- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- N1-631-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53525-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- I. A., L. K.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
nukentėjusiajam D. B., jo įstatyminiams atstovams F. B. ir L. B., jo įgaliotai atstovei advokatei V. S.,
kaltinamajam L. K., jo įstatyminiams atstovams A. A. ir J. K., jo gynėjui advokatui A. C.,
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste atstovėms J. J., I. T., N. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, ir
- L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, mokosi, nedirba, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. ir L. K. 2019 m. gruodžio 18 d. apie 10.40 val. viešoje vietoje – Panevėžio mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, veikdami kartu bendrininkų grupėje, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė D. B. ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: I. A. kumščiu sudavė tris kartus nepilnamečiui nukentėjusiajam D. B. į veido sritį (į nosį ir žandikaulį), o L. K. sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajam į nosį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžį, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.
Kaltinamasis I. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tai įvyko 2019 m., tačiau mėnesio ir dienos neatsimena. Gali būti, kad tada, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Tada buvo rytas. Viskas vyko Panevėžyje. Kai baigėsi pamokos, jis su L. K. ir F. B. išėjo iš mokyklos į lauką pasivaikščioti. Ėjo link bažnyčios. Ėjo iš paskos nukentėjusiojo. Anksčiau jis nukentėjusiojo nepažinojo, tik iš matymo žinojo, nes jis mokėsi toje pačioje mokykloje. Nukentėjusiojo vardo ir pavardės nežino. Su nukentėjusiuoju nėra anksčiau bendravę, pykčių nebuvo. Nukentėjusysis ėjo su draugais. Keliese jie ėjo, jis neatsimena, gal 5-4. O jie patys ėjo trise. Kokiomis gatvėmis vaikščiojo, jis nežino, neatsimena. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Kodėl konfliktas įvyko, jis nežino. B. pradėjo pravardžiuoti. Tada L. pasakė kelis žodžius. Todėl L. susinervavo ir ėmė jį sekti. Ten prie tų kamerų jis pirmas trenkė, o paskui L.. Ką nukentėjusysis sakė nežino, nes negirdėjo, buvo toliau. Apie pravardžiavimą jam pasakė L., nes jis buvo arčiau ir girdėjo, o ką pravardžiavo ir kaip pravardžiavo, jis nežino. Tada B. su draugais pradėjo eiti, o jie ėjo iš paskos. Turbūt jie dar stovėdami pradėjo pravardžiuoti. Nukentėjusįjį jie sekė, nes norėjo atsilyginti už tuos žodžius, kuriuos šis sakė L.. Juos sekti ir atsilyginti, buvo jo mintis. L. iš pradžių sekti jų nenorėjo, bet jis jį prikalbino. Kiek laiko sekė, jis nežino, bet gal kokį 10 metrų. Eidami iš paskos sakė jiems sustoti, bet jie nesustojo, todėl jis su L. pribėgo prie D.. D. draugai stovėjo šone. O jų trečias draugas dar ėjo link jų, bet jis nebėgo. Kai pribėgo prie D., jis pats šiam iš abiejų rankų kumščiais sudavė du smūgius, trenkė į žandikaulį. Po to jį užsipuolė D. draugas, gindamas D., ir pradėjo jį smaugti, tada L. trenkė D. į nosį. Jis pats į nosį D. nedavė. Kaip L. davė į nosį nukentėjusiajam, jis pats nematė. Po konflikto pats L. jam sakė, kad davė D. iš kumščio į nosį. Po to viskas pasibaigė, jie išėjo. Visos situacijos metu ar jis kažką sakė nukentėjusiajam, neatsimena. Įvykio metu buvo blaivus. L. irgi buvo blaivus. Visa tai įvyko prie perėjos, tačiau žmonės nevaikščiojo. Kiti draugai stovėjo ir nieko nedarė. Jis suprato, kad smurtavo viešoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu I. A. duotus parodymus, I. A. parodė, kad D. sudavė 2 smūgius, o ne 1. Ikiteisminio tyrimo metu sakė neteisingai, nes buvo užmiršęs. Papildomai paaiškino, kad nepripažįsta trijų smūgių sudavimo D. ir nesutinka, kad dėl jų veiksmų galėjo nesunkiai sutrikti D. sveikata. Dėl jų veiksmų D. galėjo būti sužalotas tik nedaug. Jis nesutinka dėl nosies lūžio. Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio sutinka ir pripažįsta, kad reikia atlyginti. Dėl civilinio ieškinio, kuris pareikštas D., nesutinka ir nepripažįsta jokioje sumoje. Įvykio vietoje moteris klausė kas čia vyksta ir liepė baigti muštis. Kodėl visi draugai sakė, kad jis sudavė 3 smūgius, nežino. Pats matė, kad sudavė tik du smūgius. Kada pradėjo bėgti kraujas D., jis nematė. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nors galimybių turėjo. Savo elgesį šioje situacijoje vertina blogai ir gailisi. Nežino, ar su L. galėjo nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Nėra randų ir žymių, todėl mano, kad D. nenuskriaudė. Mano, kad D. galėjo skaudėti. Sutinka, kad nukentėjusysis galėjo dėl to blogai jaustis. Sutinka, kad nukentėjusiojo ieškinys yra visai pagrįstas, tik suma per didelė. Mano, kad protinga suma būtų kokie 400 eurų. D. po įvykio jis matė praėjus gal kokioms 2-3 savaitėms, bet ant veido nieko nebuvo. O po įvykio ar anksčiau buvo matęs nukentėjusįjį, jis nežino. Pas gydytojus jis pats yra lankęsis dėl sutrikimų, nes sunkiai mąsto ir sunkiai galvoja. Yra baigęs 10 klasių (duomenys neskelbtini) mokykloje (Panevėžio M. R. profesinio rengimo centre), bet planuoja mokintis. Mokslai sekėsi normaliai, vidurkis buvo apie 4-5. Antrais metais paliktas kartoti kurso nebuvo. Savo turto turi, tėtis pačiam nupirko gerą motorolerį. Pats savo pajamų neturi, gyvena iš brolio ir tėčio, kurie jį išlaiko. Atsimena ne visą įvykį dėl sveikatos. Savo suduotų smūgių skaičiaus neatsimena. Ar galėjo suduoti 3 smūgius, nežino. Kad sudavė į žandikaulį atsimena, bet į nosį netrenkė.
Ikiteisminio tyrimo metu I. A. parodė, kad <...> jis priėjęs prie D. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu D. į žandikaulį, tada prie jo priėjo D. klasės draugas, kuris buvo aukštesnis už jį, vardo ir pavardės nežino, jis jį pastūmė, su savo kojomis paspyrė ir jis (I.) pergriuvo. Tada susinervinęs priėjo L. K. prie D. ir jam trenkė kumščiu, kuria ranka nematė, į nosį. D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jie nuėjo. <...> Pripažįsta, kad D. B. kumščiu sudavė vieną smūgį į žandikaulį. Dėl savo elgesio gailisi (2 t., b. l. 43-46, 52-55).
Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra turėjęs galvos traumų (gimdymo metu), todėl turi problemų su atmintimi. Įvykis įvyko kažkur 2019 metais gruodžio mėnesį, kurią dieną nebepamena, tai buvo ryte. Įvykis nutiko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos Panevėžyje (Panevėžio M. R. profesinio rengimo centras). Su kuo tada prie mokyklos ėjo nebelabai pamena. Pamena, kad kartu buvo I. A.. Kaip sutiko D. irgi nebelabai pamena. Jį pažinojo, nes jis buvo jo klasiokas. Iki įvykio su D. sueidavo normaliai. Iki įvykio pykčių neturėjo. Dėl ko D. sudavė, jis tiksliai nepamena. Atsimena, tik, kad buvo muštynės. Jose dalyvavo jis pats, I. ir D.. Dėl ko tos muštynės įvyko, nepamena. Buvo pykčiai kažkokie. Muštynių metu jis iš kumščio sudavė vieną kartą D. į nosį. Ką veikė I. jis nežino, jis buvo šone. Ar matė, kad I. trenkė D., nežino. Atsimena, tik, kad pats trenkė D.. Be D. ir I., dar buvo keli draugai, I. klasiokai, bet jie nieko nedarė, stovėjo toliau. D. irgi buvo su keliais klasiokais, tik nepamena su kuo. Matė, kad trenkdamas D. pataikė į nosį. I. muštynėse irgi dalyvavo kartu su juo. Jie buvo dviese prieš D.. Dar D. gynė klasiokai. Už ką jie jam sudavė, nepamena. Buvo kažkokie ginčai. Po įvykio nebuvo susitikęs su D.. Kai sudavė D., jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Iki smūgio kraujas jam nebėgo. Suduodamas smūgį, pats D. nieko nesakė. D. pats atsiprašė, kada tai buvo, nepamena. Supranta, kad blogai padarė, gailisi. Muštynėse dalyvavo pirmą kartą ir daugiau nebedalyvaus. Galėjo būti tokie padariniai po muštynių, kurie nurodyti kaltinime. Mano, kad D. skaudėjo, nes bėgo kraujas ir buvo nustatytas lūžis. Kaip po muštynių atrodė D., jis pats nematė. Ar aplink įvykio vietą dar buvo žmonių, nematė. Muštynės įvyko prie mokyklos, prie gatvės. Ar buvo žmonės, kurie reagavo į muštynes, jis nepamena. Apie byloje pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį jam yra žinoma. Su minėtu civiliniu ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad jį reikia atlyginti. Su I. A. po įvykio šnekėjo apie tai, kad gailisi savo elgesio ir norėtų laiką atsukti atgal. Ar I. jam sakė kiek kartų sudavė D., pats nepamena. Kad D. sulaužė nosį, sprendžia iš to, nes jis ir trenkė jam į nosį. Kur trenkė I. nepamena. Kas pradėjo muštynes nepamena, bet mano, kad gal jis pats. Muštynės tikriausiai prasidėjo, kai jį pastūmė. Per muštynes ar jam pačiam kažkas sudavė, nepamena. Žalą nukentėjusiajam atlygino su tėvų pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu L. K. duotus parodymus, L. K. juos patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d., kokią valandą nepamena, bet tai galėjo būti po keturių pamokų, jis su I. A., broliais F. ir M., ėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) g. Jis norėjo pasikalbėti su D. B., o D. buvo kartu su T. M. ir keliais vaikinais, kurių nepamena. Jis ir I. priėjo prie D., kuris buvo su draugais ir norėjo pasikalbėti, nes D. anksčiau jį pavadino negražiu žodžiu, kokiu nepamena, bet jį užgavo. Priėjo ir D. pasakė: „būk savo vietoje ir apie mane nekalbėk“. Tada D. jį stumtelėjo, tarsi norėdamas praeiti. T. M. pastūmė I. tarsi ir norėdami praeiti. I. ranka trenkė T., tačiau kur ir ar iš vis pataikė, nematė. Tada I. trenkė D.. Kiek kartų ir kur pataikė, nematė, matė, kad I. ir T. M. atsidūrė ant žemės, kaip jie atsidūrė, jis nepamena, nes susinervinęs iš karto trenkė vieną smūgį D. kumščiu, dešine ranka į veidą, mano, kad pataikė į nosį. Po jo smūgio, D. nukrito ant žemės. Po to jis nuėjo į šoną kartu su I.. Buvę kartu broliai F. ir M. tik stovėjo ir nieko nedarė. Po viso to grįžo į mokyklą. Po to jį pakvietė socialinė darbuotoja ir jis pasakė D., kad, jei jis kreipsis į policiją, jam bus blogai. Taip pasakė, nes buvo išsigandęs, dėl to, kad D. iš nosies bėgo kraujas. Dėl savo elgesio gailisi (1 t., b. l. 175-178, 184-187).
Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. buvo jo klasiokas, tačiau su juo jis nelabai bendravo. Su I. visai nebendravo, jo net nežinojo. 2019 m. gruodžio 18 d. ėjo į pirmą pamoką R. mokykloje. Buvo netoli 8 val. ryto. L. laukė jo netoli pagrindinio įėjimo, kvietė eiti pasikalbėti į kiemą, bet jis pasakė, kad niekur neis. L. sakė, kad kažką norėjo pasakyti. Apie 11 val. prasidėjo ilgoji pertrauka, jis su klasiokais A. B., T. M., Š. B. išėjo į kiemą pasivaikščioti. I., L. ir dar kažkas juos sekė. Suprato, kad juos seka, nes kai sustojo ir jie sustojo. Bandė jie vieną jį pasikviesti, bet jis nėjo. Tada prie jo priėjo I. ir pradėjo muštis, sudavė jam 2 smūgius į žandikaulį dešinėje pusėje. Po kažkurio laiko dar vieną smūgį trenkė netoli nosies. Po tų 3 smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tada jo klasiokas pradėjo tempti I. tolyn nuo jo. Tada L. sudavė iš kumščio jam į nosį. Po šio smūgio kraujas iš nosies pradėjo bėgti dar labiau. Tuo viskas baigėsi ir jie pasišalino iš įvykio vietos. Mokyklos socialinė darbuotoja pradėjo manęs klausinėti apie įvykį. Paskui L. jam pasakė, kad jei jis pasakys policijai, tai bus blogiau. Iki įvykio su L. nebuvo nesutarimų, viskas buvo gerai. Niekad nebuvo, kad blogai būtų kalbėjęs apie L.. Su I. taip pat nebuvo konfliktų, nes net nebendravo su juo. Kodėl L. K. kvietė jį į kiemą pasikalbėti, jis nežino. Po įvykio nesulaukė nei iš vieno atsiprašymo. Dėl žalos atlyginimo, tai ją atlygino tik L.. Atlygindamas žalą L. atsiprašė. Po įvykio jam nosis buvo ištinus, turėjo matyti ištinusią nosį ir bėganti kraują. Įvykio metu, kai I. jam trenkė 2 smūgius, pasakė, kad už kažkokius čia žodžius. Muštynės truko apie 10 min., tarpas tarp tų visų jam suduotų smūgių buvo sekundžių reikalas. Draugas jį apgynė ir parvertė I., tada iš karto L. jam smūgiavo. Po įvykio skaudėjo nosį, svaigo galva. Emociškai irgi buvo sunku, negalėjo į kiemą išeiti. Po įvykio į mokyklą nėjo ilgai, buvo daryta nosies operacija, ligoninėj gulėjo 3 dienas. Po įvykio suprastėjo atmintis. Nosį skaudėjo labai ir vis dar skauda, žandikaulį irgi skauda. Negali užmigti, yra baimė. Kai L. K. kvietė pasikalbėti, jis pats neminėjo konkrečiai dėl ko pasišnekėti nori, įvardino tik pasišnekėti. Dėl pareikšto ieškinio pritaria ir prašo jam atlyginti 1000 eurų žalą.
Liudytojas F. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio datos nepamena, bet lyg tais buvo 2019 m. gruodžio 18 d., jis sulaukė skambučio iš mokyklos ir jam pasakė, kad sumuštas jo sūnus, todėl nuskubėjo į mokyklą. Sūnų rado pas socialinę darbuotoją, jo nosis buvo ištinusi. Jis nuvežė sūnų pas medikus. Sūnui buvo lūžusi nosis, todėl 2020 m. sausio 2 d. buvo atlikta operacija su pilna narkoze. Klausė, sūnaus už ką gavo, tai jis pasakė, kad nė už nieką. Pasakė, kad jį mušė prie mokyklos, ir pasakė, kas mušė. Sūnus nurodė, kad vienas klasiokas buvo L., o kito nenurodė. Sakė, kad jie buvo trise, tas nepažįstamas sudavė tris smūgius, o ketvirtą – L., smūgiai buvo į nosį ir į žandikaulį, tiksliai kuriuos smūgius kas sudavė jis nepamena. Muštynės įvyko be jokios priežasties. Jokios kitos aplinkybės jam nėra žinomos. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu F. B. duotus parodymus, F. B. juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai paaiškino, kad sūnus jam konkrečiai viską sakė. Sakė, kad tris smūgius sudavė I., o paskutinį smūgį L.. Apie konfliktus jam nėra žinoma, nors mokykloje domėjosi. Prieš tai buvo sūnaus pokalbis, kad jį kvietė mokykloje „už kampo“. Kaltinamieji atsiprašė sūnaus praeitą posėdį, iki teismo nė vienas neatsiprašė. L. K. tėtis atlygino žalą. Sūnus po įvykio su kaltinamaisiais nebendravo. Pradžioje buvo sutrikusi D. atmintis ir naktys buvo bemiegės, nuo traumos, nuo narkozės, kelis kartus traukė tamponus iš nosies, sūnui skaudėjo, jis budėjo ligoninėje. Pirmas tris dienas buvo blogai, po to po savaitės vėl vos neprireikė operacijos, buvo nesklandumų. Matosi iš vaiko, kad yra baimė, tik gal nepasisako. Iš viso procedūros tęsėsi dvi savaites. Kai mokykloje buvo jie patys ir tėvai, tai juos tokiais žvilgsniais nužiūrėjo. Mano, kad tie 500 eurų yra simboliška suma. Dar 1000 eurų paprašė nenorėdami pasipelnyti. L. K. finansinių pretenzijų neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu F. B. parodė, jog jo sūnus D. B. mokosi M. R. technologijų mokykloje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Sūnaus santykiai su bendraklasiais yra geri, jokių konfliktų ar kitų nesusipratimų nėra buvę. 2019-12-18 7.40 val. sūnus išėjo į mokyklą. Apie 11.20 val. jam paskambino sūnus ir perdavė pokalbį mokyklos socialinei darbuotojai, kuri paaiškino, kad jo sūnus yra sumuštas, ir pakvietė atvykti aiškintis aplinkybių į mokyklą. Jam atvykus į mokyklą ir bendraujant su sūnaus pedagogais, sužinojo, kad apie 10.40 val. sūnui su bendraklasiais pertraukos metu vaikštant netoli (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, prie jo prisikabino trys iš matymo žinomi vaikinai, iš kurių du jį sumušė (sūnui buvo suduota į veidą ne mažiau keturių smūgių kumščiu). Bendraujant su sūnumi jis jam paaiškino, kad nuo pat ryto jo bendraklasis L. K. vis kvietė išeiti į kiemą pasikalbėti. Kai sūnus jo teiravosi apie ką kalbėsis, jam buvo atsakyta, jog pamatys. Kadangi sūnus su L. K. nepalaiko jokių santykių, be to, sūnui yra žinoma, kad L. K. yra linkęs konfliktuoti, todėl su juo bendrauti nenorėjo ir atsisakė kalbėtis. Po trečios pamokos sūnus su bendraklasiais T. M., A. B. ir Š. B. išėjo pasivaikščioti į gatvę. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos prie jų atėjo L. K. su savo draugais I. bei dar vienu, kurio net vardo sūnus nežino. L. K. su I. apkaltino sūnų, kad neva šis apkalba L. K.. Nors sūnus neigė tai, L. K. su I. ėmė jo sūnų mušti, tai yra, L. K. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, o I. sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu pataikydamas į dešinės pusės apatinį žandikaulį bei nosį. Po šio įvykio L. K. su draugais nubėgo. Mokykloje apie įvykį buvo informuota socialinė darbuotoja. Sūnui kreipusis į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, jam buvo nustatyta nosies kaulo skylimas bei veido sumušimas (1 t., b. l. 17-20).
Liudytojas T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik L. K., jis buvo jo klasiokas, o I. A. nepažįsta. Jis, neatsimena koks čia laikas buvo, bet buvo per pertrauką ar kiek po pamokų, jis, D., A. ėjo pasivaikščioti prie bažnyčios ir aplink. Tada po pertraukos sutiko L. K. ir I., jie priėjo prie jų, kai jie buvo prie perėjos ir tada I. priėjo prie D. ir D. sudavė tris kartus į galvą, gal su dešine ranka, trenkė į žandą ir nosį, tada A. pasiguldė I. ant žemės ir laikė, kad nebemuštų D.. Neatsimena, ką jie ten darė ant tos žemės. D. bėgo kraujas iš nosies, jie nuėjo, ir tada jie atsitraukė. Pats neatsimena, kuria ranka I. sudavė kumščiu. Trečią kartą pataikė D. į nosį, o prieš tai kažkur į galvą, kur ten į žandą pataikė. L. stovėjo ir žiūrėjo, kažką sakė, bet neatsimena ką. Pats matė tik I. tris tuos smūgius, iš kurių vienas buvo į nosį. Tos muštynės buvo apie minutę. Nesupranta dėl ko jie užsipuolė D.. Pats L. K. veiksmų, kai A. paguldė I., neatsimena. Nežino D. ir I. santykių, nes nelabai juos pažįsta. Nesuprato, kas čia įvyko. Matėsi, kad D. nosį sulaužė. D. davė servetėlių. D. jautėsi nelabai gerai. Š. stovėjo prie jo. Su D. po visko nelabai bendravo, kitą dieną jis neatėjo į mokyklą. D. jam nepasakojo, kiek žmonių jam sudavė, A. sakė, kad trys smūgiai buvo suduoti D.. Pats D. nieko nesakė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad mokosi M. R. profesinio rengimo mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Yra pažįstamas su L. K. kaip buvusiu klasioku. 2019-12-18, pertraukos metu, apie 10.40 val., išėjo iš mokyklos su D. B., A. B., ir Š., kurio pavardės nepamena, į kiemą pagliaudyti saulėgrąžų. Jie keturiese perėjo gatvę, mano, kad (duomenys neskelbtini) g. Iš paskos jų ėjo L. K. ir dar vienas jo draugas, kurio nepažįsta, mano, kad yra jį matęs mokykloje. Jie sustojo prie gatvių sankryžos ir tada prie jų priėjo L. su savo draugu, kažką sakė D. L. draugas, bet ką sakė nepamena. Tada L. draugas ranka, kuria nepamena, sudavė D. ne mažiau trijų smūgių į galvą, kiek matė, pataikė į nosį. Tada A. B. sugriebė tą L. draugą rankomis už pečių ir jį pervertė ant žemės. Tas jaunuolis mosikavosi rankomis, matė, kaip A. pataikė į galvą, mano, kad pataikė į akį, nes po muštynių pamatė mėlynę A. dešinėje akyje. A. atsitraukė ir mano, kad L. su draugu nuėjo. Labai greitai viskas vyko, jis gerai nepamena, bet mano, kad L. galėjo suduoti smūgį A., kai šis pervertė L. draugą ant žemės. Dėl ko L. draugas sudavė smūgius D., jis nežino, nes negirdėjo ir nesuprato. Po viso to matė kaip D.iš nosies bėga kraujas. Jie po visų muštynių nuėjo į mokyklos tualetą apsiprausti. Jam pačiam niekas nesudavė smūgių, jis taip pat nesudavė niekam jokių smūgių. Jam toks elgesys buvo nemalonus, jis jautė nerimą, pergyveno dėl draugo ir jo sveikatos. Po to, jie grįžo į pamokas ir mokytojas pastebėjo, kad D. sužalotas, todėl jį nuvedė pas socialinę darbuotoją. Žino, kad D. lūžo nosis (1 t., b. l. 95-98).
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. A. nepažįsta, o L. K. yra jo buvęs kursiokas. Įvykio datos nežino, bet pertraukos metu, maždaug apie 10.00 val., jie ėjo pasivaikščioti su T., D., tada sutiko L. K.. Jie ėjo pasivaikščioti aplink bažnyčią. L. K. ir I. A. juos pasekė. Jie ėjo atgal iki mokyklos ir tada I. trenkė kelis kartus D. į nosį. Tada jis paguldė I. ant žemės ir daugiau nieko nematė, nes laikė I.. Tiksliai nežino, bet jie priėjo dėl to, kad D. atseit įžeidė L., bet taip nebuvo, D. jų atžvilgiu nieko nesakė. Kai priėjo L. su I., nieko jie nesakė. Jis pats matė I. veiksmus, o ką darė L. jis nematė. I. trenkė D. tris smūgius į veidą, lyg į dešinę veido pusę, ir vieną smūgį į nosį, I. trenkė dešine ranka, kumščiu. Nematė, ar D. bėgo kraujas, po kiek laiko atsirado gumbas sekundžių bėgyje, labai greitai pasirodė ir kraujas. T. ir Š. buvo toje pačioje vietoje, jie nieko nedarė. Nepastebėjo draugų reakcijų. Buvo moteris viena sustojusi, ji tiesiog važiavo gatve, išlipo iš mašinos ir paklausė, ką čia jie daro. Nežino, kiek tas įvykis užtruko, gal minutę, gal mažiau. Neatsimena kaip viskas baigėsi, bet jie nuėjo į vieną pusę, o jie į kitą. Apie kažkokius buvusius konfliktus su L., I. ir D., jis nieko nežino. Po įvykio nebuvo kalbos. Kiek matė smūgių, tai L. K. davė smūgį D.. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi buvo, dabar jau neatsimena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2019-12-18 buvo mokykloje Panevėžio M. R. profesinio rengimo mokykloje. Jis kartu su D. B., T. M. ir Š. B., tai buvo po trijų pamokų, apie 10.30 val., išėjo iš mokyklos ir ėjo už bažnyčios, kuri yra prie kapinių, kur gliaudė saulėgrąžas. Ten būnant prie jų priėjo I., kurio pavardės nežino, bet jis mokosi toje pačioje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, L. K. ir dar vienas asmuo, kurio nepažįsta, bet jis mokosi irgi toje mokykloje. Tie vaikinai pradėjo prie jų kibti, I. prikibo prie D.. Ką jam sakė, jis nepamena. Maždaug po penkių minučių, jie stovėjo netoli jų ir jis su draugais bandė nuo jų nueiti. Mėgino eiti link mokyklos, bet ilgesniu keliu. Tie vaikinai I., L. ir dar trečias vaikinas ėjo iš paskos ir sekė juos. Eidami nieko nesakė, bet ėjo greitai ir priėjo prie D.. Jie tada buvo prie sankryžos, kur į mokyklą reikia sukti. Tada I. priėjo prie D. bei jam kažką sakydamas, ką sakė negali pasakyti, tris kartus dešine ranka trenkė D. į veidą. L. iš pradžių nieko nedarė. Jis pamatęs, kad muša D., stojo jo ginti ir ant žemės pervertė I. ir jį laikė, kad daugiau nebesimuštų. Jis nežino, kas jam trenkė, bet, kol laikė ant žemės I., gavo smūgį ar du į dešinę akį. Galėjo ir grumtynių metu su I. gauti nuo jo. Ką tiksliai darė L. tuo metu ir kitas vaikinas nežino, bet kaip suprato L. K. norėjo jam trenkti, o D. neleido, todėl L. K. trenkė D. į veidą. Jis pats kaip trenkė nematė, žino, nes jam sakė D.. Tuo metu pro juos pravažiavo moteris, kuri pasiteiravo, ką jie daro, ir jie išsiskirstė. Jis kartu su draugais ėjo į mokyklą, kur Š. nuėjo į klasę, o jis su M. ir B. ėjo į tualetą nusiprausti. Po to, ėjo į klasę. Kada D. pradėjo bėgti kraujas, jis nematė, pastebėjo tik vėliau, kai jis su I. išsiskyrė ir pakilo nuo žemės. Ką tuo metu, kai jis buvo ant žemės kartu su I., veikė kiti vaikinai, jis nežino, nežiūrėjo aplinkui. Po patirto įvykio nieko specialaus nejuto, nei streso, nei išgąsčio nejuto. Vaikinams pretenzijų neturi, pareiškimo dėl to rašyti negalvoja (1 t., b. l. 107-108).
Liudytojas Š. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. šiek tiek pažįsta, o I. visai nepažįsta. Čia viskas įvyko 2019 gruodžio mėn. apie 12.00 val. maždaug. Buvo jis, T. (M.), D. (B.), A. (B.). Jie buvo prie kapinių, sėdėjo ir gliaudė saulėgrąžas, atėjo L. su I.. Jie atėjo prie jų, kai jie buvo prie kapinių. Jie priėjo prie D., kažko I. paklausė D., ko paklausė, jis nežino. Tada jis su draugais pradėjo eiti, po ko vėl priėjo I. su L., D. atsisuko ir I. davė jam į nosį tris kartus. Regis dešine ranka tie smūgiai buvo į nosį. A. paguldė I., jį pervertė ir prispaudė prie žemės, norėjo jį sutramdyti. L. stovėjo šalia. T. ir jis stovėjo ir žiūrėjo. Kiek atsimena, tai L.norėjo spirti A., bet D. apgynė A.. L. D.gal nieko nedarė. Jis pats daugiau žiūrėjo, kas vyksta tarp D. ir I.. Buvo trys I. smūgiai į nosį, buvo dešinės rankos kumštis. Galėjo būti, kad D. davė į akį ir į nosį, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Po smūgių D. bėgo kraujas iš nosies. Buvo dar kažkas su I. ir L., jie buvo iš viso trys. Visų muštynių metu tas trečias asmuo stovėjo šalia, lyg nieko nedarė. Muštynių metu prie jų sustojo moteris, kuri sakė iškviesianti policiją, todėl visi jie išsiskirstė. Po įvykio jis pats buvo sutrikęs. Jis nematė niekada, kad D. konfliktuotų su L. ir I.. Po įvykio neteko su D. bendrauti, D. buvo pasakęs, kad tris kartus jam davė I., o daugiau nieko nesakė. Ar iš D. ir A. sužinojo, kad L. sudavė D. smūgį, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasakyta, kad I. sakė D., ko kabinėjasi prie jo draugų, tai čia teisybė. L. pasakė D., L. atsakė I., kad D. kažką negražiai sako. Taip jam pačiam sakė A.. Čia buvo viskas anksčiau. Nieko negirdėjo apie jų kokius konfliktus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. B. parodė, kad 2019-12-18 jis buvo M. R. profesinio rengimo mokykloje. Vienos pertraukos metu, koks tai laikas buvo, nepamena, išėjo su draugais A. B., T. M. ir D. B. iš mokyklos ir ėjo už netoli mokyklos esančių kapinių, kur gliaudė saulėgrąžas. Ten bebūnat prie jų priėjo trys vaikinai: L. K., I., kurio pavardės nežino, ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nežino, bet jis mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir jie. I. pradėjo priekaištauti D., ko jis kabinėjasi prie jo draugų. Nei jis, nei jo draugai nenorėjo veltis į konfliktą, todėl nuėjo nuo jų tolyn. Ėjo į mokyklą, tačiau ėjo aplinkiniu keliu link (duomenys neskelbtini) g. Jiems einant tie vaikinai sekė iš paskos. Kiek paėjus, netoli tokio geltono namo, kuris yra kampinis namas ir randasi prie sankryžos, kur reikia sukti į mokyklą, tie vaikinai priėjo prie jų ir I. apėjęs D. ir sustojęs priekyje, dešinės rankos kumščiu sudavė 3 kartus D. B. į veidą. I. pataikė D. į dešinę akį ir į nosį, tada D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. nieko nelaukęs sugriebė I. rankomis už pečių ir pargriovė ant grindinio, t. y. ant plytelių bei laikė jį. I., prispaustas ant grindinio, mosikavosi rankomis ir pataikė A. į galvą, bet kur tiksliai, nežino, mano, kad į akį, nes buvo paakį mėlynė. L. K. stovėjo visą laiką prie to geltono namo. Ką darė L., jis nematė, tik vėliau iš D. ir A. sužinojo, kad L. K., kol A. laikė ant žemės prispaustą I., trenkė D. B. į galvą. Viskas įvyko taip staiga, kad jis nespėjo sureaguoti, tiesiog išsigando, stovėjo ir tiek, stebėjo kas vyksta. Dėl ko L. K. ir I. užsipuolė bei mušė D., tiksliai nežino, konflikto priežasties nežino. Po šio įvykio jis kartu su T., A. ir D. grįžo į mokyklą. Pats nuėjo į pamokas, o draugai nuėjo į mokyklos tualetą nusiprausti. Pamokos metu mokytojas pamatė, kad D. B. sumuštas, o A. turi mėlynę po akimi, pranešė socialinei darbuotojai, kuri pas save į kabinetą išsikvietė D., A. ir L.. Visų muštinių metu nei T. M., nei jis, nei tas vaikinas, kurio nepažįsta, nieko nedarė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Todėl įvykio metu jis nenukentėjo. Tačiau toks vaikinų elgesys jam sukėlė stresą, neigiamas emocijas, nes tai nėra priimtina (1 t., b. l. 115-118).
Liudytojas F. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo pernai – jis, L. K. ir I. A., išėję iš M. R. mokyklos, jis nežino dėl ko, bet per pertrauką pasivaikščioti. Eidami jie pamatė sėdinčius 4-5 devintokus. L. K. vienas nubėgo prie jų ir prisikabino prie jų. Jis su I. buvo toliau. L. K. priėjo ir davė vienam į žandikaulio sritį. Kam davė, jis nepažįsta. L. trenkė pirmąkart vieną kartą į skruostą, viskas įvyko, kai jie susiginčijo. Buvo toks dalykas, kad vienas tas nepažįstamas kažką pasakė ir L. sudavė, vėliau tas iš 9 klasės pasakė jam ir L. trenkė tam į nosį ir tada jie visi išsiskirstė. Jis įvykio metu stovėjo šalia I., L. toliau buvo nubėgęs, 10 m kažkur atstumas buvo tarp jo ir L., bet jis viską matė. Po to jis su I. ir priėjo prie visų ir abu buvo apie 2 m atstumu nuo muštynių. Smūgį pirmas sudavė L.. Tikslios priežasties jis neprisimena, kodėl L. bėgo trenkti. L. davė du smūgius, I. – vieną. L. pirma sudavė smūgį kumščiu, bet kur – jis nematė, o tada jis matė, kad L. trenkė tam devintokui į nosį, tada I. trenkė dar kažkur į smakrą. Pirma L. trenkė, tada I. vieną, tada vėl L.. L. su tuo devintoku ginčijosi, tada L. į nosį davė, pats jis matė ir girdėjo kaulo lūžį. To devintoko jis nepažįsta. L. pirmą smūgį sudavė tam vaikinui į skruostą. Jam su I. priėjus, prie jo priėjo tas, kuriam trenkė, ir jie susiginčijo, tada I. trenkė į petį kumščiu, o L. pribėgo ir trenkė jam į nosį, po ko visi išsiskirstė. Į kurią būtent vietą, kur kas mušė, jis nežino. Kodėl buvo tokia situacija, jis neprisimena. Jis pats prasivardžiavo su tuo, kuriam trenkė, šis jam kažką pasakė, tada jis šiam atgal atsakė, tada L. pribėgo ir trenkė jam į nosį. Jis neprisimena, kad kas būtų ant žemės atsidūręs. Buvo toks aukštas su akiniais vaikinas, kuris I. prismaugė ir ant žemės paguldė. Gal I. dar nesudavęs to smūgio buvo, neatsimena. I. smūgį jis prisimena tik vieną. Gali būti, kad visų smūgių neprisimenu, bet du L. smūgius matė. Nežino, ar gali būti, kad L. sudavė daugiau arba mažiau tų smūgių. Ant sumuštojo veido jis nematė jokių žymių, po tų smūgių visi išsiskirstė. L. lyg pasakojo rugsėjo mėn., kad su tuo vaikinu nebendrauja. L. K. su juo nesutarė, o I. tai nežino, ar nesutarė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), ant šaligatvio, prie pat pėsčiųjų g. perėjos, kertančios (duomenys neskelbtini) gatvę. Apžiūros metu nieko, reikšmingo tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 11-14).
Iš specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini)) matyti, kad D. B. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem smūgiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 27).
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamieji I. A. ir L. K. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje – Panevėžio mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, buvę patys ir dalyvavę muštynėse. Kaltinamasis L. K. pripažino savo kaltę viso jam inkriminuoto kaltinimo apimtyje, o pasak kaltinamojo I. A. – jis dalyvavo muštynėse, bet visų kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų neatliko – sudavė mažiau smūgių nei nurodyta.
Nors kaltinamasis I. A., iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teigė apie mažesnę savo veiksmų apimtį nei nurodyta kaltinime bei nurodė savo veiksmų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis versiją, teismas sprendžia, kad šio kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant ir į paties I. A. parodymuose esančius prieštaravimus bei nenuoseklumą, yra pagrindas juos, išskyrus kaltinamojo I. A. pripažįstamas kitais įrodymais pagrįstas aplinkybes, vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą jo gynybos poziciją, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, ir kurie priešingai – ją paneigia.
Iš kaltinamojo L. K. parodymų analizės matyti, kad jis viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklus ir pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavęs vieną smūgį ranka nukentėjusiajam D. B. į nosį. Nors kaltinamasis L. K. teisme duodamas parodymus negalėjo įvardinti konkrečių I. A. nukentėjusiajam D. B. suduotų smūgių skaičiaus ir jų sudavimo vietų, jis nuosekliai tvirtino, kad muštynėse kartu su juo dalyvavo ir I. A., pasak L. K. – muštynių metu jie abu buvo prieš D. B.. Visas šias kaltinamojo L. K. nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo D. B., įvykį mačiusių liudytojų T. M., A. B., Š. B. parodymai, tam neprieštarauja ir kito kaltinamojo I. A. parodymai. Taigi, pagrindo abejoti kaltinamojo L. K. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.
Gi kitas kaltinamasis I. A. duodamas parodymus teisme buvo labai nenuoseklus, jo parodymai dėl įvairių aplinkybių – dėl kaltinime nurodyto įvykio eigos, jo priežasties, smurto vartojimo iniciatoriaus, jo paties atliktų veiksmų ir kitų aplinkybių – vis kito ir buvo prieštaringi.
Iš pradžių kaltinamasis I. A. teisme teigė nežinantis konflikto priežasties, vėliau jau nurodė, kad D. B. prasivardžiavo. Pradžioje I. A. nurodė, kad D. B. L. K. pasakė kelis žodžius, todėl L.susinervavo ir ėmė jį sekti. Vėliau parodymų davimo teisme eigoje jis jau tvirtino, kad L. K. jam pasakė apie pravardžiavimą ir jam – I. A. kilo mintis sekti D. B. ir atsilyginti už tuos žodžius, kuriuos šis sakė L. I. A. teigė, kad L. iš pradžių sekti jų nenorėjo, bet jis L. prikalbino. Duodamas paaiškinimus apie kaltinime jam inkriminuojamų smūgių sudavimą D. B., I. A. teisme nurodė sudavęs nukentėjusiajam abiejų rankų kumščiais du smūgius į žandikaulį. Tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų matyti, kad tuo metu I. A. tvirtino sudavęs tik vieną smūgį. Pastebėtina ir tai, kad pasakodamas įvykio eigą I. A. teisme teigė, kad jis pribėgęs prie D. B. sudavė šiam du smūgius, po ko jį užsipuolė D. draugas, gindamas D., ir pradėjo jį smaugti, tada L. trenkė D. į nosį. Tačiau tokios aplinkybės apie tariamą jo smaugimą, I. A. ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užsiminęs ir nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes. Beje, tokių I. A. nurodytų aplinkybių apie jo smaugimą nepatvirtina ir jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai.
Taigi, teismo vertinimu, toks kaltinamojo I. A. parodymų nenuoseklumas, jų prieštaringumas ne tik savo paties, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, juos vertinant visos bylos kontekste, sudaro pagrindą juos laikyti nepatikimais ir vertinti kritiškai. Teismas sprendžia, kad priešingai kaltinamojo I. A. parodymams iš dalies pripažįstant savo kaltę dėl inkriminuojamų veiksmų, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina I. A. kaltę visoje jam pareikšto kaltinimo apimtyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi ir tai, kad šio kaltinamojo nurodytos aplinkybės nesutampa su jo parodymuose nurodyto liudytojo F. B. parodymais teisme, kurie taipogi buvo visiškai nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai, todėl jie vertintini kritiškai.
Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymų analizė rodo, kad nukentėjusysis D. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu kaltinamieji I. A. ir L. K. jo atžvilgiu kaltinime nurodytoje vietoje atliko kaltinime nurodytus veiksmus – I. A. kumščiu sudavė tris kartus jam į veido sritį (į nosį ir žandikaulį), o L. K. sudavė vieną kartą ranka jam į nosį. Netikėti juo teismas neturi pagrindo, nes D. B. parodymai atitinka byloje esančią specialisto išvadą, liudytojų F. B., T. M., A. B., Š. B. parodymus, dalyje ir pačių kaltinamųjų parodymus, jie atsispindi ir kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose.
Sutinkamai su nukentėjusiojo D. B. parodymais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prie jo priėjęs I. A. sudavė jam du smūgius į žandikaulį dešinėje pusėje, po to dar vieną smūgį trenkė netoli nosies, po ko jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, o tada jo klasiokui pradėjus tempti I. A. tolyn nuo jo, L. K. sudavė jam iš kumščio į nosį, po ko kraujas iš nosies pradėjo bėgti dar labiau.
Pastarieji nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse atitinka ir kartu su juo buvusių liudytojų T. M., A. B., Š. B. iš esmės nuoseklius ir sutampančius parodymus, taip pat nukentėjusiojo tėvo F. B., iš karto po įvykio bendravusio su sūnumi, parodymus, D. B. sveikatos sutrikdymą konstatavusią specialisto išvadą. Netikėti minėtų liudytojų parodymais, kurie sutampa ne tik tarpusavyje, bet jie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, vien dėl šių liudytojų draugystės ar giminystės ryšių su nukentėjusiuoju teismas neturi pagrindo. Todėl teismas liudytojų F. B., T. M., A. B., Š. B. parodymus, o taipogi ir nukentėjusiojo D. B. parodymus, kurie tarpusavyje vieni kitus papildo ir esminėse detalėse neprieštarauja, laiko patikimais, kaltinamųjų I. A. ir L. K. kaltę dėl viešoje vietoje nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu fizinio smurto neteisėto vartojimo ir nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo bendrais veiksmais patvirtinančiais įrodymais.
Byloje surinktų įrodymų rodo, kad abu kaltinamieji neabejotinai suprato veikiantys abu kartu prieš nukentėjusįjį D. B.. Nėra abejonių, kad I. A. ir L. K. atlikti kaltinime nurodytieji bendri veiksmai, be kita ko pasireiškę ir neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė D. B. sveikatą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų ir kaltinamojo L. K. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.
Bylos duomenys liudija, kad kaltinime nurodytus smurtinius ir kitus kaltinime apibrėžtus veiksmus I. A. ir L. K. panaudojo viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – mieste, prie gatvės, šviesiu paros metu, kur bet kada gali pasirodyti kiti asmenys, panaudodami fizinį smurtą kaltinamieji neabejotinai suprato, jog tokį jų elgesį mato (ir gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytam nukentėjusiajam, bet ir sutrikdys viešąją tvarką, tačiau to nepaisydami ir tai numatydami, I. A. ir L. K. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamųjų elgesys įvykio metu buvo įžūlus, neleistinas ir akivaizdžiai agresyvus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamieji, viešoje vietoje vartodami fizinį smurtą akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, o ypač – nukentėjusiajam. Tai, kad dėl I. A. ir L. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik byloje nustatyti faktai, jog prieš kitą žmogų buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, jog dėl tokių jų veiksmų kilo sumaištis, aplinkiniai asmenys buvo priversti sureaguoti (sustojusi moteris liepė nutraukti muštynes, pagrasino iškviesianti policiją), kartu su nukentėjusiuoju buvę jo draugai jautėsi nepatogiai, neramiai, buvo nutrauktas jų pasivaikščiojimas, po ko sekė nukentėjusiojo kreipimasis į policijos įstaigą.
Nors kaltinamieji teigė fizinį smurtą D. B. atžvilgiu pavartoję dėl pastarojo necenzūrinių žodžių pavartojimo L. K. atžvilgiu, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina juos veikus iš chuliganiškų paskatų.
Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-84-458/2020).
Kaip jau minėta, kaltinamasis I. A. kaip savo nusikalstamų veiksmų motyvą, paskatinusį smurtauti, nurodė tai, kad L. K. jam pasakė apie tai, kad D. B. pravardžiavo jį – L. K., nors pats nežinojo, ką ir kaip pravardžiavo. Tuo pačiu I. A. pripažino, kad anksčiau jis pats nukentėjusiojo nepažinojo. Gi kaltinamasis L. K. teisme teigė, kad iki įvykio su D. sueidavo normaliai, pykčių neturėjo, dėl ko D. sudavė, jis nepamenantis, o parodymų eigoje užsiminė tik apie galimai buvusius kažkokius pykčius, kurių konkretizuoti nesugebėjo.
Teismas sprendžia, kad tokie prieštaringi ir nekonkretūs teiginiai apie galimai buvusius įvardinti negalimus pykčius ar kažkada anksčiau ištartus žodžius, kartu teigiant apie pykčių nebuvimą, kuomet nukentėjusysis neigia buvus kokių tai pykčių, konfliktų su kuriuo tai kaltinamųjų, o ir jokie kiti byloje esantys objektyvūs, neginčijami, pakankami įrodymai to nepatvirtina, nesudaro pakankamo pagrindo manyti tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų buvus kokių tai asmeniškumų ir poreikį aiškintis kokius tai asmeninius konfliktiškus santykius. Teismo manymu, šios išvados nepaneigia vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad D. B. anksčiau jį pavadino negražiu žodžiu, kurio net nepamena, o liudytojas Š. B. netiesiogiai tai patvirtino. Be to, minėtą teismo išvadą sustiprina ir kaltinamojo I. A. teiginiai apie L. K. buvusį nenorą sekti D. B. ir aiškintis su šiuo.
Taigi, bylos medžiaga nustatytos nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam D. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva kažkada anksčiau pasakytą negražų žodį vienam kaltinamųjų, kas rodo tai, kad jokio realaus preteksto I. A. ir L. K. sužaloti D. B. nebuvo. Būtent tai parodo, kad kaltinamieji kaltinime nurodytais veiksmais demonstravo niekinamą savo požiūrį į nukentėjusįjį, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą.
Taigi, teismas konstatuoja, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamųjų aukščiau aptartų įžūlių bendrai atliktų smurtinių veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje buvusių asmenų rimtis ir tvarka, parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, taip pat bendrais kaltinamųjų veiksmais iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. B. sveikata. Tokie I. A. ir L. K. atliktieji veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnis neapima nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, visiškai atitinka BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.
Bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas
Spręsdamas dėl bausmių skyrimo kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas jam inkriminuotas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, be to, jis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino dalį žalos Valstybinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamieji I. A. ir L. K. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abu jie nepilnamečiai, neteisti, teisiami pirmą kartą, inkriminuojamų veikų padarymo metu I. A. buvo administracine tvarka, o L. K. administracine tvarka nebaustas, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu abu mokėsi, mokymosi įstaigos charakterizuojami patenkinamai, nuosprendžio priėmimo metu I. A. nebesimoko, bet dirba pagal verslo liudijimą, L. K. mokosi, priklausomybių ligų kabineto įskaitose abu neregistruoti, nukentėjusiojo atsiprašė.
Nors I. A. yra registruotas psichikos sveikatos centro įskaitoje (paskutinis jo apsilankymas 2017-12-01, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su kitais elgesio sutrikimais, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje), turi neįgalumą, 2020-02-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, kad I. A. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu nėra, pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (netikslinga) nėra (2, b. l. 5, 8).
Byloje taipogi yra duomenys, kad ir L. K. buvo taikytas psichiatrinis gydymas, jam diagnozuotas elgesio ir emocijų sutrikimas, tačiau 2020-02-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, kad L. K. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra, todėl pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (netikslinga) nėra (1 tomas, b. l. 136, 140).
Kaltinamiesiems inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje yra numatytos bausmių rūšys – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 284 straipsnio sankcijoje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines bylos ir bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, kaltinamajam I. A., nesant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos kriminalinės bausmės, o kaltinamąjį L. K. tikslinga BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas spręsdamas dėl kaltinamajam I. A. skirtinų bausmių rūšių pastebi, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas šioje normoje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo I. A. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos vienintelės griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, I. A. atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes kaltinamajam I. A. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatant artimą vidurkiui, bei nustatant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, ši bausmė leis įgyvendinti BK 41 ir 80 straipsniuose įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas.
Gi už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam I. A., įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirtina viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmė, taipogi netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatant mažesnę už vidurkį, bei nustatant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus.
Kadangi I. A. inkriminuoti nusikaltimai padaryti idealioje sutaptyje, už juos skiriamos bausmės pagal BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę.
Dėl kaltinamajam L. K. taikytinos atsakomybės pažymėtina, kad jo atžvilgiu yra visos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šioje byloje kaltinamasis L. K. nusikalto pirmą kartą, jis yra neteistas ir administracine tvarka nebaustas, kas sudaro pagrindą manyti, kad šis nepilnametis kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, jis mokosi, dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir gailisi, kritiškai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo, žada nebenusikalsti. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų padarymo metu L. K. antivisuomeninės nuostatos visiškai susiformavusios dar nebuvo, todėl siekiant padėti jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, atsižvelgiant į jo amžių bei socialinę brandą, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam L. K. skirtina BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, kuri, teismo vertinimu, kartu su tam tikrais įpareigojimais gali padėti jam pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, taip pat sulaikyti jų nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje 243,56 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už D. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 72-82). Byloje nustatyti nukentėjusiajam D. B. sveikatos sutrikdymą padarę asmenys – I. A. ir L. K., kurie nukentėjusiajam sveikatą sutrikdė bendrais veiksmais. Gydymo paslaugos nukentėjusiajam buvo suteiktos realiai, civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau pastebėtina ir tai, kad byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad I. A. 2020-08-17 Valstybinei ligonių kasai už D. B. gydymą sumokėjo 121,78 Eur (2 t., b.l. 187). Atsižvelgiant į tai Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, prašomą priteisti sumą mažinant jau atlyginta dalimi ir priteisiant Valstybinei ligonių kasai 121,78 Eur (243,56-121,78=121,78). Ši suma, nepaisant to, kad I. A. atlygino pusę jos, atsižvelgiant į tai, kad bendrais veiksmais padarytosios žalos atlyginimui taikytinas solidarumo principas, pagal kurį solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą, kuri į dalis neskaidoma, ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti, priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o jiems neturint turto ir pajamų iki pilnametystės – subsidiariai iš jų abiejų atstovų pagal įstatymą.
Byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs ir nukentėjusysis D. B., kuris prašo priteisti jo naudai 1000 eurų sumai neturtinės žalos atlyginimui iš I. A., o jam neturint turto ar uždarbio – iš jo įstatyminio atstovo R. A.. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje parodė dėl įvykio patyręs stresą, pažeminimą, fizinį skausmą, dėl sužalojimų veide turėjęs bendravimo apribojimų ir kt.
Įvertinus aukščiau nurodytus nukentėjusiojo, taip pat jo įstatyminio bei įgalioto atstovų teisme išsakytus argumentus, kuriuos patvirtina byloje esantys duomenys, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.
Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis D. B. dėl kaltinamųjų I. A. ir L. K. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Svarbu pažymėti tai, kad minėtas turtinis reikalavimas nukreiptas tik į vieną kaltinamąjį I. A.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, apie ką teismo posėdžio metu nurodė ir nukentėjusysis bei jo atstovai, taipogi – kaltinamasis L. K., kad pastarasis žalą nukentėjusiajam D. B. atlygino. Gi teisinis reglamentavimas nedraudžia pačiam nukentėjusiajam priimti aukščiau nurodytus sprendimus dėl dalinio žalos atlyginimo užskaitymo iš vieno kaltinamųjų bei reikalavimo reiškimo iš kito kaltinamojo. Todėl civilinis ieškinys nagrinėtinas jo ribose, tai yra dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tik iš kaltinamojo I. A..
Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo I. A. atliktus smurtinius veiksmus, padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nusikalstamomis veikomis padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą (I. A. yra nepilnametis, neįgalus, dirba pagal verslo liudijimą).
Įvertinus visas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei L. K. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam faktą, teismas mano, kad D. B. iš nepilnamečio kaltinamojo I. A. prašoma priteisti 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų praktikos panašiose bylose, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo I. A. priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Minėtam nepilnamečiui kaltinamajam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, ši suma priteistina subsidiariai iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą R. A..
Ikiteisminio tyrimo metu civilinį 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui skirtą civilinį ieškinį šioje byloje savo vardu buvo pareiškęs nukentėjusiojo D. B. įstatyminis atstovas F. B., kuris teisiamojo posėdžio metu šio savo turtinio reikalavimo atsisakė, todėl procesas dėl F. B. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų D. B. – 240 eurų (2 t., b.l. 112). Šis dokumentas patvirtina, kad valstybė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė išlaidų dėl būtinybės suteikti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui D. B. antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį (abu yra nepilnamečiai, L. K. mokosi, I. A. turi neįgalumą, dirba pagal verslo liudijimą, abu turto neturi), į subsidiariai atsakingų jų atstovų pagal įstatymą R. A. bei A. A. ir J. K. socialinę padėtį (iš byloje esančios informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad I. A. gyvena su tėvu, pamote ir sese, L. K. gyvena kartu su mama ir broliu) ir duomenų apie jų turtinę padėtį nebuvimą byloje, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi sprendžia aukščiau nurodytų bei taip pat 58,90 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamųjų nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.
I. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir paskirti I. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
L. K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, L. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kardomąją priemonę – paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 121,78 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 78 euro centus) turtinės žalos atlyginimui solidariai iš I. A. ir L. K., o jiems neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, šią sumą priteisti subsidiariai iš nepilnamečio I. A. atstovo pagal įstatymą R. A. bei nepilnamečio L. K. atstovų pagal įstatymą A. A. ir J. K., šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo I. A. o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, šią sumą priteisti subsidiariai iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą R. A., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Procesą dėl F. B. civilinio ieškinio nutraukti.
Proceso išlaidų dėl nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui D. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamųjų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.