Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tai įvyko 2019 m., tačiau mėnesio ir dienos neatsimena. Gali būti, kad tada, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Tada buvo rytas. Viskas vyko Panevėžyje. Kai baigėsi pamokos, jis su L. K. ir F. B. išėjo iš mokyklos į lauką pasivaikščioti. Ėjo link bažnyčios. Ėjo iš paskos nukentėjusiojo. Anksčiau jis nukentėjusiojo nepažinojo, tik iš matymo žinojo, nes jis mokėsi toje pačioje mokykloje. Nukentėjusiojo vardo ir pavardės nežino. Su nukentėjusiuoju nėra anksčiau bendravę, pykčių nebuvo. Nukentėjusysis ėjo su draugais. Keliese jie ėjo, jis neatsimena, gal 5-4. O jie patys ėjo trise. Kokiomis gatvėmis vaikščiojo, jis nežino, neatsimena. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Kodėl konfliktas įvyko, jis nežino. B. pradėjo pravardžiuoti. Tada L. pasakė kelis žodžius. Todėl L. susinervavo ir ėmė jį sekti. Ten prie tų kamerų jis pirmas trenkė, o paskui L.. Ką nukentėjusysis sakė nežino, nes negirdėjo, buvo toliau. Apie pravardžiavimą jam pasakė L., nes jis buvo arčiau ir girdėjo, o ką pravardžiavo ir kaip pravardžiavo, jis nežino. Tada B. su draugais pradėjo eiti, o jie ėjo iš paskos. Turbūt jie dar stovėdami pradėjo pravardžiuoti. Nukentėjusįjį jie sekė, nes norėjo atsilyginti už tuos žodžius, kuriuos šis sakė L.. Juos sekti ir atsilyginti, buvo jo mintis. L. iš pradžių sekti jų nenorėjo, bet jis jį prikalbino. Kiek laiko sekė, jis nežino, bet gal kokį 10 metrų. Eidami iš paskos sakė jiems sustoti, bet jie nesustojo, todėl jis su L. pribėgo prie D.. D. draugai stovėjo šone. O jų trečias draugas dar ėjo link jų, bet jis nebėgo. Kai pribėgo prie D., jis pats šiam iš abiejų rankų kumščiais sudavė du smūgius, trenkė į žandikaulį. Po to jį užsipuolė D. draugas, gindamas D., ir pradėjo jį smaugti, tada L. trenkė D. į nosį. Jis pats į nosį D. nedavė. Kaip L. davė į nosį nukentėjusiajam, jis pats nematė. Po konflikto pats L. jam sakė, kad davė D. iš kumščio į nosį. Po to viskas pasibaigė, jie išėjo. Visos situacijos metu ar jis kažką sakė nukentėjusiajam, neatsimena. Įvykio metu buvo blaivus. L. irgi buvo blaivus. Visa tai įvyko prie perėjos, tačiau žmonės nevaikščiojo. Kiti draugai stovėjo ir nieko nedarė. Jis suprato, kad smurtavo viešoje vietoje.

Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu I. A. duotus parodymus, I. A. parodė, kad D. sudavė 2 smūgius, o ne 1. Ikiteisminio tyrimo metu sakė neteisingai, nes buvo užmiršęs. Papildomai paaiškino, kad nepripažįsta trijų smūgių sudavimo D. ir nesutinka, kad dėl jų veiksmų galėjo nesunkiai sutrikti D. sveikata. Dėl jų veiksmų D. galėjo būti sužalotas tik nedaug. Jis nesutinka dėl nosies lūžio. Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio sutinka ir pripažįsta, kad reikia atlyginti. Dėl civilinio ieškinio, kuris pareikštas D., nesutinka ir nepripažįsta jokioje sumoje. Įvykio vietoje moteris klausė kas čia vyksta ir liepė baigti muštis. Kodėl visi draugai sakė, kad jis sudavė 3 smūgius, nežino. Pats matė, kad sudavė tik du smūgius. Kada pradėjo bėgti kraujas D., jis nematė. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nors galimybių turėjo. Savo elgesį šioje situacijoje vertina blogai ir gailisi. Nežino, ar su L. galėjo nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Nėra randų ir žymių, todėl mano, kad D. nenuskriaudė. Mano, kad D. galėjo skaudėti. Sutinka, kad nukentėjusysis galėjo dėl to blogai jaustis. Sutinka, kad nukentėjusiojo ieškinys yra visai pagrįstas, tik suma per didelė. Mano, kad protinga suma būtų kokie 400 eurų. D. po įvykio jis matė praėjus gal kokioms 2-3 savaitėms, bet ant veido nieko nebuvo. O po įvykio ar anksčiau buvo matęs nukentėjusįjį, jis nežino. Pas gydytojus jis pats yra lankęsis dėl sutrikimų, nes sunkiai mąsto ir sunkiai galvoja. Yra baigęs 10 klasių (duomenys neskelbtini) mokykloje (Panevėžio M. R. profesinio rengimo centre), bet planuoja mokintis. Mokslai sekėsi normaliai, vidurkis buvo apie 4-5. Antrais metais paliktas kartoti kurso nebuvo. Savo turto turi, tėtis pačiam nupirko gerą motorolerį. Pats savo pajamų neturi, gyvena iš brolio ir tėčio, kurie jį išlaiko. Atsimena ne visą įvykį dėl sveikatos. Savo suduotų smūgių skaičiaus neatsimena. Ar galėjo suduoti 3 smūgius, nežino. Kad sudavė į žandikaulį atsimena, bet į nosį netrenkė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. A. parodė, kad <...> jis priėjęs prie D. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu D. į žandikaulį, tada prie jo priėjo D. klasės draugas, kuris buvo aukštesnis už jį, vardo ir pavardės nežino, jis jį pastūmė, su savo kojomis paspyrė ir jis (I.) pergriuvo. Tada susinervinęs priėjo L. K. prie D. ir jam trenkė kumščiu, kuria ranka nematė, į nosį. D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jie nuėjo. <...> Pripažįsta, kad D. B. kumščiu sudavė vieną smūgį į žandikaulį. Dėl savo elgesio gailisi (2 t., b. l. 43-46, 52-55).

Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra turėjęs galvos traumų (gimdymo metu), todėl turi problemų su atmintimi. Įvykis įvyko kažkur 2019 metais gruodžio mėnesį, kurią dieną nebepamena, tai buvo ryte. Įvykis nutiko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos Panevėžyje (Panevėžio M. R. profesinio rengimo centras). Su kuo tada prie mokyklos ėjo nebelabai pamena. Pamena, kad kartu buvo I. A.. Kaip sutiko D. irgi nebelabai pamena. Jį pažinojo, nes jis buvo jo klasiokas. Iki įvykio su D. sueidavo normaliai. Iki įvykio pykčių neturėjo. Dėl ko D. sudavė, jis tiksliai nepamena. Atsimena, tik, kad buvo muštynės. Jose dalyvavo jis pats, I. ir D.. Dėl ko tos muštynės įvyko, nepamena. Buvo pykčiai kažkokie. Muštynių metu jis iš kumščio sudavė vieną kartą D. į nosį. Ką veikė I. jis nežino, jis buvo šone. Ar matė, kad I. trenkė D., nežino. Atsimena, tik, kad pats trenkė D.. Be D. ir I., dar buvo keli draugai, I. klasiokai, bet jie nieko nedarė, stovėjo toliau. D. irgi buvo su keliais klasiokais, tik nepamena su kuo. Matė, kad trenkdamas D. pataikė į nosį. I. muštynėse irgi dalyvavo kartu su juo. Jie buvo dviese prieš D.. Dar D. gynė klasiokai. Už ką jie jam sudavė, nepamena. Buvo kažkokie ginčai. Po įvykio nebuvo susitikęs su D.. Kai sudavė D., jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Iki smūgio kraujas jam nebėgo. Suduodamas smūgį, pats D. nieko nesakė. D. pats atsiprašė, kada tai buvo, nepamena. Supranta, kad blogai padarė, gailisi. Muštynėse dalyvavo pirmą kartą ir daugiau nebedalyvaus. Galėjo būti tokie padariniai po muštynių, kurie nurodyti kaltinime. Mano, kad D. skaudėjo, nes bėgo kraujas ir buvo nustatytas lūžis. Kaip po muštynių atrodė D., jis pats nematė. Ar aplink įvykio vietą dar buvo žmonių, nematė. Muštynės įvyko prie mokyklos, prie gatvės. Ar buvo žmonės, kurie reagavo į muštynes, jis nepamena. Apie byloje pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį jam yra žinoma. Su minėtu civiliniu ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad jį reikia atlyginti. Su I. A. po įvykio šnekėjo apie tai, kad gailisi savo elgesio ir norėtų laiką atsukti atgal. Ar I. jam sakė kiek kartų sudavė D., pats nepamena. Kad D. sulaužė nosį, sprendžia iš to, nes jis ir trenkė jam į nosį. Kur trenkė I. nepamena. Kas pradėjo muštynes nepamena, bet mano, kad gal jis pats. Muštynės tikriausiai prasidėjo, kai jį pastūmė. Per muštynes ar jam pačiam kažkas sudavė, nepamena. Žalą nukentėjusiajam atlygino su tėvų pagalba.

Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. buvo jo klasiokas, tačiau su juo jis nelabai bendravo. Su I. visai nebendravo, jo net nežinojo. 2019 m. gruodžio 18 d. ėjo į pirmą pamoką R. mokykloje. Buvo netoli 8 val. ryto. L. laukė jo netoli pagrindinio įėjimo, kvietė eiti pasikalbėti į kiemą, bet jis pasakė, kad niekur neis. L. sakė, kad kažką norėjo pasakyti. Apie 11 val. prasidėjo ilgoji pertrauka, jis su klasiokais A. B., T. M., Š. B. išėjo į kiemą pasivaikščioti. I., L. ir dar kažkas juos sekė. Suprato, kad juos seka, nes kai sustojo ir jie sustojo. Bandė jie vieną jį pasikviesti, bet jis nėjo. Tada prie jo priėjo I. ir pradėjo muštis, sudavė jam 2 smūgius į žandikaulį dešinėje pusėje. Po kažkurio laiko dar vieną smūgį trenkė netoli nosies. Po tų 3 smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tada jo klasiokas pradėjo tempti I. tolyn nuo jo. Tada L. sudavė iš kumščio jam į nosį. Po šio smūgio kraujas iš nosies pradėjo bėgti dar labiau. Tuo viskas baigėsi ir jie pasišalino iš įvykio vietos. Mokyklos socialinė darbuotoja pradėjo manęs klausinėti apie įvykį. Paskui L. jam pasakė, kad jei jis pasakys policijai, tai bus blogiau. Iki įvykio su L. nebuvo nesutarimų, viskas buvo gerai. Niekad nebuvo, kad blogai būtų kalbėjęs apie L.. Su I. taip pat nebuvo konfliktų, nes net nebendravo su juo. Kodėl L. K. kvietė jį į kiemą pasikalbėti, jis nežino. Po įvykio nesulaukė nei iš vieno atsiprašymo. Dėl žalos atlyginimo, tai ją atlygino tik L.. Atlygindamas žalą L. atsiprašė. Po įvykio jam nosis buvo ištinus, turėjo matyti ištinusią nosį ir bėganti kraują. Įvykio metu, kai I. jam trenkė 2 smūgius, pasakė, kad už kažkokius čia žodžius. Muštynės truko apie 10 min., tarpas tarp tų visų jam suduotų smūgių buvo sekundžių reikalas. Draugas jį apgynė ir parvertė I., tada iš karto L. jam smūgiavo. Po įvykio skaudėjo nosį, svaigo galva. Emociškai irgi buvo sunku, negalėjo į kiemą išeiti. Po įvykio į mokyklą nėjo ilgai, buvo daryta nosies operacija, ligoninėj gulėjo 3 dienas. Po įvykio suprastėjo atmintis. Nosį skaudėjo labai ir vis dar skauda, žandikaulį irgi skauda. Negali užmigti, yra baimė. Kai L. K. kvietė pasikalbėti, jis pats neminėjo konkrečiai dėl ko pasišnekėti nori, įvardino tik pasišnekėti. Dėl pareikšto ieškinio pritaria ir prašo jam atlyginti 1000 eurų žalą.

Liudytojas F. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio datos nepamena, bet lyg tais buvo 2019 m. gruodžio 18 d., jis sulaukė skambučio iš mokyklos ir jam pasakė, kad sumuštas jo sūnus, todėl nuskubėjo į mokyklą. Sūnų rado pas socialinę darbuotoją, jo nosis buvo ištinusi. Jis nuvežė sūnų pas medikus. Sūnui buvo lūžusi nosis, todėl 2020 m. sausio 2 d. buvo atlikta operacija su pilna narkoze. Klausė, sūnaus už ką gavo, tai jis pasakė, kad nė už nieką. Pasakė, kad jį mušė prie mokyklos, ir pasakė, kas mušė. Sūnus nurodė, kad vienas klasiokas buvo L., o kito nenurodė. Sakė, kad jie buvo trise, tas nepažįstamas sudavė tris smūgius, o ketvirtą – L., smūgiai buvo į nosį ir į žandikaulį, tiksliai kuriuos smūgius kas sudavė jis nepamena. Muštynės įvyko be jokios priežasties. Jokios kitos aplinkybės jam nėra žinomos. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu F. B. duotus parodymus, F. B. juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai paaiškino, kad sūnus jam konkrečiai viską sakė. Sakė, kad tris smūgius sudavė I., o paskutinį smūgį L.. Apie konfliktus jam nėra žinoma, nors mokykloje domėjosi. Prieš tai buvo sūnaus pokalbis, kad jį kvietė mokykloje „už kampo“. Kaltinamieji atsiprašė sūnaus praeitą posėdį, iki teismo nė vienas neatsiprašė. L. K. tėtis atlygino žalą. Sūnus po įvykio su kaltinamaisiais nebendravo. Pradžioje buvo sutrikusi D. atmintis ir naktys buvo bemiegės, nuo traumos, nuo narkozės, kelis kartus traukė tamponus iš nosies, sūnui skaudėjo, jis budėjo ligoninėje. Pirmas tris dienas buvo blogai, po to po savaitės vėl vos neprireikė operacijos, buvo nesklandumų. Matosi iš vaiko, kad yra baimė, tik gal nepasisako. Iš viso procedūros tęsėsi dvi savaites. Kai mokykloje buvo jie patys ir tėvai, tai juos tokiais žvilgsniais nužiūrėjo. Mano, kad tie 500 eurų yra simboliška suma. Dar 1000 eurų paprašė nenorėdami pasipelnyti. L. K. finansinių pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu F. B. parodė, jog jo sūnus D. B. mokosi M. R. technologijų mokykloje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Sūnaus santykiai su bendraklasiais yra geri, jokių konfliktų ar kitų nesusipratimų nėra buvę. 2019-12-18 7.40 val. sūnus išėjo į mokyklą. Apie 11.20 val. jam paskambino sūnus ir perdavė pokalbį mokyklos socialinei darbuotojai, kuri paaiškino, kad jo sūnus yra sumuštas, ir pakvietė atvykti aiškintis aplinkybių į mokyklą. Jam atvykus į mokyklą ir bendraujant su sūnaus pedagogais, sužinojo, kad apie 10.40 val. sūnui su bendraklasiais pertraukos metu vaikštant netoli (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, prie jo prisikabino trys iš matymo žinomi vaikinai, iš kurių du jį sumušė (sūnui buvo suduota į veidą ne mažiau keturių smūgių kumščiu). Bendraujant su sūnumi jis jam paaiškino, kad nuo pat ryto jo bendraklasis L. K. vis kvietė išeiti į kiemą pasikalbėti. Kai sūnus jo teiravosi apie ką kalbėsis, jam buvo atsakyta, jog pamatys. Kadangi sūnus su L. K. nepalaiko jokių santykių, be to, sūnui yra žinoma, kad L. K. yra linkęs konfliktuoti, todėl su juo bendrauti nenorėjo ir atsisakė kalbėtis. Po trečios pamokos sūnus su bendraklasiais T. M., A. B. ir Š. B. išėjo pasivaikščioti į gatvę. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos prie jų atėjo L. K. su savo draugais I. bei dar vienu, kurio net vardo sūnus nežino. L. K. su I. apkaltino sūnų, kad neva šis apkalba L. K.. Nors sūnus neigė tai, L. K. su I. ėmė jo sūnų mušti, tai yra, L. K. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, o I. sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu pataikydamas į dešinės pusės apatinį žandikaulį bei nosį. Po šio įvykio L. K. su draugais nubėgo. Mokykloje apie įvykį buvo informuota socialinė darbuotoja. Sūnui kreipusis į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, jam buvo nustatyta nosies kaulo skylimas bei veido sumušimas (1 t., b. l. 17-20).

Liudytojas T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik L. K., jis buvo jo klasiokas, o I. A. nepažįsta. Jis, neatsimena koks čia laikas buvo, bet buvo per pertrauką ar kiek po pamokų, jis, D., A. ėjo pasivaikščioti prie bažnyčios ir aplink. Tada po pertraukos sutiko L. K. ir I., jie priėjo prie jų, kai jie buvo prie perėjos ir tada I. priėjo prie D. ir D. sudavė tris kartus į galvą, gal su dešine ranka, trenkė į žandą ir nosį, tada A. pasiguldė I. ant žemės ir laikė, kad nebemuštų D.. Neatsimena, ką jie ten darė ant tos žemės. D. bėgo kraujas iš nosies, jie nuėjo, ir tada jie atsitraukė. Pats neatsimena, kuria ranka I. sudavė kumščiu. Trečią kartą pataikė D. į nosį, o prieš tai kažkur į galvą, kur ten į žandą pataikė. L. stovėjo ir žiūrėjo, kažką sakė, bet neatsimena ką. Pats matė tik I. tris tuos smūgius, iš kurių vienas buvo į nosį. Tos muštynės buvo apie minutę. Nesupranta dėl ko jie užsipuolė D.. Pats L. K. veiksmų, kai A. paguldė I., neatsimena. Nežino D. ir I. santykių, nes nelabai juos pažįsta. Nesuprato, kas čia įvyko. Matėsi, kad D. nosį sulaužė. D. davė servetėlių. D. jautėsi nelabai gerai. Š. stovėjo prie jo. Su D. po visko nelabai bendravo, kitą dieną jis neatėjo į mokyklą. D. jam nepasakojo, kiek žmonių jam sudavė, A. sakė, kad trys smūgiai buvo suduoti D.. Pats D. nieko nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad mokosi M. R. profesinio rengimo mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Yra pažįstamas su L. K. kaip buvusiu klasioku. 2019-12-18, pertraukos metu, apie 10.40 val., išėjo iš mokyklos su D. B., A. B., ir Š., kurio pavardės nepamena, į kiemą pagliaudyti saulėgrąžų. Jie keturiese perėjo gatvę, mano, kad (duomenys neskelbtini) g. Iš paskos jų ėjo L. K. ir dar vienas jo draugas, kurio nepažįsta, mano, kad yra jį matęs mokykloje. Jie sustojo prie gatvių sankryžos ir tada prie jų priėjo L. su savo draugu, kažką sakė D. L. draugas, bet ką sakė nepamena. Tada L. draugas ranka, kuria nepamena, sudavė D. ne mažiau trijų smūgių į galvą, kiek matė, pataikė į nosį. Tada A. B. sugriebė tą L. draugą rankomis už pečių ir jį pervertė ant žemės. Tas jaunuolis mosikavosi rankomis, matė, kaip A. pataikė į galvą, mano, kad pataikė į akį, nes po muštynių pamatė mėlynę A. dešinėje akyje. A. atsitraukė ir mano, kad L. su draugu nuėjo. Labai greitai viskas vyko, jis gerai nepamena, bet mano, kad L. galėjo suduoti smūgį A., kai šis pervertė L. draugą ant žemės. Dėl ko L. draugas sudavė smūgius D., jis nežino, nes negirdėjo ir nesuprato. Po viso to matė kaip D.iš nosies bėga kraujas. Jie po visų muštynių nuėjo į mokyklos tualetą apsiprausti. Jam pačiam niekas nesudavė smūgių, jis taip pat nesudavė niekam jokių smūgių. Jam toks elgesys buvo nemalonus, jis jautė nerimą, pergyveno dėl draugo ir jo sveikatos. Po to, jie grįžo į pamokas ir mokytojas pastebėjo, kad D. sužalotas, todėl jį nuvedė pas socialinę darbuotoją. Žino, kad D. lūžo nosis (1 t., b. l. 95-98).

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. A. nepažįsta, o L. K. yra jo buvęs kursiokas. Įvykio datos nežino, bet pertraukos metu, maždaug apie 10.00 val., jie ėjo pasivaikščioti su T., D., tada sutiko L. K.. Jie ėjo pasivaikščioti aplink bažnyčią. L. K. ir I. A. juos pasekė. Jie ėjo atgal iki mokyklos ir tada I. trenkė kelis kartus D. į nosį. Tada jis paguldė I. ant žemės ir daugiau nieko nematė, nes laikė I.. Tiksliai nežino, bet jie priėjo dėl to, kad D. atseit įžeidė L., bet taip nebuvo, D. jų atžvilgiu nieko nesakė. Kai priėjo L. su I., nieko jie nesakė. Jis pats matė I. veiksmus, o ką darė L. jis nematė. I. trenkė D. tris smūgius į veidą, lyg į dešinę veido pusę, ir vieną smūgį į nosį, I. trenkė dešine ranka, kumščiu. Nematė, ar D. bėgo kraujas, po kiek laiko atsirado gumbas sekundžių bėgyje, labai greitai pasirodė ir kraujas. T. ir Š. buvo toje pačioje vietoje, jie nieko nedarė. Nepastebėjo draugų reakcijų. Buvo moteris viena sustojusi, ji tiesiog važiavo gatve, išlipo iš mašinos ir paklausė, ką čia jie daro. Nežino, kiek tas įvykis užtruko, gal minutę, gal mažiau. Neatsimena kaip viskas baigėsi, bet jie nuėjo į vieną pusę, o jie į kitą. Apie kažkokius buvusius konfliktus su L., I. ir D., jis nieko nežino. Po įvykio nebuvo kalbos. Kiek matė smūgių, tai L. K. davė smūgį D.. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi buvo, dabar jau neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2019-12-18 buvo mokykloje Panevėžio M. R. profesinio rengimo mokykloje. Jis kartu su D. B., T. M. ir Š. B., tai buvo po trijų pamokų, apie 10.30 val., išėjo iš mokyklos ir ėjo už bažnyčios, kuri yra prie kapinių, kur gliaudė saulėgrąžas. Ten būnant prie jų priėjo I., kurio pavardės nežino, bet jis mokosi toje pačioje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, L. K. ir dar vienas asmuo, kurio nepažįsta, bet jis mokosi irgi toje mokykloje. Tie vaikinai pradėjo prie jų kibti, I. prikibo prie D.. Ką jam sakė, jis nepamena. Maždaug po penkių minučių, jie stovėjo netoli jų ir jis su draugais bandė nuo jų nueiti. Mėgino eiti link mokyklos, bet ilgesniu keliu. Tie vaikinai I., L. ir dar trečias vaikinas ėjo iš paskos ir sekė juos. Eidami nieko nesakė, bet ėjo greitai ir priėjo prie D.. Jie tada buvo prie sankryžos, kur į mokyklą reikia sukti. Tada I. priėjo prie D. bei jam kažką sakydamas, ką sakė negali pasakyti, tris kartus dešine ranka trenkė D. į veidą. L. iš pradžių nieko nedarė. Jis pamatęs, kad muša D., stojo jo ginti ir ant žemės pervertė I. ir jį laikė, kad daugiau nebesimuštų. Jis nežino, kas jam trenkė, bet, kol laikė ant žemės I., gavo smūgį ar du į dešinę akį. Galėjo ir grumtynių metu su I. gauti nuo jo. Ką tiksliai darė L. tuo metu ir kitas vaikinas nežino, bet kaip suprato L. K. norėjo jam trenkti, o D. neleido, todėl L. K. trenkė D. į veidą. Jis pats kaip trenkė nematė, žino, nes jam sakė D.. Tuo metu pro juos pravažiavo moteris, kuri pasiteiravo, ką jie daro, ir jie išsiskirstė. Jis kartu su draugais ėjo į mokyklą, kur Š. nuėjo į klasę, o jis su M. ir B. ėjo į tualetą nusiprausti. Po to, ėjo į klasę. Kada D. pradėjo bėgti kraujas, jis nematė, pastebėjo tik vėliau, kai jis su I. išsiskyrė ir pakilo nuo žemės. Ką tuo metu, kai jis buvo ant žemės kartu su I., veikė kiti vaikinai, jis nežino, nežiūrėjo aplinkui. Po patirto įvykio nieko specialaus nejuto, nei streso, nei išgąsčio nejuto. Vaikinams pretenzijų neturi, pareiškimo dėl to rašyti negalvoja (1 t., b. l. 107-108).

Liudytojas Š. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. šiek tiek pažįsta, o I. visai nepažįsta. Čia viskas įvyko 2019 gruodžio mėn. apie 12.00 val. maždaug. Buvo jis, T. (M.), D. (B.), A. (B.). Jie buvo prie kapinių, sėdėjo ir gliaudė saulėgrąžas, atėjo L. su I.. Jie atėjo prie jų, kai jie buvo prie kapinių. Jie priėjo prie D., kažko I. paklausė D., ko paklausė, jis nežino. Tada jis su draugais pradėjo eiti, po ko vėl priėjo I. su L., D. atsisuko ir I. davė jam į nosį tris kartus. Regis dešine ranka tie smūgiai buvo į nosį. A. paguldė I., jį pervertė ir prispaudė prie žemės, norėjo jį sutramdyti. L. stovėjo šalia. T. ir jis stovėjo ir žiūrėjo. Kiek atsimena, tai L.norėjo spirti A., bet D. apgynė A.. L. D.gal nieko nedarė. Jis pats daugiau žiūrėjo, kas vyksta tarp D. ir I.. Buvo trys I. smūgiai į nosį, buvo dešinės rankos kumštis. Galėjo būti, kad D. davė į akį ir į nosį, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Po smūgių D. bėgo kraujas iš nosies. Buvo dar kažkas su I. ir L., jie buvo iš viso trys. Visų muštynių metu tas trečias asmuo stovėjo šalia, lyg nieko nedarė. Muštynių metu prie jų sustojo moteris, kuri sakė iškviesianti policiją, todėl visi jie išsiskirstė. Po įvykio jis pats buvo sutrikęs. Jis nematė niekada, kad D. konfliktuotų su L. ir I.. Po įvykio neteko su D. bendrauti, D. buvo pasakęs, kad tris kartus jam davė I., o daugiau nieko nesakė. Ar iš D. ir A. sužinojo, kad L. sudavė D. smūgį, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasakyta, kad I. sakė D., ko kabinėjasi prie jo draugų, tai čia teisybė. L. pasakė D., L. atsakė I., kad D. kažką negražiai sako. Taip jam pačiam sakė A.. Čia buvo viskas anksčiau. Nieko negirdėjo apie jų kokius konfliktus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. B. parodė, kad 2019-12-18 jis buvo M. R. profesinio rengimo mokykloje. Vienos pertraukos metu, koks tai laikas buvo, nepamena, išėjo su draugais A. B., T. M. ir D. B. iš mokyklos ir ėjo už netoli mokyklos esančių kapinių, kur gliaudė saulėgrąžas. Ten bebūnat prie jų priėjo trys vaikinai: L. K., I., kurio pavardės nežino, ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nežino, bet jis mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir jie. I. pradėjo priekaištauti D., ko jis kabinėjasi prie jo draugų. Nei jis, nei jo draugai nenorėjo veltis į konfliktą, todėl nuėjo nuo jų tolyn. Ėjo į mokyklą, tačiau ėjo aplinkiniu keliu link (duomenys neskelbtini) g. Jiems einant tie vaikinai sekė iš paskos. Kiek paėjus, netoli tokio geltono namo, kuris yra kampinis namas ir randasi prie sankryžos, kur reikia sukti į mokyklą, tie vaikinai priėjo prie jų ir I. apėjęs D. ir sustojęs priekyje, dešinės rankos kumščiu sudavė 3 kartus D. B. į veidą. I. pataikė D. į dešinę akį ir į nosį, tada D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. nieko nelaukęs sugriebė I. rankomis už pečių ir pargriovė ant grindinio, t. y. ant plytelių bei laikė jį. I., prispaustas ant grindinio, mosikavosi rankomis ir pataikė A. į galvą, bet kur tiksliai, nežino, mano, kad į akį, nes buvo paakį mėlynė. L. K. stovėjo visą laiką prie to geltono namo. Ką darė L., jis nematė, tik vėliau iš D. ir A. sužinojo, kad L. K., kol A. laikė ant žemės prispaustą I., trenkė D. B. į galvą. Viskas įvyko taip staiga, kad jis nespėjo sureaguoti, tiesiog išsigando, stovėjo ir tiek, stebėjo kas vyksta. Dėl ko L. K. ir I. užsipuolė bei mušė D., tiksliai nežino, konflikto priežasties nežino. Po šio įvykio jis kartu su T., A. ir D. grįžo į mokyklą. Pats nuėjo į pamokas, o draugai nuėjo į mokyklos tualetą nusiprausti. Pamokos metu mokytojas pamatė, kad D. B. sumuštas, o A. turi mėlynę po akimi, pranešė socialinei darbuotojai, kuri pas save į kabinetą išsikvietė D., A. ir L.. Visų muštinių metu nei T. M., nei jis, nei tas vaikinas, kurio nepažįsta, nieko nedarė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Todėl įvykio metu jis nenukentėjo. Tačiau toks vaikinų elgesys jam sukėlė stresą, neigiamas emocijas, nes tai nėra priimtina (1 t., b. l. 115-118).

Liudytojas F. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo pernai – jis, L. K. ir I. A., išėję iš M. R. mokyklos, jis nežino dėl ko, bet per pertrauką pasivaikščioti. Eidami jie pamatė sėdinčius 4-5 devintokus. L. K. vienas nubėgo prie jų ir prisikabino prie jų. Jis su I. buvo toliau. L. K. priėjo ir davė vienam į žandikaulio sritį. Kam davė, jis nepažįsta. L. trenkė pirmąkart vieną kartą į skruostą, viskas įvyko, kai jie susiginčijo. Buvo toks dalykas, kad vienas tas nepažįstamas kažką pasakė ir L. sudavė, vėliau tas iš 9 klasės pasakė jam ir L. trenkė tam į nosį ir tada jie visi išsiskirstė. Jis įvykio metu stovėjo šalia I., L. toliau buvo nubėgęs, 10 m kažkur atstumas buvo tarp jo ir L., bet jis viską matė. Po to jis su I. ir priėjo prie visų ir abu buvo apie 2 m atstumu nuo muštynių. Smūgį pirmas sudavė L.. Tikslios priežasties jis neprisimena, kodėl L. bėgo trenkti. L. davė du smūgius, I. – vieną. L. pirma sudavė smūgį kumščiu, bet kur – jis nematė, o tada jis matė, kad L. trenkė tam devintokui į nosį, tada I. trenkė dar kažkur į smakrą. Pirma L. trenkė, tada I. vieną, tada vėl L.. L. su tuo devintoku ginčijosi, tada L. į nosį davė, pats jis matė ir girdėjo kaulo lūžį. To devintoko jis nepažįsta. L. pirmą smūgį sudavė tam vaikinui į skruostą. Jam su I. priėjus, prie jo priėjo tas, kuriam trenkė, ir jie susiginčijo, tada I. trenkė į petį kumščiu, o L. pribėgo ir trenkė jam į nosį, po ko visi išsiskirstė. Į kurią būtent vietą, kur kas mušė, jis nežino. Kodėl buvo tokia situacija, jis neprisimena. Jis pats prasivardžiavo su tuo, kuriam trenkė, šis jam kažką pasakė, tada jis šiam atgal atsakė, tada L. pribėgo ir trenkė jam į nosį. Jis neprisimena, kad kas būtų ant žemės atsidūręs. Buvo toks aukštas su akiniais vaikinas, kuris I. prismaugė ir ant žemės paguldė. Gal I. dar nesudavęs to smūgio buvo, neatsimena. I. smūgį jis prisimena tik vieną. Gali būti, kad visų smūgių neprisimenu, bet du L. smūgius matė. Nežino, ar gali būti, kad L. sudavė daugiau arba mažiau tų smūgių. Ant sumuštojo veido jis nematė jokių žymių, po tų smūgių visi išsiskirstė. L. lyg pasakojo rugsėjo mėn., kad su tuo vaikinu nebendrauja. L. K. su juo nesutarė, o I. tai nežino, ar nesutarė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), ant šaligatvio, prie pat pėsčiųjų g. perėjos, kertančios (duomenys neskelbtini) gatvę. Apžiūros metu nieko, reikšmingo tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 11-14).

Iš specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini)) matyti, kad D. B. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem smūgiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 27).

Kaip matyti, kaltinamieji I. A. ir L. K. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje – Panevėžio mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, buvę patys ir dalyvavę muštynėse. Kaltinamasis L. K. pripažino savo kaltę viso jam inkriminuoto kaltinimo apimtyje, o pasak kaltinamojo I. A. – jis dalyvavo muštynėse, bet visų kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų neatliko – sudavė mažiau smūgių nei nurodyta.

Nors kaltinamasis I. A., iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teigė apie mažesnę savo veiksmų apimtį nei nurodyta kaltinime bei nurodė savo veiksmų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis versiją, teismas sprendžia, kad šio kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant ir į paties I. A. parodymuose esančius prieštaravimus bei nenuoseklumą, yra pagrindas juos, išskyrus kaltinamojo I. A. pripažįstamas kitais įrodymais pagrįstas aplinkybes, vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą jo gynybos poziciją, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, ir kurie priešingai – ją paneigia.

Iš kaltinamojo L. K. parodymų analizės matyti, kad jis viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklus ir pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavęs vieną smūgį ranka nukentėjusiajam D. B. į nosį. Nors kaltinamasis L. K. teisme duodamas parodymus negalėjo įvardinti konkrečių I. A. nukentėjusiajam D. B. suduotų smūgių skaičiaus ir jų sudavimo vietų, jis nuosekliai tvirtino, kad muštynėse kartu su juo dalyvavo ir I. A., pasak L. K. – muštynių metu jie abu buvo prieš D. B.. Visas šias kaltinamojo L. K. nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo D. B., įvykį mačiusių liudytojų T. M., A. B., Š. B. parodymai, tam neprieštarauja ir kito kaltinamojo I. A. parodymai. Taigi, pagrindo abejoti kaltinamojo L. K. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

Gi kitas kaltinamasis I. A. duodamas parodymus teisme buvo labai nenuoseklus, jo parodymai dėl įvairių aplinkybių – dėl kaltinime nurodyto įvykio eigos, jo priežasties, smurto vartojimo iniciatoriaus, jo paties atliktų veiksmų ir kitų aplinkybių – vis kito ir buvo prieštaringi.

Iš pradžių kaltinamasis I. A. teisme teigė nežinantis konflikto priežasties, vėliau jau nurodė, kad D. B. prasivardžiavo. Pradžioje I. A. nurodė, kad D. B. L. K. pasakė kelis žodžius, todėl L.susinervavo ir ėmė jį sekti. Vėliau parodymų davimo teisme eigoje jis jau tvirtino, kad L. K. jam pasakė apie pravardžiavimą ir jam – I. A. kilo mintis sekti D. B. ir atsilyginti už tuos žodžius, kuriuos šis sakė L. I. A. teigė, kad L. iš pradžių sekti jų nenorėjo, bet jis L. prikalbino. Duodamas paaiškinimus apie kaltinime jam inkriminuojamų smūgių sudavimą D. B., I. A. teisme nurodė sudavęs nukentėjusiajam abiejų rankų kumščiais du smūgius į žandikaulį. Tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų matyti, kad tuo metu I. A. tvirtino sudavęs tik vieną smūgį. Pastebėtina ir tai, kad pasakodamas įvykio eigą I. A. teisme teigė, kad jis pribėgęs prie D. B. sudavė šiam du smūgius, po ko jį užsipuolė D. draugas, gindamas D., ir pradėjo jį smaugti, tada L. trenkė D. į nosį. Tačiau tokios aplinkybės apie tariamą jo smaugimą, I. A. ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užsiminęs ir nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes. Beje, tokių I. A. nurodytų aplinkybių apie jo smaugimą nepatvirtina ir jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai.

Taigi, teismo vertinimu, toks kaltinamojo I. A. parodymų nenuoseklumas, jų prieštaringumas ne tik savo paties, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, juos vertinant visos bylos kontekste, sudaro pagrindą juos laikyti nepatikimais ir vertinti kritiškai. Teismas sprendžia, kad priešingai kaltinamojo I. A. parodymams iš dalies pripažįstant savo kaltę dėl inkriminuojamų veiksmų, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina I. A. kaltę visoje jam pareikšto kaltinimo apimtyje.

Kaltinamiesiems inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje yra numatytos bausmių rūšys – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 284 straipsnio sankcijoje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.