- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5037-187/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01221-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai motinos B. S. G. mirties dieną (duomenys neskelbtini). buvo reikalingas išlaikymas.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. G. mama B. S. G., po mirties testamentu visą turtą, esantį(duomenys neskelbtini), paliko dukrai R. G.. Pareiškėja motinos mirties dieną buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos būklės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti pajamų, todėl jai reikalingas išlaikymas. Pareiškėja kreipėsi į Telšių rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau notarė informavo, kad pareiškėja negali pretenduoti į privalomą palikimo dalį, nes nėra nustatytas faktas, kad jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja mano, jog ji yra subjektas, turintis teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.20 straipsnio l dalį, nes palikėjos mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja nuosavybės teise disponavo tik vieno kambario butu, kito nekilnojamojo turto neturėjo. Jos netekto nedarbingumo pensija per 2015 m. – 2016 m. sudarė po 88 Eur, nuo 2017 m. po 189 Eur ir po 214 Eur. Bandydama išgyventi bandė dirbti Vokietijoje, rinkti obuolius, kas neigiamai paveikė jos sveikatą. Ji pasinaudojo teise į socialinę paramą, nes jai mokama netekto darbingumo pensija. Jai 2006 m. diagnozuotas hepatitas C, teko gydytis ligoninėse, vartoti chemoterapinius vaistus. Medicininiuose dokumentuose nuo 2016 m. diagnozuojama išeminė širdies liga, lėtinis hepatitas iššaukiantis skausmus širdies plote, paūmėjusius skausmus stuburo srityje ir kt. Didžiąją dalį jos išlaidų sudaro išlaidos medikamentų pirkimui. Pareiškėjai nuo 2010 m. nustatytas didelis nedarbingumas – 50 procentų, o nuo 2017 m. – 60 procentų. Visos paminėtos aplinkybės įrodo sumažėjusias pareiškėjos galimybes įsidarbinti, taip pat galima padaryti išvadą, jog pareiškėjos mamos mirties dieną, ji neturėjo pakankamai pajamų būtinoms reikmėms ir objektyvios galimybės jų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį, todėl būtina konstatuoti išlaikymo reikalingumą ir teisės atsiradimą į privalomąją palikimo dalį.
Teisme pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, jog mama ją rėmė nuolat pinigais ir maistu. Pinigais kiekvieną mėnesį gaudavo mažiausiai po 50 Eur, o maisto pirkti beveik nereikėjo. Kiekvieną šeštadienį mama važiuodavo į turgų, kur prekiavo kiaušiniais, vištomis ir mama jai visada parūpindavo maisto. Paskutinį kartą iš mamos paramą gavo 2018 m. pavasarį. Mama jai liepdavo ateiti, kai nebūdavo sesers. Kokia mamos buvo pensija ji nežino, bet mama augino kiaulę, vištas, daržoves. Ji pati dėl sveikatos būklės gauti didesnes pajamas neturi galimybės, 2006 m. jai diagnozuotas hepatitas C, metus gydėsi chemoterapija, po to 2012 m. liga atsinaujino ir vėl metus gydėsi chemoterapija. Dėl taikyto gydymo suprastėjo sveikata, nustatytas širdies nepakankamumas, vožtuvo problemos, skydliaukė, nugaros skausmai. Pas gydytojus važinėja kartą per mėnesį. Jai nuolat trūkdavo pinigų, todėl skolindavosi iš sesers, mamos, susidarydavo skolos už komunalinius patarnavimus. Važiavo kelis kartus dirbti į Švediją, užsidirbdavo po 2000-3000 Eur, tačiau grįžusi atiduodavo skolas ir vėl nebeturėdavo. Dėl sveikatos, čia vietoje, susirasti darbo nepavyksta. Sesuo pas tėvus atsikraustė gyventi po skyrybų, su ryšuliu. Ji prižiūrėjo tėvą, bet ne už veltui, turėjo susitvarkiusi priežiūrą. Pareiškėja nurodė, kad ji pati gyvena vieno kambario bute, kuris jai atiteko po skyrybų, kito turto neturi. Butas neremontuotas nuo 1996 m. Turėtą žemės sklypą padovanojo sūnui už skolą, kuri susidarė, kai ji sirgo ir jis jai duodavo pinigų. Sūnus gyvena Norvegijoje, žemę nuomoja. Jokio kito turto neturi. 60 000 rublių nebuvo gavusi iš tėvų. Butas 2004 m. buvo areštuotas už skolas. Kompensacijas už šildymą gauna. Kodėl mama užrašė visą turtą seseriai nežino, bet jai mama sakė, kad pinigai esantys banke turi būti padalinti per pusę ir tai sesuo žino. Mamos nereikėjo slaugyti, ji paskutinę dieną dar buvo darže.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė atmesti R. L. pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėja aprašydama aplinkybes jas iškreipia ir didžiąją dalį nuslepia sau naudinga linkme. Pareiškėja nurodė, kad palikimo atsiradimo metu ji nuosavybės teise turėjo tik vieno kambario butą, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie galimai turimas ir kredito įstaigose laikomas santaupas, kurie reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjos išlaikymo reikalingumo fakto jos mamos mirties dieną. Nors pareiškėja nurodo, kad jos pajamos yra tik 214,61 Eur gaunama netekto darbingumo pensija, tačiau yra žinoma, kad pareiškėja 10-11 metų nepertraukiamai vyksta uždarbiauti į užsienį. 2015 m. abi vyko kartu į Vokietiją ir parsivežė po 2000 Eur. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodyti susirgimai atsirado dėl piknaudžiavimo alkoholiu. Taip pat pareiškėja 2013 m. neatlygintinai sūnui perleido turėtus tris žemės sklypus, kuriuos realizavus būtų gauta artima tenkinus pareiškimą pareiškėjai teksiančio palikimo vertei ir vien tai sudarytų pagrindą atmesti pareiškimą. Be to pareiškėja praeityje, jos santuokos metu jau buvo gavusi iš mamos jai skirto palikimo dalį – 60 000 rublių namo statybai, tačiau kaip matyti santuokos nutraukimo byloje pareiškėja nesidomėjo ir neįgyvendino savo teisių, todėl mamos dovanotomis lėšomis pastatytas namas atiteko buvusiam sutuoktiniui. Be to yra žinoma, kad pareiškėja apie 1994 m. yra realizavusi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą už 7000 USD, kuriuos išleido alkoholiui. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja visiškai neprisidėjo prie savo nusenusių tėvų slaugymo bei jų poreikių tenkinimo. Visas išlaidas asmeninėmis lėšomis dengė ir iki šiol kapus prižiūri tik suinteresuotas asmuo R. G., kuri taip pat savo lėšomis atliko namo rekonstrukcijos darbus, kurių vertė 20 000 Eur ir į kurio dalį pareiškimu pretenduoja pareiškėja.
Teisme suinteresuotas asmuo ir jos atstovas prašė pareiškimą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tėvai buvo seseriai davę 60 000 rublių ir tai buvo jos dalis. Butas, kurį sesuo turi, ne vyras paliko, o nupirko D. M., už sesers turėtą kontoros pajaus dalį. Nors pareiškėja yra nurodžiusi, kad su mama buvo geri santykiai, bet būdavo, kad pas mamą ateidavo tris kartus per metus. Jos santykiai su pareiškėja pablogėjo 2016 m. po to, kai ji paprašė, kad pareiškėja prižiūrėtų mamą 6-7 savaites, kad galėtų išvykti uždarbiauti į užsienį, bet pareiškėja pasakiusi, kad tada viską reikia dalinti per pusę. Ir nuo 2016 m. pareiškėja pinigus skolindavosi iš mamos. Ir pinigus skolindavosi pavasarį, kai važiuodavo į Švediją cigaretėms ir degtinei, o grįžusi iš užsienio skolą atiduodavo. Duodavo pinigų tik kai nuvažiuodavo aplankyti į ligoninę, kad nevežti maisto. Pareiškėja meluoja, kad mama slėpė, jog jai duoda maisto, nes jai mama liepdavo nuvežti R. bulvių, kopūstų. O į turgų mama jau 10 metų nėjo. Kivirčai su pareiškėja kildavo dėl to, jog atėjusi mamos prašydavo nupirkti jai 2 kambarių butą, tai mama visada atsakydavo „kiek kartų užpakalį tėvui valei“. Tėvelis sirgo tris metus ir kiek prašydavo padėti, nors atvažiuoti sriubos išvirti, tai pareiškėja atsakydavo „tavo yra, tu ir kniskis“. Mama buvo pareiškėjai pasakiusi, kad ji savo dalį jau gavo. Mamos pensija buvo 243 Eur ir 50 Eur už pagalbą, pinigus atnešdavo jai į namus. Ji (R. G.) su mama bendrai vedė ūkį, prisidėdavo ir mokesčiams, ir vaistams nupirkti. O pinigai banke yra iš projekto, nes buvo paruoštas projektas, jai perleido žemę, o tėvai gavo išmokas.
Liudytoja I. K. paliudijo, kad ji yra šalių pusbrolio žmona, mirusioji G. – uošvienės brolio žmona. Su ja artimai bendravo paskutinius 7 metus. Nuvažiuodavo savaitgaliais, kartais vidurį savaitės ir R. L. niekada nėra sutikusi, tik vieną kartą per Naujus metus prie vaišių stalo. Kapinės jos yra (duomenys neskelbtini), bet R. L. niekada nesutiko. Mirusioji ne kartą yra sakiusi, kad R. L. jau jos dalį 60 000 rublių yra atidavę, ir viskas paliks R. G.. Kai R. G. buvo išvažiavusi skinti obuolių į Vokietiją, ji (I. K.) prižiūrėjo G., taip pat ir kapus. Velionė yra sakiusi, kad R. skina braškes, o kad R. reikia remti, pinigų duoti, nėra sakiusi, tik gal produktais padėjo, bet ne todėl, kad reikėjo pagalbos. Mirusioji yra minėjusi, kad abu vaikai, bet skirtingi, viena ir prie tėvelio slaugymo padėjo, ir prie ūkio. Taip pat yra minėjusi, kad R. turėjo bėdų su alkoholiu ir kad sesuo padėjo.
Liudytojas A. R. paliudijo, kad R. ir R. yra jo pusseserės. Abi pažįsta beveik visą gyvenimą. Su G. susitikdavo, ypač paskutiniu metu. Šį pavasarį buvo išsirutuliojusi kalba, kad R. G. iš savo lėšų namą tvarko, stogą, ar nebus problemų. Ir G. pasakė, kad viskas yra sutvarkyta - yra parašytas testamentas. Nuvažiavus pas R. paklausus kur R., sakydavo, kad išvykus darbuotis. Dėl sveikatos, sakydavo, kad R. blogos sveikatos, bet darbuotis vykdavo. Kada konkrečiai vyko darbuotis, negali pasakyti. Kad tėvai duotų R. L. 60 000 litų nematė, bet mirusioji G. sakė, kad davė ir kad tai jos dalis ir tai visas kaimas žinojo. O mama, tai kaip visur kaime įdeda ir daržovių, ir vištą. Buvo gandai, kad R.vartojo alkoholį, bet kartu negėrė ir nematė. Nežino iš ko pragyvena R., bet nemano, kad mama iki mirties ją rėmė pinigais, maisto davė, bet jei nebūtų davę, nemano, kad būtų neišgyvenusi. R. turi sūnų, kuris gyvena Norvegijoje ir mano, kad galėtų mamai padėti. Visi darbai ir namuose, ir kapinėse buvo padaromi R. G.. Mirusioji niekada nėra sakiusi, kad pinigus esančius banke turi seserys pasidalinti. Mano, kad mama matė, kam reikia viską palikti, ji buvo apsisprendusi ir tai buvo jos valia. Buvo pokalbis finalinis ir G. pasakė, kad jei kas atsitiktų R. sūnui, ar R. ir jie atsidurtų prie šiukšlinės, R. turi priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos R. L. mama B. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. L. išsituokė (duomenys neskelbtini). R. L. 2010 m. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, o nuo 2017 m. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Jai nustatyta korarinė širdies liga, širdies nepakankamumas ir kitos ligos. R. L. netekto nedarbingumo pensija per 2015 m. – 2016 m. sudarė po 88,57 Eur, nuo 2017 m. po 189,69 Eur, nuo 2018 m. po 214,61 Eur. R. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1 kambario butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį. B. S. G. 2005 m. spalio 4 d. testamentu visą savo turtą paliko dukrai R. G., pareiškėjos seseriai. R. G. nuo 2001 m. sausio 9 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. L. 2013 m. liepos 16 d. padovanojo sūnui M. L. tris žemės sklypus: 0,3500 ha ir 1,2700 ha, esančius (duomenys neskelbtini)., bei 0,7300 ha, esantį(duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2018 m. liepos 6 d. buvo išvykusi į Švediją. 2011 m. R. L. dirbo ir gavo darbo užmokestį Švedijoje. R. G. prižiūri G. (tėvų) šeimos kapavietę, rūpinosi tėvų laidotuvėmis bei apmokėjo laidojimo išlaidas. Iš Luminor Bank AB banko išrašų matyti, kad 2017-2018 m. pareiškėjos gaunamos pajamos – nedarbingumo pensija. Iš 2010, 2011, 2013, 2015 m. metinių pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad pareiškėja deklaravo su darbo santykiais susijusias pajamas. Pareiškėjos santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)., nutraukiant santuoką bendrai sugyvento turto padalinimo klausimas nespręstas.
Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Vadovaudamasis šiuo paveldėjimo teisės principu palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, palikdamas jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstydamas dalimis, susiedamas paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl išlaikymo reikalingumo kriterijaus, yra pažymėjęs, jog įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą, skolos grąžinimą ir kitų turtinių teisių), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Jei aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas (LAT 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008). Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).
Pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai motinos B. S. G. mirties dieną 2018 m. gegužės 3 d. buvo reikalingas išlaikymas. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbu nustatyti ar pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės save išlaikyti pati. Pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog palikimo atsiradimo metu buvo nedarbinga dėl ligos, jos darbingumas nuo 2017m. sudaro 40 proc., jos gaunamos pajamos buvo 214 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo išmokų negavo, duomenų ar turėjo piniginių indėlių kredito įstaigose nėra. Jos teigimu, jai buvo reikalingas išlaikymas, nes gaunamų pajamų jai nepakanka, mama jai kiekvieną mėnesį duodavo mažiausiai po 50 Eur ir remdavo maistu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja buvo remiama maisto produktais, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ši parama buvo ne todėl, kad pareiškėja nepragyveno, o todėl kad namuose užauginti produktai buvo ekologiškesnį ir sveikesni. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo, ir apklausti liudytojai, kad produktus duodavo tik tuos, kas pačių užauginta, patvirtino ir pati pareiškėja. Be to pažymėtina, kad įstatymas įpėdinio pagal įstatymą teisę į privalomąją testamentu paliekamo palikimo dalį nesieja su mirusiojo (testatoriaus) ar kito asmens teiktu įpėdiniui išlaikymu (parama), kitaip tariant, teisė į privalomąją dalį nepriklauso nuo to, ar faktiškai, tikrovėje palikėjas ar kitas asmuo (sesuo) teikė išlaikymą įpėdiniui, ar to nedarė (pvz. : 2016-06-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-301-212/2016 ir kt.). Todėl kilusio ginčo išsprendimą nelemia vien aplinkybė, kuria remiasi pareiškėja, jog motina iki mirties dienos teikė jai materialinę paramą, kadangi turinčių tam galimybes tėvų gali būti laisvanoriškai materialiai remiami ir tokie pilnametystės sulaukę vaikai, kurie nėra būtini tokios paramos (išlaikymo). Įstatymas neįpareigoja, tačiau ir nedraudžia remti savo vaikus iki pat gyvenimo pabaigos. Svarbu nustatyti, ar parama pareiškėjai buvo teikiama kaip laisvanoriška, ar visgi tam buvo ir būtinybė – pareiškėja buvo reikalinga motinos išlaikymo.
Kaip matyti iš pateiktų įrodymų susijusių su pareiškėjos sveikatos sutrikimais, darbingumo lygiu, amžiumi, iš esmės neribojo pareiškėjos įsidarbinimo bei ir kt. pajamų gavimo galimybių, tuo labiau nėra faktinio pagrindo išvadai, jog galimybių pati save išlaikyti objektyviai pareiškėja iš viso neturėjo, pavyzdžiui dėl visiško nedarbingumo, neįgalumo. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2010 m. važiuoja uždarbiauti į Švediją, taip pat kartu su R. G. buvo uždarbiauti Vokietijoje, tai patvirtina ir pati pareiškėja, kas patvirtina, jog pareiškėja visgi turėjo realias objektyvias galimybes dirbti, gauti pajamas ir pati save išlaikyti. Be to iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja turėjo ne tik papildomas, bet ir nuolatines pajamas – ji gauna darbingumo netekimo pensiją, be to kaip nurodė pati pareiškėja, ji gauna kompensacijas. Nors pareiškėja nurodo, kad gaunamų pajamų nepakanka, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių, pareiškėjos išlaidas nėra, nepateikti įrodymai, apie mokamus mokesčius, kad reikalingos kokios tai išskirtinės procedūros, vartoja brangius nekompensuojamus vaistus ir pan. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, ji nurodė, kad sveikata pablogėjo, bet kaip jau nustatyta ji ir 2017 m. ir 2018 m. buvo išvykusi uždarbiauti. Be to ji vyksta pas sūnų į Norvegiją, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos padėtis nėra visiškai kritiška ir jai būtų reikalingas išlaikymas.
Nors pareiškėjos teigimu jai mama kiekvieną mėnesį duodavo ne mažiau 50 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. B. S. G. pajamos buvo 243 Eur pensija ir 50 Eur pagalba. R. G. teigimu mama prisidėjo ir prie mokesčių, duodavo pinigų vaistams nupirkti ir kt., todėl akivaizdu, kad pareiškėjai papildomai užsidirbant užsienyje, ką patvirtina pateiktos deklaracijos, jos pajamos buvo didesnės, nei pačios mirusiosios, tai yra pareiškėjos mamos. Kitokių įrodymų nėra.
Suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad pareiškėja iš pradžių iš jos, o nuo 2016 m. iš mamos pinigus skolindavosi, o sugrįžusi iš užsienio skolą atiduodavo. Šią aplinkybę patvirtino ir pati pareiškėja R. L.. Įvertinus tai, akivaizdu, kad pareiškėjai pinigus mama skolino, nes jei būtų remiama, kaip teigė pareiškėja, tai mama, matydama, kad jai reikalinga parama ir remdama kiekvieną mėnesį pinigais, nebūtų prašiusi atiduoti skolą.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog R. L. nuosavybės teise turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas paneigia ir tai, kad suinteresuotas asmuo nurodė, kad sesuo mamos prašydavo nupirkti jai dviejų kambarių butą, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo pajėgi išlaikyti didesnį būstą, mokant didesnius mokesčius. Akivaizdu, jog žmogui, kuris nėra pajėgus išgyventi iš gaunamų pajamų, didesnio būsto įsigyti nepageidauja ir neplanuoja.
Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, būtina įvertinti ar išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo ne pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.). Suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad pareiškėjai tėvai buvo davę 60 000 rublių namo statybai, kaip jos palikimo dalį. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai. Nors pareiškėja ir neigia, jog tėvai jai davė 60 000 rublių, tačiau teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, jog pareiškėja aplaidžiai pasielgė neįgyvendindama savo turtinių teisių ir nutraukiant santuoką nepasidalinant santuokos metu įgyto turto, ką patvirtina ir pateiktas Plungės rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 4 d. sprendimas. Be to pareiškėja 2013 m. padovanojo savo sūnui M. L. tris žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad sklypai buvo atiduoti už skolą sūnui, kuri susidarė jai gulint ligoninėje, tačiau įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes pateikta nėra. Kaip nurodė pati pareiškėja sūnus dirba ir gyvena Norvegijoje ir nors, pareiškėjos teigimu, jis turi įsipareigojimų bankui, jo materialinė padėtis sunki, tačiau iš pateiktų pareiškėjos sąskaitos išrašų matyti, jog jis turi galimybę paremti mamą, t. y. 2018 m. gegužės 21-29 d. pravedė į mamos sąskaitą per du kartus 1000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „B. g.“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas mano, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos R. L. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai motinos B. S. G. mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini)., buvo reikalingas išlaikymas.
Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmetamas. Atmetus pareiškėjos pareiškimą, iš pareiškėjos priteistinos šioje byloje suinteresuoto asmens R. G. patirtos 600 Eur už advokato pagalbą byloje (atsiliepimo į pareiškimą surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.