- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2A-254-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00684-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovų S, Šilalės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- S. A., uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Plėtros partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Urban line“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovų S. A. bei uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Plėtros partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Urban line“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės statyba“ ir S. A., tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance group, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ dėl statinio defektų pašalinimo išlaidų / nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė, administracija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė solidariai iš atsakovų priteisti 139 926,53 Eur statinio defektų šalinimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovės ir partnerių – projektuotojų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Plėtros partneriai“ bei UAB „Urban line“ (toliau – projektuotojas, atsakovė Nr. 1) buvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl neypatingų statinių – inžinerinių statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kuria projektuotojas įsipareigojo parengti inžinerinio statinio – Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės, kelio Nr. KA-2 (toliau – ir gatvė), techninį darbo projektą (toliau – ir projektavimo sutartis).
3. 2019 m. spalio 10 d. sudaryta papildomų projektavimo paslaugų sutartis, kuria projektuotojas įsipareigojo parengti gatvės techniniam darbo projektui topografinę nuotrauką bei atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Šalys 2020 m. kovo 23 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie projektavimo sutarties susitarė dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus sąlygų ir tvarkos.
4. 2020 m. kovo 16 d. tarp ieškovės ir projekto eksperto UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ (toliau – ir projekto ekspertas, atsakovė Nr. 2) sudaryta pagrindinė sutartis dėl gatvės „D. Poškos g. (kelias Nr. KA-2), Gineikių k., Kaltinėnų sen. Šilalės r. sav. Kapitalinio remonto projektas“ projekto ekspertizės paslaugų, be kita ko, bendrosios projekto ekspertizės akto parengimo (toliau – ir projekto ekspertizės sutartis).
5. 2020 m. liepos 22 d. tarp ieškovės ir rangovės UAB „Šilalės statyba“ (toliau – ir rangovė, atsakovė Nr. 3) sudaryta Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės kapitalinio remonto darbų sutartis, kuria rangovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika tinkamai ir laiku atlikti gatvės kapitalinio remonto darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus sutartyje nustatytu laiku ir būdu (toliau – ir rangos sutartis). Tą pačią dieną tarp ieškovės ir techninio prižiūrėtojo S. A. (toliau – ir techninis prižiūrėtojas, atsakovas Nr. 4) sudaryta sutartis dėl rangovo atliekamų gatvės kapitalinio remonto darbų techninės priežiūros paslaugų (toliau – ir techninės priežiūros sutartis).
6. Gatvės kapitalinio remonto darbai buvo atliekami kiekvienam iš statybos proceso dalyvių vykdant savo sutartinius įsipareigojimus. Darbus rangovė ieškovei perdavė 2020 m. gruodžio 3 d. užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo aktu, o ieškovė tinkamai atsiskaitė su kiekvienu iš atsakovų. Gatvės statybos užbaigimas buvo įformintas ieškovės, kaip statytojos, 2021 m. sausio 28 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, buvo parengta gatvės kadastro byla ir valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruota Šilalės rajono savivaldybės nuosavybės teisė į šią gatvę.
7. Praėjus vieneriems metams nuo gatvės statybos darbų užbaigimo įvyko avarija. 2022 m. kovo 2 d. atlikta apžiūra / patikrinimas vietoje, kurioje dalyvavo ieškovės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai, rangovės UAB „Šilalės statyba“ vadovas, techninis prižiūrėtojas S. A., projektuotojo UAB „Urban Line“ projekto vadovas. Buvo surašytas apžiūros protokolas Nr. 1, kuriame konstatuota bei nuotraukomis užfiksuota, kad: asfalto danga įtrūkusi nuo PK 3+05 iki PK 3-15, atsivėręs 10-25 cm plyšys, akivaizdus stabilizuoto sluoksnio lūžis, dangų konstrukcijos pagrindo sėdimas ir šlaito slinkimas; rangovo nurodyta, jog tai galėjo nutikti dėl galimai silpno grunto žemesniuose sluoksniuose; projekto vadovo nurodyta, kad po grunto sluoksniu galėjo būti susiformavęs durpingas ar kitas silpnas sluoksnis, kuris nebuvo užfiksuotas geologinių tyrinėjimu metu, kadangi geologiniai tyrimai buvo atlikti 3 m gylyje, ir tai galėjo turėti įtakos dangų konstrukcijos nestabilumui; dėl sudėtingumo be papildomų tyrimų nustatyti priežastis, dėl kurių galėjo įvykti stabilizuoto sluoksnio lūžis, nutarta atlikti papildomus geologinius tyrinėjimus, įpareigoti techninio projekto rengėją UAB „Urban line“ organizuoti ir juos atlikti bei pateikti administracijai projektinius sprendinius ir išvadą, o, projektuotojui pateikus sprendinius ir išvadas, organizuoti pasitarimą jiems apsvarstyti ir nuspręsti dėl remonto darbų pobūdžio ir apimties.
8. Atsakovės UAB „Urban line“ pavedimu UAB „Geoinžinerija“ 2022 m. balandžio – gegužės mėn. atliko gatvės projektinius inžinerinius geologinius tyrimus ir 2022 m. gegužės mėn. parengė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad sankasa yra netankinta, joje nuošliauža vystosi dėl statant kelią supiltų ir netankintų gruntų ir natūralių bei piltinių gruntų sluoksnių nuolydžių. Rekomenduota visiškai pakeisti kelio sankasą 30–35 m ruože, pašalinant minkštus smulkiuosius gruntus ir supilant rupiuosius gruntus, sutankinant juos iki reikalaujamų parametrų (toliau – ir geologinė ataskaita). Atsakovė Nr. 1 2022 m. rugsėjo mėn. parengė „D. Poškos g. (kelias KA-2) Gineikių k. Kaltinėnų sen. Šilalės r. sav. kapitalinio remonto projekto“ A laidą, kuria buvo patikslintas žemės sankasos įrengimo sprendinys.
9. Ieškovė 2022 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į rangovę dėl defektų pašalinimo darbų vykdymo, tačiau rangovė 2022 m. lapkričio 11 d. raštu defektą ištaisyti atsisakė. Nurodė, kad atsiradusio įtrūkimo vietoje projekto brėžinyje buvo numatyti sprendiniai (grunto stabilizavimas, skaldos sluoksnio įrengimas, asfalto dangos įrengimas), darbai atlikti kokybiškai ir buvo patikrinti, objektas sėkmingai priduotas; šlaito sėdimas atsirado projekto apimtyje nenumatytuose sluoksniuose; rangovas negali įvertinti giliau nei numatyti darbai esančių grunto sluoksnių ir jų savybių, todėl negali būti atsakingas dėl procesų, atsiradusių darbų nevykdymo zonoje, dėl kurių atsirado dangos įtrūkimai.
10. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutą (toliau – ir VGTU Kelių tyrimo institutas) ir paprašė atlikti ekspertizę. Atlikus analizę, 2023 m. gegužės 11 d. dalinės statinio ekspertizės ataskaitoje konstatuota, kad pagrindinė priežastis, lėmusi statinio griūtį, yra projektavimo metu neįvertinti tiriamame ruože esantys gruntai, kurie nėra tinkami žemės sankasos įrengimui; nenumatyti individualūs iš dalies paviršinio vandens telkinio (tvenkinio) apsemtų žemės sankasos pylimo ir jo šlaitų tvirtinimo sprendiniai; iš dalies pažaidų susidarymą galėjo nulemti statybos darbų vykdymo neatitiktys, t. y. netinkamu laiku apželdinti šlaitai bei nevykdyta pylimo bei pralaidos tranšėjos užpylimo ir sutankinimo kontrolė (toliau – ir ataskaita).
11. Ieškovė 2023 m. gegužės 29 d. kreipėsi į statybos dalyvius – projektuotoją, rangovę, techninį prižiūrėtoją, informavo apie VGTU ataskaitą ir pažymėjo, kad projektuotoja UAB „Urban line“ atliko inžinerinius geologinius geotechninius tyrinėjimus, parengė projekto A laidą. Ieškovė prašė atsakovus atlikti suprojektuotus papildomus darbus.
12. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 16 d. gavo projektuotojos UAB „Urban line“ atsakymą ir techninės konsultacijos ataskaitą. Atsakovė nurodė, kad atsakomybė dėl atsiradusių defektų turi būti proporcingai dalinama visiems statybos dalyviams ir prašė nurodyti, kokia dalimi UAB „Urban Line“ atsakinga dėl defektų ir pagrįsti žalos dydį dokumentais. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu atsakė, kad neturi pagrindo nuspręsti dėl individualios kiekvieno iš statybos proceso dalyvio atsakomybės, rėmėsi ataskaita, jog defektų atsiradimą lėmė nepakankami inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai ir jų pagrindu parengtas techninis projektas su klaidingais sprendiniais, pareikalavo pašalinti defektus iki 2023 m. gruodžio 15 d.
13. Atsakovė UAB „Urban line“ 2023 m. rugsėjo 14 d. paprašė pateikti gatvės atkūrimo sąmatą pagal parengtą gatvės projekto A laidą. Ieškovė sąmatą pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. Projektuotojas 2024 m. sausio 25 d. raštu pranešė, kad rengia naują projektą „D. Poškos g. dalies ties PK 3+30 kapitalinio remonto, stabilizuojant žemės sankasą, Gineikių k. Kaltinėnų sen. Šilalės r. sav. projektas“, kur atlikus projektavimo darbus bus aiški ir projektavimo darbų kaina, kurią projektuotojas pateiks savo draudikui draudimo išmokos skaičiavimui.
14. Ieškovės pasamdytas ekspertas UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2024 m. gegužės 7 d. surašė UAB „Urban line“ parengto projekto bendrosios ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad projektas atitinka esminius reikalavimus ir jį galima tvirtini, projekto skaičiuojamoji statybos kaina – 161 030 Eur. Draudimo bendrovė draudimo išmokos neišmokėjo, o rangovė 2024 m. birželio 4 d. rašte nurodė, kad defektų nepripažįsta.
15. Dėl įvykusios gatvės avarijos buvo padaryta žala. Gatvės, kaip dalies statinio, sugriuvimas atsirado statinio garantiniu laikotarpiu ir ši avarija, kaip konstatuota ieškovės pasamdyto eksperto VGTU Kelių tyrimo instituto atliktos ekspertizės išvadoje, taip pat atsakovės UAB „Urban Line“ draudiko samdytos ekspertų grupės išvadoje, buvo visų statybos dalyvių atidumo ir rūpestingumo, vykdant savo veiklą, stokos padarinys, todėl jiems turi kilti bendra atsakomybė.
16. Po civilinės bylos iškėlimo ieškovė priėmė sprendimą nelaukti proceso pabaigos ir savo lėšomis ištaisyti gatvės defektus. Ieškovė atliko viešojo pirkimo procedūras ir su pirkimo laimėtoja UAB „Diržė“ 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės dalies ties PK3+30 kapitalinio remonto darbų pirkimo sutartį, kuria rangovė UAB „Diržė“ įsipareigojo atlikti gatvės kapitalinio remonto darbus ir ištaisyti defektus, sudarančius nagrinėjamos bylos dalyką. Sutarties Pakeitimu Nr. 1 numatyta 116 123,70 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) darbų kaina buvo padidinta iki 128 112,53 Eur su PVM. Šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai. Be to, ieškovė su naujuoju techniniu prižiūrėtoju mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Ymasta“ 2024 m. rugsėjo 27 d. sudarė Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės dalies ties PK3+30 kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros paslaugos sutartį, kuria techninis prižiūrėtojas įsipareigojo suteikti statybos darbų techninės priežiūros paslaugą už sutartyje numatytą 1 650 Eur be PVM kainą. Ieškovė šią sumą taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai. Be to, ieškovė iš atsakovų prašė priteisti 726 Eur išlaidas projekto ekspertizei apmokėti pagal UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2024 m. gegužės 7 d. sąskaitą bei 9 438 Eur išlaidas gatvės ekspertizei apmokėti pagal 2023 m. gegužės 24 d. VGTU sąskaitą. Iš viso ieškovė iš atsakovų prašė priteisti solidariai 139 926,53 Eur statinio defektų šalinimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei: solidariai iš atsakovių UAB „Urban line“ ir UAB „Plėtros partneriai“ 97 948,57 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ – 6 996,33 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės UAB „Šilalės statyba“ – 27 985,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo S. A. – 6 996,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šalims paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
18. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės už 2022 m. kovo 2 d. apžiūros protokole Nr. 1 ir prie jo esančiose nuotraukose užfiksuotus gatvės kelio defektus ir trūkumus.
19. Teismas nurodė, kad projektuotoja ir projekto ekspertizės rangovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir tai iš esmės lėmė gatvės defektus / avariją.
20. Teismas nurodė, kad pačiame pirminiame gatvės asfalto dangoje įvykusios avarijos apžiūros protokole Nr. 1 rangovė ir projektuotoja iškėlė versiją, jog gatvės dangos defektai galėjo atsirasti dėl silpno, durpingo grunto žemesniuose jo sluoksniuose, kas nebuvo užfiksuota techninio darbo projekto rengimo metu, atliekant geologinius tyrinėjimus. Be to, UAB „Geoinžinerija“ 2022 m. gegužės mėn. atliktų inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje konstatuota, kad kelio sankasoje nuošliauža vystosi dėl statant kelią supiltų ir netankintų gruntų ir natūralių bei piltinių gruntų sluoksnių nuolydžių piltiniuose minkštuose moliuose, todėl rekomenduojama pašalinti šiuos minkštuosius smulkiuosius gruntus ir supilti rupiuosius gruntus, sutankinant juos iki reikalaujamų parametrų. VGTU Kelių tyrimų instituto išvadoje taip pat pažymėta, kad pagrindinė priežastis, lėmusi gatvės griūtį, yra projektavimo metu neįvertinti tiriamame ruože esantys gruntai, kurie nėra tinkami žemės sankasos įrengimui ir nenumatyti individualūs iš dalies paviršinio vandens telkinio (tvenkinio) apsemtų žemės sankasos pylimo ir jo šlaitų tvirtinimo sprendiniai (statybos teisės aktų pažeidimai, nepatenkinama statinio normatyvinė kontrolė, nepakankami statybiniai tyrimai). Projektuotojos UAB „Urban line“ civilinės atsakomybės draudiko pasitelkto specialisto išvadoje taip pat konstatuota tokia pati priežastis. Be to, pati projektuotoja UAB „Urban Line“ iš esmės pripažino savo teiktų projektavimo paslaugų pažeidimus ir netinkamą savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kvestionuodama tik savo atsakomybės laipsnį.
21. Teismas atmetė atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ teiginius, kad ji tinkamai įvykdė savo, kaip statinio projekto ekspertizės rangovo, pareigas, prie projekto pridėta geologijos ataskaita buvo parengta tinkamai ir atsakovė neturėjo pagrindo dėl jos teikti pastabas. Teismo vertinimu, atsakovei, kaip savo srities profesionalei, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl geologijos ataskaitos, kurios pagrindu buvo vykdomi projektavimo darbai, ir inžinerinių geologinių–geotechninių tyrimų pakankamumo tinkamai atlikti projektavimo užduotį. Atsakovė turėjo įvertinti teismo sprendime paminėtų teisės aktų, įskaitant statybos techninių reglamentų (toliau – STR), reikalavimus dėl atliktinų tyrimų apimties, pobūdžio ir parinktinų projektinių sprendinių tokių aplinkos ypatumų kelio ruožui. Teismas atmetė atsakovės UAB „Urban line“ teiginius, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas ne jai, o jos civilinės atsakomybės draudikui. Už projektavimo sutarties pažeidimus, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsakomybė yra numatyta betarpiškai statybos proceso dalyviams, tarp jų ir projektuotojui, o ne jų draudikams, laiduotojams ar kitiems sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių teikėjams.
22. Spręsdamas dėl rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės teismas iš dalies sutiko su atsakovės UAB „Šilalės statyba“ argumentu, kad vykdydama statybos rangos darbus ji turėjo vadovautis projektuotojos parengtu techninio darbo projektu ir įgyvendinti jame numatytus sprendinius. Teismas nusprendė, kad įgyvendinant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiame techniniame projekte numatytus projektinius sprendinius rangovui savaime negali kilti atsakomybė, kadangi tiesiogine žalos / kelio defektų priežastimi buvo ne rangovo atlikti statybos darbai, o darbų projektavimo paslaugos, kurių pagrindu tie darbai buvo atlikti. Tačiau teismas pažymėjo, kad įstatymuose ir su atsakovais UAB „Šilalės statyba“ bei S. A. sudarytose sutartyse įtvirtinta ne tik pareiga atlikti darbus išimtinai pagal projektuotojo parengto techninio projekto reikalavimus, bet ir kitos imperatyvios pareigos statybos procese. Dėl to, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad rangovė UAB „Šilalės statyba“ ir rangos techninis prižiūrėtojas S. A. netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kurie nors ir nebuvo esminė priežastis, bet tam tikra dalimi prisidėjo prie gatvės defektų / avarijos atsiradimo. Tokią išvadą teismas grindė UAB „Geoinžinerija“ 2022 m. gegužės mėn. atliktų projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, VGTU Kelių tyrimų instituto išvada, kurioje nurodyta, kad iš dalies pažaidų susidarymą gatvėje galėjo lemti statybos darbų neatitiktys, t. y. netinkamai apželdinti šlaitai bei nevykdyta pylimo bei pralaidos tranšėjos užpylimo ir sutankinimo kontrolė.
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, kurie leistų suabejoti VGTU Kelių tyrimo instituto ataskaitoje konstatuotų aplinkybių ir išvadų teisingumu, atmetė rangovės argumentus, jog ji perdavė užsakovei visus bandymo protokolus, būtinus statybos darbams atlikti ir užbaigti. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas teigti, kad rangovė UAB „Šilalės statyba“, įrengdama pagrindą gatvei, objektyvai galėjo ir turėjo matyti bei fiksuoti esamų gruntų neatitikimą projekte nurodytiems reikalavimams, pastebėti matomus silpnuosius gruntus ir apie tai informuoti kitus statybos proceso dalyvius.
24. Teismas netenkino atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ prašymo taikyti jos atžvilgiu ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino dėl to, kad defektus ji galėjo identifikuoti, tik atlikus papildomus geologinius tyrinėjimus bei gatvės ir jos defektų pobūdžio ir priežasčių tyrimą, o tai buvo padaryta tik 2023 m. gegužės 11 d. VGTU Kelių tyrimo instituto dalinės statinio ekspertizės ataskaita. Apie patirtos žalos tikėtiną dydį ieškovė, teismo vertinimu, galėjo sužinoti tik projektuotojai 2024 m. kovo mėn. parengus naują statinio kapitalinio remonto techninio darbo projektą bei apskaičiavus statybos kainą ir projekto ekspertui UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2024 m. gegužės 7 d. bendrosios ekspertizės akte patvirtinus skaičiuojamąją statybos kainą. Teismas nusprendė, kad nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Ieškinys teisme pareikštas 2024 m. birželio 20 d., todėl teismas nusprendė, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.
25. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovams taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina dalinė atsakovų atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju esmine ir pagrindine gatvės defektų atsiradimo priežastimi buvo netinkamas techninio darbo projekto parengimas, teismas nusprendė, jog šiuo atveju projektuotojui tenka 70 proc. atsakomybės dalis, rangovui – 20 proc., o šių projektavimo ir rangos darbus betarpiškai atlikusių statybos dalyvių prižiūrėtojams – ekspertizės rangovui bei rangos techniniam prižiūrėtojui – po 5 proc. atsakomybės dalies.
26. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Urban line“ argumentais, kad iš jos negali būti priteista daugiau nei 30 proc. žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad teismas turi teisę ir pareigą nustatyti visas konkretaus atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir jam tenkančios kompensuoti žalos dydį. Tuo tarpu atsakovo civilinės atsakomybės draudiko nuomonė dėl draudėjo atsakomybės laipsnio nėra privaloma ir nesaisto bylą nagrinėjančio teismo.
27. Teismas nusprendė, kad ieškovei atlygintina iš viso 139 926,53 Eur (128 112,53 + 726 + 9 438 + 1 650). Šią sumą teismas ieškovei priteisė iš atsakovų, proporcingai kiekvieno jų atsakomybės daliai: iš atsakovų jungtinės veiklos pagrindu veikusių ir paslaugas teikusių projektuotojų partnerių UAB „Urban line“ ir UAB „Plėtros partneriai“ solidariai priteisė 97 948,57 Eur (139 926,53 Eur x 70 proc.), iš atsakovės projekto ekspertizės rangovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ priteisė 6 996,33 Eur (139 926,53 Eur x 5 proc.), iš atsakovės rangovės UAB „Šilalės statyba“ priteisė 27 985,31 Eur (139 926,53 Eur x 20 proc.), iš atsakovo techninio prižiūrėtojo S. A. priteisė 6 996,33 Eur (139 926,53 Eur x 5 proc.) gatvės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
28. Teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Iš atsakovų, proporcingai kiekvieno jų atsakomybės daliai, teismas į valstybės biudžetą priteisė iš viso 2 024 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
29. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies dėl to, kad atsakovų atžvilgiu teismas taikė ne solidarią atsakomybę, o dalinę, iš kiekvieno iš atsakovų priteisiant ieškovei konkrečią pinigų sumą, tačiau bendrąja prasme byloje buvo priimtas ieškovei visiškai palankus procesinis sprendimas – visa prašyta atlyginti žalos suma ieškovei buvo priteista (pripažintina teisė į visos ieškinyje nurodytos sumos gavimą). Dėl to teismas ieškovei pripažino teisę į visų šiame teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą.
30. Tačiau teismas pažymėjo, kad kai kurių ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma viršijo maksimalias rekomenduojamas priteisti už atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą išlaidas (už ieškinio parengimą – 5 275,72 Eur; už dubliko parengimą – 3 241,50 Eur), todėl ieškovei pagrįstai atlygintina pripažino 10 332,22 Eur sumą (5 275,72+3 241,5+1 815) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šią sumą paskirstė visiems atsakovams proporcingai priteistos atlyginti žalos dydžiui.
31. Teismas atsakovei UAB „Urban line“ pripažino teisę į 30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. į 1 960,20 Eur. Atsakovės UAB Statybų projektų ekspertizės centro patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas sumažino iki maksimalios atlygintinos 7 464,77 Eur sumos ir pripažino atsakovei teisę į 95 proc., t. y. į 7 091,53 Eur išlaidų atlyginimą, proporcingai atmestų šios atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovei UAB „Šilalės statyba“ teismas pripažino teisę į 80 proc., t. y. į 2 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas įskaitė ieškovės ir atsakovių priešpriešinius reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
32. Trečiasis asmuo ADB Compensa Vienna Insurance Group ADB procese patyrė iš viso 3 206,05 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad šis trečiasis asmuo veikė atsakovų pusėje – atsakovės UAB Statybos projektų ekspertizės centro pusėje. Byloje konstatavus 5 proc. apimties šios atsakovės atsakomybę dėl ieškovei padarytos žalos, teismas iš atsakovės UAB Statybos projektų ekspertizės centro trečiajam asmeniui priteisė 5 proc., o iš kitų atsakovų, proporcingai atsakingų už ieškovei padarytą žalą, paskirstė atlyginti likusią 95 proc. trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
33. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti apskųsto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
33.1. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir neteisingai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovų atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, taikęs dalinę atsakomybę, nustatė kiekvienam atsakovui tenkančios atsakomybės dalis. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys patenkintas iš dalies. Bendrąja prasme byloje priimtas ieškovei visiškai palankus procesinis sprendimas.
33.2. Teismas, pripažinęs teisę į visą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pritaikęs ieškovės ir atsakovų tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, ieškovei priteisė tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms ir kertiniam principui „pralaimėjęs moka“. Ieškovės materialus reikalavimas iš esmės yra patenkintas, todėl ji laikytina bylą laimėjusia šalimi, o atsakovų patirtos išlaidos paliktinos neatlygintinos arba priteistinos iš kitų atsakovų, proporcingai jų atsakomybės už ieškovei padarytą žalą dydžiui, kaip buvo atlygintos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos.
33.3. Teismas, pripažindamas atsakovams teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, rėmėsi atmestų ieškinio reikalavimų dalimis, laikydamas, kad kiekvieno atsakovo atžvilgiu atmesta reikalavimo dalis skaičiuojama nuo visos ieškovės 139 926,53 Eur reikalavimo sumos.
33.4. Būtent atsakovų pasyvus elgesys ir veiksmai (neveikimas) (arba apskritai nepripažino gatvės defekto ir savo kaltės dėl netinkamai atliktų darbų nematė, arba atsisakė organizuoti defektų pašalinimo darbus ir patys žalos neatlygino) nulėmė, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Be to, visi atsakovai nesutiko su jiems teisme pareikštais reikalavimais ir prašė jų atžvilgiu ieškinį atmesti.
33.5. Teismas iš atsakovų priteisė visą žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, nors šios bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, o tai taip pat patvirtina, kad ieškovė laikytina visiškai, o ne iš dalies bylą laimėjusia šalimi.
33.6. Teismas, nustatydamas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį, nurodė, kad 5 324 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir 5 082 Eur už dubliko parengimą viršija maksimaliai rekomenduojamus priteisti dydžius, todėl nusprendė šias išlaidas sumažinti. Tačiau teismas nevertino bylos ir keltinų klausimų apimties, kad byla buvo itin sudėtinga, ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinio ir byloje reikštų reikalavimų pobūdžio, kurių visuma patvirtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, adekvačios ir proporcingos. Be to, ieškovė teikė vieną dubliką į trijų atsakovų atsiliepimus į ieškinį, nors formaliai galėjo teikti tris procesinius dokumentus. Dėl to teismas nepagrįstai neatsižvelgė į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei būtinybę rengiant vieną dubliką įsigilinti į tris atskirus atsiliepimus.
Atsiliepimas
34. Atsakovė UAB „Urban Line“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
34.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji visiškai laimėjo bylą. Ieškovė pati pasirinko savo teisių gynimo būdą ir apimtį, reikšdama ieškinį keliems atsakovams ir prašydama priteisti iš jų visą ieškinio sumą solidariai. Tokiu būdu kiekvienas iš atsakovų gynėsi nuo pilnos apimties reikalavimo, o ne nuo jo dalies.
34.2. Ieškovė negali būti laikoma visiškai laimėjusia bylą, nes nemaža dalis jos reikalavimų atskiriems atsakovams buvo atmesti, konkrečiai kalbant apie reikalavimą projektuotojui, buvo patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju turi būti taikomos CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Teismas būtent taip ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovės ir projektuotojo.
34.3. Jeigu bylinėjimosi išlaidos byloje būtų skirstomos pagal CPK 93 straipsnio 3 dalies taisykles, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ne iš projektuotojo, o iš draudiko, nes jos buvo patirtos dėl draudiko veiksmų.
34.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad visi atsakovai buvo pasyvūs. Priešingai, atsakovė UAB „Urban Line“ bendradarbiavo su ieškove, užsakė geologinius tyrimus, savo sąskaita parengė defektų šalinimo projektą, užsakė jo ekspertizę, intensyviai bendravo su savo civilinės atsakomybės draudiku, kuris įvykį pripažino draudžiamuoju.
34.5. Ieškovė nepagrįstai atsisakė nurodyti sąskaitą, kad atsakovės draudikas į ją pervestų 30 proc. nuostolių atlyginimą, tokiu būdu pareikšdamas ieškinį didesnei sumai. Kadangi pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks ieškovės elgesys nebuvo nepagrįstas, tai neturėjo įtakos skirstant bylinėjimosi išlaidas, tačiau jei jos būtų perskirstomos, į šią aplinkybę turėtų būti atsižvelgta. Be to, ieškovė sumažino savo ieškinio sumą, todėl teismas turėjo vertinti pradinio ieškinio ir priteistų sumų reikalavimų proporciją. Jeigu išlaidos būtų perskirstomos, ši klaida turėtų būti ištaisyta.
34.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė ne mechaniškai, tačiau įvertinęs reikiamas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta. Tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lėmė ieškovės elgesys, nes ji suformulavo netikslius ieškinio reikalavimus. Ieškovė turėjo galimybę tinkamai suformuluoti reikalavimus ir išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
35. Atsakovė UAB „Šilalės statyba“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 27 985,31 Eur žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
35.1. Teismas, nustatydamas atskirų statybos dalyvių civilinės atsakomybės sąlygas, tinkamai neįvertino, kokie neteisėti statybos dalyvių veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis. Atsakovė UAB „Šilalės statyba“ nerengė gatvės techninio darbo projekto ir neprisidėjo prie projektavimo užduoties suformulavimo. Byloje nenustatyta, kad darbai atlikti ne pagal techninį darbo projektą. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsakovę atsakinga už kelio statinio defektus ir su tuo susijusius nuostolius priteisti iš rangovo. Šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl turėjo būti pagrįstas statybos rangos sutarties nesilaikymas, tačiau to ieškovė neįrodė.
35.2. Statinio projekto eksperto civilinė atsakomybė įvertinta 5 proc. dalimi, nors būtent dėl šio asmens neteisėtų veiksmų ekspertizės metu nebuvo nustatyti kelio statinio techninio darbo projekto trūkumai. Tuo tarpu rangovui, kuriam buvo pavesta atlikti darbus jau pagal parengtą ir eksperto patikrintą techninį projektą, ir kuris nedalyvavo projektinių sprendinių kūrime, priskiriama 4 kartus didesnė civilinė atsakomybė – 20 proc. Tokia disproporcija leidžia pagrįstai teigti, kad teismas civilinės atsakomybės sąlygas taikė netinkamai.
35.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangovas tam tikra dalimi prisidėjo prie kelio defektų atsiradimo. Ieškovė rangovo atsakomybę įrodinėjo bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymu, teismas rangovo atsakomybę siejo su aplinkybėmis, kurios nepatvirtina priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis arba toks ryšys grindžiamas prielaidomis ar netinkamu įrodymų vertinimu. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad tas pats projektuotojas, kuris netinkamai atliko projektavimo darbus, vykdė ir projekto vykdymo priežiūrą. Teismas nevertino, kad statybos darbų žurnale nėra įrašų apie projekto vykdymo priežiūrą, pastabų dėl atliekamų darbų.
35.4. Visus statybos darbų aktus, tarp jų ir paslėptų darbų aktus, pasirašė du ieškovės atstovai (techninis prižiūrėtojas, seniūnas), kurie matė statybos darbų vietą ir betarpiškai stebėjo faktinę situaciją bei nenustatė, kad buvo nestabilūs gruntai. Paneigti šiuos įrodymus vien tik projektuotojo, siekiančio sumažinti savo atsakomybę, subjektyviais paaiškinimais ir komentarais teismas neturėjo pagrindo. Prioriteto atsakingo už žalą asmens paaiškinimams (komentarams), prieštaraujantiems kitiems bylos objektyviems duomenims, ekspertizės išvadoms, suteikimas patvirtina įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
35.5. Statybinės dokumentacijos trūkumai priežastiniu ryšiu nėra susiję su kelio defektais, todėl tokiais trūkumais negali būti grindžiama atsakovės UAB „Šilalės statyba“ atsakomybė ieškovei dėl kelio defektų pašalinimo. Ekspertizės tyrimo išvados patvirtina, kad rangovo pastatytas kelio statinys atitinka kokybinius reikalavimus, rezultatas atitinka susitarimo su ieškove esmę, defektai susiję ne su rangovo netinkamu darbų vykdymu, o su kitomis priežastimis.
Žemesnės instancijos teismas
35.6. Teismas nurodė, kad šlaitai veja apželdinti netinkamu vegetacijai metu, tačiau pats žolės pasėjimas negali būti kelio defektų priežastimi. Vejos kokybė gali būti darbų trūkumu, bet teismas nepadarė išvados, kad vejos kokybė avarijos metu buvo netinkama. Iš esmės teismo išvada apie žolės pasėjimą grindžiama ekspertizės metu surinktais duomenimis iš statybos darbų žurnalo, kada buvo pasėta kelio šlaituose žolė, nevertinant to, jog kelio avarija įvyko po daugiau kaip metų žolės sėklos pasėjimo, taip pat ekspertizės metu nėra tirtas vejos kokybės rezultatas avarijos metu, vejos kokybės ryšys su kelio defektais negalėjo būti grindžiamas vien tik žolės pasėjimo laiku, turėjo būti įvertinti duomenys apie tai, ar vejos kokybė apskritai galėjo turėti įtakos kelio defektų atsiradimui.
35.7. Atsakovės teisiniuose santykiuose su ieškove veikė skirtingų sutarčių pagrindu, jų tarpusavyje nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą. Siekiant teisingo šalių ginčo išnagrinėjimo nepakanka vien nustatyti statybos proceso dalyvių veiksmų neteisėtumą, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį.
35.8. Ieškovė, reikšdama reikalavimą techniniam prižiūrėtojui (savo atstovui), pripažįsta, kad jos atstovo veiksmai taip pat prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Būtent jos atstovas privalėjo kontroliuoti, kad būtų pasiektas ieškovės pageidautas rangos rezultatas. Užsakovės prisidėjimas prie nuostolių atsiradimo ir atsakomybės apimtis svarbi apskaičiuojant nuostolių dydį.
35.9. Projektuotojo ir statybos darbų rangovo atsakomybė nėra vienoda, jų neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su pasekmėmis taip pat skirtingas. Naujuose projektiniuose sprendiniuose projektuotojas pakeitė žemės sankasos įrengimo sprendinį, t. y. pakeitė techninį darbo projekto sprendinį. Šiuo metu yra siūlomas sudėtingesnis sprendinys, kurio įvykdymo kaina yra didesnė, nei kad buvo perkant viešojo pirkimo metu.
35.10. Teismas neįvertino, kokia žala yra dėl statinio perdarymo dėl to, kad buvo netinkami projektuotojo parengto projekto sprendiniai, ir kokia žala galėjo atsirasti, dėl to, jog rangovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal netinkamą techninį projektą. Teismas neteisėtai atleido ieškovę nuo civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo, bendrą žalos sumą paskirstydamas tarp visų statybos dalyvių. Kita vertus, teismas vertindamas žalos dydį, neįvertino to, kad reikalavimas rangovui atlyginti statybos darbų atlikimo išlaidas pagal naujus projekto sprendinius yra praturtėjimas rangovo sąskaita.
Atsiliepimas
36. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą prašo apskųstą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Atsakovė UAB „Šilalės statyba“, veikdama savo rizika ir atsakomybe, turėjo vadovautis ne tik pradiniu gatvės projektu, bet ir savo pačios, kaip statybos dalyvės, veiksmų teisingu vertinimu; turėjo pati įvertinti rangos darbų atlikimo vietą bei kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius ir išsamiai informuoti ieškovę apie savo veiksmus. Tam tikrus įsipareigojimus rangovė buvo prisiėmusi rangos sutartimi. Į bylą pateiktos ekspertinės išvados ir kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip rangovės, pareigų statybų procese.
36.2. Tam tikros projekto klaidos buvo akivaizdžiai matomos, pvz. dalis darbų buvo atliekami sankasoje tarp dviejų vandens telkinių, o projekte nepateikta skaičiavimų dėl žemės sankasos pylimo šlaitų tvirtinimo sprendinio. Rangovė turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, tačiau to nepadarė. Aplinkybė apie darbų perdavimo metu nefiksuotus jų trūkumus nepaneigia rangovės atsakomybės dėl statinio garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių statinio defektų.
36.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad projektavimo darbai buvo esminė, bet ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jog kiti statybos proceso dalyviai atliko neteisėtus veiksmus, kurie kartu su projektavimo klaidomis ir jų įgyvendinimu tam tikra dalimi prisidėjo prie gatvės defektų atsiradimo. Šios išvados padarytos, įvertinus specialių žinių turinčių ekspertų ir specialistų parengtas tyrimo išvadas.
36.4. Statybinės dokumentacijos trūkumai yra susiję su netinkamu rangovės pareigų statybų procese vykdymu, o tai iš dalies ir lėmė pažaidų susidarymą. Todėl atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad dokumentų pildymo trūkumai atitolę nuo pasekmių, statinio defektai vis tiek būtų atsiradę. Teismas išsamiai įvertino visus susijusius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurių atsakovė nepaneigė.
36.5. Priešingai nei tvirtina atsakovė, UAB „Geoinžinerija“ ataskaitoje ir UAB „Geoconsulting“ atskaitoje užfiksuota, kad kelio sankasos gruntai buvo silpni. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino abu šiuos tyrimus. Atsakovė, išskyrus tai, kad ieškovė pasamdė techninį prižiūrėtoją, kuris netinkamai atliko savo pareigas, nenurodo jokių neteisėtų ieškovės veiksmų, galėjusių lemti žalos atsiradimą. Tai, kad techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko savo pareigas, reiškia, jog jam taikytina civilinė atsakomybė, o ne tai, kad už jo veiksmus atsakomybę turi prisiimti ieškovė.
36.6. Siekdamas pašalinti gatvės avarijos padarinius projektuotojas UAB „Urban Line“ 2024 m. kovo mėn. parengė naują gatvės projektą. Atsakovė neįrodinėjo, kad projekto sprendiniai nesusiję su gatvės defektų šalinimu. Projekto skaičiuojamoji statybos kaina yra 161 030 Eur. Ši suma buvo pirminio ieškovės reikalavimo atlyginti būsimas gatvės defektų pašalinimo išlaidas suma. Išlaidos už gatvės kapitalinio remonto darbus yra skirtos gatvės defektų šalinimui ir jos visos susijusios su atsakovų, kaip statybos proceso dalyvių, neteisėtais veiksmais. Atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė nori rangovės sąskaita gauti kitus statybos darbus pagal naujus techninio projekto sprendinius, kurių rangovė nebuvo įsipareigojusi atlikti.
37. Atsakovė UAB „Urban Line“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
37.1. Rangovė nepagrįstai teigia, kad nustačius, jog defektų atsiradimo pagrindinė priežastis buvo klaida projekte, ji nebegali būti atsakinga už defektus. Statybos rangovo civilinė atsakomybė gali kilti ir tais atvejais, kai jis laikosi projekto, tačiau nevykdo kitų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįspėja užsakovo dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui.
37.2. Rangovė nepagrįstai teigia, kad jos rengtos statybos darbų dokumentacijos trūkumai negalėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, o teismas to neįvertino. Esminę reikšmę, nagrinėjamu atveju, turi būtent tai, kad nevykdyta pylimo bei pralaidos tranšėjos užpylimo ir sutankinimo kontrolė. Rangovė nepaneigė teismo nustatyto ir projektuotojo byloje nuosekliai įrodinėto fakto, kad ji, vykdydama statybos darbus, negalėjo nepastebėti statybvietėje vėliau pasireiškusių silpnųjų gruntų, kurie buvo akivaizdžiai matomi. Defektų atsiradimo vietoje rangovė keitė pralaidą, todėl turėjo nukasti visą žemės sluoksnį iki pralaidos, virš kurios slūgsojo silpni gruntai ir kuriuos po pralaidos pakeitimo rangovė supylė atgal, neinformuodama kitų statybos proceso dalyvių apie aptiktus silpnus gruntus.
37.3. VGTU Kelių tyrimo instituto užsakytoje UAB „Geoconsulting“ inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje pralaidos vieta nebuvo tirta, todėl turi būti vadovaujamasi UAB „Geoinžinerija“ ataskaitos duomenimis. Tai, kad ataskaitą užsakė projektuotojas, nereiškia, jog ji yra neobjektyvi – ją parengė licencijuoti ir nesuinteresuoti nagrinėjamo ginčo baigtimi asmenys. UAB „Geoinžinerija“ ataskaitos duomenys nepaneigti kita bylos medžiaga, atvirkščiai, patvirtinti UAB „Geoconsulting“ inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos ir jos pagrindu rengtos VGTU Kelių tyrimo instituto dalinės statinio ekspertizės ataskaitos duomenimis.
37.4. Techninio prižiūrėtojo paaiškinimai 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje, kad rangovė virš pralaidos supylė atvežtinį gruntą ir smėlį, kuris buvo tinkamai sutankintas, paneigti objektyviu rašytiniu įrodymu. Tai taip pat reiškia, kad techninio prižiūrėtojo teiginiai dėl ginčo esmės taip pat turėtų būti vertinami kaip neatitinkantys kitų byloje esančių įrodymų.
37.5. Be to, rangovė nepagrįstai defektų vietą susiaurina iki 14 m ilgio ruožo, kuriame įvyko asfalto dangos deformacija (atsivėrė plyšys), nes defektų vieta yra daug didesnė. Kelio avarija įvyko ne vien tik 14 m ilgio ruože, kuriame atsivėrė plyšys asfalte, bet visame 81 m VGTU Kelių tyrimo instituto ekspertų tirtame ruože.
37.6. Priešingai nei teigia rangovė, teismas įvertino, kad projektuotojas, vykdydamas projekto vykdymo priežiūrą, taip pat galėjo pastebėti pirmiau nurodytas aplinkybes. Be to, užsakovė neinformavo projektuotojo apie statybos proceso pradžią, jis po projekto parengimo nežinojo apie vykdomus statybos darbus ir projekto vykdymo priežiūros faktiškai vykdyti negalėjo.
37.7. Rangovės pozicija dėl skirtingo projektuotojo ir rangovės atsakomybės dydžio (nuostolių dydžio) yra nepagrįsta, nes tiek vienas, tiek kitas statybos proceso dalyvis atsako už tuos nuostolius, kurie atsirado dėl kiekvieno dalyvio neteisėtų veiksmų, ir projektuotojo atsakomybė iš principo nėra platesnė nei rangovo. Be to, ieškovė apeliacinio skundo dėl iš projektuotojo priteistos sumos nepateikė, o tai reiškia, kad net ir rangovės apeliacinio skundo patenkinimo atveju iš projektuotojo priteista suma negalėtų būti didinama.
Šalies argumentai
38. Atsakovas S. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 6 996,33 Eur žalos atlyginimas ir 516,61 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
38.1. Teismas pagrįstai taikė sutartinę atsakomybę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nerengė gatvės techninio darbo projekto ir neprisidėjo prie projektavimo užduoties suformulavimo. Užsakovė neįrodinėjo, kad atsakovas techninės priežiūros paslaugų sutartį vykdė netinkamai. Atsakovas kontroliavo darbų atlikimą pagal užsakovės pateiktą statybos darbų techninį darbo projektą.
38.2. Įrodymų, kad atsakovas statybos priežiūros darbus atliko netinkamai, ieškovė nepateikė. Sąlygos sutartinei atsakomybei atsirasti susijusios ne su techninio prižiūrėtojo vykdomomis paslaugomis, o su kitų asmenų (projektuotojo) neteisėtais veiksmais, nes statinio statybos rezultatą lėmė techninio darbo projekto sprendiniai. Atsakovių UAB „Plėtros partneriai“ ir UAB „Urban Line“ civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti ieškovė pateikė pakankamus įrodymus (eksperto išvadas), kurie neabejotinai pagrindžia, kad projektavimo darbai yra atlikti netinkamai.
38.3. Statybos darbų metu atsakovas nestabilių gruntų nepastebėjo. Byloje pateiktas techninio projekto išilginis kelio projekto brėžinys patvirtina, kad rangovas pagal techninio projekto sprendinius defektų vietoje neatliko tokių žemės darbų, pagal kuriuos būtų pasiekęs nestabilius gruntus. Nestabilūs (silpni) gruntai yra nustatyti ekspertizės metu, atlikus papildomus geologinius tyrimus. Silpnų gruntų aplinkybė buvo neįvertinta projektuotojo, nes jis vadovavosi nepakankama geologinio tyrimo informacija. Nors projektuotojas tvirtina, kad įrengiant pralaidą rangovas ir techninis prižiūrėtojas galėjo matyti nestabilius gruntus, tačiau tokių projektuotojo teiginių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Projektuotojas siekia neteisėtai perkelti savo klaidų atsakomybę rangovui ir techniniam prižiūrėtojui.
38.4. VGTU Kelių tyrimo instituto atliktos ekspertizės išvados patvirtina, kad pagrindinė priežastis, lėmusi statinio griūtį, yra projektavimo metu neįvertinti tiriamame ruože esantys gruntai, kurie nėra tinkami žemės sankasos įrengimui. Ekspertizės išvadoje nėra nurodyta, kad avarijos priežastis nesutankinti gruntai.
38.5. Ieškovės argumentai, kad rangovas neturėjo žemės sankasos pylimo šlaitų tvirtinimo sprendinio ir sankasą įrengė savo nuožiūra, yra nepagrįsti. Defektų vietoje žemės sankasos sprendinys yra numatytas techniniame projekte, todėl rangovas darbus atliko pagal techninio projekto sprendinį. Ši aplinkybė konstatuota ir ekspertizėje.
38.6. Nagrinėjamu atveju siūlomas sudėtingesnis sprendinys už didesnę įvykdymo kainą, nei kad buvo pirmojo viešojo pirkimo metu. Pasiūlytas sprendinys pildomas papildomais darbais ir papildomu susitarimu tarp naujo rangovo ir ieškovės. Taigi, ieškovė savo reikalavimu siekia įgyti brangesnių darbų atlikimą, nei kad ji galėjo turėti lūkestį sutarties su atsakove UAB „Šilalės statyba“ sudarymo metu, tačiau ieškinyje ieškovė to neįvertina.
38.7. Teismas neatsižvelgė, kad darbų priežiūros laikotarpiu atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl bent iš dalies žalą privalėjo tokiu atveju dengti draudikas. Atsakovas taip pat nesutinka ir su nustatytos kaltės laipsniu. Atsakovo vertinimu, jis yra per didelis, neatitinkantis atsakovo veikos ir pasekmių priežastinio ryšio.
38.8. Neteisingai nustatęs atsakovo kaltės laipsnį, teismas taip pat neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
39. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo S. A. apeliacinį skundą prašo apskųstą sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Teismas techninio prižiūrėtojo atsakomybę kildino ne iš projektavimo darbų netinkamo atlikimo, bet už paties techninio prižiūrėtojo netinkamą sutartyje ir teisės aktuose nustatytų pareigų atlikimą. Teisės aktai įpareigojo rangovę ir techninį prižiūrėtoją atlikti darbus ne tik išimtinai pagal projektuotojo parengto techninio projekto reikalavimus, tačiau ir laikytis kitų imperatyvių pareigų statybos procese.
39.2. Nors techninis prižiūrėtojas turi būti aktyvus statybos proceso dalyvis, bendradarbiauti su kitais statybos proceso dalyviais ir prižiūrėti, kad jie, vykdydami statybos darbus, veiktų tinkamai, jis tinkamai šių pareigų neatliko. Iš VGTU Kelių tyrimo instituto dalinės statinio ekspertizės ataskaitoje nustatytų aplinkybių matyti, kad viso statybos proceso metu nebuvo tinkamai forminama techninė dokumentacija; ne pagal technologiją buvo atliekamas šlaitų apželdinimas; nebuvo patikrinta galimybė vykdyti statybas nesutankinant grunto; nebuvo tikrinami supilamų pagrindų tankiai ir kt.
39.3. Rangovės ir techninio prižiūrėtojo galimybės pastebėti statybos darbų proceso metu aptiktus silpnuosius gruntus buvo daug didesnės, nes būtent jie tiesiogiai dalyvavo statybos darbų procese ir būtent techninis prižiūrėtojas turėjo teisės aktuose įtvirtintą pareigą, sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreiptis į statytoją (užsakovą), o jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.
Žemesnės instancijos teismas
39.4. Teismas nustatė netinkamą rangovo bei rangos techninio prižiūrėtojo veikimą – statybos rangos darbų ir jų kontrolės trūkumus, kurie nors ir nebuvo pagrindine priežastimi, tačiau taip pat prisidėjo prie defektų kilimo. Statybinės dokumentacijos trūkumai taip pat yra susiję su defektų atsiradimo priežastimis ir tai iš dalies lėmė pažaidų susidarymą.
39.5. VGTU Kelių tyrimo instituto atliktos ekspertizės metu buvo padaryta išvada, kad buvo nevykdyta pylimo bei pralaidos tranšėjos užpylimo ir sutankinimo kontrolė (statybos teisės aktų pažeidimai, nepatenkinama statinio normatyvinė kokybė), o tai iš dalies lėmė pažaidų susidarymą gatvėje. UAB „Geoinžinerija“ ir UAB „Geoconsulting“ ataskaitose užfiksuota, kad kelio sankasos gruntai buvo silpni. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus šiuos įrodymus ir jais grindė savo išvadas apie netinkamą rangovės ir jos atliekamų statybos darbų tinkamumą turėjusio kontroliuoti techninio prižiūrėtojo veikimą.
39.6. Išlaidos už gatvės kapitalinio remonto darbus yra skirtos gatvės defektų šalinimui ir jos visos susijusios su atsakovų, kaip statybos proceso dalyvių, neteisėtais veiksmais. Apelianto teiginiai, kad papildomus darbus būtų reikėję atlikti ir neįvykus gatvės avarijai, atmestini. Ieškovė reikalauja, kad būtų atlyginta žala dėl įvykusios kelio avarijos iš už ją atsakingų asmenų. Atsakomybė už techninės priežiūros sutarties ir statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus yra numatyta betarpiškai statybos proceso dalyviams, tarp jų pačiam techniniam prižiūrėtojui, o ne draudikui.
Atsiliepimas
40. Atsakovė UAB „Urban Line“ atsiliepimu į atsakovo S. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
40.1. Didžioji dalis techninio prižiūrėtojo apeliacinio skundo argumentų visiškai sutampa su rangovės apeliacinio skundo argumentais, dėl kurių nepagrįstumo projektuotojas pasisakė atsiliepime į rangovės apeliacinį skundą. Techniniam prižiūrėtojui, kaip ir rangovei, yra numatyta pareiga, sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktinių statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreiptis į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.
41. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepimu į ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos, atsakovės UAB „Šilalės statyba“ ir atsakovo S. A. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
41.1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina rangovei tenkančią atsakomybę už statinio trūkumus. Rangovė šių įrodymų kitais įrodymais nepaneigė, neprašė skirti ekspertizės. Rangovo pareigos statybos metu neapsiriboja be atodairos atliekamu projekto sprendinių įgyvendinimu, jis taip pat turi įstatyme nustatytas pareigas išnagrinėti projektą, tikrinti projekto atitikimą faktinėms statybos sąlygoms, apie jų neatitikimą informuoti techninį prižiūrėtoją, kuris kreipiasi į projektuotoją dėl projekto koregavimo, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
41.2. Rangovė nepagrįstai teigia, kad atlikdama darbus ji negalėjo vietoje nustatyti, jog gruntai nebuvo tinkami keliui įrengti. Rangovė, įgyvendindama projekto sprendinius, turėjo atlikti darbus ir nukasti gruntą iki 5 m gylio. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad būtent šiose vietose gruntai yra netankinti. Rangovei informavus statybos proceso dalyvius apie virš pralaidos aptiktus silpnus gruntus, jie būtų laiku ir nuodugniai ištirti, o žalos būtų išvengta.
41.3. Rangovė nepagrįstai teigia, kad ji nėra atsakinga už tinkamą dokumentacijos pildymą. Tokią pareigą rangovei numato ne tik teisės aktai, bet ir rangos sutartis. Rangovė neįvykdė visų jai tenkančių pareigų.
41.4. Teismas nei mažino, nei didino statybos proceso dalyviams tenkančių atsakomybės dalių, o jas nustatė ir paskirstė, įvertinęs defekto atsiradimo priežastį, kiekvienam statybų proceso dalyviui tenkančių pareigų apimtį ir jų įtaką konkretaus defekto atsiradimui. Atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ veiksmai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Projekto ekspertizės rangovas neužsakė tyrimų ir jų apimties, neturėjo pareigos vertinti nei tyrimų ataskaitos duomenų tikrumo, nei vertinti projektuojamo statinio lokacijos ir aplinkos sąlygų. Ekspertuoti pateiktas nesudėtingo II kategorijos statinio projektas, kuriame jau ištirtos ir aprašytos lokacijos bei aplinkos sąlygos suponavo, kad pirmos geotechninės kategorijos tyrimai yra pakankami.
41.5. Techninis prižiūrėtojas, vykdydamas rangovės darbų priežiūrą, priimdamas rangovės atliktus paslėptus darbus, lygiai taip pat turėjo matyti rangovės atkastus silpnuosius gruntus ir apie tai informuoti ieškovę, kreiptis į projektuotoją dėl projekto sprendinių koregavimo. Techninis prižiūrėtojas tvirtino rangovės atliktus darbus, nepaisant to, kad gruntas nebuvo tinkamai sutankintas.
41.6. Atsakovės vertinimu, teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės argumentai, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti jai neatlygintos arba priteistos iš kitų atsakovų, nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu buvo reikalaujama atlyginti žalą iš atsakovų solidariai, ginčo objektu byloje tapo ne tik pati žalos suma, bet ir atsakovų atsakomybės pobūdis – solidarioji ar dalinė atsakomybė. Reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo tiesiogiai lemia kiekvieno atsakovo atsakomybės mastą ir apimtį.
41.7. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad jos atsakomybė su kitais atsakovais ieškovės atžvilgiu yra solidari, todėl šiam klausimui išnagrinėti byloje buvo skirta daug laiko ir resursų, atitinkamai patirta ir bylinėjimosi išlaidų. Dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo skirta gynybai nuo reikalavimo taikyti solidariąją atsakomybę. Teismas atsakovės argumentus pripažino pagrįstais ir todėl iš atsakovės buvo priteista ne 139 926,53 Eur, o 6 996,33 Eur. Ieškovė apeliacine tvarka neskundė sprendimo dalies dėl dalinės, o ne solidarios atsakomybės taikymo, vadinasi, ieškovė, nors ieškinyje ir įrodinėjo priešingai, sutinka su tokiu teismo sprendimu ir tai pripažįsta.
42. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) Compensa Vienna Insurance group atsiliepimu į ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos, atsakovės UAB „Šilalės statyba“ ir atsakovo S. A. apeliacinius skundus prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
42.1. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė įstatymo privalomuosius reikalavimus ir rangos sutarties reikalavimus rangovei. Tokio tipo bylose yra numatytos atskiros rangovo pareigos veikti rūpestingai, nepriklausomai nuo formalių reikalavimų. Būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių.
42.2. Rangovas turi vykdyti darbus ne tik pagal darbų kiekių žiniaraštį, bet ir pagal statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių), reikalavimus, garantuoti, kad darbų priėmimo metu jie atitiks ne tik projekte nustatytas savybes, bet normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų jų vertę ar tinkamumą projekte numatytam panaudojimu. Rangovė, rengdama pagrindą gatvei, objektyviai galėjo ir turėjo matyti bei fiksuoti esamų gruntų neatitikimą projekte nurodytiems reikalavimams. Taigi rangovei civilinė atsakomybė kyla dėl to, kad ji neužfiksavo esamų gruntų neatitikimo projekte nurodytiems reikalavimams.
42.3. UAB „Geoinžinerija“ ataskaitoje konstatuota, kad kelio sankasoje nuošliauža vystosi ne tik dėl natūralių ir piltinių gruntų sluoksnių nuolydžių piltiniuose minkštuose moliuose, bet ir dėl statant kelią supiltų ir netankintų gruntų. Tai aiškiai suponuoja rangovės neteisėtus veiksmus, rangovė netinkamai sutankino gatvės gruntą, o tai prisidėjo prie žalos kilimo. Gatvės avarija įvyko po metų nuo statybos darbų baigimo. Net ir tuo atveju, jeigu pagrindinė avarijos priežastis buvo netinkami projekto sprendiniai, rangovės veiksmai, netinkamas pagrindo (grunto) paruošimas, turėjo priežastinį ryšį su gatvės avarija ir kilusia žala. Šią išvadą patvirtina ir VGTU Kelių tyrimo instituto atlikta ekspertizė, UAB „Geoinžinerija“ ataskaita.
42.4. Teismas teisingai pažymėjo, kad šlaitai sėklomis buvo apsodinti tik 2020 m. lapkričio 11 – 13 d., kuomet oro temperatūra buvo +5 C, t. y. nežymiai teigiama temperatūra, kai tokiu metų laiku žolių vegetacija yra pasibaigusi, o vėliau fiksuota vos teigiama ir neigiama oro temperatūra, todėl išvada, jog šlaitai buvo veja apželdinti netinkamu žolės vegetacijai laiku, pagrįsta.
42.5. Rangovės argumentai, kad ji atliekant darbus negalėjo pastebėti silpnųjų gruntų, yra nepagrįsti. VGTU Kelių tyrimo instituto atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad rangovė privalėjo atlikti atitinkamus tankinimo darbus, kartu ir reikalingas taikyti priemones dėl tankinimo suderinti kartu su užsakovu. Dar daugiau, turėjo būti atliekama supilamo grunto ir sutankinimo vidinė kontrolė, kurios atlikimui pagrįsti rangovė nepateikė jokių aktualių dokumentų. Jos argumentas, kad ji darė tik paviršutinius darbus ir dėl to nebuvo atsakinga ir neturėjo pastebėti nestabilių gruntų, patvirtina faktą, jog rangovė netinkamai vykdė sutarties bei įstatymų reikalavimus, buvo aplaidi ir prisidėjo prie žalos kilimo.
42.6. Tinkamos statybinės dokumentacijos pildymas ir pateikimas leidžia pačiam rangovui įrodymais pagrįsti, kad jis atliko visas jam priskirtas pareigas. VGTU Kelių tyrimo instituto atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad nors dokumentacijos pildymo trūkumai nebuvo pagrindinė avarijos priežastis, tačiau prisidėjo prie avarijos kilimo.
42.7. Žalos dydis sutartinės civilinės atsakomybės atveju nėra ribojamas sutarties prievolės kaina, o priklauso nuo to, kokią žalą pinigine išraiška patiria nukentėjęs asmuo. Tai, kad ieškovė turėjo išleisti daugiau pinigų, siekiant ištaisyti gatvės avarijos padarinius, negali būti pripažinta kaip ieškovės nepagrįstas praturtėjimas rangovės sąskaita, ypač atsižvelgiant į tai, jog naujasis projektas yra sudarytas, siekiant likviduoti gatvės avarijos, už kurią atsakovai yra atsakingi nustatytomis atsakomybės dalimis, padarinius. Darbų kiekio ir kainos padidėjimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su rangovės neteisėtais veiksmais ir kilusia žala.
42.8. Techninis prižiūrėtojas taip pat neatliko visų tiek sutartimi, tiek įstatymuose numatytų pareigų, neveikė kaip profesionalas, o veikė aplaidžiai. Rangovė nevykdė ir nedokumentavo vidinės kontrolės / bandymų – už tai yra atsakingas ir techninis prižiūrėtojas, kuris turėjo kontroliuoti šiuos darbus, tačiau to nedarė, o tai prisidėjo prie žalos kilimo. Todėl techninio prižiūrėtojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis visiškai nėra atsakingas už gatvės defektus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
42.9. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė iš kiekvieno atsakovų solidariai reikalavo priteisti 100 proc. žalos sumos. Teismas netenkino šios ieškinio reikalavimo dalies, nustatė kitokią – dalinę atsakovų atsakomybę su konkrečiu atsakomybės laipsniu, todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteista mažesnė nei 100 proc. žalos dalis, laikytina palankia kiekvienam iš atsakovų .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
44. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovės ir partnerių – projektuotojų UAB „Plėtros partneriai“ bei UAB „Urban line“ buvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl neypatingų statinių – inžinerinių statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kuria projektuotojas įsipareigojo parengti inžinerinio statinio – Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės, kelio Nr. KA-2, techninį darbo projektą.
46. 2019 m. spalio 10 d. sudaryta papildomų projektavimo paslaugų sutartis, kuria projektuotojas įsipareigojo parengti gatvės techniniam darbo projektui topografinę nuotrauką bei atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Šalys 2020 m. kovo 23 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie projektavimo sutarties susitarė dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus sąlygų ir tvarkos.
47. 2020 m. kovo 16 d. tarp ieškovės ir projekto eksperto UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ buvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl gatvės projekto ekspertizės paslaugų, be kita ko, bendrosios projekto ekspertizės akto parengimo.
48. 2020 m. liepos 22 d. tarp ieškovės ir rangovės UAB „Šilalės statyba“ buvo sudaryta gatvės kapitalinio remonto darbų sutartis, kuria rangovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika tinkamai ir laiku atlikti gatvės kapitalinio remonto darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovei už tinkamai ir laiku atliktus darbus sutartyje nustatytu laiku ir būdu. Tą pačią dieną tarp ieškovės ir techninio prižiūrėtojo S. A. buvo sudaryta sutartis dėl rangovės atliekamų gatvės kapitalinio remonto darbų techninės priežiūros paslaugų.
49. Rangovė darbus perdavė ieškovei 2020 m. gruodžio 3 d. užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo aktu. Gatvės statybos užbaigimas buvo įformintas ieškovės, kaip statytojos, 2021 m. sausio 28 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, buvo parengta gatvės kadastro byla ir VĮ Registrų centre į šią gatvę buvo įregistruota Šilalės rajono savivaldybės nuosavybės teisė.
50. Praėjus vieneriems metams nuo gatvės statybos darbų užbaigimo, įvyko avarija. 2022 m. kovo 2 d. buvo suorganizuota apžiūra vietoje, kurioje dalyvavo ieškovės atstovai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas, rangovės UAB „Šilalės statyba“ vadovas, techninis prižiūrėtojas S. A., projektuotojo UAB „Urban Line“ projekto vadovas, buvo surašytas apžiūros protokolas Nr. 1, kuriame konstatuota bei nuotraukomis užfiksuota, kad: asfalto danga įtrūkusi nuo PK 3+05 iki PK 3-15, atsivėręs 10–25 cm plyšys, akivaizdus stabilizuoto sluoksnio lūžis, dangų konstrukcijos pagrindo sėdimas ir šlaito slinkimas; rangovo nurodyta, jog tai galėjo nutikti dėl galimai silpno grunto žemesniuose sluoksniuose; projekto vadovo nurodyta, kad po grunto sluoksniu galėjo būti susiformavęs durpingas ar kitas silpnas sluoksnis, kuris nebuvo užfiksuotas geologinių tyrinėjimu metu, kadangi geologiniai tyrimai buvo atlikti 3 m gylyje ir galėjo turėti įtakos dangų konstrukcijos nestabilumui; dėl sudėtingumo be papildomų tyrimų nustatyti priežastis, dėl kurių galėjo įvykti stabilizuoto sluoksnio lūžis, nutarta atlikti papildomus geologinius tyrinėjimus, įpareigoti techninio projekto rengėją UAB „Urban line“ organizuoti ir juos atlikti bei pateikti projektinius sprendinius su kiekiais ir išvadą, projektuotojui pateikus sprendinius ir išvadas, organizuoti pasitarimą jiems apsvarstyti ir nuspręsti dėl remonto darbų pobūdžio ir apimties.
51. Projektuotojos UAB „Urban line“ pavedimu UAB „Geoinžinerija“ 2022 m. balandžio – gegužės mėn. atliko gatvės projektinius inžinerinius geologinius tyrimus ir 2022 m. gegužės mėn. parengė ataskaitą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad sankasa yra netankinta, joje nuošliauža vystosi dėl statant kelią supiltų ir netankintų gruntų bei natūralių ir piltinių gruntų sluoksnių nuolydžių, rekomenduojama visiškai pakeisti kelio sankasą 30–35 m ruože, pašalinant minkštus smulkiuosius gruntus ir supilant rupiuosius gruntus, sutankinant juos iki reikalaujamų parametrų (toliau – ir geologinė ataskaita). Projektuotoja 2022 m. rugsėjo mėnesį parengė „D. Poškos g. (kelias KA-2) Gineikių k. Kaltinėnų sen. Šilalės r. sav. kapitalinio remonto projekto“ A laidą, kuria buvo patikslintas žemės sankasos įrengimo sprendinys.
52. Ieškovė 2022 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į rangovę dėl defektų pašalinimo darbų vykdymo, tačiau rangovė 2022 m. lapkričio 11 d. raštu atsisakė ištaisyti defektą ir nurodė, kad atsiradusio įtrūkimo vietoje projekto brėžinyje buvo numatyti sprendiniai (grunto stabilizavimas, skaldos sluoksnio įrengimas, asfalto dangos įrengimas), darbai atlikti kokybiškai ir buvo patikrinti, objektas sėkmingai priduotas; šlaito sėdimas atsirado projekto apimtyje nenumatytuose sluoksniuose; rangovas negali įvertinti giliau, nei numatyti darbai, esančių grunto sluoksnių ir jų savybių, todėl negali būti atsakingas dėl procesų, atsiradusių darbų nevykdymo zonoje, dėl kurių atsirado dangos įtrūkimai.
53. Ieškovė VGTU Kelių tyrimo instituto paprašė atlikti ekspertizę, kuris 2023 m. gegužės 11 d. dalinės statinio ekspertizės ataskaitoje konstatavo, kad pagrindinė priežastis, lėmusi statinio griūtį, yra projektavimo metu neįvertinti tiriamame ruože esantys gruntai, kurie nėra tinkami žemės sankasos įrengimui; nenumatyti individualūs iš dalies paviršinio vandens telkinio (tvenkinio) apsemtų žemės sankasos pylimo ir jo šlaitų tvirtinimo sprendiniai; iš dalies pažaidų susidarymą galėjo nulemti statybos darbų vykdymo neatitiktys, t. y. netinkamu laiku apželdinti šlaitai ir nevykdyta pylimo bei pralaidos tranšėjos užpylimo ir sutankinimo kontrolė.
54. Ieškovė 2023 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į statybos dalyvius – projektuotoją, rangovę, techninį prižiūrėtoją ir pranešė apie VGTU Kelių tyrimo instituto atliktą ataskaitą bei pažymėjo, kad projektuotoja UAB „Urban line“ yra atlikusi inžinerinius geologinius geotechninius tyrinėjimus, parengusi projekto A laidą. Ieškovė prašė atsakovus prisiimti kolektyvinę atsakomybę ir atlikti suprojektuotus papildomus darbus.
55. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 16 d. gavo projektuotojos UAB „Urban line“ atsakymą ir pridėtą techninės konsultacijos ataskaitą, kuriame projektuotoja nurodė, kad atsakomybė dėl atsiradusių defektų turi būti proporcingai dalinama visiems statybos dalyviams ir prašė nurodyti, kokia dalimi UAB „Urban Line“ atsakinga dėl defektų, nurodant dydį procentais ir eurais bei pagrįsti žalos dydį dokumentais. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu atsakė, kad neturi pagrindo nuspręsti dėl individualios kiekvieno iš statybos proceso dalyvio atsakomybės, rėmėsi ataskaita, jog defektų atsiradimą lėmė nepakankami inžineriniai geologiniai ir geotechniniais tyrimai ir jų pagrindu parengtas techninis projektas su klaidingais sprendiniais, tai patvirtino ir projektuotojo draudiko atliktos techninės konsultacijos ataskaita, todėl ieškovė vėl pareikalavo pašalinti defektus iki 2023 m. gruodžio 15 d.
56. Atsakovė UAB „Urban line“ 2023 m. rugsėjo 14 d. paprašė pateikti gatvės atkūrimo sąmatą pagal parengtą gatvės projekto A laidą; ieškovė sąmatą pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. Projektuotoja 2024 m. sausio 25 d. raštu pranešė, kad rengia naują projektą „D. Poškos g. dalies ties PK 3+30 kapitalinio remonto, stabilizuojant žemės sankasą, Gineikių k. Kaltinėnų sen. Šilalės r. sav. projektas“, ir, atlikus projektavimo darbus, bus aiški projektavimo darbų kaina, kurią projektuotoja pateiks savo draudikui draudimo išmokos skaičiavimui.
57. Ieškovės užsakymu ekspertas UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2024 m. gegužės 7 d. surašė projektuotojos parengto projekto bendrosios ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad projektas atitinka esminius reikalavimus ir jį galima tvirtini, projekto skaičiuojamoji statybos kaina yra 161 030 Eur. Draudimo bendrovės draudimo išmokos neišmokėjo, o rangovė 2024 m. birželio 4 d. rašte nurodė, kad defektų nepripažįsta.
58. Kadangi defektai nebuvo pašalinti, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš visų atsakingų asmenų priteisti žalą. Po civilinės bylos iškėlimo, esant viešam interesui kuo greičiau suremontuoti kelią, ieškovė nusprendė nelaukti civilinio proceso pabaigos ir savo lėšomis ištaisyti gatvės defektus. Todėl ji atliko viešojo pirkimo procedūras ir su pirkimo laimėtoja UAB „Diržė“ 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės dalies ties PK3+30 kapitalinio remonto darbų pirkimo sutartį, kuria rangovė UAB „Diržė“ įsipareigojo atlikti gatvės kapitalinio remonto darbus, ištaisyti nustatytus defektus, t. y. tuos defektus, kurie sudaro nagrinėjamos bylos dalyką. Sutartimi su UAB „Diržė“ numatyta darbų kaina sudaro116 123,70 Eur su PVM, kuri buvo padidinta sutarties Pakeitimu Nr. 1 iki 128 112,53 Eur su PVM. Šią sumą ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų.
59. Be to, ieškovė su naujuoju techniniu prižiūrėtoju MB „Ymasta“ 2024 m. rugsėjo 27 d. sudarė Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Gineikių kaimo D. Poškos gatvės dalies ties PK3+30 kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros paslaugos sutartį, kuria techninis prižiūrėtojas įsipareigojo suteikti statybos darbų techninės priežiūros paslaugą už sutartyje numatytą 1 650 Eur be PVM kainą. Ieškovė patyrė 726 Eur išlaidas projekto ekspertizei apmokėti pagal UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2024 m. gegužės 7 d. sąskaitą bei 9 438 Eur išlaidas gatvės ekspertizei apmokėti pagal 2023 m. gegužės 24 d. VGTU sąskaitą. Iš viso ieškovė iš atsakovų solidariai prašė priteisti 139 926,53 Eur statinio defektų šalinimo išlaidas.
60. Atsakovė UAB „Šilalės statyba“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta statinio projekto eksperto ir statybos rangovo atsakomybės disproporcija, teigia, kad statybos rangovas darbus atliko pagal techninio projekto, kurio jis pats nerengė, reikalavimus, o rangovės atlikti darbai buvo priimti nepareiškus dėl to pretenzijų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad statybos dokumentų pildymo trūkumai ir žolės pasėjimas tuo metu vykusių rangos darbų etape yra susiję priežastiniu ryšiu su įvykusia kelio avarija.
61. Atsakovas S. A. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį atsakingu dėl kilusių kelio defektų, teigia, jog jis rangos darbus kontroliavo pagal pateiktą statybos darbų techninį darbo projektą, o defektai atsirado dėl projektuotojo neteisėtų veiksmų. Žemės sankasos darbus rangovė atliko pagal darbo techninio projekto sprendinius, o defektų vietoje neatliko tokių žemės darbų, dėl kurių būtų pasiekusi nestabilius gruntus. Be to, žalą bent iš dalies turėjo atlyginti atsakovo civilinės atsakomybės draudikas.
62. Ieškovė byloje pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs teisę į visą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, faktiškai priteisė tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir taip nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei nuo kertinio principo „pralaimėjęs moka“.
63. Byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl skolininkų civilinės atsakomybės kreditorės atžvilgiu formos (solidarioji ar dalinė skolininkų atsakomybė), taip pat nekvestionuojamos projektuotojo ir projekto ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės ribos, teismo išvados dėl pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo .
Dėl rangovės UAB „Šilalės statyba“ ir techninio prižiūrėtojo S. A. sutartinės atsakomybės ribų
64. Statyba – sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris susideda iš įvairių etapų, tokių kaip teritorijų planavimas ir statinių projektavimas, statybos darbų vykdymas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų atlikimas ir kt. Nuosekliai įgyvendinant skirtingus statybos proceso etapus, šiuose teisiniuose santykiuose paprastai dalyvauja daug skirtingų subjektų (statytojas (užsakovas), rangovas, statinio statybos vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir kt.), kurių turimos atlikti funkcijos ir atsakomybės yra tarpusavyje susijusios, o tam tikrais atvejais net susipina. Statybos proceso sudėtingumas ir kompleksiškumas, šio proceso atskirų etapų ir jame dalyvaujančių subjektų atliekamų veiksmų tarpusavio ryšiai, anksčiau atliktų darbų įtaka galimybei tinkamai atlikti vėlesnius darbus lemia, kad praktikoje tarp statybos rangos teisinių santykių dalyvių neretai kyla ginčų dėl jų pareigų ir atsakomybės, užsakovui perduodamo statybos rangos darbų rezultato tinkamumo ir jo trūkumų šalinimo tiek darbų perdavimo metu, tiek ir per garantinį terminą, atsiskaitymo už atliktus darbus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga. „Statybos ranga“).
65. Minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovai UAB „Šilalės statyba“ ir S. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie iš dalies yra atsakingi dėl statinio defektų susidarymą. Atsakovai teigia, kad statybos rangovė darbus atliko pagal techninio projekto reikalavimus, o statybos techninis prižiūrėtojas rangos darbus kontroliavo pagal pateiktą statybos darbų techninį darbo projektą. Atsakovai apeliaciniais skundais nesutinka, kad jų atlikti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinių skundų argumentais.
66. CK 6.696 straipsnis numato, kad už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto (1 dalis). Projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas gali būti atleisti nuo atsakomybės, jeigu jie įrodo, kad objektas sugriuvo ne dėl jo projektavimo ar konstrukcinių defektų arba ne dėl nepakankamos statybos darbų priežiūros ar kontrolės, o dėl rangovo ar užsakovo kaltų veiksmų (2 dalis). Rangovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ar statybos techninio prižiūrėtojo, kuriuos pasirinko užsakovas, kaltės arba dėl užsakovo kaltų veiksmų (3 dalis). Jeigu negalima nustatyti, dėl kurių konkrečiai iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų kaltės statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai (4 dalis).
67. Vadinasi, rangovas nuo atsakomybės gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu byloje įrodytų, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ar statybos techninio prižiūrėtojo kaltės ar dėl užsakovo kaltų veiksmų. Tuo tarpu statybos techninis prižiūrėtojas nuo atsakomybės gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo ne dėl jo projektavimo ar konstrukcinių defektų arba ne dėl nepakankamos statybos darbų priežiūros ar kontrolės, o dėl rangovo ar užsakovo kaltų veiksmų.
68. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad UAB „Šilalės statyba“, vykdydama statybos rangos darbus, turėjo laikytis ir laikėsi projektuotojų UAB „Urban Line“ ir UAB „Plėtros partneriai“ parengto Techninio darbo projekto, juo vadovavosi ir įgyvendino jame numatytus sprendinius, o statybos techninis prižiūrėtojas S. A. rangos darbus kontroliavo pagal pateiktą statybos darbų techninį darbo projektą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančiame techniniame projekte numatytų netinkamų projektinių sprendinių įgyvendinimo ir jų įgyvendinimo kontrolės rangovei bei techniniam prižiūrėtojui negali kilti atsakomybė dėl to, jog tiesiogine žalos / kelio defektų priežastimi buvo ne rangovo atlikti statybos darbai, o netinkamas darbų projektavimas.
69. Pirmosios instancijos teismas atsakovų rangovės UAB „Šilalės statyba“ ir techninio prižiūrėtojo S. A. veiksmų, kuriais buvo įgyvendinti techninio darbo projekto sprendiniai ir atlikta jų įgyvendinimo pagal projektą priežiūra (teisėtų atsakovų veiksmų, kuriais buvo įgyvendintos kiekvieno jų su ieškove sudarytų sutarčių sąlygos), nepripažino tiesiogine kelio defektų susidarymo priežastimi. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovai neginčija.
70. Pirmosios instancijos teismas atsakovų veiksmų neteisėtumą konstatavo tuo aspektu, kad atsakovai, vykdydami kiekvieno jų su ieškove sudarytas savarankiškas sutartis, neįvykdė jiems teisės aktuose ir sutartyse nustatytos pareigos statybos darbus vykdyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Būtent su šia pirmosios instancijos teismo išvada atsakovai nesutinka.
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gatvės defektus ir žalos atsiradimą nulėmė projektuotojo ir projekto ekspertizės rangovo veiksmai. Pažymėjo, kad projektuotojas – atsakovės UAB „Urban Line“ bei UAB „Plėtros partneriai“, rengusios gatvės techninį darbo projektą, ir projekto ekspertizės rangovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centas“ nesilaikė skundžiamame sprendime nurodytų Projektavimo sutartyje, Projekto ekspertizės sutartyje, CK bei statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, jiems, kaip savo srities profesionalams, keliamų standartų ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, kurie, rangovei vėliau įgyvendinus netinkamus projektinius sprendinius, tapo esmine gatvės defektus ir atitinkamai žalos atsiradimą nulėmusia priežastimi.
72. Atsakovai mano, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent projektuotojo ir projekto ekspertizės rangovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, yra pakankamas pagrindas atleisti juos nuo atsakomybės už kilusius padarinius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.
73. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ), kitų teisės aktų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).
74. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus) (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
75. CK 6.659 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).
76. Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).
77. Kasacinis teismas savo praktikoje be to pažymėjo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).
78. SĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. SĮ 2 straipsnio 76 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninė priežiūra – tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą. Šio straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybose veikia kaip užsakovo (statytojo) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54 punktas).
79. Vadovaujantis SĮ 19 straipsnio 2 dalies 1–3 punktais, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas.
80. Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nustatyta, kad: a) statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą ir pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų ar dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą (36.7. p.); b) techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų reikalavimų (108.5.p.); c) sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kreipiasi į statytoją (užsakovą), o jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo (108.6. p.).
81. Aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą vertinti, kad teisės normos statybos rangovui ir statybos techniniam prižiūrėtojui numato savarankiškas pareigas tuo atveju, jeigu statybų procese paaiškėja naujų reikšmingų faktorių ir aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos rengiant techninį darbo projektą ir kurių ignoravimas gali lemti, jog toliau įgyvendinant klaidingai parengto techninio darbo projekto sprendinius iš esmės nebus pasiektas numatytas rezultatas, o sukurtas statinys nebus tinkamas naudoti.
82. Su atsakovais sudarytose sutartyse buvo nurodyta, kad atsakovai kaip statybų proceso dalyviai turi vykdyti ne tik sutartyse jiems nustatytas pareigas, tačiau ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
83. Rangos sutartyje su rangove UAB „Šilalės statyba“, be kita ko, buvo numatyta, kad rangovė turi vykdyti darbus ne tik pagal darbų kiekių žiniaraštį, bet ir pagal statybos techninių reglamentų ir kitų tesės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus ir garantuoti, jog darbų priėmimo metu jie atitiks ne tik projekte nustatytas savybes, bet normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų jų vertę ar tinkamumą projekte numatytam panaudojimui (8.4.6 papunktis).
84. Techninės priežiūros sutartyje su techniniu prižiūrėtoju S. A. nustatytas įsipareigojimas, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, atitiktų šios sutarties priede nurodytus ir teisės aktuose numatytus reikalavimus (4.1.1 papunktis).
85. Minėta, pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatė, kad gatvės defektus ir žalos atsiradimą nulėmė (buvo pagrindine priežastimi) projektuotojo ir projekto ekspertizės rangovo veiksmai.
86. VGTU Kelių tyrimo instituto 2023 m. gegužės 11 d. Dalinės statinio ekspertizės ataskaitoje / išvadoje be kitų aplinkybių konstatuota, kad pagal STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus, atliekant inžinerinius geologinius ir geotechninius (IGG) tyrimus pylimų pagrindams, tokių tyrimų gylis turi būti ne mažesnis kaip numatomo pylimo aukštis, bet ne mažesnis kaip 6 m, tačiau iš projektuotojo UAB „Urban line“ rengtos Techninės užduoties IGG tyrimų atlikimui matyti, jog buvo prašoma atlikti 5 gręžimus nurodytose vietose iki 3 m. gylio. Specialistai konstatavo, kad atliktų geologinių tyrimų gylis neatitiko paminėtų STR reikalavimų. 2019 m. atliktos IGG tyrimo ataskaitos 3 skyriuje „Hidrogeologinės sąlygos“ nebuvo nurodyta gruntinio vandens lygio gylio prognozė ir nurodyta, jog tirtame gatvės ruože požeminis (gruntinis) vanduo sutiktas 2,5-2,8 m. gylyje, jis susikaupęs moreninio dulkio smėlio lęšiuose. Specialistai konstatavo, kad pagal gręžinio rezultatus hidrogeologinės sąlygos turėjo būti priskirtos ne paprastoms, o vidutinėms ir pagal šio STR 55.9 papunkčio reikalavimus, nepaisant to, jog projektuojamas nesudėtingas statinys, turėjo būti atlikti II (antrąją) geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai, o hidrogeologinės sąlygos turėjo būti priskirtos vidutinėms. Specialistai nurodė, kad dėl to, jog iš abiejų tiriamo kelio ruožo pusių yra tvenkinys, iš dalies apsemiantis sankasos šlaitus, žemės sankasos pylimo tvirtinimo sprendiniai turėjo būti numatyti pagal individualius projektinius sprendinius, tuo tarpu projekte nepateikta skaičiavimų, pagrindžiančių numatytą žemės sankasos pylimo šlaitų tvirtinimo sprendinį.
87. Nustatytų aplinkybių pagrindu specialistai padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, lėmusi statinio (gatvės) griūtį, buvo projektavimo metu neįvertinti tiriamame ruože esantys žemės sankasos įrengimui netinkami gruntai ir nenumatyti individualūs iš dalies paviršinio vandens telkinio (tvenkinio) apsemtų žemės sankasos pylimo ir jo šlaitų tvirtinimo sprendiniai. Dėl to, nežinant ir neįvertinus didelio gruntinio vandens poveikio ir to, kad po 3 m gylio žyma natūroje gruntai yra silpni, buvo suprojektuotas ir pastatytas netinkamos konstrukcijos kelio pylimas / sankasa.
88. Atsakovė UAB „Šilalės statyba“ apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė rangovės atsakomybę įrodinėjo bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymu, o pirmosios instancijos teismas (sprendimo 41–44 punktai) rangovės atsakomybę siejo su aplinkybėmis, kurios nepatvirtina priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis arba toks ryšys grindžiamas prielaidomis ar netinkamu įrodymų vertinimu. Atsakovas S. A. teigė, kad užsakovė neįrodinėjo, jog atsakovas techninės priežiūros paslaugų sutartį vykdė netinkamai. Teisėjų kolegija atsakovų poziciją laiko nepagrįsta.
89. Jau minėta, kad projektavimo metu reikiamame gylyje nebuvo įvertinti tiriamame ruože esantys žemės sankasos įrengimui netinkami gruntai. Tačiau ši projektavimo klaida galėjo būti ištaisyta statybos proceso eigoje, rangovei įgyvendinus savo pareigą elgtis profesionaliai, atidžiai ir rūpestingai ir, atpažinus atkastus silpnuosius gruntus, apie tai pranešti užsakovei (CK 6.691 straipsnis). Apeliaciniuose skunduose atsakovai nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovai neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos.
90. Techninio projekto Techninių specifikacijų žiniaraščio 3.3.9 papunktyje nustatyta, kad, silpnųjų gruntų pagerinimo ir sutvirtinimo priemonių poreikiui atsiradus žemės sankasos įrengimo metu, jos turi būti suderintos atskirai; užpilant kitus sluoksnius ant silpnųjų gruntų reikia stebėti, jog juos tankinant nebūtų susilpninta apačioje esančių gruntų laikomoji galia ir neatsirastų žemės sankasos deformacijos.
91. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad rangovė UAB „Šilalės statyba“, įrengdama pagrindą gatvei, objektyvai galėjo ir turėjo matyti bei fiksuoti esamų gruntų neatitikimą projekte nurodytiems reikalavimams, nesunkiai pastebėti silpnuosius gruntus (durpes, dulkį), kurie, juos atkasus, matomi akivaizdžiai. Teismas pažymėjo, kad, be kitų byloje ištirtų įrodymų, atsakovės UAB „Urban line“ teismui 2024 m. lapkričio 29 d. (DOK-4213) pateikta ir teismo posėdžio metu detaliai pakomentuota vaizdinė medžiaga (vaizdo įrašai, nuotraukos) apie gatvės kapitalinį remontą atliekančiai rangovei UAB „Diržė“ nuėmus viršutinį kelio dangos sluoksnį akivaizdžiai matomus silpnuosius / šlapiuosius / tamsiuosius gruntus pagrįstai leidžia manyti, jog situacija galėjo būti identiška rangovei UAB „Šilalės statyba“ atliekant statybos rangos darbus tame pačiame objekte / vietoje.
92. Teisėjų kolegija pažymi, kad dar iki kapitalinio gatvės remonto pradžios UAB „Geoinžinerija“ 2022 m. gegužės mėn. atliktų Projektinių inžinerinių geologinių tyrimų Ataskaitoje konstatuota, jog kelio sankasoje nuošliauža vystėsi ne tik dėl natūralių ir piltinių gruntų sluoksnių nuolydžių piltiniuose minkštuose moliuose, bet ir dėl statant kelią supiltų ir netankintų gruntų. Šioje Ataskaitoje, parengtoje atlikus tyrimus ir ištyrus gruntus, pažymėta, kad virš pralaidos esantys (iki 5 m gylio) gruntai aptikti silpni, visa sankasa praktiškai yra netankinta – smėliai purūs ar net labai purūs, moliai minkšti; kelio sankasoje nuošliauža vystosi dėl statant kelią supiltų ir netankintų gruntų ir natūralių ir piltinių gruntų sluoksnių nuolydžio.
93. Kompleksiškai vertinant atsakovės UAB „Urban line“ teismui 2024 m. lapkričio 29 d. (DOK-4213) pateiktą vaizdinę medžiagą, UAB „Geoinžinerija“ Ataskaitoje ir VGTU Kelių tyrimo instituto Dalinės statinio ekspertizės ataskaitoje nurodytas aplinkybes apie dar iki gatvės kapitalinio remonto darbų pradžios aptiktus netankintus gruntus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog rangovė, būdama profesionali statybų dalyvė buvo pakankamai kvalifikuota ir objektyviai (identifikavusi vizualiai atkastus gruntus) galėjo bei turėjo matyti bei fiksuoti esamų gruntų neatitikimą projekte nurodytiems reikalavimams ir apie tai pranešti užsakovei. Atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė, kad jai vykdant gatvės statybos darbus faktinė atkastų gruntų situacija buvo kokybiškai kitokia, nei fiksuota UAB „Geoinžinerija“ ir VGTU Kelių tyrimo instituto ataskaitose arba atsakovės UAB „Urban line“ teismui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje.
94. Byloje nustatyta, kad nėra dokumentų, įrodančių, jog įrengiant pralaidą ties PK 3-30 buvo vykdoma supilamo grunto ir sutankinimo vidinė kontrolė – iš viso nėra žemės sankasos priėmimo aktų; trūksta stabilizuotų gruntų pagrindo sluoksnio matavimų bandymo protokolų (žiniaraščių), skaldos pagrindo sluoksnio matavimų bandymo protokolų (žiniaraščių), asfalto dangos sluoksnio matavimų bandymo protokolo (žiniaraščių); nėra įrašų apie atliktus vidinės kontrolės ir kontrolės bandymus.
95. Šios statybinės dokumentacijos ir įrašų apie statant kelią supiltų gruntų tankinimo darbus trūkumas visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido nuspręsti, kad paminėti darbai (gruntų tankinimo, supilamo grunto ir sutankinimo vidinė kontrolė) nebuvo atlikti ir nebuvo įvykdyta šių darbų kontrolė. Priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijęs ne statybinės dokumentacijos netinkamas pildymas, o tai, kad pateikta statybinė dokumentacija leidžia teigti, jog tokie darbai apskirtai nebuvo atlikti ir ši aplinkybė priežastiniu ryšiu yra susijusi su kilusiais padariniais.
96. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad rangovė ir techninis prižiūrėtojas neįvykdė įstatyme nustatytų pareigų statybos darbus vykdyti pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Būtent CK 6.684 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymu pasireiškė atsakovų UAB „Šilalės statyba“ ir S. A. neteisėti veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais. Kilusių padarinių buvo galima išvengti tuo atveju, jeigu rangovė ir techninis prižiūrėtojas, statybų procese pastebėję silpnuosius gruntus, būtų tinkamai įvykdę teisės aktuose nustatytą bendradarbiavimo pareigą.
97. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo atsakovų veiksmus ir jų civilinės atsakomybės sąlygas bei statybos dalyviams proporcingai paskirstė jų atsakomybės dalis. Aplinkybė, kad rangovė ir techninis prižiūrėtojas nerengė techninio projekto, nepaneigia objektyvios galimybės projektavimo klaidas ištaisyti statybos proceso eigoje. Todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovė yra atsakinga už 20 proc. kilusių nuostolių atlyginimą.
98. Po gatvės defektų nustatymo projektuotoja UAB „Urban line“ užsakė atlikti naujus inžinerinius geologinius tyrimus, kurių metu buvo išgręžta po 7 gręžinius 5–9 m gylyje bei jų pagrindu parengta gatvės kapitalinio remonto projekto A laida. Projektuotoja patikslino ir pakoregavo savo rengto pirminio projekto sprendinius, susijusius su žemės sankasos gruntų keitimu ir stiprinimu (žemės sankasos stabilizavimas, keičiant esamus gruntus naujais ir juos armuojant neaustine geotekstile ir geotinklu; būtinų žemės sankasos stabilumo skaičiavimų atlikimas). Pažymėtina, kad kokybiškai geologiniai tyrimai ir jų pagrindu pasiūlyti sprendiniai atitinka ekspertinės įstaigos VGTU Kelių tyrimų instituto 2023 m. gegužės 11 d. Dalinės ekspertizės išvadoje pateiktus avarijos būklės stabilizavimo pasiūlymus.
99. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sankasos įrengimo ir techninio darbo projekto sprendinių pakeitimą šiomis aplinkybėmis lėmė būtent išsamesni inžineriniai geologiniai tyrimai, kurie turėjo būti atlikti, rengiant pirmąjį techninį projektą. Vadinasi, kokybiškai kiti sprendiniai turėjo (galėjo) būti priimti, rengiant pirmąjį techninį projektą, kurį ir įgyvendino rangovė. Tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų tokie sprendiniai nebuvo priimti, todėl ir nebuvo laiku įgyvendinti. Aplinkybė, kad vykdant kapitalinio remonto darbus siūlomas sudėtingesnis sprendinys, kurio įvykdymo kaina yra didesnė, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė siekia neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita.
100. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas S. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad darbų priežiūros laikotarpiu atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl bent iš dalies žalą privalėjo atlyginti draudikas.
101. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakomybė už kiekvieno statybos dalyvio su užsakove sudarytos sutarties pažeidimus ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus yra numatyta betarpiškai statybos proceso dalyviams, o ne jų draudikams ar kitiems sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių teikėjams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolius atlyginti priteisė iš statybos proceso dalyvių, o ne jų civilinės atsakomybės draudikų. Ši aplinkybė niekaip nepašalina ir nepaneigia civilinės atsakomybės draudiko pareigų draudėjui civilinės atsakomybės draudimo sutarties prasme.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
102. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ priteista atlyginti 6 574,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, pakeisti apskųsto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei visas pirmosios instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
103. Ieškovė teigia, kad jos materialus reikalavimas iš esmės yra patenkintas, todėl ji laikytina bylą laimėjusia šalimi, o atsakovų patirtos išlaidos paliktinos neatlygintinos arba priteistinos iš kitų atsakovų, proporcingai jų atsakomybės už ieškovei padarytą žalą dydžiui, kaip buvo atlygintos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas teisinės pagalbos 5 324 Eur išlaidas už ieškinio parengimą ir 5 082 Eur išlaidas už dubliko parengimą, kaip viršijančias rekomenduojamus priteisti maksimalius šių išlaidų dydžius.
104. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
105. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Joje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
106. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas žalos atlyginimą priteisti solidariai iš visų procese dalyvavusių keturių atsakovų buvo patenkintas iš dalies, teismas konstatavo, kad yra pagrindas byloje taikyti dalinę atsakovų civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu ir visą reikalaujamą atlyginti nuostolių sumą ieškovei teismas priteisė proporcingai kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės daliai. Šios pirmosios instancijos teismo išvados ieškovė apeliaciniu skundu nekvestionuoja.
107. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašytas atlyginti 12 221 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sudarė ieškinio parengimas (5 324 Eur), dubliko parengimas (5 082 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (1 815 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio ir dubliko parengimą suma viršijo rekomenduojamus priteisti maksimalius šių išlaidų dydžius – 5 275,72 Eur už ieškinio parengimą ir 3 241,50 Eur už dubliko parengimą. Todėl teismas prašytas atlyginti išlaidas sumažino ir pripažino ieškovei teisę iš viso į 10 332,22 Eur (5 275,72 + 3 241,5 + 1 815) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Šią sumą teismas priteisė iš visų atsakovų, proporcingai kiekvieno jų atsakomybės daliai.
108. Atsakovei UAB „Urban Line“, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, teismas pripažino teisę į 30 proc., t. y. į 1 960,20 Eur (iš 6 534 Eur iš viso patirtų teisinės pagalbos išlaidų) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Pritaikęs ieškovės ir atsakovės UAB „Urban Line“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB „Urban Line“ teismas priteisė 1 656,07 Eur (3 616,27 – 1 960,20) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
109. Atsakovei UAB „Plėtros partneriai“ nepateikus duomenų apie jos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš jos ieškovei teismas priteisė 3 616,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
110. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 8 453,37 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas pripažino, kad prašyta atlyginti atstovavimo teismo posėdžiuose suma viršija maksimaliai rekomenduojamą priteisti už atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą dydį, todėl šioje dalyje prašomas atlyginti išlaidas sumažino. Teismas pripažino, kad maksimali atsakovei atlygintina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 7 464,77 Eur. Proporcingai atmestų šios atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimų daliai teismas priteisė iš ieškovės atsakovei atlyginti 95 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 7 091,53 Eur. Pritaikęs ieškovės ir atsakovės tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, teismas atsakovei UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ iš ieškovės priteisė 6 574,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (7 091,53 - 516,61).
111. Atsakovės UAB „Šilalės statyba“ patirtas 2 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudarė atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir kita teisinė pagalba, teismas pripažino pagrįstomis. Proporcingai šios atsakovės atžvilgiu atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas atsakovei pripažino teisę į 80 proc. (2 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pritaikęs ieškovės ir atsakovės UAB „Šilalės statyba“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovės UAB „Šilalės statyba“ priteisė 66,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 066,44 -2 000).
112. Atsakovas S. A. nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie galimai procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš jo ieškovei teismas priteisė 516,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
113. Trečiasis asmuo ADB Compensa Vienna Insurance Group procese patyrė viso 3 206,05 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šis trečiasis asmuo veikė atsakovų pusėje – atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“, kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs, pusėje. Teismas konstatavo, kad ši atsakovė dėl ieškovei padarytos žalos atsakinga 5 procentų dalimi nuo visos žalos sumos, todėl iš atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ trečiajam asmeniui teismas priteisė 5 proc., o iš kitų atsakovų, proporcingai atsakingų už ieškovei padarytą žalą – 95 proc. trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.
114. Iš viso ieškovei buvo pripažinta teisė į 10 322,22 Eur jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o jai nustatyta pareiga atlyginti iš viso 11 051,73 Eur atsakovų teisinės pagalbos išlaidas. Pritaikius tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, teismas ieškovei iš viso priteisė 5 855,39 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir iš ieškovės atsakovei UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ priteisė atlyginti 6 574,92 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
115. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą.
116. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu EŽTT yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, viena vertus, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, kita vertus, ji kartu gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18).
117. Taigi, EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad visais atvejais, bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. EŽTT praktikoje tik pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024).
118. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo aspektu teisiškai reikšminga yra tai, kad ieškovė byloje pareiškė turtinį solidarųjį reikalavimą dėl žalos atlyginimo keturiems atsakovams. Pasirinkti, kokio dydžio reikalavimą pareikšti ir keliems solidariesiems atsakovams, yra ieškovės teisė. Tuo pačiu ieškovė prisiima riziką, kad tuo atveju, jeigu neįrodys savo reikalavimo pagrįstumo arba bus pripažinta pagrįsta ir įrodyta tik dalis reikalavimo, jai teks atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
119. Byloje buvo konstatuoti kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai, taip pat konstatuota, kad atsakovai ieškovei privalo atsakyti ne solidariai, o proporcingai kiekvieno jų neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių dalimi. Tai reiškia, kad ieškovė byloje neįrodė solidaraus reikalavimo atsakovams pagrįstumo. Todėl, net ir visiškai tenkinus jos materialų reikalavimą atlygintinos žalos dydžio prasme, tačiau reikalavimą žalos atlyginimą priteisti solidariai iš visų atsakovų atmetus, pagrįsta yra pripažinti, jog byloje pareikšti ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies.
120. Ginčo objektu byloje buvo ne tik atsakovų atsakomybės pobūdis, bet ir žalos suma. Kiekvienas iš atsakovų turėjo gintis nuo jiems visiems pareikšto vieno reikalavimo – solidariai atlyginti iš viso 139 926,53 Eur statinio defektų šalinimo išlaidas. Teismas pripažino, kad kiekvienas iš atsakovų turi pareigą atlyginti tik dalį statinio defektų šalinimo išlaidų, proporcingai kiekvieno jų civilinės atsakomybės daliai. Vadinasi, yra pagrindas pripažinti, kad likusi reikalavimo dalis kiekvieno jų atžvilgiu buvo atmesta, o ieškovė bylą kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu šioje dalyje pralaimėjo.
121. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti atlyginti iš kitų byloje dalyvavusių atsakovų. CPK 93 straipsnio taisyklės nenumato, kad vieno iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas jam atlygintų kiti toje pačioje procesinėje pozicijoje esantys atsakovai. Ieškovė apeliacine tvarka neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl dalinės, o ne solidariosios atsakomybės taikymo. Todėl nėra pagrindo apeliacinės instancijos teisme kitaip vertinti skundžiamu teismo sprendimu byloje sukurtų teisinių padarinių.
122. Ieškinys buvo pareikštas iš viso keturiems atsakovams ir keturiems tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė savaime suponavo tai, kad vienoje byloje atsakovų pusėje bus patirtos nemažos bylinėjimosi išlaidos, kurios turės būti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio taisykles, o ieškovei tenka jų atlyginimo rizika. Netinkamas atsakovų procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotas, todėl nebuvo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstė teisingai pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles.
123. Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas jos patirtas 5 324 Eur išlaidas teisinei pagalbai už ieškinio parengimą ir 5 082 Eur už dubliko parengimą pripažino nepagrįstai didelėmis, todėl jas sumažino. Ieškovė teigia, kad teismas nevertino bylos ir keltinų klausimų apimties, bylos sudėtingumo, ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinio ir byloje reikštų reikalavimų pobūdžio. Be to, ieškovė teikė vieną dubliką į trijų atsakovų atsiliepimus į ieškinį, nors formaliai galėjo teikti tris procesinius dokumentus. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei būtinybę rengiant vieną dubliką įsigilinti į tris atskirus atsiliepimus ir nepagrįstai sumažino už šio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų dydį.
124. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
125. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
126. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
127. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos ieškiniui parengti skundžiamu sprendimu buvo sumažintos nežymiai: nuo 5 324 Eur iki 5 275,72 Eur. Toks išlaidų sumažinimas šioje dalyje nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos sudėtingumą ir joje keltinų klausimų apimtį, ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinį ar byloje reikštų reikalavimų pobūdį.
128. Ieškovė patyrė 5 082 Eur teisinės pagalbos išlaidas dublikui parengti. Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas sumažino iki 3 241,50 Eur sumos. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėjo, kad ji teikė vieną dubliką į trijų atsakovų atsiliepimus į ieškinį, nors formaliai galėjo teikti tris procesinius dokumentus, o teismas nepagrįstai neatsižvelgė į būtinybę rengiant vieną dubliką įsigilinti į tris atskirus atsiliepimus.
129. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė teikė bendrą dubliką į trijų atsakovų atsiliepimus į ieškinį, kuriame išdėstyta bendra pozicija į atsakovų procesinę poziciją, sudarė pagrindą nuspręsti dėl ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vieno procesinio dokumento parengimas, kuriame ieškovė išreiškė vieningą procesinę poziciją visų atsakovų atžvilgiu, negali būti prilyginamas keliems (šiuo atveju – trims) atskiriems skirtingos teisinės pozicijos procesiniams dokumentams.
130. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles. Todėl ieškovės apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
131. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės ir atsakovų apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
132. CPK 93 straipsnyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka taikoma ir bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme paskirstyti. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
133. Apeliacinių skundo netenkinus, apeliantams neatlygintinos jų už apeliacinius skundus sumokėtos žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
134. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija prašė atlyginti jai 7 623 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2 420 Eur sudaro ieškovės apeliacinio skundo rengimo išlaidos, 3 025 Eur atsiliepimo į atsakovės UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą rengimo išlaidos ir 2 178 Eur atsiliepimo į atsakovo S. A. apeliacinį skundą rengimo išlaidos.
135. Atsakovė UAB „Šilalės statyba“ prašė atlyginti 1 600 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidas.
136. Atsakovė UAB „Urban line“ prašė atlyginti iš viso 2 758,80 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudarė 580,80 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimo išlaidos, 1 742,40 Eur atsiliepimo į atsakovės UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą rengimo išlaidos ir 435,60 Eur atsiliepimo į atsakovo S. A. apeliacinį skundą rengimo išlaidos.
137. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ prašė atlyginti iš viso 4 670,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pateikė vieną atsiliepimą į ieškovės, atsakovės UAB „Šilalės statyba“ ir atsakovo S. A. apeliacinius skundus.
138. Trečiasis asmuo Compensa Vienna Insurance Group ADB apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 5 203 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašė jas atlyginti. Nurodė, kad trečiojo asmens vertinimu, pagal atsikirtimų apimtį proporcinga laikyti, kad 50 proc. patirtų išlaidų priskirtinos atsikirtimams į UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą; 30 proc. – atsikirtimams į S. A. apeliacinį skundą bei 20 proc. – atsikirtimams į ieškovės apeliacinį skundą. Todėl prašė iš UAB „Šilalės statyba“ priteisti 2 601,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš atsakovo S. A. – 1 560,90 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 1 040,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas – iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos.
139. Byloje pareikštus apeliacinius skundus pripažinus nepagrįstais, ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir atsakovei UAB „Šilalės statyba“ neatlygintinos šių procesinių dokumentų parengimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
140. Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija prašė atlyginti 3 025 Eur atsiliepimo į atsakovės UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą rengimo išlaidas ir 2 178 Eur atsiliepimo į atsakovo S. A. apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, ieškovės prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus neviršija maksimalaus atlygintino 3 036,67 Eur dydžio (koeficientas 1,3; taikytinas vidutinis mėnesio bruto – 2 335,90 Eur), todėl atlygintinos.
141. Atsakovės UAB „Urban line“ prašomos atlyginti iš viso 2 758,80 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino atlyginti dydžio, todėl jos atlygintinos pagal atsakovės nurodytą jų susidarymo pagrindą: 580,80 Eur – už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 1 742,40 Eur – už atsiliepimo į atsakovės UAB „Šilalės statyba“ apeliacinį skundą parengimą ir 435,60 Eur – už atsiliepimo į atsakovo S. A. apeliacinį skundą parengimą.
142. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pateikė vieną atsiliepimą į ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos, atsakovės UAB „Šilalės statyba“ ir atsakovo S. A. apeliacinius skundus ir prašė atlyginti iš viso 4 670,60 Eur šio procesinio dokumento rengimo išlaidų. Atsakovė nenurodė proporcijų, kuriomis prašo atlyginti jos pateikto vieno procesinio dokumento rengimo išlaidas.
143. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, atsakovės prašomos atlyginti atsiliepimo į tris apeliacinius skundus rengimo teisinės pagalbos išlaidos viršija maksimalų atlygintiną 3 036,67 Eur dydį (koeficientas 1,3; taikytinas vidutinis mėnesio bruto – 2 335,90 Eur), todėl jos mažintinos iki maksimalaus atlygintino dydžio remiantis šios nutarties 129 punkte nurodytais argumentais.
144. Trečiasis asmuo Compensa Vienna Insurance Group ADB byloje taip pat pateikė vieną atsiliepimą į tris apeliacinius skundus, tačiau nurodė, kaip prašo paskirstyti šias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Compensa Vienna Insurance Group ADB yra apdraudusi UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ civilinę atsakomybę, galima daryti išvadą, kad šių šalių procesinė pozicija byloje sutampa. Todėl teisėjų kolegija atsakovei UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atlygintinas 3 036,67 Eur atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimo išlaidas priteisia atlyginti analogiškomis proporcijomis: 1 518,33 Eur (50 proc.) iš atsakovės UAB „Šilalės statyba“, 911 Eur (30 proc.) iš atsakovo S. A. ir 607,33 Eur (20 proc.) iš ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos.
145. Trečiasis asmuo Compensa Vienna Insurance Group ADB prašė atlyginti 5 203 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, trečiojo asmens prašomos atlyginti atsiliepimo į tris apeliacinius skundus rengimo teisinės pagalbos išlaidos viršija maksimalų atlygintiną 3 036,67 Eur dydį (koeficientas 1,3; taikytinas vidutinis mėnesio bruto – 2 335,90 Eur), todėl jos mažintinos iki maksimalaus atlygintino dydžio remiantis šios nutarties 129 punkte nurodytais argumentais.
146. Trečiajam asmeniui Compensa Vienna Insurance Group ADB atlygintinos iš viso 3 036,67 Eur atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimo išlaidas priteistinos pagal trečiojo asmens nurodytą jų susidarymo pagrindimą: 1 518,33 Eur (50 proc.) iš atsakovės UAB „Šilalės statyba“, 911 Eur (30 proc.) iš atsakovo S. A. ir 607,33 Eur (20 proc.) iš ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai 3 025 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių Eur) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Šilalės statyba“ ir 2 178 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių Eur) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo S. A..
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urban line“ 580,80 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties Eur 80 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos, 1 742,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų Eur 40 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės statyba“ ir 435,60 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių Eur 60 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo S. A..
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“ 1 518,33 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniolikos Eur 33 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės statyba“, 911 Eur (devynių šimtų vienuolikos Eur) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo S. A. ir 607,33 Eur (šešių šimtų septynių Eur 33 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos.
Priteisti trečiajam asmeniui Compensa Vienna Insurance Group ADB 1 518,33 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniolikos Eur 33 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės statyba“, 911 Eur (devynių šimtų vienuolikos Eur) teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo S. A. ir 607,33 Eur (šešių šimtų septynių Eur 33 ct) teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos.