Alfa media“), 2016 m. gegužės 9 d. buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“. Šiame straipsnyje UAB „Alfa Media“ darbuotojas T. D. pateikė ir betarpiškai ieškovą liečiančią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jo garbę ir orumą bei reputaciją. Ieškovas surašė ir 2016 m. birželio 3 d. internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjui UAB „Alfa Media“ išsiuntė paneigimą su reikalavimu šį paneigimą nemokamai paskelbti tame pačiame Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“, tačiau internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjas UAB „Alfa Media“ 2016 m. birželio 17 d. atsisakė paskelbti ieškovo paneigimą. Mano, kad atsakovė UAB „Alfa Media“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Paskelbtu straipsniu ieškovui yra priskiriami neteisėti, negarbingi ir nusikalstami poelgiai, jis yra kaltinamas atlikęs įvairius teisės ir moralės normų pažeidimus. Šios žinios yra žeminančios asmens garbę ir orumą bei reputaciją, nepagrįstai formuoja neigiamą skaitytojų požiūrį į ieškovą. Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėja - atsakovė UAB „Alfa Media“ - aršiai kritikavo ieškovą, tačiau nesuteikė jam jokios galimybės atsakyti. Taip viešosios informacijos skleidėjas ne tik paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Atsakovė UAB „Alfa Media“ privalo savo lėšomis minėtus teiginius paneigti atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.Straipsnių antraštės: 1) „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“; 2) „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją. Teiginiai iš dalies suformuluoti klausiamo forma, tačiau analizuojant juos sistemiškai su tolimesniais publikacijos teiginiais akivaizdu, kad yra paskelbti konstatuojamo pobūdžio teiginiai, kurie laikytini žinia, kad kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai ketina pasodinti į aukštus postus sau palankius prokurorus ir tokiu būdu užvaldyti Generalinę prokuratūrą. Iš tolimesnės publikacijos loginės analizės yra akivaizdu, kad tokiais nusikalstamo pasaulio atstovams savais prokurorais nėra nei publikacijoje minimi prokuroras I. M., nei buvęs prokuroras S. S., nes jie publikacijoje tiesiogiai įvardinti kaip „kovotojai“ su organizuotu nusikalstamumu ir kitokiomis negerovėmis Generalinėje prokuratūroje. Straipsnio „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“ dalies antraštėje įteikiama žinia, kad ieškovas supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Toliau publikacijoje rašoma tik apie tam tikrus ieškovo veiksmus. Šis teiginys yra tik apie ieškovą, o ne ką nors kitą. Žinios skleidėjai nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas yra supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Joks viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimas ieškovo veiksmuose niekada nebuvo konstatuotas nei Prokurorų etikos komisijos, nei kokios nors kitos kompetentingos institucijos. Mano, jog šios visuomenės informavimo priemonės paskelbtos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją.Atsakovė UAB „Alfa Media“ nurodo, kad šis teiginys - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, yra S. A. komisijos pirmininko - atsakovo V. G. citata, tačiau ją paneigti privalo ją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė. Šiuo teiginiu ieškovas yra kaltinamas neetišku ir prieštaraujančiu moralės normoms poelgiu, tai yra kad jis, būdamas prokurorų atrankos komisijos nariu, neteisėtais būdais siekė pašalinti kitus pretendentus, kaip galima suprasti iš publikacijos, vėlgi tuos pačius I. M. ir S. S., iš pretendentų į Generalinės prokuratūros Vyriausiųjų prokurorų pareigas su tikslu pačiam laimėti atranką. Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra tikrovės neatitinkanti žinia. Kai vyko atranka į Vyriausiųjų prokurorų pareigas, ieškovas pats net nedalyvavo atrankoje, todėl ir negalėjo nei laimėti jos, nei lipti karjeros laiptais. Straipsnio dalies antrašte „M. paleido R.“, ir teiginiu - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“, ieškovas yra kaltinamas netinkamai organizavęs ikiteisminį tyrimą, netgi neprieštaravo V. R. išvykimui į Rusiją ir dėl to nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė V. R.. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą griežtai laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, gerbiant asmens teises ir laisves, kadangi toje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti V. R. kokius nors apribojimus, kardomąsias priemones, o be pagrindo pritaikyti apribojimai būtų pažeidę ne tik V. R. teises ir laisves, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso normas. Pažymėjo, kad pati teiginio konstrukcija „prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai“ suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovo darbuotojas T. D. nesiekė informuoti visuomenės apie svarbius įvykius, bet tyčia siekė pasityčioti iš ieškovo ir pažeminti jo garbę ir orumą bei reputaciją. Pažymėjo, kad 2013-04-29 - 2013-05-03 (t. y. tuo laiku, kaip pas V. R. buvo atlikta krata ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, po ko jis ir pasislėpė), ieškovas apskritai atostogavo ir jokių sprendimų, susijusių su kardomosios priemonės paskyrimu įtariamajam, jo sulaikymu ar leidimu išvykti, priimti net negalėjo, o tai turėjo padaryti jį pavadavęs prokuroras.Teiginiu „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „B.“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“, ieškovas yra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, tai yra „skandalingai“ nutraukė ikiteisminį tyrimą „B.“ vadovo G. S. atžvilgiu. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas priėmė procesinį sprendimą griežtai laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, kadangi tuo metu nepakako duomenų pagrįsti įtarimams, kad jis būtų įvykdęs nusikalstamą veiką „dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“. Žurnalistas T. D. pateikė neteisingą žinią, kad ieškovas, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tai yra netinkamai atliko savo pareigas, kadangi jo pateikiama sakinio konstrukcija „skandalingai nutraukė“ gali būti suprantama tik vienareikšmiškai - kaip neteisėtas veiksmas ir netinkamas savo pareigų vykdymas. Straipsnio dalies antraštė „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“, nors iš dalies suformuluota klausiama forma, yra konstatuojamo pobūdžio teiginys, kuriame pateikiama žinia, kad ieškovą su kažkokiais advokatais siejo „tamsūs“, tai yra neteisėti ar nusikalstami ryšiai. Su toliau publikacijoje minimu advokatu J. E., kuris ieškovo žiniomis, yra publikacijos autoriaus tame pačiame straipsnyje išgirto prokuroro S. S. buvęs bendramokslis, ieškovo nesiejo jokie asmeniniai (nei tamsūs, nei šviesūs) ryšiai, su juo ieškovas yra susidūręs tik kaip su įtariamojo G. S. gynėju, jokio kito bendravimo su šiuo advokatu nėra buvę. Žurnalistas T. D. pateikia neteisingą žinią, kad ieškovą ir kažkokius advokatus, galimai advokatą J. E., siejo kažkokie neteisėti, galbūt net nusikalstami ryšiai, kadangi jo pateikiama žodžių konstrukcija „tamsūs ryšiai“ gali būti suprantama tik vienareikšmiškai - kaip neteisėti ryšiai. Teiginiu „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“, ieškovas yra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, tai yra jį vilkino. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas ikiteisminį tyrimą atliko griežtai laikydamasis visų Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų procedūrų, tame tarpe ir terminų. Ieškovas šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo tik iki 2013 m. gruodžio mėnesio, kai tuo metu dar nebuvo gautos būtinos specialistų išvados, todėl iki to laiko, kol jam vadovavo ieškovas, pabaigti ikiteisminio tyrimo nebuvo jokių objektyvių galimybių. Tačiau T. D. pateikia neteisingą žinią, kad ieškovas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl „Vilniaus energijos“, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tai yra netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi jo vartojamas žodis „vilkino“ gali būti suprantama tik vienareikšmiškai - kaip neteisėtas procesinis veiksmas. Teiginiu „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“, ieškovas yra tiesiogiai kaltinamas tuo, kad padarė tarnybinį nusižengimą arba nusikaltimą, kadangi darė spaudimą kitam pareigūnui neteisėtai nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą. Sakinio konstrukcija „darė spaudimą“ negali būti suprantama kaip nors kitaip, kaip tik neteisėtas veiksmas, kurį atlikęs pareigūnas turėtų būti patrauktas atsakomybėn už tarnybinį pažeidimą ar net nusikaltimą. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyrius, atlikęs publikacijoje nurodytų duomenų atitikimo faktinėms aplinkybėms patikrinimą, nerado jokio teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą ar ikiteisminį tyrimą. Ši paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją.Atsakovė UAB „Alfa media“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, todėl jo garbės ir orumo galimo pažeidimo nustatymas turi būti vykdomas vadovaujantis specifiniais principais. Straipsnio antraštės: „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“, „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“, pateikiamos klausimo forma - sakinių pabaigoje matomas klaustuko („?“) skyrybos ženklas. Klausimas, natūraliai kilęs straipsnio autoriui, yra subjektyvus pasvarstymas, neturintis konstatuojamojo pobūdžio. Tai patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje: jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris i faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Sakinys „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, nėra straipsnio autoriaus teiginys. Tai yra S. A. komisijos pirmininko V. G. pasisakymo citata. Ši aplinkybė akivaizdžiai matoma straipsnio tekste - citata pateikiama kabutėse, tad aiški tiek jos pradžia, tiek pabaiga. Be to, citatos pabaigoje po kabučių nurodoma, kas yra šio pasisakymo autorius Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. G. nėra ir nebuvo atsakovo darbuotojas. Dėl teiginių „M. paleido R.“, „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“. Straipsnio 3 dalies antrašte trumpai apibendrinamas šios dalies turinys - aplinkybė, kad buvo nuspręsta V. R. nesulaikyti. Ši aplinkybė atitinka tikrovę, todėl UAB „Alfa media“ neturėtų būti laikoma pažeidusią ieškovo teisę į garbę ir orumą. Sakinio turinys – tai, kad V. R. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir kad jam prokuroras nebuvo skyręs kardomosios priemonės, atitinka tikrovę. Ta aplinkybė, kad V. R. galėjo išvykti dėl to, kad jam prokuroro nebuvo pritaikytos atitinkamos kardomosios priemonės taip pat atitinka tikrovę. Straipsnio autoriaus vartojamas žodis „dėka“ yra literatūrinė išraiškos priemonė, panaudota pažymint, kad prokuroras šių priemonių netaikė, o jų nepritaikius V. R. turėjo teisę išvykti iš šalies. Dėl sakinio „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „B.“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“. Sakinio turinys - tai, kad ieškovas Ūkio banko byloje buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš G. S., atitinka tikrovę. Aplinkybė, kad šis ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nėra neigiama. Ieškinyje ši aplinkybė net yra patvirtinta (citata: „Griežtai laikydamasis šio bei kitų norminių aktų reikalavimų, aš ir nutraukiau ikiteisminį tyrimą dėl G. S. veiksmų, kadangi tuo metu nepakako duomenų pagrįsti įtarimams, kad jis būtų įvykdęs nusikalstamą veiką „dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“). Žodis „skandalingai“ jokiais būdais nereiškia, kad skaitytojai buvo informuoti apie neva neteisėtas ieškovo veikas ar netinkamą pareigų vykdymą. Pati žodžio kilmė vienareikšmiškai aiški ir ja tik pabrėžiama, kad tokie procesiniai sprendimai visuomenėje sukėlė daug diskusijų ir buvo vertinami nevienareikšmiškai. Dėl sakinio „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“. Aplinkybė, kad šiame sakinyje nurodomas tyrimas užtruko ir vėliau buvo perduotas tirti, atitinka tikrovę. Ieškinyje nurodomas teiginys, kad straipsniu neva paskelbta, jog buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio reikalavimai per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir ieškovo atžvilgiu buvo konstatuotas pažeidimas, yra tik paties ieškovo subjektyvus sakinio vertinimas. Ta aplinkybė, kad pavartotas žodis „vilkinti“ nereiškia, kad paskelbta, jog padarytas nusikaltimas ar nusižengimas, kurio buvimas nustatytas teisės aktuose nurodyta tvarka. Pabrėžė, kad straipsnio autorius nėra teisininkas, o straipsnis nėra procesinis dokumentas ar kitas teisinio turinio dokumentas. Dėl šios priežasties negali būti teigiama, kad minėtu sakiniu paskelbta žinia apie teisės aktuose nustatyta tvarka konstatuotą ieškovo padarytą pažeidimą.Dėl sakinio „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“. Tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atitinka tikrovę. Generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. panaikino nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšio. Byla generalinio prokuroro pavaduotojo nurodymu perduota Kauno apygardos prokuratūros kontrolei. Ieškovas straipsniu nebuvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas ar netinkamai vykdęs savo pareigas. Straipsnyje vartojamas žodžių junginys „darė spaudimą“ nevertintinas taikant baudžiamosios teisės kategorijas, nes straipsnio autorius nėra teisininkas, o pats straipsnis - ne teisinio pobūdžio tekstas. Dėl jau anksčiau nurodytų argumentų, pagrįstų nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, straipsnio autorius turėjo teisę parinkti vartojamus žodžius. Ieškovas privalo įrodyti, kad neturtinė žala yra padaryta - patirtas realus reputacijos sumenkėjimas. Net ir nustačius, kad asmens teisės buvo pažeistos, vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys. kaltė bei žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005). Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė ieškinį netenkinti. Nurodė, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad internetiniame tinklalapyje www.alfa.lt 2016 m. gegužės 9 d. paskelbto straipsnio pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ išdėstyti sakiniai, kuriuos ieškovas prašė paneigti kaip tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą bei reputaciją yra apie ieškovą. Vertindamas viso straipsnio kontekstą padarė išvadą, jog tai yra straipsnį paruošusio žurnalisto nuomonė, kurią pastarasis susidarė stebėdamas vyksiančius procesus, atlikdamas žurnalistinį tyrimą dėl vykusių tikrų įvykių. Subjektyvi straipsnio autoriaus nuomonė pagrįsta pateiktais faktais ir argumentais, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Pažymėta, kad vietomis straipsnio autoriaus pateikta nuomonė buvo nežymiu laipsniu hiperbolizuota per pastarojo subjektyvią disponuojamų duomenų vertinimo prizmę. Tačiau tai nedaro šios nuomonės neatitinkančia esminiams faktams ir vertintina kaip pagrįsta ir objektyvi kritika. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kad nuomonės forma išreikšta kritika buvo netinkama, įžeidžiančio pobūdžio. Ja siekta išryškinti ieškovo galimus darbinės veiklos trūkumus. Pažymėta ir tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, o viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kurią privatus asmuo galėtų vertinti kaip garbės ir orumo pažeidimą. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę - koliziją, pirmenybė teikiama pastarajai. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Jeigu teismas nepatenkintų pirmojo prašymo, tai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais sumažinti iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Nors teismas skundžiamame sprendime ir pažymėjo, kad vertino viso straipsnio ir kitų prie bylos pridėtų straipsnių kontekstą, tačiau toks teismo padarytas vertinimas yra neteisingas ir neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo garbė ir orumas, o taip pat dalykinė reputacija buvo žeminami sistemingai, kryptingai beveik kiekvienoje publikacijoje kartojant tas pačias žinias mažiausiai 5-6 kartus, nuo pat 2014-12-22 ir šie neteisėti veiksmai buvo pradėti iš karto po to, kai ieškovas 2014-11-04 neprocesiniu skundu apskundė tuometinį Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiąjį prokurorą I. M. dėl galimo kompetencijos viršijimo ir prokuroro profesinės etikos pažeidimo.Nors kai kurių teiginių pabaigoje ir yra padėtas klaustuko ženklas, tačiau iš visos publikacijos, atskirų jos formuluočių, jų pateikimo, kitų publikacijų akivaizdžiai matyti, kad šie jaustukai pridėti dirbtinai ir tik siekiant ateityje išvengti teisinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi tiktai save žurnalistu vadinančio trečiojo asmens T. D. paaiškinimais, kad jis susidarė tokią nuomonę apie įvykius ir ieškovo veiksmus, kuriuos pateikė publikacijoje, taip pat išgirdęs kitų asmenų komentarus, o kai kurios reikšmingos informacijos jis galėjo nežinoti. Tačiau teismas nepagrįstai nelygino tokių trečiojo asmens T. D., viešosios informacijos skleidėjo (atsakovo), veikusio per savo darbuotoją veiksmų atitikties įstatymų reikalavimams, kas apelianto nuomone, turi esminę reikšmę vertinant publikuojamos informacijos paskleidimą sąžiningumo aspektu.Nei trečiasis asmuo T. D., nei pati atsakovė, kaip viešosios informacijos apie ieškovą skleidėja, nesidomėjo skleidžiamų žinių teisingumu, tikslumu, kritiškai nevertino savo informacijos šaltinių, visiškai netikrino skelbiamų faktų tikrumo, nesirėmė kitais informacijos šaltiniais, neišklausė ir nepateikė daugiau nuomonių ginčytinais publikacijoje keliamais klausimais, netgi nepaklausė ieškovo apie publikacijoje keliamus klausimus ir problemas, susijusias su ieškovo veikla, taip pat publikacijoje aprašomais ieškovo veiksmais. Gautos informacijos publikavimas jos netikrinant ir neįsitikinant jos teisingumu negali būti laikomas kaip atitinkantis sąžiningumo reikalavimus ir, priešingai teismo teiginiams, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už ieškovo garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos menkinimą visuomenės akyse paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias per informavimo priemonę.Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad teismų praktikoje kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, o neteisėtas spaudimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pasinaudojant savo pareigomis, laikytinas nusikalstama veika – piktnaudžiavimu tarnyba, savaime laikomas žeminančiu ieškovo garbę ir orumą bei reputaciją, todėl neįrodinėtinas.Priešingai teismo sprendimo teiginiams, ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintų prezumpcijų, dėl ko teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškinio atmesti, o jį atmetęs, priėmė akivaizdžiai neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir priteisdamas atsakovui visas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo standartinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to teismas, priimdamas bet kokius sprendimus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno straipsnio sakinių (jų dalių), kurie ieškovo ieškinyje buvo nurodyti kaip neatitinkantys tikrovę ir žeminantys jo garbę ir orumą. Atsakovas įrodė, kad nepaskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančių ir jo garbė ir orumą žeminančių duomenų.Visuomenei buvo viešai žinoma, kad būtent ieškovas buvo atsakingas prižiūrėti, kontroliuoti vykdomą ikiteisminį tyrimą taip, kad būtų ištirta nusikalstama veika, jei ji padaryta, ir, be abejo, tą veiką padarę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ūkio banko byloje ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ženkliai ilgiau nei savaitę, todėl neabejotina, kad visuomenė turi teisę piktintis, kad nepriėmus vieno ar kito procesinio sprendimo, V. R. turėjo galimybę išvykti iš Lietuvos ir iki šiol nėra sugrąžintas.Ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, o nurodomos aplinkybės yra tik subjektyvi jo paties interpretacija, neatitinkanti realybės. Kita vertus, ieškovas ignoruoja tą faktą, kad pirmosios instancijos teismas itin atidžiai ir detaliai tyrė visą straipsnio paskelbimo kontekstą, įvertino ne tik visą straipsnio tekstą (t. y. ne tik ieškovo ieškinyje subjektyviai parinktas straipsnio ištraukas), tačiau ir kitas atsakovo publikacijas, kurias pirmosios instancijos teismui pateikė būtent ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į straipsnio temos aktualumą visuomenei, tyrė kiekvieno iš ginčo sakinių (jų dalių) tekstą bei paskelbimo kontekstą, tyrė viso straipsnio ir kitų ALFA MEDIA publikacijų, kuriose analizuojama ieškovo veikla ar veiksmai, tekstą. Tai patvirtina, kad sprendimas priimtas atlikus visapusišką reikšmingų aplinkybių tyrimą, o jame daromos išvados atitinka teisės aktuose ir nacionalinių bei supranacionalinių teismų formuojamą praktiką.Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ginčija nepagrįstais argumentais. Visų pirma, nei vienas posėdis taip pat nebuvo atidėtas dėl atsakovo kaltės, atsakovas taip pat laiku teikė visus turimus įrodymus, dalyvavo visuose posėdžiuose. Be to, trečiasis asmuo atsiliepimą į ieškinį pateikė per ypatingai trumpą laiką, stengdamasis, kad pirmosios instancijos teismas galėtų nagrinėti bylą neatidėdamas bylos nagrinėjimo. Kita vertus, pirmajame parengiamajame teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo ir būtent dėl šios priežasties reikėjo atidėti teismo posėdį – ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Būtent ieškovas prašė teismo kviesti liudyti S. S. ir I. M., kurie buvo pakviesti į kitą teismo posėdį. Atsakovas neteigia, kad tokie ieškovo prašymai nebuvo sąžiningi, tačiau ieškovas, teigdamas, kad procesas užtruko dėl priežasčių, neva su juo nesusijusių, neobjektyviai vertina situaciją. Be to, ieškovas ignoruoja aplinkybę, kad atsakovas reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios yra ženkliai mažesnės nei Lietuvos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 2017-06-04 teisme gautas ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus – 2015-09-01 dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją „Aiškėja, kas numatytas į generalinio prokuroro postą, 2018-05-02 www.delfi.lt publikaciją „G. pateikė savo versiją dėl susirašinėjimų su M.“, 2018-06-01 www.15min.lt publikaciją „VSD pažyma – be užtušavimų: įvardyti visi „MG Baltic“ užgaidas vykdę politikai, valstybės institucijų vadai, rektoriai, teisėjai, prokurorai. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Susipažinus su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, spręstina, jog jie nėra susiję su nagrinėjama byla, nes šioje byloje ieškinys pareikštas dėl internetiniame portale išspausdinto straipsnio „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ ištraukų, kurios, ieškovo teigimu, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, reputaciją. Todėl prašymas prijungti nurodytus rašytinius įrodymus netenkinamas. Apeliacijos objektas – ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, paskleidžiant duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, konstatavimas, iš kurio pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą.Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 21, 22, 25, 44 str.). Tai įpareigoja teismus, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylas, derinti konstitucines nuostatas – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti, skleisti informaciją bei idėjas ir teisę į garbę, orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą.Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens garbės, orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo (LRK 28 str., CK 5 str., Visuomenės informavimo įstatymo 3, 4 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę – skleisti informaciją, pažeidžia kitų asmenų teises, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą. Sprendžiant ar buvo paskleista žinia (faktai ir duomenys) (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d.), ar subjektyvi visuomenės informavimo priemonės nuomonė (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.), turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos tekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Pažymėtina, kad žiniai skirtingai nei nuomonei taikomas tiesos kriterijus, todėl jos egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės UAB „Alfa Media“ internetiniame tinklapyje www.alfa.lt išspausdintu straipsniu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad straipsnyje buvo išsakyta subjektyvi autoriaus nuomonė apie ieškovą. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgus į straipsnyje išspausdintus ir apelianto prašomus paneigti sakinius ir šiuos teiginius vertinant viso straipsnio kontekste. Viso straipsnio pavadinimas yra klausiamąja forma, tai nevertintina kaip visuomenei paskleista žinia ar faktas, o priešingai, skaitytojui sudaromas įspūdis, kad bus pateikiama autoriaus nuomonė tam tikru visuomenei svarbiu klausimu. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip viešosios informacijos apie ieškovą skleidėja, nesidomėjo skleidžiamų žinių teisingumu, tikslumu, kritiškai nevertino savo informacijos šaltinių, visiškai netikrino skelbiamų faktų tikrumo, nesirėmė keliais informacijos šaltiniais, neišklausė ir nepateikė daugiau nuomonių ginčytinais publikacijoje keliamais klausimais ir pan., todėl toks informacijos publikavimas jos netikrinant ir neįsitikinant jos teisingumu negali būti laikomas kaip atitinkantys sąžiningumo reikalavimus. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais ieškovo argumentais, pažymi, kad straipsnyje pateikiama ne tik straipsnio autoriaus nuomonė, bet buvo cituojamas seimo narys P. U., Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. G., generalinis prokuroras E. P. bei atsižvelgiant į šių asmenų pasisakymus pateikiama nuomonė tam tikru klausimu.Pirmosios instancijos teismas straipsnio „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“, taip pat jo dalies antraštes – „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“ , „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais? Vertino, darydamas išvadą jog tai yra ne konstatuojamojo, o vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nurodytos straipsnio dalių antraštės pateikiamos klausiamąja forma, leidžia vertinti, kad atsakovas pateikia subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Skaitant tekstą po minėtomis antraštėmis matyti, kad tokio pobūdžio pavadinimai klausimo forma buvo pasirinkti atsižvelgiant ir į buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko, Seimo nario P. U. nuomonę. Po antrašte „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“ pateikiama P. U. citata: „Tai yra viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai, nes kas tada gali paneigti teiginius, kad jis nebuvo suinteresuotas vertinti kitus pretendentus, kadangi, ko gero, pats galvojo kitą kartą pretenduoti į tą patį postą. Ir, kiek man žinoma, būtent lyg tai neneigė generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. R., kad įkalbinėjo būtent S. M. dalyvauti atrankoje, tai irgi suponuoja nuomonę, kad iš anksto yra numatytas asmuo, kuris turi laimėti šitą atranką. Tai kam imituoti atranką ir vaizduoti, kad tai vyksta bešališkai ir skaidriai“. Po antrašte „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“ pateikiama kita P. U. citata: „Kažkodėl S. M. pavardė vis figūruoja tose bylose, kur priiminėjami palankūs sprendimai arba V. R., arba jo aplinkai, tai yra įdomus sutapimas. Kartais tokie palankumai atsiranda dėl to, kad yra ryšiai su advokatu tose bylose arba paprasčiausiai kažkoks suinteresuotumas, bet kai nėra iki galo atsakyta į tuos klausimus, tai kyla klausimai dėl to pačio prokuroro reputacijos”. Taigi po tokių išsakytų P. U. teiginių straipsnio antraštės pateikiamos kaip svarstomojo pobūdžio autoriaus nuomonė - retorinis klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas šioje dalyje išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai nėra konstatuojamo pobūdžio teiginiai. Teksto sakinys „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“ yra S. A. komisijos pirmininko V. G. nuomonė. Straipsnio autorius aiškiai nurodo, kokio asmens citata pateikiama. Teismo posėdyje, vykusiame 2017m. kovo 23d. tiek V. G., tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad tai buvo bendro pobūdžio pasisakymas, subjektyvi asmeninė nuomonė, išreikšta paklausus, kaip vertintina situacija, kai vykdomame konkurse į reikšmingas visuomenei pareigas pirmame etape asmuo veikia kaip vertinimo komisijos narys, o papildomoje atrankoje pats dalyvauja kaip kandidatas į pareigas. Tekste nėra nurodoma, kad ieškovas ketino pašalinti konkurentus ir taip laimėti konkursą. Tai konkretaus asmens išreikšta nuomonė, kad pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti konkursą ir lipti karjeros laiptais. Šioje dalyje nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tai žeminančio pobūdžio asmens garbę ir orumą informacija. Vertinant prašomus paneigti teksto sakinius, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras S. M., būdamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo departamento prokuroru, atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus „paleido R.“, „ prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai“, „šis prokuroras net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V. R. išvyktų į Rusiją prieš pat suplanuotą apklausą“, atsižvelgtina į tai, kad 2013 m. vasario mėn. visuomenei didelį susidomėjimą sukėlė Ūkio banko veiklos apribojimas ir Generalinė prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Šį ikiteisminį tyrimą organizavo, kontroliavo ir jam vadovavo ieškovas. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas apima prokuroro procesinę veiklą, kurios metu, kai tik paaiškėja nusikalstama veika, privaloma nedelsiant imtis visų įstatyme numatytų priemonių atliekant visus reikalingus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus tyrimo veiksmus, priimti su tyrimu susijusius procesinius sprendimus, kad būtų galima pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslus. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad tik prokurorui priklauso išimtinė kompetencija dėl tam tikros procesinės prievartos priemonės taikymo. Įstatymas prokurorui suteikia teisę kontroliuoti baudžiamąjį procesą. Nagrinėjamu atveju nustatytas faktas, kad iki V. R. išvykstant iš Lietuvos, pastarajam nebuvo taikyta jokia kardomoji priemonė, o tai galėjo turėti įtakos V. R. apsisprendimui išvykti į Rusiją. Straipsnyje yra pateikiamas subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodama mintis apie žinią, susijusią su tikrais įvykiais. Straipsnyje nėra konstatuojamojo pobūdžio teiginių, kad prokuroras, atlikdamas savo pareigas, atliko nusikalstamus veiksmus ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Atsakovė straipsnyje pateikia nuomonę, kad po visuomenei svarbaus „Snoro“ banko akcininkų pabėgimo į užsienį ir taip pasislėpus nuo teisingumo, bus pasimokyta ir Ūkio banko byloje pagrindiniam akcininkui V. R. bus užkirstas kelias pasislėpti, tokiu būdu išvengti teisingumo. Straipsnyje reiškiamas nusivylimas, kad nesklandi ikiteisminio tyrimo pasekmė kilo – pagrindinis akcininkas V. R. pabėgo iš Lietuvos. Sutiktina, kad tekste yra netiksli informacija išreikšta sakinyje „M. paleido R.“, tačiau faktinis tokios minties pagrindas yra, nes faktinis „paleidimas“ kilo ikiteisminiame tyrime netinkamai įvertinus galimą riziką susijusią su V. R. galimu vengimu pripažinti ir atskleisti tiriamos veikos aplinkybes. Aplinkybė, kad Ūkio banko byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą V. R. išvyko iš Lietuvos, jo atžvilgiu nebuvo taikytos kardomosios priemonės atitinka tikrovę. Viešai atsakovės publikuotame straipsnyje išsakyta nuomonė apie įvykusio fakto egzistavimą, aprašyti teisinę reikšmę turintys veiksmai siejami su ieškovo elgesiu vykdant konkrečias prokuroro pareigas, aprašytame kontekste, vertintini kaip nuomonė, kuriai netaikytinas tiesos kriterijus.Vertinant atsakovės straipsnyje esantį sakinį „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį V. R. bendrininką „B.“ vadovą G. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iššvaistymo su V. R.“ apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo reakciją sukėlė žodis „skandalingai“. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą jam prokuroras baigia priimdamas sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo. Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnis numato išimtinę prokuroro teisę, atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, surinktus reikšmingus duomenis ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dažniausiai visuomenės yra vertinamas neigiamai. Nagrinėjamame kontekste atsakovė, informuodama visuomenę apie prokuroro atliktą veiksmą, pateikia jį kaip skandalingą įvykį. Juo siekiama visuomenę informuoti, kad vedantysis ikiteisminį procesą asmuo neužtikrino kryptingo tyrimo. Ieškovo nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju išdėstyta nuomonė dėl aprašyto ikiteisminio tyrimo nutraukimo turi faktinį pagrindą.Vertinant teiginį „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylą, ji į teismą pateko tik perdavus kitam prokurorui“ pažymėtina, Lietuvos teisės doktrinoje pabrėžiama, kad ikiteisminis nusikalstamų veikų tyrimas yra veikla, kurios tiesioginė paskirtis yra greitas ir išsamus nusikalstamų veikų išaiškinimas (ištyrimas). Baudžiamojo procesinio kodekso 176 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą. Atsakovė nagrinėjamame kontekste, informuodama visuomenę apie užtrukusį ikiteisminį tyrimą interpretuodama jį kaip vilkinimą neperžengia leistinų ribų. Subjektyviai straipsnio autoriaus nuomonei apie ieškovą netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės straipsnyje naudojamu sakiniu „Jau būdamas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimą nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą, kurią tyrė STT Klaipėdos valdyba“ tiesiogiai kaltinamas tuo, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą arba nusikaltimą, kadangi, pasak straipsnio autoriaus, jis darė spaudimą kitam pareigūnui neteisėtai nutraukti didžiausio šalies istorijoje kyšio bylą. Pažymėtina, kad išsireiškimas „darė spaudimą“ gali būti siejamas su pažeidžiančiu elgesiu, vykdant konkrečias pareigas, formuoja nepalankią visuomenės nuomonę apie prokuroro elgesį vykdant teisingumą, tačiau prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamoje dalyje pats ieškovas kontroliavo ikiteisminį tyrimą, kurį atliko STT Klaipėdos valdyba, būtent jis buvo atsakingas už šio ikiteisminio tyrimo baigtį ir tik jis kaip kontroliuojantis prokuroras turėjo teisę nuspręsti nutraukti ikiteisminį tyrimą ar ne. Todėl net ir vartojant žodžių junginį darė spaudimą šiuo atveju suprantamas kaip duoti nurodymus nutraukti ikiteisminį tyrimą, kas iš tikrųjų ir buvo padaryta. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. I. nurodė, kad gavus kažkurio Klaipėdos apygardos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro tarnybinį pranešimą dėl tam tikrų M. veiksmų buvo pareikalauta byla, o generalinio prokuroro nutarimu panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir byla perduota Kauno apygardos prokuratūrai. Nagrinėjamoje dalyje sutiktina, kad straipsnyje ieškovas nėra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas ar netinkamai vykdęs savo pareigas, o naudojant literatūrinės išraiškos priemones pažymima, kad buvo daromas spaudimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį atliko STT Klaipėdos valdyba.Vertinant atsakovo straipsnyje ieškovo ieškinyje prašomus paneigti sakinius, atsižvelgtina į atsakovo išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo kontekstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas, kaip prokuroras yra viešas asmuo. Viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą informaciją ar nuomonę, kuri, privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, o sprendžiant apie dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę, koliziją, pirmenybė teiktina pastarajai.Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo standartinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Susipažinus su bylos medžiaga, nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovu, nes nenustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar kad ji nesąžiningai atliko procesines pareigas, todėl nėra pagrindo nukrypti dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 str. 4 d. prasme. Be to, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 758,42 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Alfa media“, j. a. k 123405717, naudai patirtas 758,42 EUR bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.